Skelbdamas apie karantiną sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Joanas (Constantinos Ioannou) pareiškė, kad naujos priemonės, galiosiančios nuo sekmadienio bent iki sausio 31 dienos, yra skirtos salos valstybės sveikatos apsaugos sistemai apsaugoti.

„Artimiausias tris savaites turėsime pasilikti savo namuose, kad sustabdytume viruso plitimą“, – žurnalistams sakė K. Joanas.

„Šiomis pastangomis siekiama smarkiai apriboti socialinius ir profesinius susibūrimus namuose bei darbovietėse, nes būtent ten išaiškinama daugiausiai atvejų“, – pridūrė jis.

Pagal naujas taisykles žmonėms bus leidžiama palikti namus tik dukart per dieną ir tik būtinais atvejais ar norint pasportuoti, o visos nebūtinos įmonės bus uždarytos.

Kitaip nei per kovo mėnesį įvestą pirmą karantiną, uostai ir oro uostai neužsidarys.

Norint išeiti iš namų pasportuoti, apsipirkti, išvykti į darbą ar nenumatytais atvejais, gyventojai, kaip ir kovą, iš pradžių turės gauti atitinkamą leidimą teksto žinute.

Mokyklos bus uždarytos, mokiniai sugrįš prie nuotolinio mokymosi, tačiau darželiai dirbs toliau.

Savo duris taip pat teks uždaryti mažmeninės prekybos parduotuvėms, kirpykloms, kino ir dramos teatrams, sporto klubams ir muziejams.

Lapkričio 30 dieną Kipras, siekdamas suvaldyti pandemiją, įsivedė komendanto valandą. Prieš Kalėdas šalyje užsidarė svetingumo įmonės ir prekybos centrai, o paskui įsigaliojo draudimas per šventes lankytis svečiuose.

Kasdien nuo 21 iki 5 val. galiojanti komendanto valanda neatšaukiama, o varžybas bus leidžiama rengti tik aukščiausio lygio lygoms. Visi socialiniai ir vieši susibūrimai taip pat draudžiami.

Nepaisant jau galiojančių apribojimų, COVID-19 atvejų skaičius šalyje tebeauga. Iki šiol didžiausias aukų skaičius nustatytas gruodį, o šiuo metu fiksuojami rekordiniai hospitalizuojamų pacientų skaičiai.

Gruodžio mėnesį iš viso buvo užregistruota 12 086 susirgimo atvejų – daugiau nei per ankstesnius devynis mėnesius kartu sudėjus.

Gruodį taip pat buvo užfiksuota daugiau nei pusė visų 140 mirties nuo koronaviruso atvejų, nustatytų nuo protrūkio pradžios.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Kipre buvo išaiškinti 427 nauji COVID-19 atvejai – taigi, bendras jų skaičius išaugo iki 26 208.

„Nusprendėme nuo vidurnakčio (antradienį, 0.00 val. Grinvičo laiku) sausio mėnesiui įvesti teisinį reikalavimą likti namuose, išskyrus svarbius tikslus, – ji sakė šalies parlamentui Edinburge. – Tai panašu į praėjusių metų kovo karantiną.“

N. Sturgeon, vadovaujanti nepriklausomybę palaikančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP), sakė, kad Didžiojoje Britanijoje aptiktas naujos atmainos koronavirusas sudavė „smarkų smūgį“ kovoje su virusu.

Ji sakė, kad esama „įtikinamų“ įrodymų, kad „naujosios atmainos koronavirusas jau yra atsakingas už beveik pusę visų naujų atvejų Škotijoje“.

„Šiuo metu matome staigaus infekcijų augimo tendenciją ir neperdėdama galiu sakyti, kad esu labiau susirūpinusi dabartine situacija nei bet kuria kita nuo kovo“, – pridūrė ji.

Toks vyriausybės žingsnis padidins spaudimą Didžiosios Britanijos premjerui Borisui Johnsonui pasekti šiuo pavyzdžiu, atsižvelgiant į naujosios atmainos koronaviruso daromą spaudimą sveikatos priežiūros institucijoms.

Šio pranešimo sulaukta tą pačią dieną, kai Didžioji Britanija pradėjo skiepyti „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronaviruso.

Pažadėdamas iki kovo šalyje paskiepyti dešimtis milijonų žmonių, B. Johnsonas stočiai „Sky News“ sakė, kad dėl augančio infekcijų skaičiaus Anglijoje teks sugriežtinti apribojimus.

„Jei pažvelgtumėte į skaičius, nėra jokių abejonių, kad turėsime imtis griežtesnių priemonių ir apie jas paskelbsime tam tinkamu laiku“, – sakė premjeras.

N. Sturgeon Škotijos parlamento nariams sakė, kad skiepijimo naująja vakcina pradžia yra „labai teigiama“.

Ji pabrėžė, kad būtina sustabdyti viruso plitimą, o tam reikalingi dar griežtesni apribojimai.

„Mes turime suvokti, kad Lietuva yra beprotiškai sudėtingoje situacijoje ir mes už savo tuos veiksmus, ką padarysime dabar, mes matysime po savaitės, dviejų“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Stankūnas.

„Mes turime pagalvoti, ar apsilankymas prekybos centre ar dar kažkur yra mums būtinas“, – pridūrė jis.

LSMU profesorius kartu su kitais Sveikatos ekspertų tarybos nariais pirmadienį prezidentui, premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui pristatė COVID-19 situaciją.

Mes turime pagalvoti, ar apsilankymas prekybos centre ar dar kažkur yra mums būtinas.

Anot eksperto, šiuo metu svarbu susitelkti ir suprasti, kad apsilankymai prekybos centruose prisideda prie didesnių susirgimų.

„Visos Lietuvos garsenybės, žvaigždės turėtų pasakyt, kad jūsų apsilankymas prekybos centre prisideda prie to, kad mes turime tokią situaciją, kokia yra dabar“, – teigė M. Stankūnas.

„Žmonės neršia po maisto parduotuves“

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Algis Džiugys sako, kad žmonės pastaruoju metu dažniau lankydavosi maisto prekių parduotuvėse.

„Žmonės mažiau apsipirkinėjo ne maisto parduotuvėse, mažiau buvo darbe, daugiau laiko leido namuose, tačiau labiau neršė po maisto parduotuves“, – žurnalistams sakė ekspertas.

Jis teigė besiremiantis „Google“ mobilumo duomenimis. Anot eksperto, didžiausias žmonių judėjimas yra Alytaus apskrityje.

„Kaip rezultatas, Alytaus apskrityje mes turime užsikrėtimų šuolį“, – teigė A. Džiugys.

Pasak eksperto, jeigu žmonės per šventes intensyviai bendrautų, sausio viduryje dienos atvejų skaičius būtų apie 2,5 tūkst., o jeigu karantino sugriežtinimo pavyks laikytis, susirgimai turėtų sumažėti.

„Pati optimistiškiausia prognozė, kai gyventojai sąžiningai laikosi anksčiau įvesto karantino ir dabar sugriežtinto, tai užsikrėtimų skaičius turėtų pradėti kristi ir sausio pabaigoje turėtume turėti nuo 1 iki 1,5 tūkst. atvejų“, – teigė A. Džiugys.

Jo teigimu, remiantis pesimistine prognoze, COVID-19 pacientų skaičius šalies ligoninėse gali sausio viduryje išaugti iki 3,3 tūkst.

M. Stankūnas: prognozės priklauso nuo visuomenės

Mes manome, kad ženkli dalis žmonių karantino laikysis ir jis bus veiksmingas.

LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad prognozės yra realios, tačiau tai priklausys nuo to, kaip visuomenė laikysis taisyklių.

„Aš manau, kad jos labai tikėtinos, bet visos prognozės atsiremia į vieną paprastą faktorių – kaip visuomenė laikysis karantino taisyklių“, – sakė M. Stankūnas.

„Tai bus esminis faktorius, kuris leis toms prognozėms išsipildyti“, – pridūrė jis.

Anot profesoriaus, sveikatos ekspertai nusiteikę pozityviai ir mano, kad išsipildys optimistinis scenarijus.

„Mes manome, kad ženkli dalis žmonių karantino laikysis ir jis bus veiksmingas“, – teigė LSMU profesorius.

Vyriausybė nuo trečiadienio uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savo savivaldybės, neveiks ne maisto prekių parduotuvės, tačiau leista atvirose viešose vietose pasivaikščioti šeimos nariams arba dviem kartu negyvenantiems žmonėms.

Jis teigia, kad tai sutarta penktadienį vykusiame naujojo Ministrų kabineto pasitarime su sveikatos ir kitais ekspertais, tačiau konkretesnių priemonių neįvardijo.

„Visų pirma, tai bus, matyt, priemonės, ką ekspertai sako, susijusios su mobilumu, judėjimu, gydymo įstaigų funkcionalumo užtikrinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro procesų sutvarkymu, slaugos ir kitų svarbių rizikos įstaigų sutvarkymo. Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti, dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija, nes visuomenei negalima pateikinėti prieštaringų teiginių, negalima abejoti“, – žurnalistams po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte šeštadienį sakė A. Dulkys.

Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti, dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija, nes visuomenei negalima pateikinėti prieštaringų teiginių, negalima abejoti.

Pasak jo, šeštadienį ne tik tariamasi dėl planuojamų sugriežtinimų, bet ir dėliojamos struktūros, kurios turėtų priimti sprendimus.

„Ir aš manau, kad jie rytoj bus priimti“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat pripažino, kad koronaviruso plitimo skaičiai „deja, kalba ne mūsų naudai“, nes ekspertai net neturi analogo, kuriuo galėtų remtis teikdami rekomendacijas.

„Vakar mane suneramino ekspertų pasisakymas, kad tokiems skaičiams, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, jie netgi mokslinių tyrimų nelabai randa, studijų, kurie galėtų patarti, kaip elgtis“, – tvirtino A. Dulkys.

Jis darkart pabrėžė, kad priemonėmis bus siekiama kelių esminių tikslų: kad su COVID-19 užsikrėtusiais kontaktavę asmenys izoliuotųsi per dvi paras, susirgimų skaičius per parą neviršytų 200, o teigiamų testų skaičius, nemažinant jų apimčių, nesiektų 5 procentų, taip pat, kad šimtas žmonių neužkrėstų daugiau nei šimto kitų asmenų.

Ministras akcentavo ir tai, kad tikėtis atsipalaidavimo per ateinančias šventes gruodžio pabaigoje gyventojai neturėtų.

„Mes turime suprasti, kad tai, apie ką kalbame – tikslas yra ne iki Kalėdų, čia mes visi kartu turime šį tikslą pasiekti. Kaip greitai mums jį pavyks pasiekti,  nuo mūsų visų priklausys. Ir svajoti, kad galime turėti jau atsipalaidavimą Kalėdoms ar Naujiems metams – mes neapsigaudinėkime savęs. Nes skaičiai ritasi, ridenasi ta sniego gniūžtė nuo kalno ir mes matome tik pasekmes to, kas buvo prieš savaitę ar mėnesį“, – sakė A. Dulkys.

Skaičiai ritasi, ridenasi ta sniego gniūžtė nuo kalno ir mes matome tik pasekmes to, kas buvo prieš savaitę ar mėnesį.

„Tai reiškia, turėsime susikaupti. Tai nėra mano asmeninis tikslas, vienos institucijos tikslas. Šis tikslas turi mus vienyti visus (...). Darysime viską, kad pasiektumėme tuos tikslus. Bet mums reikia pagalbos“, – tvirtino jis.

Jis pabrėžė, kad įtampa visuomenėje, stresas, medikų bendruomenės nuovargis, taip pat ir rinkimai, užsitęsęs įgaliojimų perdavimas naujai Vyriausybei ir pats šventinis laikotarpis yra „pats blogiausiais kokteilis“ COVID-19 situacijos valdymui.

Pastarosiomis dienomis naujų diagnozuotų paros užsikrėtimų koronavirusu skaičius perkopė 3 tūkst., per parą registruojama po maždaug 30 mirčių. Kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nuo šios savaitės vidurio sugriežtino karantino sąlygas, tačiau naujoji valdžia, taip pat ir prezidentas Gitanas Nausėda, sprendimus vadina nepakankamais.

„Jei bus tik draudimas dėl draudimo, apribojimas dėl apribojimo, jei žmonėms nebus išaiškinta, kodėl jiems reikia elgtis būtent taip, o ne kitaip, ką tai duos, kiek laiko truks vienas ar kitas ribojimas, tai jie tų ribojimų nepriims, o policininko prie kiekvieno nepastatysi. Pavyzdžiui, prie prekybos centro automobilį bus galima pasistatyti tik į kas penktą vietą. Šito niekaip nesuprantu. Kokią įtaką tai turės viruso plitimui? Taigi, kai atsiranda tokie nesuprantami draudimai be paaiškinimų, žmogus jų nepriima. Taip vėliau, galbūt, gali nepriimti ir kitų rekomendacijų, imtinai iki skiepijimosi, nes gali būti galvojama, kad ir čia kvaila rekomendacija. Taip atsitiko ir su kaukių dėvėjimu, ypač kai vieną kartą buvo šnekama viena, kitąkart – kita“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.

Prie prekybos centro automobilį bus galima pasistatyti tik į kas penktą vietą. Šito niekaip nesuprantu. Kokią įtaką tai turės viruso plitimui?

Profesoriaus teigimu, informacijos srautai turi būti skirstomi pagal tikslines auditorijas. „Prevencinės priemonės bus efektyvios tik tada, kai žmonės jas palaikys. O kai neįsisąmoninama, tai randama ir būdų apeiti draudimus. Lygiai taip pat kaip negali būti vieno dydžio parduotuvė visiems žmonėms, taip ir visuomenei siunčiamos žinutės turi būti diferencijuotos priklausomai nuo žmonių grupės ir auditorijos. O jei tik yra gąsdinama ir kalbama vien apie absoliučius susirgimų skaičiais ir kaip „mušami susirgimų rekordai“, net atsiranda totalizatorius, kiek gi bus atvejų per Kalėdas, tai jokio greito lūžio nebus“, – mintimis dalijosi profesorius.

Freepik.com nuotr.

Per praėjusią parą patvirtinti 3128 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.

Praėjusią parą pasveiko 1171 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 80 tūkst. 556 asmenys, 45 tūkst. 798 – tebeserga, 33 tūkst. 708 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 704 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 348 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 729 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 357 tūkst. 723.

„Dėl sudėtingos situacijos Prezidentūra penktadienį paprašo Sveikatos ekspertų tarybos paruošti rekomendacijas sekmadieniui. Šeštadienį Tarybos nariai praleidžia ruošdami rekomendacijas ir jų mokslinį pagrindimą bei diskutuodami visų rekomendacijų privalumus ir trūkumus. Paskutinis posėdis truko tris valandas be pertraukų. Pasibaigus posėdžiui dar buvo redaguojamas tekstas ir dailinama prezentacija“, – apie intensyvų darbą, vykusį savaitgalį, rašė mokslininkas.

Priemonės bus skausmingos, nes medikai Kalėdų ir taip tikrai nešvęs, o pagal dabartines tendencijas net ir imantis griežtų priemonių nepanašu, kad jas švęsti galės ir likusi Lietuva.

„Ateina sekmadienis, vyksta posėdis, pristatomos rekomendacijos. Prezidentas kalba kad turime būti vieningi ir kartu spręsti iškilusias problemas. Prof. Nida Žemaitienė pamini kad esant sudėtingai situacijai labai svarbi komunikacija ir valstybės lyderių palaikymas. Remigijus Mažeika dar kartą primena su kokiomis problemomis susiduria medikai. Grįžę namo jie verkia, nes negali susitaikyti su mirtimis darbe. Ekspertai pristato savo rekomendacijas. Po rekomendacijų duodamas žodis naujai paskirtai ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ji padėkoja už darbą, pritaria, kad situacija yra sudėtinga ir kad reikėtų paskubėti su sprendimais ir primena, kad juos dabar gali priimti tik laikinai einantys pareigas ministras pirmininkas S. Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Tada paaiškėja, kad jų posėdyje tiesiog nėra. Ir čia man asmeniškai „trūksta plionkė“, – apie užplūdusią neviltį rašė V. Zemlys-Balevičius.

Pasak eksperto, reikės įdėti daug darbo, kad visuomenė būtų įtikinta, jog griežtesnės priemonės kovoje su COVID-19 yra tikrai reikalingos. „Apie kokį darbą kartu ir lyderystę galima kalbėti, kai net nuotoliniu būdu prisijungti prie posėdžio tie žmonės, kurie gali imtis sprendimų, nesiteikia? Niekam ne paslaptis, kad ekspertų taryba dirba visuomeniniais pagrindais ir turi tik patariamąją galią. Tik Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirinkimas, kiek dėmesio į ją reikia kreipti. Vykdomosios valdžios dalyvavimas posėdyje parodytų, kad priimant sprendimus atsižvelgiama į visas įmanomas priemones. O priemonės bus skausmingos, nes medikai Kalėdų ir taip tikrai nešvęs, o pagal dabartines tendencijas net ir imantis griežtų priemonių nepanašu, kad jas švęsti galės ir likusi Lietuva. Kad ir kokių priemonių bus imtasi, bus daug klausimų ir reikės daug dirbti, kad būtų galima įtikinti visuomenę, kad būtent šios priemonės yra reikalingos. Ekspertų taryba prie kiekvienos rekomendacijos ruošia argumentus tiek iš dabar matomų duomenų, tiek iš mokslinės literatūros. Pirminiu variantu pasidalinta su visais posėdžio dalyviais, o visuomenei pagrindimas bus pristatytas, jį sutvarkius, nes elementariai vakar neliko laiko tam padaryti“, – socialiniame tinkle rašė V. Zemlys-Balevičius.

Deja, laikinoji Vyriausybė pasirinko elementaraus ignoravimo kelią.

Freepik.com nuotr.

„Visų iki šiol Vyriausybės siūlytų priemonių pagrindimo, deja, neteko matyti. Jau galima tvirtai teigti, kad jos negali būti pagrįstos dar kokiais nors slaptais duomenimis, nes jų paprasčiausiai nėra. Su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) viskas išsiaiškinta, 41 proc. atvejų nežinoma, 10 proc. neištirta. Visi supranta, kad idealių duomenų nebus. Be jų bus priimti nebūtinai teisingi sprendimai, bet nieko nedarymo kaina yra per didelė – žmonių mirtys. Todėl, mano nuomone, priimant bet kokius sprendimus, ypatingai svarbu išklausyti alternatyvią nuomonę, kad būtų galima pasitikrinti, ar ko nors nepražiopsojai. Deja, laikinoji Vyriausybė pasirinko elementaraus ignoravimo kelią. Taip, posėdyje dalyvavo SAM ir Vyriausybės atstovai, buvo padėkota už rekomendacijas. Jos bus svarstomos pirmadienį ir kažkas bus nutarta trečiadienį. Nes kam skubėti? COVID-19 ligonių skaičius šiandien perkopė 2000, ar gi čia problema?“ – klausė mokslininkas.

Ekspertas svarstė, dėl kokių priežasčių A. Veryga ir S. Skvernelis nepasirodė posėdyje. „Paprastai į darbą neateini tik dėl labai rimtų priežasčių. Galbūt premjeras su ministru netikėtai susirgo ir dabar patys guli ligoninėje. O gal vakar kaip tyčia dalyvavo „šefo“ gimtadienyje? Čia išreikšta mano asmeninė nuomonė, kaip paprasto Lietuvos piliečio, kuris yra šiek tiek pervargęs, nes per savo didelę burną įsigijo papildomą neapmokamą darbą, kuris suvalgo visą laisvą laiką vakarais ir savaitgaliais. Mano išmanymo sritis apsiriboja matematika, statistika ir duomenimis. Stengiuosi susilaikyti nuo politinių pareiškimų, nes mane motyvuoja išspręstos problemos, o ne kalbos apie jas. Bet šiandien nesusilaikiau. Iš anksto atsiprašau“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.

„Prisimeni laikus kai stovėjai eilėje prie baro, klubo, vandens parko, prie eglutės? Tai va, laukia dar viena eilė. Tik jau ne tokia smagi. Po 2–3–4 valandų vienas pacientas. Greitosios tik pildosi, žmonių tik daugėja. Šaltis, pyktis ir laukimas. Kol laukia GMP, laukia ir visi kvietimai“, – apie medikų kasdienybę rašė mergina.

Žmonės, likite namie. Virusas nesirenka, o vietų sparčiai kritiškai trūksta.

Reda įspėja ir dėl artėjančių švenčių – nerizikuokite, nes virusas nesirenka. „Žmonės, likite namie. Virusas nesirenka, o vietų sparčiai kritiškai trūksta. Artėja šventės – nerizikuokite. Apie medikų būseną (WC, maistas, vanduo) net nekalbu. Dirbame dėl jūsų, likite namuose dėl mūsų“, – prašė skubios pagalbos specialistė.

Freepik.com nuotr.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2514 naujų COVID-19 ligos atvejų, dėl koronaviruso mirė 26 žmonės. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios.

Per praėjusią parą pasveiko 864 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 69 tūkst. 582 asmenys, 40 tūkst. 926 – tebeserga, 27 tūkst. 760 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 590 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 306 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 693 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 304 tūkst. 400.

Vertinant gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus ir jų finansinės elgsenos duomenis, matome, kad šiuos metus bus galima vadinti paradoksų metais. Vienoje svarstyklių pusėje dėl karantino gyventojų priimti finansinės drausmės sprendimai, kitoje – į lengvą euforiją panašėjančios nuotaikos.

Amerikietiškieji nuotaikų kalneliai

Šių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis ir remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvoje viduriniajai klasei galima priskirti 57 procentų gyventojų − tai ekonomiškai ir pilietiškai stiprios visuomenės požymis. Pasidžiaugti viduriniosios klasės apimtimi galime, nes dar prieš dvejus metus ji buvo 15 proc. mažesnė.

Euforijos požymius rodo augančios vartojimo išlaidos. Pavasarį dramatiškai kritusios, vasaros pradžioje jos pašoko kone iki prieškarantininio laikotarpio rodiklio ir nuo to laiko stabiliai auga. Taip pat gerėjo nuotaikos bei lūkesčiai: augo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, finansinės padėties ir ateities perspektyvų vertinimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai parodė, kad pavasarinis karantinas turėjo ganėtinai skaudžių pasekmių asmeniniams ir namų ūkių finansams. Nemaža dalis gyventojų staigiam pajamų sumažėjimui ar jų sustojimui nebuvo pasiruošę – neturėjo sukaupę finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, per mažai planavo išlaidas ir gaunamas pajams leisdavo spontaniškai.

Karantinas gyventojus iš tikrųjų privertė atsigręžti į asmeninius finansus. Pirmąjį karantino mėnesį, „Swedbank“ duomenimis, aktyviai taupančių žmonių padidėjo net tris kartus. Tiesa, vėliau gyventojai taupymo svertus atleido ir daugiau lėšų ėmė skirti vartojimui.

Bendras vardiklis – nerimas

Gali kilti klausimas, kodėl ta finansinė drausmė yra tokia svarbi, jeigu galima leisti pinigus, jaustis laimingu ir sakyti, kad man nieko netrūksta.

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad kasdien dėl pinigų nerimauja 39 proc. žmonių. Nerimo priežasčių sąraše finansinis stresas yra antroje vietoje po darbe patiriamo streso. Šį nerimą patiria kelios gyventojų grupės. Visų pirma tie, kurių pajamos nėra didelės, ir tai yra suprantama – nuolatinis nerimas dėl pajamų ir išlaidų kontrolės vargina. Tačiau nerimas kamuoja ir tuos gyventojus, kurių pajamos didesnės – nes jų nekontroliuojamos išlaidos kartais tampa didesnės už gaunamas pajamas.

Dėl to finansinė drausmė yra tokia svarbi. Nors antrojo karantino metu lyg ir viskas aišku, tačiau tikrai negalime nuspėti, kiek jis tęsis, kokio stiprumo smūgį suduos sunkiai besiverčiančioms ūkio šakoms, kokių priemonių imsis naujoji vyriausybė ar į kokias kitas povandenines duobes galime pakliūti.

Apklausoje dalyvavę žmonės pažymėjo, kad finansinis stresas turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe. Dėl to „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“, kuriuo siekiama padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų.

Ką pirksite dovanų... kitais metais?

Artėja metų laikotarpis, per kurį gyventojai tradiciškai išleidžia daugiausia pinigų. Tai ir išpardavimų metas, ir šventinių dovanų pirkimas bei pačių švenčių surengimas. Nemažai gyventojų leisdavo sau pasilepinti atostogomis, išvykdami į mūsų šalies kurortus, žiemos sporto traukos taškus Europoje ar į tolimesnius egzotinius kraštus.

Aiškindamiesi žmonių šventinius lūkesčius praėjusiais metais, matėme, kad jie buvo aukšti, kaip niekada. Didelė dalis gyventojų planavo pirkti brangesnes dovanas, iš anksto netaupė dovanoms, Kūčių ir Kalėdų vaišėms.

Šiais metais dėl ribojamų kontaktų šventinio šurmulio, be abejo, bus mažiau, šventinė prekyba aktyviau nei iki šiol vyks interneto parduotuvėse ir prekybos platformose. Tačiau kirba nuojauta, kad negaunamą artumą ir bendravimą su žmonėmis gyventojai bandys kompensuoti dovanų gausa, kuriai skirs daugiau pinigų nei anksčiau.

Ar tikrai to reikia? Dabar yra geras metas pagalvoti ne tik apie tai, kokiomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius šiemet, bet ir kiek investuosite į savo finansinę ramybę. Pradėję taupyti, o jei tai jau darote, padidinę taupymo normą, būsite ramesni, kad dovanų artimiesiems tikrai nepritrūks ir kitąmet.

Šis paprastas finansinės drausmės žingsnis padės jums mažiau nerimauti susiklosčius bet kokioms gyvenimiškoms aplinkybėms ir ramia širdimi laukti, kaip ir kada pasibaigs šių besibaigiančių metų kūdikis − pasaulinė pandemija.

Nuo vasaros pradžios metinis atsiskaitymo kortelėmis apyvartos augimas svyravo ties 20 proc., bet lapkritį jis sulėtėjo iki kiek mažiau negu 10 procentų. Tačiau tai vis tiek buvo padidėjimas, priešingai negu pirmojo karantino pradžioje, kai atsiskaitymo vertė krito dviženkliu dydžiu. Tokios tendencijos pagrindžia, kad ne tik karantino suvaržymai lapkritį buvo gerokai švelnesni, bet ir žmonės nebuvo tokie atsargūs išlaidaudami.

Tad kokie pagrindiniai pokyčiai nuo spalio mėnesio, kai prekyba Lietuvoje tiesiog bujojo? Statistikos departamento duomenimis, spalį mažmeninė prekybos, neįtraukus degalų prekybos, apyvarta buvo net 12 proc. didesnė negu prieš metus, ir toks augimas retai būdavo stebimas net stabiliais ekonomikos augimo laikais.

Lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose.

Lapkritį truputį lėčiau augo atsiskaitymo kortelėmis apyvarta didžiuosiuose maisto prekybos tinkluose. Tačiau gyventojai ir lapkritį karantino metu, kai nemažai darbuotojų vėl dirbo iš namų, nevengė gerinti savo buities sąlygų. Atsiskaitymo kortele statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvarta praėjusį mėnesį augo panašiai kaip ir spalį. Nereikia pamiršti ir to, kad vėlyvą vasarą ir rudenį naujų butų pardavimo mastas sparčiai ūgtelėjo, o įsirengiant būstą apsilankymo tokiose parduotuvėse neišvengsi.

Panašiu tempu kaip ir spalį daugėjo atsiskaitymų elektronikos ir buitinės technikos parduotuvėse, netgi sparčiau negu spalį – sporto prekių prekybos vietose.

Nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai

Gerokai prastesnis negu spalis buvo drabužių ir avalynės prekybininkams. Atsiskaitymo apyvarta už įsigytus drabužius kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus lapkritį buvo daugiau negu trečdaliu, o už avalynę daugiau negu 40 procentų mažesnė negu prieš metus. Tiesa, šiemet labai sparčiu tempu šių prekių prekyba kėlėsi į internetą, todėl gyventojų išlaidos drabužiams smuko gerokai mažiau, negu rodo atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose. Taip pat mažiau negu prieš metus kortelėmis lapkritį buvo atsiskaityta knygynuose, juvelyrikos, žaislų parduotuvėse.

Kaip laukta, labiausiai nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai. Atsiskaitymo kortelėmis vertė maitinimo įstaigose smuko daugiau negu 60 proc., apgyvenimo – 80 procentų. Akivaizdu, kad gruodis šiems sektoriams bus toks pat blogas, nes, esant tokiai epidemiologinei padėčiai, karantino sąlygų švelninimo tikėtis be kitų metų pradžios neverta.

Beje, lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose. Viena vertus, smukimas didelis, tačiau, priešingai negu pavasarį, dirbti kirpėjai gali. Įdomu tai, kad lapkritį tik palyginti nedaug pakito gyventojų atsiskaitymo už odontologų ir ortodontų paslaugas vertė.

Lapkritis priminė balandį tuo, kad, prasidėjus karantinui, staigiai ūgtelėjo gyventojų atsiskaitymai kortele už kurjerių paslaugas – jie padidėjo daugiau negu tris kartus. Tikėtina, kad gruodį šių paslaugų poreikis ir atsiskaitymo vertė bus dar didesni. Apskritai SEB banko duomenys rodo, kad lapkritį vėl sparčiau augo atsiskaitymai ne įprastose prekybos vietose: kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš SEB banko sąskaitų. Todėl tie prekybininkai, kurie per vasarą padidino prekybos internetu galimybes, galėjo ir dar galės džiaugtis geresniais rezultatais.

„Juodasis penktadienis“ nebuvo labai prastas

Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.

„Juodasis penktadienis“ bent jau sprendžiant iš atsiskaitymų kortelėmis, nebuvo toks prastas, kaip buvo galima laukti darant prielaidą, kad žmonės vengs parduotuvių, o prekybos internetu augimas neatsvers silpnesnio rezultato įprastose prekybos vietose.

Lapkričio 27 dieną atsiskaitymo kortele naudojant kortelių skaitytuvus vertė ūgtelėjo daugiau negu 15 proc., palyginti su praėjusių metų „juodojo penktadienio“ diena. Labiausiai tą dieną augo gyventojų išlaidos elektronikos prekėms, buitinei įrangai, kosmetikai, sporto, muzikos, gyvūnų prekėms. Tiesa, prekybininkų apyvarta augo labiau, jei įtrauktume ir atsiskaitymus kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš banko sąskaitų.

Epidemiologinė padėtis Lietuvoje toliau prastėja, o griežtesnių ribojimų tikimybė artimiausiomis savaitėmis auga, todėl suprantamas prekybininkų ir paslaugų teikėjų nerimas dėl gruodžio mėnesio rezultatų. Visgi pastarųjų savaičių prekybos tendencijos rodo, kad gyventojai tebėra linkę išlaidauti ir nėra apleidę prekybos vietų. Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.

„Vadinasi, bendraujam, ir toliau tai vyksta. Aš kalbu apie nerimą keliančias žinutes ir apie įmones, kurios slepia atvejus, neizoliuoja žmonių, girdime apie šventes, kur žmonės susirenka ir švenčia. Tai ir yra, matyt, prielaida, kodėl viruso plitimas nesustoja, nes tiesiog nesilaikome rekomendacijų ir elgiamės neatsakingai“, – ketvirtadienį rekordinius COVID-19 skaičius Seime žurnalistams komentavo A. Veryga.

Statistikos departamentas pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2450 naujų COVID-19 ligos atvejų. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jokie ribojimai neduos rezultato, jei žmonės jų nesilaikys, tačiau situacijai negerėjant reikės imtis dar papildomų priemonių.

Nueikime į pramogų, prekybos centrus, tvarkingai dėvinčių kaukes nėra absoliuti dauguma – kažkas nusiėmęs, kažkas atstumo nesilaiko, būriuojasi.

„Turbūt mes galime ypatingai griežtus ribojimus padaryti, bet jei mes jų nesilaikysime, nebus rezultato. Tai, kas yra dabar, jei to laikytumėmės, būtų kitas rezultatas. Vėl padaryti papildomi žingsniai, jei matysime, kad nėra to lūžio, kurio norėtųsi, reikės imtis (taikyti) kitas priemones“, – Seime žurnalistams sakė premjeras.

„Nueikime į pramogų, prekybos centrus, tvarkingai dėvinčių kaukes nėra absoliuti dauguma – kažkas nusiėmęs, kažkas atstumo nesilaiko, būriuojasi. Čia vienas aspektas. Bet didesnė problema, kad tos šventės, kurių mes negalime švęsti, daryti kavinėse, restoranuose, persikėlė į artimą aplinką ir šeiminis ar artimos aplinkos plitimas pakankamai platus“, – kalbėjo premjeras.

Freepik.com nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako, kad žmonės yra pavargę nuo pandemijos, bet „visą visuomenę staiga uždaryti namuose irgi ne variantas, bet reikia galų gale patikėti, kad virusas yra“.

„Vakar kalbėjome su Baltijos šalių ministrais, toks savotiškai liūdnos situacijos konstatavimas, kad nepriklausomai nuo to, ką darai, viskas priklauso nuo to, kaip visuomenė elgiasi, reaguoja. O ji visur yra pavargusi, matyti ir abejingumo“, – kalbėjo A. Veryga.

„Aš papasakojau pavyzdžius, kaip žmonės rašo žinutes, kad ruošiasi švęsti šventes nepriklausomai nuo reikalavimų ir karantino, ir tikrai visur matyti panašus fenomenas ir dėl to įsivedinėja priemones. Kaip seksis, pamatysime, pats priemonės įvedimas nereiškia, kad ir sutvarkys, viskas priklaus nuo to, kaip laikysis visuomenė įvestų priemonių“, – teigė ministras.

Didesnė problema, kad tos šventės, kurių mes negalime švęsti, daryti kavinėse, restoranuose, persikėlė į artimą aplinką ir šeiminis ar artimos aplinkos plitimas pakankamai platus.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 67 tūkst. 66 asmenys, 39 tūkst. 377 – tebeserga, 26 tūkst. 836 – pasveiko. Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 564 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 289 užsikrėtusieji.

Antrasis karantinas dėl spartaus koronaviruso plitimo Lietuvoje įvestas lapkričio 7-ąją trims savaitėms, tačiau negerėjant situacijai jis pratęstas iki gruodžio vidurio.

Karantino metu draudžiama būriuotis, viešose vietose būtina dėvėti kaukes, neveikia kavinės, barai, restoranai ir kitos pasilinksminimo vietos, sveikatinimo, poilsio paslaugas teikiančios įstaigos. Galioja ir ribojimai, susiję su sveikatos priežiūra, prekybos vietomis, ugdymo įstaigomis, viešuoju transportu ir kitomis sritimis.