„Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, visuotinį NT mokestį Vyriausybė turėtų įvesti visų pirma todėl, kad padidintų savivaldybių biudžetų pajamas, be to, ilgesnėje perspektyvoje jis gali padėti stabilizuoti NT rinką.

„Visų pirma tokio mokesčio poreikis kyla dėl biudžeto pajamų šaltinių didinimo, Vyriausybė taip pat kelia sau tikslą šiuo mokesčiu padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir galiausiai geras NT mokesčio dizainas ilgesnėje perspektyvoje gali prisidėti prie NT rinkos stabilizavimo“, – sakė G. Šimkus.

Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję.

„Tinkamai sudėliojus dizainą galima nušauti visus šituos zuikius“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, Vyriausybė neturėtų atidėlioti NT mokesčio įvedimo.

„Mano galva, NT klausimas yra svarbus, jis turi būti sprendžiamas, bet jo sprendimas nepriklauso nuo to, kas šiuo metu vyksta su pinigų politika“, – sakė LB vadovas.

G. Šimkus birželį teigė, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio NT mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. 

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Tačiau finansų ministrė tvirtina, kad mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurios veiklos rezultatų pasigedo prezidentas, savo veiklą veikiausiai atnaujins antroje metų pusėje. Pasak jos, šiuo metu tiesiog laukiama aiškesnių ekonominės raidos projekcijų bei tolimesnės karo Ukrainoje eigos numatymo galimybių.

„Neatsisakome ambicijų rudenį grįžti su bendra mokesčių peržiūra ir tikėtina, kad visus pasiūlymus dėl platesnio mokesčių rato pateiksime rudens sesijoje, jeigu nebus kažkokių didesnių neapibrėžtumų ekonominėje plotmėje“, – Eltai teigė G. Skaistė.

Nors pati ministrė dar prieš keletą mėnesių kalbėjo, kad svarstyti ir priiminėti mokesčių reformą dabar ne laikas, kadangi šiandienėmis ekonominio neapibrėžtumo aplinkybėmis svarbiau spręsti, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes, tačiau dabar ji tikina, jog šį vieną mokestį būtina įvesti, norint atverti savivaldybėms skolinimosi galimybes.

Pasak jos, siekiant, kad sprendimas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo būtų kompleksinis, savivaldybėms būtinos tiek papildomas skolinimosi galimybės, tiek pajamų šaltiniai.

„Šiuo atveju buvo padaryta išimtis tiesiog todėl, kad buvo teikiamas siūlymas dėl konstitucinio fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pakeitimo, kuris numato platesnes savivaldybių skolinimosi galimybes ir natūralu, kad papildomas skolinimasis turi būti susijęs ir su tvariais pajamų šaltiniais. Šiuo atveju tai yra nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra“, – aiškino ji.

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė remiąs iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet kokiam mokesčių didinimui „visiškai netinkamas laikas“.

Tačiau finansų ministrė atkerta, kad ji dar visai neseniai iš opozicijos atstovų susilaukė kritikos, jog didinant valstybės išlaidas, lygiagrečiai nėra pasiūlomi tvarūs valstybės pajamų šaltiniai

„Tas pats Algirdas Butkevičius prieš savaitę kritikavo Vyriausybę, kuri pateikė biudžetą su papildomomis išlaidomis, kad trūksta mokestinių pasiūlymų. Tuomet, kai pateikėme mokestinius pasiūlymus, kurie įsigalios, pirmieji mokėjimai bus 2025 metais, tai sakoma, kad ne laiku. Tai kada tas laikas tada atsiranda?“, – retoriškai klausė G. Skaistė.

ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė savo veiklos rezultatų taip ir nepateikė, o dabar vėl yra teikiami pavieniai projektai.

„Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės. Tai nėra labai gerai. Žinome, kad buvo suorganizuota speciali mokesčių politikos grupė prie Finansų ministerijos, kuri dirbo tikrai pakankamai ilgai ir intensyviai. Dabar mes vėl svarstome kažkokius iš konteksto ištrauktus vienus ar kitus įstatymus vietoje to, kad pamėgintume vieną kartą sistemiškai išspręsti mūsų mokesčių politikos klausimus“, – ketvirtadienį interviu TV3 televizijai sakė G. Nausėda.

Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės.

Ketvirtadienį Finansų ministerija kartu su idėja įvesti visuotinį NT mokestį pateikė siūlymus dėl savivaldybių skolinimosi galimybių didinimo. Visgi šalies vadovas išreiškė nusivylimą, kad šio klausimo svarstymą Vyriausybė, jo vertinimu, vilkino taip ilgai, nors panašus Prezidentūros siūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje.

„Šiek tiek apgailestauju, kad kai kurie sprendimai, kurie galėtų būti puikiausiai priimami pakankamai greitai ir sklandžiai, dėl kartais sunkiai suprantamų priežasčių užstringa, pavyzdžiui, dėl to, kad Vyriausybė nepateikia savo išvados. Kaip galima paaiškinti tai, kad kai kurie įstatymai laukia Vyriausybės išvados po keturis penkis mėnesius. Nejaugi tai galima paaiškinti užimtumu“, – svarstė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

Pasak Gintarės Skaistės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.

Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.

„Prezidentūra siūlė leisti papildomą galimybę skolintis teminiams projektams įgyvendinti, tai skaitmenizacijos ir žalinimo projektams. Tuo tarpu mūsų siūlymas yra, kad visiems Europos Sąjungos arba kita tarptautine parama finansuojamiems projektams būtų galima skirti skolinimosi dalį kofinansavimui“, – aiškino G. Skaistė.

Dar gruodžio mėnesį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Nors projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją anksčiau komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.

Kartu su idėja dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, G. Skaistė pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.

Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Anot jos, infliacijai valdyti vyksta diskusijos apie įvairias priemones kainų šokui švelninti, tad visuomenė ir politikai veikiausiai nepritars naujam mokesčiui, ypač jei šis palies didelę dalį gyventojų.

„Esu labai skeptiška, ar tai pavyks padaryti. Nepaisant to, kad ši Vyriausybė deklaravo kovą su įvairiomis lengvatomis ir bandymą mokesčių sistemą padaryti paprastesne ir aiškesne, infliacinė aplinka ir kažkiek populizmu persmelktas noras kovoti su kainomis tam labai trukdo“, – ketvirtadienį NT konferencijoje „Core“ kalbėjo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

„Visi rūpinasi, kaip kovoti su tomis kainomis, ir tikrai nebus lengva įtikinti dar labiau apsunkinti gyventojus tokiomis aplinkybėmis papildomu aukštesniu apmokestinimu“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė akcentavo, kad Seimui jau pateiktas siūlymais iki gegužės taikyti laikiną 0 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, taip pat teikiami ir kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, mažinti PVM ir kitoms kuro rūšims ar kai kuriems maisto produktams. Tokiomis sąlygomis, pastebi I. Genytė-Pikčienė, ir politikai, visų pirma, akcentuos būtinybę švelninti infliacijos poveikį, o ne įvedinėti naujus mokesčius, kuriuos mokėtų visi.

„Čia, matyt, bus sunkiau sutelkti visuomenę ir išeiti su šituo nauju mokesčio pasiūlymu, kuris paliestų tikrai gerokai platesnį ratą gyventojų. Ir įtikinti politikus palaikyti šitą sprendimą. Nes dabar matome, kad kitais metais bus savivaldybių rinkimai ir dabar kaip tik visi sunerimę dėl infliacijos, kainų kilimo, lietuvių važiavimo į Lenkiją apsipirkti“, – pažymėjo ekspertė.

Konferencijoje taip pat pasisakęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus svarstė, kad idealaus meto keisti mokestinę sistemą ar įvesti naujus mokesčius niekada nėra. Jo nuomone, dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė tinkama įvesti socialiai teisingą, paprastą ir efektyvų visuotinį NT mokestį.

„Aš manau, kad, žiūrint plačiau, tai yra pakankamai geras metas. Ekonomikos pakilimas yra akivaizdus, ekonomika auga, (...) atlyginimai auga. Vis tik kalbėti apie tokius dalykus kaip mokesčių įvedimas niekada nebus geras metas, nes kažkas ras šimtą argumentų, kodėl yra blogai“, – dėstė LB vadovas.

„Mums svarbu, kad tai būtų gerai sudėtas pats mokestis, paprastas, efektyvus administruoti, be jokių ypatingų landų, platus, apmokestinantis daugelį, jei ne visus, NT objektus ir NT turėtojus, ir kartu socialiai atsakingas“, – tikino G. Šimkus, kartu pažymėjęs, kad pažeidžiamiausios grupės tokio mokesčio nemokėtų arba jis būtų itin mažas.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, jog visuotinis NT mokestis turėtų sudaryti 10–12 eurų per metus. Šiuo metu NT mokestis galioja tik nekilnojamajam turtui, kurio vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų.

Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako palaikanti Finansų ministerijos inicijuojamo visuotinio NT mokesčio idėją. Premjerė pažymi, kad iš naujojo mokesčio surinktos lėšos, priešingai negu dabar, keliautų ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus. Ji pabrėžė, kad, pagal siūlymą, NT mokesčio tarifą galėtų nustatyti kiekviena savivaldybė.

Visuotinio NT mokesčio projektą Finansų ministerija turėtų pateikti kartu su visu mokesčių pakeitimų paketu Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovą.

Tarifas – pagal vertę

"Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės", – praėjusią savaitę kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, be kitų priemonių, būsto rinkos tvarumą didintų ir nepagrįstas paskatas investuoti į NT ribotų visuotinis ir socialiai orientuotas nekomercinio NT mokestis. Lietuvos bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai. Šis mokestis turėtų būti progresinis, t.y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc., ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT.

Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas. O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų.

Kas yra prabangus NT?

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. (Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.)

Jei būstas būtų apmokestintas pagal rinkos vertę, po progresinio mokesčio dalgiu kasmet ar net kas mėnesį pakliūtų vis daugiau jo savininkų. Kompanija "Ober-Haus" fiksavo vis spartesnį NT brangimą. Pasak jos specialistų, šių metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,1 proc. ir vidutinė 1 kv. m kaina pasiekė 2 028 eurus (+42 eurai už 1 kv. m). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0 proc., 0,9 proc., 0,6 proc. ir 0,9 proc. butų kainų augimas ir vidutinė 1 kv. m kaina atitinkamai pakilo iki 1 414 eurų (+13 eurų už 1 kv. m), 1 356 eurų (+12 eurų už 1 kv. m), 912 eurų (+5 eurai už 1 kv. m) ir 900 eurų (+8 eurai už 1 kv. m).

Per metus (2021 m. spalio mėnesį, palyginti su pernai tuo metu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 22 proc., Kaune – 20,2 proc., Klaipėdoje – 18 proc., Šiauliuose – 19,3 proc. ir Panevėžyje – 20,3 proc.

"Po rekordinio aktyvumo Lietuvos butų segmente šių metų viduryje, vasarą, jau buvo fiksuojamas ramesnis laikotarpis ir įregistruotų butų sandorių skaičius šalyje sumažėjo nuo 3 900 šių metų gegužės mėnesį iki 3 000–3 200 šių metų rugpjūtį–rugsėjį. Naujausiais VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalį įregistruotų butų sandorių skaičius ūgtelėjo iki 3 500, o tai rodo, kad būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka aukštumose. Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įsigyta po 3 000 butų, o 2020 m. – 2 750 butų.

Atitinkamai neblėstantis susidomėjimas butais ir toliau augina jų pardavimo kainas, tad šių metų spalio mėnesį taip pat fiksavome solidų kainų augimą šalies didmiesčiuose. Vilniuje, kuriame butų pardavimo kainos toliau šturmuoja naujas aukštumas, senos statybos butai per pastaruosius dvylika mėnesių jau yra pabrangę 19,7 proc., o naujos statybos – 24,8 proc.. Naujai sudaromi butų įsigijimo sandoriai ir juose fiksuojamos butų pardavimo kainos rodo, kaip staiga pasikeitė bendras butų kainų lygis šalyje, o atskirais atvejais net sunku patikėti sudaromais sandoriais.

Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį šalies sostinėje naujos statybos projekte įsigytas butas, už kurį sumokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų. Šio buto 1 kv. m kaina siekia apie 11 000 eurų. Tai tikrai išskirtinis sandoris, kadangi pastaruoju metu brangiausių parduotų butų 1 kv. m kaina tik itin retais atvejais viršijo 7 000 eurų. Todėl šalies būsto rinka toliau mus stebina ir tampa sudėtinga įvertinti, kur yra jos galimybių ribos", – taip spalio mėnesio situaciją komentavo Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Manau, kad NT mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.

Premjerė – už apmokestinimą

Anot premjerės I.Šimonytės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.

"Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, t.y. poreikiu turėti gyvenamąją vietą, – taip Lietuvos banko siūlymą dėl apmokestinimo praėjusią savaitę premjerė įvertino premjerė. – Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo bei savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, bus pristatyti kažkada jau netrukus."

Pasak Vyriausybės vadovės, NT mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė."

"Manau, kad NT mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis, ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda", – Seime kalbėjo I.Šimonytė.

Lietuvos bankas taip pat aiškina, kad toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti.

Paskata įvertinti reikalingumą

Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.

"Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti. Būtų postūmis žmonėms padaryti savo turto higieną – ar tikrai jis jiems reikalingas", – M.Statulevičių citavo BNS.

Jo teigimu, šiam mokesčiui labiau tiktų ne NT, o infrastruktūros gerinimo pavadinimas, jį, be gyventojų, turėtų mokėti ir valstybė bei savivaldybės, kurių įmonės ir įstaigos, religinės bendruomenės, kitos organizacijos dabar nuo NT mokesčio atleistos.

"Tai būtų proga peržiūrėti ar, pavyzdžiui, valstybės institucijoms reikia tiek nekilnojamojo turto, nes kai reikia mokėti tik komunalinius mokesčius, mažiau skauda, o kai reikės mokėti ir NT mokestį, gal pagalvos, ar valdininkui reikia 30 kv. m kabineto, o gal verta optimizuotis, kaip tai yra padaręs verslas", – teigė NT plėtros asociacijos vadovas.

Lietuvos bankas vėsina rinką

Lietuvos bankas yra numatęs nemažai priemonių, skirtų didesnės rizikos NT segmentui vėsinti. Patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai dėl didesnio pradinio įnašo ne pirmoms paskoloms reikalavimo taikymo ir artimiausiu metu planuojama priimti sprendimą dėl 2 proc. sisteminės rizikos rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui. Lietuvos banko vertinimu, bendras visų naujų paskolų srautas dėl sugriežtinto pradinio įnašo reikalavimo ir planuojamo rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui galėtų susitraukti iki 10 proc., o būsto kainų augimas galėtų būti iki 3 proc. mažesnis.

Dvigubai – iki 30 proc. – padidintas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas antrinėms būsto paskoloms turėtų paveikti apie 40 proc. ne pirmas paskolas imančių asmenų, t.y. tokia dalis turėtų mokėti didesnį pradinį įnašą. Pasak Lietuvos banko, dažnai nepamatuotų lūkesčių ir ažiotažo rinkoje vedami pirkėjai didina savo įsiskolinimą ir perka papildomą būstą, siekdami jį išnuomoti ar perparduoti, nors dar nėra grąžinę reikšmingos dalies pirmosios paskolos.

Kita priemonė – privaloma preliminarių nepastatytų būstų pirkimo–pardavimo sutarčių registracija. Toks įstatymo pakeitimas prisidėtų prie pirminės rinkos skaidrinimo, leistų Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms realiu laiku stebėti pirminės būsto rinkos sandorių ir kainų tendencijas, spekuliacinių sandorių mastą, tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką ir imtis priemonių šiai rizikai mažinti. Dabartinė išaugusių lūkesčių dėl NT brangimo aplinka kuria terpę spekuliuoti rezervacijomis, o šio reiškinio įvertinimas ir ribojimas galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymų dėl privalomos sutarčių registracijos Teisingumo ir Aplinkos ministerijoms ir laukia jų išvadų.

Galiausiai tvarią rinkos plėtrą skatintų mažinamas šešėlis NT sektoriuje, pavyzdžiui, įteisinus reikalavimą pradinį įnašą ar net visą būsto įsigijimo sandorį atlikti skaidriai pavedimu ir apriboti atsiskaitymą už NT grynaisiais pinigais.

G. Šimkus nebuvo linkęs vertinti konkretaus įstatymo pakeitimų poveikio NT rinkai, tačiau, jo teigimu, tam tikra įtaka rinkoje bus juntama. Jis patikina, kad, jei įstatymas būtų priimtas, būsto kainas NT plėtotojai gali padidinti.

„Vertinant situaciją NT rinkoje, manau, kad vienoks ar kitoks poveikis būtų, bet ko nesiimčiau spręsti, kiek reikšmingas. NT dinamiką lemia daugybė veiksnių – situacija darbo, žaliavų, energijos išteklių rinkose. Dedamųjų kainoje yra pakankamai daug. Be abejonės, kai yra tokia stipri NT paklausa, jei tokios papildomos išlaidos NT plėtotojams atsirastų, jie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui, o tai atitinkamai atsispindėtų kainoje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė G. Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą.

„Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kada pasiūla norėtųsi, kad būtų didesnė. Jei prisimintume krizę, kuri buvo daugiau nei prieš dešimtmetį,  buvo stipri paklausa būstui, bet problemos buvo su pasiūla dėl daugybės ribojimų. Šitoje vietoje dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtaką būsto pasiūlai“, – nurodė LB vadovas.

G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Visgi, mano LB valdybos pirmininkas, verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.

Buvusio Seimo nario Petro Čimbaro dar 2019 metais pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis norima įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, turi atitinkamai atsilyginti valstybei.

Savo ruožtu NT verslo atstovai tvirtina, kad numatomas mokestis yra neadekvatus ir pernelyg didelis, dėl to smarkiai išaugs NT kainos, o kai kuriais atvejais plėtotojų mokamas mokestis siektų ir iki 100 proc. sklypo vertės. Pataisų kritikai taip pat pažymi, kad mokestis įsigaliotų per anksti, brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Kalbama ir apie kylančią NT burbulo riziką – NT plėtotojų skaičiavimais, , 50 kv. m. butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti tarp 10–15 tūkst. ir 15–20 tūkst. eurų. Architektai pabrėžia prastėsiančią naujų pastatų kokybę, kadangi padidėjus kaštams statytojai taupytų kokybiškų medžiagų sąskaita.

Antradienį įstatymo pakeitimų priėmimas buvo atidėtas antrąkart, šįkart – ekonomikos ir inovacijų ministrės bei Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės prašymu.

„Norime išsiimti Žemės įstatymo projektą, kuris stabdys investicijas miestuose“, – lakoniškai priežastį nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Jei Seimas visgi įstatymą priims, naująjį mokestį NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kovo.

Siūlo įvesti visuotinį NT mokestį

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad LB turimų įrankių valdant rizikas kaistančioje nekilnojamojo turto rinkoje gali ir nepakakti, todėl jis imtis galimų priemonių paragino ir atitinkamas valdžios institucijas. Kaip vieną iš priemonių Vyriausybei, LB pasiūlė NT mokesčio plėtrą, jį taikant ne tik prabangiam ar komerciniam nekilnojamajam turtui.

„Lietuvos banko manymu, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis ir socialiai orientuotas. Mes turime žemės mokestį, mes turime komercinį nekilnojamojo turto mokestį. Dabar siūlymai yra apie trečią kategoriją – gyvenamojo, nekomercinio nekilnojamojo turto mokestį“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Pasak LB valdybos pirmininko, tokia priemonė ne tik leistų surinkti papildomų lėšų į biudžetą, tačiau galėtų prisidėti vėsinant NT rinką. Pasak jo, nekilnojamojo turto mokestis leistų šiuo būdu sumažėjusią paklausą priartinti prie pasiūlos.

„Tai yra svarbu ne tik kaip valstybės ar savivaldybių biudžeto pajamų šaltinis, bet tai atlieka ir kitus vaidmenis, tokius, kaip nekilnojamojo turto rinką stabilizuojančius vaidmenis. Tai leidžia atlaisvinti nepanaudotą nekomercinio nekilnojamojo turto potencialą ir taip sumažinti įtampas NT rinkoje, ypač, kai matome, kad iš pasiūlos pusės yra trikdžių arba pasiūla nepakankama, o paklausa yra didelė“, – aiškino jis.

G. Šimkus pabrėžia, kad apmokestinant NT šiuo mokesčiu taip pat būtų atsižvelgiama į jo vertę, todėl siūlomas mokestis didžiųjų miestų gyventojams sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionų gyventojams būtų apskritai simbolinis.

„Kai sakoma „visuotinis", tai, be abejo, taikoma visam be išimčių turtui, bet kartu ir socialiai orientuotas. Tai nereiškia, kad visas turtas, visos vertės yra apmokestinamos vienodai. Galima nustatyti neapmokestinamosios turto vertės kartelę, kur labiausiai pažeidžiami gyventojai šito mokesčio galėtų ir nemokėti. Jis turėtų būti progresinis, priklausytų nuo vertės. Didžiausią mokestį, be abejo, mokėtų tie, kurie gali susimokėti. Valdantys didelės vertės, prabangų turtą“, – tvirtino G. Šimkus.

ELTA primena, kad paramą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėjai išsakė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į NT kaip į geresnį mokestį negu daugelį kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja, ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldybių atitinkamai kompetencijų įgalinimo manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus. Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, tą padarys“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

„Tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis, o tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda – reikalingos gatvės, paslaugos, kita infrastruktūra“, – tikino ji.

Premjerė pažymėjo, kad toks mokestis galėtų padėti sumažinti ir nekilnojamojo turto rinkoje kylančias įtampas.

„Kitas dalykas, jis taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai vertinant, ar verta įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su būtinaisiais žmogaus poreikiais, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – aiškino I. Šimonytė.

Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.

„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.

„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji.

Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.

„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT  mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje.

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT. 

„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.

„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis. 

Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų.

Anot jos, toks nekompleksinis valdžios pasipinigavimas nespręs jokių esminių sektoriaus problemų, o taps rimta našta didmiesčiuose gyvenantiems vienišiems žmonėms, jaunoms šeimoms ir specialistams įsigijusiems butus su paskola.

 „8 mln. eurų, kuriuos tikimasi surinkti, niekaip netaps NT mokesčio sprendimu. Iš esmės tai – „kosmetiniai“ įstatymo pakeitimai, tačiau perpus nuleista neapmokestinamosios vertės kartelė labiausiai užguls vienišus arba nesusituokusius Vilniaus, Palangos, Neringos, Druskininkų gyventojus. Beje, 100 tūkst. vertės riba yra labai arti naujo ekonominės klasės būsto. Todėl tai, taptų prievole jauniems specialistams, šeimoms, įsigijusioms butus su paskola. O tai jau bus kaip ir dvigubas apmokestinimas: žmonės ne tik mokės banko paskolą, bet dar ir NT mokestį“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalė atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulyje NT mokestis yra infrastruktūrinis – naudojamas tame regione, kuriame surenkamas. Tuo tarpu dabartinis valdančiųjų siūlymas iškreipia šio mokesčio esmę: surinkti pinigai keliaus ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą. Anot liberalų, kadangi jis bus padalintas visai Lietuvai, tai žmonės, kurie sumokės NT mokestį Vilniuje, Kaune ar Palangoje, nepajaus jokio efekto savo miestuose.

„Siūlomu įstatymu ir toliau formuojama ydinga praktika – kurti išimtis. Pavyzdžiui, savininkai kurie turi didžiausios vertės turtą, galės jo išvengti registruodami namus ar butus įmonių vardu. Be to Lietuvos didmiesčiuose turėtų ženkliai padaugėti ūkininkų, menininkų, mokytojų ir kunigų, nes NT mokesčio nereikia mokėti įmonėms, kurios uždirba iš žemės ūkio veiklos, taip pat asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, kurie naudoja NT kūrybinei veiklai ar švietimo darbui. Lengvata taip pat bus taikoma religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamajam turtui. Be to, yra rizikų, kad visos papildomos pajamos iš NT mokesčio gali būti skiriamos jo administravimui“, – pranešime cituojamas liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Liberalų įsitikinimu, paprastesnis ir naudingesnis valstybei bei suprantamesnis žmonėms būtų visuotinis NT mokestis, taip pat ir valstybės valdomam turtui, t.y. jį turėtų mokėti visi, tačiau po nedidelį tarifą.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

S. Skvernelis: NT mokestis – valstybės reikmėms

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas teiginius, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio efekto nepatirs savivaldybių gyventojai, nes pajamos iš jo atiteks valstybei, sakė, kad mokestis susijęs su valstybės reikmėmis.

„Jei norime turėti sostinę, tai galime taip elgtis, bet yra Lietuva, tai yra valstybė, tai mokesčių dalis, kuri susijusi su valstybės reikmėmis, tai bus ir naudojama valstybės reikmėms, taip pat ir vilniečių reikmėms“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nuogąstauja, kad NT mokestis nukeliaus ne vietos savivaldybei, bet valstybei.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė taip pat teigė, kad NT mokestis bus padalintas visai Lietuvai, todėl žmonės, kurie sumokės NT mokestį Vilniuje, Kaune ar Palangoje, nepajaus jokio efekto savo miestuose.

„Mokesčių pertvarka lyg ir turėtų ateiti, Vyriausybė pasiryžusi eiti prie mokesčių pertvarkos. Tikslas yra surinkti daugiau mokesčių, mažiau apmokestinti darbo jėgą (...) Turime baigti aukštųjų mokyklų reformą, tai irgi didelis iššūkis. Turime valstybės įmonių reformą“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Į klausimą, ar pasisakytų už naujus mokesčius, pavyzdžiui, automobilių ar „platesnius“ NT mokesčius, V. Pranckietis išsakė palaikymą pastariesiems.

„Manyčiau, kad NT mokestis būtų socialiai teisingas, kad turtingesnis mokėtų daugiau. Atsirastų tokiu būdu ir labiau progresyvumas. O dėl automobilių mokesčio, žinote, daugeliui žmonių automobilis yra reikalingas kaip pagrindinė priemonė, ir dar uždėti kokį papildomą mokestį būtų nepopuliarus ir nereikalingas sprendimas“, – sakė V. Pranckietis.

Finansų ministras Vilius Šapoka gruodį pareiškė, kad visuotinis NT mokestis didelių pajamų neduotų.

Nuo šių metų brangesnis nei 220 tūkst. eurų gyventojų NT apmokestintas 0,5–2 proc. tarifais – jie priklauso nuo turto vertės (iki šiol – 0,5 proc.). Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų.