„Ministro sprendimas pašalinti vadovą atrodo kaip politinis susidorojimas“, – BNS penktadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

„Prezidento vertinimu, šis žingsnis kelia dar daugiau abejonių dėl ministro veiklos, tuo pačiu meta šešėlį ir ant visos Vyriausybės“, – pridūrė jis.

Prezidento atstovas spaudai priminė, kad Gitanas Nausėda birželio viduryje vetavo LAKD pertvarkymą į valstybės įmonę numatančias Kelių įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas.

„Prezidentas vetavo įstatymo nuostatą dėl LAKD valdymo politizavimo. Tačiau jokie įstatymai nepadės, jei ministras savo veiksmais toliau demonstruos teisinį nihilizmą, kuris yra toleruojamas siekiant išsaugoti dabartinės sudėties valdančiąją koaliciją“, – teigė A. Bubnelis.

Prezidento vertinimu, šis žingsnis kelia dar daugiau abejonių dėl ministro veiklos.

J. Narkevičiaus įsakymu iš užimamų pareigų LAKD vadovas V. Andrejevas atleistas penktadienį. Ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas siekiant sklandaus ir efektyvaus įstaigos darbo.

V. Andrejevas ministro sprendimą ketina skųsti teismui.

Susisiekimo ministras dar ketvirtadienį dėl kelių remonto apkaltino V. Andrejevą politikavimu, melavimu ir ministerijos reputacijos žeminimu.

LAKD vadovas kaltinimus neigė ir tvirtino, kad konflikto su ministerija nėra.

Seimas gegužės pabaigoje leido pertvarkyti Kelių direkciją iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. 

Anot jo, susisiekimo ministras prašo nepriiminėti jokių sprendimų ir nevykti į darbą iki rugpjūčio 31 dienos.

„Šituo įsakymu kokį sprendimą ministras priėmė – tai yra paankstinti atleidimą. Tai faktinis atleidimas bus rugpjūčio 31 dieną, tačiau nuo liepos 3 dienos faktiškai kaip ir netęsiu pareigų“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Andrejevas.

„Dar vienu punktu ko prašo ministras – kad nepriiminėčiau jokių sprendimu ir nevykčiau į darbą iki rugpjūčio 31 dienos“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip pat aiškino, kad Kelių direkcijos vadovo atleidimo diena yra numatyta rugsėjo 1-ąją, „tik faktinis atleidimas nuo šios dienos“.

V. Andrejevas sako, kad ministro pasirašytą įsakymą suprasti yra sunku.

„Man pačiam painu suprasti, kas yra įsakyme parašyta, nes kai kurie punktai prieštarauja vieni kitiems, bet taip yra parašyta“, – sakė jis.

Man pačiam painu suprasti, kas yra įsakyme parašyta, nes kai kurie punktai prieštarauja vieni kitiems, bet taip yra parašyta.

Atleidžiamas vadovas sako, kad jam alga bus mokama iki rugpjūčio 31 dienos, taip pat bus išmokėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija.

Be to, jis sakė, kad su ministru J. Narkevičiumi apie Kelių direkcijos veiklą nebendravo nuo vasario. Jis penktadienį popiet dar kartą patvirtino, kad sprendimą atleisti skųs teismui.

V. Andrejevas spaudos konferenciją surengė po to, kai susipažino su ministerijos pateiktais atleidimo motyvais. Kuomet buvo paskelbta apie jo atleidimą, Kelių direkcijos vadovas dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ naujo prekės ženklo pristatymo renginyje, kurio metu apie savo atleidimą sužinojo iš BNS žurnalisto.

Šią aplinkybę J. Narkevičius įvardino kaip techninę ir sakė, kad panašiomis aplinkybėmis pernai tuometinis susisiekimo ministras atleido Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų.

„Tai techninis klausimas, tiesiog jis nebuvo darbo vietoje, o kitame renginyje. Tai čia techninio pobūdžio klausimas. Paminėsiu, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas savo laiku, praeitais metais buvo atleistas iš viso per internetinę svetainę, patalpinus įsakymą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Anot jo, V. Andrejevas yra atleidžiamas, nes Kelių direkcijoje yra „tobulintinų darbų“.

Jis priminė praėjusį mėnesį paskelbtą Kelių direkcijos veiklos auditą, kuriame įstaigai priekaištaujama dėl prastai panaudojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, nors V. Andrejevas tuomet sakė, kad 2017-2019 metais direkcija panaudojo netgi daugiau KPPP lėšų, nei buvo numatyta.

V. Andrejevas turėjo būti atleistas nuo rugsėjo 1 dienos, kuomet Kelių direkcija bus pertvarkyta į valstybės įmonę.

J. Narkevičiaus pasirašytame įsakyme nurodoma, kad V. Andrejevas iš pareigų atleidžiamas nuo liepos 3 dienos, nukeliant atleidimo datą iki rugpjūčio 31 dienos.

Jam nurodyta nuo susipažinimo su dokumentu nebevykdyti jokių pareigų Kelių direkcijoje, nevykti į darbą. V. Andrejevui taip pat pavesta iki penktadienio darbo dienos pabaigos perduoti visus darbus laikinai direkcijai vadovausiančiam Administravimo departamento direktoriui Remigijui Lipkevičiui.

Kelių direkcija praėjusį mėnesį skelbė, kad skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles. V. Andrejevas sakė, jog kai kurių projektų Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.

Tuo metu Susisiekimo ministerija kritikavo direkcijos metodiką sudarant remontuotinų kelių ir asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą. Ministro teigimu, bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. J. Narkevičius kaltino V. Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Vilniaus rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.

Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše, kai kurie keliai neatitiko ir kitų reikalavimų. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.

V. Andrejevas teigė apie sprendimą jį atleisti iš pareigų sužinojęs iš žiniasklaidos, dalyvaujant „Lietuvos geležinkelių“ naujo prekės ženklo pristatymo renginyje.

„Iš spaudos pranešimo suprantu, kad sprendimas yra priimtas, turiu susipažinti su sprendimo priėmimo motyvais. Atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų be priežasties negalima, įstatymas to nenumato“, – BNS sakė V. Andrejevas.

„Nesu padaręs jokių man žinomų pažeidimų ir jeigu sprendimas (dėl atleidimo – BNS) bus dėl kažkokių tariamų pažeidimų, tai be abejonės, kad skųsiu“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministerijos pranešime nurodoma, kad V. Andrejevas atleistas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai yra panaikinama jo pareigybė, Seime šiemet birželį priimtu Kelių įstatymo pakeitimo įstatymu, kuriuo įtvirtinta Kelių direkcijos pertvarka į valstybės įmonę, taip pat Vyriausybės pernai liepą priimtu nutarimu dėl Kelių direkcijos pertvarkos.

Nesu padaręs jokių man žinomų pažeidimų ir jeigu sprendimas dėl atleidimo bus dėl kažkokių tariamų pažeidimų, tai be abejonės, kad skųsiu.

Anot ministerijos, pranešimas apie pareigybės panaikinimą V. Andrejevui buvo įteiktas birželio 1 dieną.

V. Andrejevas anksčiau taip pat yra sakęs, kad birželio pradžioje gavo atleidimo lapelį, tačiau tvirtino, kad jį buvo planuota atleisti nuo rugsėjo, kai bus baigta Kelių direkcijos pertvarka.

Pasak V. Andrejevo, jo siekis kreipiantis į teismą dėl atleidimo bus apginti savo reputaciją.

„Mūsų principinės vertybės yra būtent skaidrumas ir kai mes skirstome valstybės lėšas, mes turime aiškiai nurodyti, kaip mes tą darome ir su politinių užsakymų stalu mes nesitaikstysime (...) Jeigu dabar priimtas sprendimas, kad netinka tokia mūsų kryptis, tai mano vienintelis siekis yra teismo sprendimu apginti savo reputaciją“, – teigė atleistas Kelių direkcijos vadovas.

Ministras J. Narkevičius ketvirtadienį savo santykius su Kelių direkcijos vadovu pavadino „konfliktu“, V. Andrejevas savo ruožtu teigė, kad jokio konflikto nėra.

Penktadienį V. Andrejevas teigė, kad jo pozicija nesikeičia – pasak jo, tarp šalių yra ne konfliktas, o išsiskiriantys požiūriai į vertybes.

„Aš toliau teigiu, kad konflikto kaip tokio nėra, yra vertybinis išsiskyrimas, vertybinio pagrindo. Kadangi mes skirstome valstybės lėšas, o tą, ką pats ministras pacitavo, kad jie nusprendžia kur lėšas skirti, neva tai atsižvelgiant į gyventojų prašymą, tai aš vakar ir pasakiau, kad gyventojų prašymai yra praktiškai visiems kelio ruožams Lietuvoje“, – sakė jis.

„Tai aš manau, kad tai yra labiau nuomonių išsiskyrimas ir atstovavimas šitų vertybių, o ne konfliktas. Ministro priimtas sprendimas yra jo atsakomybės ribose. Jeigu teismas priims kitokį sprendimą, čia galima tik samprotauti, kad jis buvo neteisėtas, tai atitinkamai ir bus pasekmės“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Susisiekimo ministerija apie Kelių direkcijos vadovo atleidimą pranešė penktadienį. Įstaigai laikinai vadovauja jos Administravimo departamento direktorius Remigijus Lipkevičius.

Kelių direkcija praėjusį mėnesį skelbė, kad skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles. V. Andrejevas sakė, jog kai kurių projektų Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.

Tuo metu Susisiekimo ministerija kritikavo direkcijos metodiką sudarant remontuotinų kelių ir asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą. Ministro teigimu, bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. J. Narkevičius kaltino V. Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Vilniaus rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.

Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše, kai kurie keliai neatitiko ir kitų reikalavimų. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.

Kelių direkcijos vadovu V. Andrejevas buvo paskirtas 2018-ųjų lapkritį, laimėjęs Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą į šias pareigas. Prieš tai jis metus dirbo laikinuoju direkcijos vadovu, kai iš šių pareigų pasitraukė Egidijus Skrodenis.

Civilinės ir statybos inžinerijos mokslus baigęs V. Andrejevas yra dirbęs „Šiaulių plento grupės“, „Žemaitijos kelių“ valdybose, vadovavęs  „Mažeikių automobilių keliams“.

V. Andrejevas sako iki trečiadienio turėjęs vienokį supratimą, kodėl jo nemėgsta ministerija, tačiau po paskutinių įvykių, kai teisėsauga paskelbė, jog korupcija įtariamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus galimai siekė sumenkinti buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reputaciją, jam kilo klausimų, jog kelių statybos įmonės gali siekti jį nuversti iš posto – jų darbo kokybę tiek R, Masiulis, tiek V. Andrejevas dažnai kritikuodavo.

„Iki vakar turėjau savo supratimą, kodėl galėčiau būti nemėgiamas ministerijos – tai yra dėl politinių užsakymų nevykdymo, dėl siekio, kad rangovai ištaisytų broką, ką jie šiandien ir vykdo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Andrejevas.

„Vakarykštė istorija išties užduoda naujų klausimų, ar galėtų būti taip, kad rangovai atsiskaitytų arba darytų kitokią įtaką, kad nepatogus vadovas būtų patrauktas iš pareigų“, – svarstė jis.

Susisiekimo ministerija atlieka tyrimą dėl V. Andrejevo veiklos – jam asmeniškai, kaip ir visai direkcijai,  priekaištaujama dėl neefektyviai panaudojamų lėšų ir lėtai asfaltuojamų žvyrkelių.

Kaip pavyzdį V. Andrejevas pateikė jo vadovavimo metu išaugusius delspinigius už netinkamai įvykdytas sutartis.

„Kelių direkcija ne kartą teikė ataskaitas, kurios aiškiai rodė, kad iki 2018 metų, iki man pradedant vadovauti delspinigių, pavyzdžiui, buvo taikoma 100-170 tūkst. eurų per metus. Man pradėjus vadovauti, mes pradėjome aiškiai vadovautis sutarties nuostatais, delspinigių sumos 2018 metais išaugo iki 2,8 mln. eurų“, – pasakojo Kelių direkcijos vadovas.

R. Masiulio į postą paskirtas V. Andrejevas sako su V. Sutkumi bendravęs tik Seimo komitetuose, tuo metu teisėsaugos tyrime taip pat sulaikyti bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ vadovai turėjo „agresyvias pozicijas“.

„Komitete arba susitikimuose su Susisiekimo ministru minėtųjų įmonių vadovų pozicijos buvo pakankamai agresyvios, nes jie aiškiai deklaravo, kad jų pajamos mažėjo dvigubai. „Šiaulių plento“ atveju tarp rangovų, kurie turi sutartis su Kelių direkcija, delspinigių sumos buvo vienos didžiausių“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.

Susisiekimo ministerija atlieka tyrimą dėl V. Andrejevo veiklos – jam asmeniškai, kaip ir visai direkcijai,  priekaištaujama dėl neefektyviai panaudojamų lėšų ir lėtai asfaltuojamų žvyrkelių.

V. Andrejevas anksčiau BNS sakė, kad jei jam bus skirta tarnybinė nuobauda, o išvados bus netinkamos ir pažeis jo teises, jis skųs sprendimą teismui. Dėl pernai jam pirmą kartą skirtos nuobaudos jis ginčą laimėjo.

Dėl V. Andrejevo ateities diskutuota ir Seime, svarstant Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę – kai kurie opozicijos parlamentarai mano, kad taip siekiama iš posto išversti direkcijos vadovą.

Ministerijai žadėjus skelbti pertvarkytos direkcijos vadovo konkursą, V. Andrejevas ketvirtadienį sakė manantis, kad konkurso tikriausiai net nebus – ketvirtadienį priimtos Darbo kodekso pataisos numato, kad valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai vieneriems metams galės būti skiriami be konkurso.

„Sprendimas (Seimo – BNS) yra priimtas nuo rugsėjo 1 dienos įsteigti valstybinę įmonę, tačiau konkursai į vadovo pareigas nėra skelbiami ir greičiausiai net nebus, nes laiko jau nėra. Jei esu teisingai informuotas, šiandien priimtas Darbo kodekso pakeitimas (Seime priimtas gegužės 21 dieną, o šiomis dienomis pasirašė prezidentas – BNS) , kuris leidžia paskirti bet kokį vadovą iš gatvės, be konkurso. Matyt, kad nebus kur dalyvauti“, – sakė jis.

Pasak V. Andrejevo, Darbo kodekso pataisos įsigalios rugpjūčio 1-ąją, o jis birželio 1-ąją gavo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įspėjimą apie atleidimą nuo rugsėjo 1-osios.

Anot Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.

„Kelis metus trunka klaidingi, nepagrįsti kaltinimai dėl lėšų nepanaudojimo, kas iš esmės ir yra atspindėta audito išvadose (...) Su Susisiekimo ministerijos audito išvadomis nesutinkame ir nesutiksime, nes skaičiai rodo ką kita“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Andrejevas.

Jis nurodė, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau KPPP lėšų nei numatyta.

„Mes turime per tris metus surinkę 1,437 mlrd. eurų. Priimant biudžeto įstatymus, kiekvienų metų gruodį Seimas sprendžia, kiek lėšų bus panaudota kitoms reikmėms. Per tuos tris metus kitoms (valstybės – BNS) reikmėms buvo paimti beveik 109 mln. eurų ir iš viso galėjome naudoti 1,328 mlrd. eurų“, – pasakoja jis.

Anot V. Andrejevo, direkcija per tą laiką panaudojo net daugiau lėšų – 1,363 mlrd. eurų.

„Daugiau panaudojome, nes 2016 metais liko nepanaudotų lėšų. Tvirtai pareiškiu, neklaidinant visuomenės, kad panaudojome visas lėšas, kiek buvo surinkta ir papildomai 35,5 mln. eurų panaudojome to, kas buvo nepanaudota 2016 metais“, – sakė jis.

„Kelių direkcija tikrai veikia efektyviai, nors tobulinti sistemą reikia. Dirbame su tam tikrais instrumentais, kurie yra daugiau nei 15 metų senumo, turiu omenyje programinę įrangą. Mes esame išsikėlę tikslus, nuo kada turėsime tam tikrus automatizuotus procesus, galėsime sklandžiau įvykdyti biudžetus ir taip toliau“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį paskelbtose audito išvadose teigia, kad KPPP ir ES lėšos nėra efektyviai įsisavinamos, nebus įgyvendinta Vyriausybės programa ir gali likti maždaug 200 km neišasfaltuotų žvyrkelių atkarpų visoje šalyje.

Anot ministerijos, projektų vėlavimo priežastys kasmet kartojasi, o lėšų panaudojimas nepakankamas. Kelių direkcija esą nevaldo projektų įgyvendinimo rizikų.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma Seime registravo tokią Kelių įstatymo pataisą. Jis siūlo direkcijos darbuotojus be konkurso perkelti į naują įmonę.

Pasak jo, taip būtų išsklaidyti įtarimai, kad Seimo kadencijos pabaigoje vykstanti pertvarka gali būti susijusi su ketinimais įdarbinti kai kuriuos dabartinius politikus ar politinio pasitikėjimo pareigūnus.

Seime svarstant pataisas dėl direkcijos pertvarkos, opozicija nuolat pabrėždavo, kad taip siekiama nuversti direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą, kuris pradėjo vadovauti susisiekimo ministru dirbant  Rokui Masiuliui.  

Susisiekimo ministerija yra pradėjusi tyrimą dėl V. Andrejevo atsakomybės panaudojant keliams skirtas lėšas.

Kelių direkcija po pertvarkos būtų įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Vyriausybė 2018 metais buvo pritarusi valstybės įmonių pertvarkos planui, numatančiam, Lietuvos oro uostų, „Oro navigacijos“, Klaipėdos uosto direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos ir „Kelių priežiūros“ ir kai kurių kitų ministerijų kuruojamų įstaigų pertvarkymą. Automobilių kelių direkcijos tarp jų nebuvo, apie jos reorganizaciją paskelbta 2019 metų pavasarį. 

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius tai neigė. Jam Seime pristačius Kelių įstatymo pataisą, numatančias Kelių direkcijos pertvarką, Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė įtariąs, kad ministerija siekia pakeisti direkcijos vadovą.  

„Ar už viso to nestovi noras pakeičiant įmonės statusą pakeiti jos vadovą, nes generalinis direktorius Vitalijus Andrejevas yra Roko Masiulio (buvusio susisiekimo ministro  – BNS) atsivestas vadovas į direkciją“, – pareiškė E. Gentvilas.

V. Kondratovičiaus teigimu,pataisa yra tik „tarpinis etapas“ prieš direkciją ateityje paverčiant  akcine bendrove.

„Įstatymas nenumato kitos galimybės, kad biudžetinė įstaiga iškart galėtų tapti akcine bendrove, turi pereiti į valstybinės įmonės etapą“, – teigė viceministras.

Jis atmetė priekaištus, kad inicijuojama pertvarka norima keisti direkcijos vadovą.  

„Reforma 2018 metais pradėta, kai dirbo dar ankstesnė vadovybė, nesiečiau šių klausimų tikrai“, –  pareiškė viceministras.

Kelių įstatymo pataisas dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkos į valstybės įmonę  toliau Seimas svarstys birželio viduryje.

„Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją“, – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Jis pripažįsta, kad valdžia turi pareigą spręsti dėl prioritetinių finansavimo sričių, tačiau taip pat pabrėžia, kad anksčiau ar vėliau reikės ieškoti sprendimo, kaip grąžinti ar kompensuoti užšaldytas KPPP lėšas, nes galimybės jas paprasčiausiai nurašyti nėra.

– Seime pernai pavasarį aktyviai diskutuota dėl KPPP finansavimo didinimo, galiausiai padidinant programai tenkančią kuro akcizo dalį nuo 48 iki 50 procentų. Tačiau jau rudenį, motyvuojant prastu lėšų panaudojimu, beveik ketvirtadalis programos lėšų buvo įšaldyta. Ar nematote tame paradokso?

– Tie patys asmenys, kurie priėmė sprendimą programos lėšas padidinti, priėmė ir kitą sprendimą. Dėl tokio sprendimo motyvų reikėtų klausti jį priėmusių žmonių, man šioje vietoje komentuoti sudėtinga ir galbūt nekorektiška. Jei atsiranda svarbesni, prioritetiniai dalykai, dėl jų sprendžia už tai atsakingi asmenys, kurie vėliau jau turi dirbti su savo sprendimų pasekmėmis. Mes šioje vietoje esame neutralūs.

Jei klausiate, ar mes teikėme informaciją apie galimą tokio spendimo poveikį mūsų planų įgyvendinimui, atsakymas būtų teigiamas. Visa informacija buvo teikiama, tačiau reikia suprasti, kad visų darbų neatliksi, visų tikslų nepasiekti, todėl tenka rinktis.

– Kokia prasmė iš viso įtraukti į KPPP sąmatą ir priskirti atskiroms programos užšaldytas lėšas?

–  Užšaldyti pinigai teoriška yra programos lėšos, nes taip numato įstatymas, jie tiesiog yra sulaikyti. Anksčiau šių pinigų iš viso nebūdavo galima naudoti, tačiau šiemet pridėjo, kad užšaldytų lėšų negalima naudoti be atskiro Finansų ministerijos leidimo. Tai suteikia tam tikro optimizmo, kad lėšos gali būti atšildytos metų viduryje.

Svarbu tai, kad užšaldytos lėšos yra įsipareigojimai, kurie niekur nedingsta. Jeigu praktika dėl dalies lėšų užšaldymo bus vadovaujamasi ir ateityje, kartu su didėjančiu KPPP biudžetu, pavyzdžiui, Finansų ministerija 2021 metams jį planuoja jau 708 mln. eurų dydžio, analogiškai didės ir įsiskolinimas. Vieną dieną valstybė turės nuspręsti ką su tomis skolomis daryti, ieškoti mechanizmo, kaip jas likviduoti.

Dabar tokios galimybės įstatymas nenumato, jo pakeitimais atbuline data to įsiskolinimo taip pat nepavyks nuimti. Reikės didelio ekonomikos augimo, norint gauti lėšų skoloms grąžinti. Ir tai yra rimta bėda, nes jei būtų galima naudoti tiek programos lėšų, kiek jų yra surenkama, tokios problemos tikrai nebūtų.

– Kokia dabar yra bendra KPPP skola?

– Bendra skola ir yra tie 142 mln. eurų, tačiau ji akumuliuojasi pagal gana sudėtingą schemą. Jau iš anksto buvo žinoma, kad šių metų programos sąmatoje bus užšaldyti 26,5 mln. eurų iš 2019-ųjų programos, tuo metu likusi suma prisidėjo per tris kartus.

– KPPP lėšos yra paskirstomos vadovaujantis įstatyme numatytomis proporcijomis. Ar ne logiška būtų šių proporcijų laikytis ir paskirstant užšaldytas lėšas?

– Yra tam tikrų institucijų išvados, kad neproporcingas lėšų užšaldymas pažeidžia įstatymą.

– Kokios tai institucijos?

– Tos, su kuriomis buvo derinta sąmata. Dalis institucijų pateikė savo formalią poziciją, kad įstatymas numato proporcijas, o ne poįstatyminiai aktai.

– Visgi, kokios tai institucijos?

– Neatsimenu.

– Beveik 31 mln. eurų (penktadalis užšaldytų lėšų) priskirta prioritetiniams projektams, kuriems bendras 145 mln. eurų tikslinis finansavimas skirtas Seimo sprendimu. Kurie projektai dėl to labiausiai nukentės?

– Kol kas nežinome. Programos sąmata jau įsigaliojo, todėl kreipėmės raštu į ministeriją, kad paaiškintų, kaip mums reikia elgtis. Šioje vietoje bendrą sumą matome, užšaldytas lėšas matome, bet neaišku, kur jas reikėtų taikyti.

– Iš tikslinio finansavimo net 110 mln. eurų skiriama žvyrkelių finansavimui. 90 mln. skiriama valstybinės reikšmės, o 20 mln. eurų – vietinės reikšmės žvyrkeliams. Ar galima spėti, kad dėl lėšų užšaldymo labiausiai nukentės būtent žvyrkelių asfaltavimas?

– Čia yra susisiekimo ministro prerogatyva spręsti šiuos klausimus, jis ir turės priimti sprendimus. Beje, vietinės reikšmės žvyrkeliams finansavimas nebus užšaldomas, jau yra išleistas įsakymas dėl to. Čia mes neturime pasirinkimo, jau pasirašome sutartis su savivaldybėmis dėl šitų lėšų.

– Bet net skaičiuojant aritmetiškai, eliminavus žvyrkelių asfaltavimą, kitiems prioritetiniams projektams kartu lieka tik 35 mln. eurų. Matyt, sunku tikėtis, kad bus atsisakyta jų įgyvendinimo?

– Vienas iš šių projektų yra sostinės Liepkalnio ir Žirnių gatvės sankryžos rekonstrukcija. Tai svarbus ir vienas iš intensyviausių transporto mazgų, darbai čia jau pradėti. Tada yra Baltijos mazgas Klaipėdoje, kur darbai dar nevyksta, bet link jų jau einama. Dar vienas projektas yra vadinamasis Megos mazgas – čia turime galiojančią 32 mln. eurų sutartį, iš kurių 20 mln. eurų turime skirti šiemet.

– Vadinasi, iš esmės lieka tik valstybinių žvyrkelių asfaltavimui numatytos lėšos. Apie šios programos svarbą kalbama tikrai daug, tačiau panašu, kad šiemet ji nukentės bene labiausiai.

– Projektus, kuriems turime sutartis ir lėšos yra numatytos, įgyvendinsime, projektams, kuriems lėšų neturime, skelbsime konkursus su pratęstu šešių mėnesių laidavimo pasiūlymu, kad jei liepą bus priimtas sprendimas kažkokią lėšų dalį atšildyti, būtume pasirengę pasirašyti sutartis ir juos įgyvendinti.

Jeigu liepą paaiškėtų, kad galimybių atšildyti kažkokią sumą nėra, sutartis pasirašysime rugsėjo pabaigoje, kad rangovai galėtų pradėti planuotis kitų metų darbus. Ir dabar siekiama, kad 95 proc. sutarčių būtų pasirašyta iki gruodžio pabaigos. Tai leidžia rangovams per žiemą pasiruošti, pasirašyti subrangos sutartis, užsitikrinti medžiagas.

– Kaip tai siejasi su Kelių direkcijos anksčiau komunikuota žinia, jog dėl papildomo lėšų įšaldymo bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota?

– Dabar bus dar daugiau, apie 300 kilometrų. Kai vyksta konkursai, mes matome kainas, kai kur sutaupome, kai kur jos būna didesnės. Be to, pasirodžius informacijai apie lėšų mažėjimą, kai kurie rangovai planuotus darbus iš 2021-ųjų jau perkelia į 2020 metus, tokių darbų vertė gali siekti iki 20 mln. eurų. Sutartys yra pasirašytos, mokėti pagal jas turime, o uždrausti atlikti darbus negalime, nes ir sutartys leidžia juos baigti anksčiau laiko, ir visuomenė dėl to gauna naudą, nes dėl to mažiau bus trikdomas eismas.

– Kalbant apie žvyrkelius, jų asfaltavimo programoje iš vietinės reikšmės žvyrkeliams skiriamų 20 mln. eurų pirmą kartą atskira eilute išskiriami 10 mln. eurų kaimiškų vietovių žvyrkeliams. Ar toks išskyrimas yra būtinas?

– Čia Susisiekimo ministerija sprendė, Kelių direkcija tame nedalyvavo. Mums tai reiškia 120 sutarčių vietoje anksčiau buvusių 60, administravimas bus sudėtingesnis, bet papildomų etatų dėl to neprašome. Tuo metu kai kurios savivaldybės skundžiasi, kad apie tokį finansavimo išskyrimą sužinojo per vėliau, nes jau buvo suplanavusios, kaip panaudos joms tenkančią 20 mln. eurų dalį, pasirinkusios objektus ir galbūt net pradėjusios vykdyti darbus.

Dabar tos savivaldybės turės ieškoti naujų objektų, kurie atitinka aprašo dėl 10 mln. eurų skyrimo kaimiškų vietovių žvyrkeliams reikalavimus. Pažymėsiu, tuo skundžiasi tik dalis savivaldybių, kitoms nauja tvarka tinka. Čia skirtingos situacijos ir skirtingos nuotaikos.

– Kiek šiemet, palyginti su 2019 metais, mažėja bendras valstybinės reikšmės kelių finansavimas?

– Kartu su tikslinio finansavimo lėšomis, bendra suma šiemet yra 277 mln. eurų, lyginant su praėjusiais metais skirtais beveik 382 mln. eurų.

– Kokią įtaką toks finansavimo sumažėjimas turės naujiems projektams?

– Mes turime pasirengę planą, kaip iki 2035 metų galėtų vystytis didieji projektai: Vilniaus–Utenos ir Vilniaus–Kauno magistralių, „Via Baltica“ greitkelio nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos sutvarkymas. Taip pat laukia prastos būklės ir avaringumo kelias Kaunas–Prienai, kuris iš esmės jau yra priemiestinė teritorija,  141-o kelio Klaipėdoje nuo Rimkų iki Jakų žiedo sutvarkymas ir paruošimas pietvakariniam aplinkkeliui, tie patys Vilniaus aplinkkeliai.

Visi šie projektai ir jiems būtini pinigų srautai yra aiškiai sudėlioti laike, todėl lėšų sumažinimas nukelia jų įgyvendinimą. Naudojame pakankamai dideles ir įspūdingas lėšas, todėl turime susitarti – ką gausime po penkerių metų, po dešimties metų, ar turėsime 2035 metais, pavyzdžiui, nulį procentų blogų magistralinių ir krašto kelių, nulį procentų siauresnių kaip 6 metrai krašto kelių. Tokį tikslą esame išsikėlę, nes dabar jų per visą Lietuvą yra 400 kilometrų.

Dabar visas šis planas stumiasi, mūsų žmonės strateginiame padalinyje iš karto koreguoja planus ir stumia juos tolyn laike, nes nuo to priklauso ir projektavimo darbai, specialaus plano rengimo darbai, žemės poėmiai. Kam daryti per anksti, jei tu nežinai, kaip bus. Jeigu tai (dalies lėšų užšaldymas – BNS) tęsis metai iš metų, ta pati „Via Baltica“, kiti plėtros projektai, apie juos galime pamiršti.

– ES finansavimas nepadeda spręsti šių problemų?

– Kitam periodui mes gausime apie 300 mln. eurų ES lėšų, o tiek reikia vien „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos sutvarkymui. Mūsų dabartinis ES finansavimo dydis, jo intensyvumas lyginant su KPPP, sudaro nepilnus 10 proc., todėl iš esmės padėties kardinaliai nekeičia.

Be to, girdime kalbų, kad ES finansavimas gali dar labiau susitraukti. Yra įvestos naujos taisyklės, sukurti tokie bendri poolai (finansavimo šaltiniai – BNS),  todėl mes su kitomis šalimis kalbamės, kaip juose sudalyvauti, nes ten kartais reikia jungtinių veiklų. Čia mums praverstų valstybės įmonės statusas, nes dabar būdami biudžetinė įstaiga mes, pavyzdžiui, negalime sudarinėti sutarčių dėl bendrų ėjimų į projektus su Latvijos „Valsts celi“ (kelių priežiūros įmonė – BNS), kuri yra akcinė bendrovė.

– Biudžetinės įstaigos statusas Kelių direkcijai užkerta kelią skolintis lėšas projektų įgyvendinimui.

– Mes esame teikę pasiūlymą dėl statuso pakeitimo, tai susijęs su kelių rinkliavos atstuminiu mokesčiu. Suprantame, kad valstybei reikia spręsti socialinius klausimus, visi akivaizdžiai matė, kad tos problemos bręsta ir didėja – mokytojai, gaisrininkai, gydytojai, policija, mes daug turime sektorių, kuriuose norėtume kokybę pagerinti. Todėl jau prieš dvejus metus Kelių direkcija ir ministerija siūlė Seimui priimti sprendimą dėl atstuminės apmokestinimo sistemos (kelių rinkliavos dydį sieti ne su laiku, o nuvažiuotu atstumu).

Tai būtų išlaikytas principas, kad vartotojas moka, papildomos įplaukos kasmet siektų apie 60 mln. eurų, o tai leistų mums ne tik palaikyti esamų kelių tinklą, bet ir plėtoti naujus projektus. Mums poreikis plėtrai yra 70-80 mln. eurų, todėl iš turimų lėšų nuėmus, pavyzdžiui, tuos 60 mln. eurų, mes liekame tik su vienu ar kitu pavieniu plėtros projektu visoje Lietuvoje. Visa kita turi keliaut į tinklo palaikymą, nes jei lėšas nukreipsime į plėtrą, vieną dieną suprasime, kad iki tų naujų kelių nebegalime atvažiuoti.  Žiūrėsime į juos kaip į egzotiką.

– Nauja sistema pakeistų dabar galiojančias vinjetes?

– Dabar mokestis priklauso nuo laiko – susimokama parai, kelioms dienoms, metams. Pagal ES direktyvas tokia apmokestinimo sistema nelaikoma sąžininga, nes skiriasi nuvažiuotas atstumas. Pavyzdžiui, turime labai daug skundų aplink Klaipėdą esančių logistikos centrų, kurie norėdami nuvažiuoti du, tris ar penkis kilometrus turi mokėti visus metus. Tuo metu kertantys Lietuvą tranzitu nuvažiuoja ir 300 kilometrų, tačiau moka, tarkime, vidutiniškai tik kaip už 100 kilometrų. Tai nėra teisinga.

Kai tu naudojiesi infrastruktūra, turi mokėti už nuvažiuotą atstumą. ES liko gal septynios ar aštuonios šalys, kurios to neturi. Taip, tarp jų yra Latvija ir Estija, tačiau jos neturi tokio eismo intensyvumo, kaip Lietuva. Mes ties Kaunu turime 70 tūkst. automobilių per parą, Latvijoje didžiausias intensyvumas yra 26 tūkst., Estijoje – dar mažesnis.

– Šio siūlymo skeptikai mini didelius, 130 mln. eurų siekiančius tokios sistemos įrengimo kaštus. Iš kur būtų gautos šios lėšos?

– Mes ir siūlėme Kelių direkciją pertvarkyti į valstybės įmonę. Tuomet mes su Vyriausybės sutikimu galėtume skolintis, įkeisdami piniginius srautus. Paskolą grąžintume iš gaunamų pajamų, todėl nenukentėtų investavimas į plėtrą. Dėl to aš ir minėjau papildomus 60 mln. eurų, nes visos (kelių rinkliavos – BNS) pajamos būtų apie 110 mln. eurų, versus dabar surenkamų 50 mln. eurų.

– Skirstant KPPP lėšas savivaldai atskirai išskiriamos ne tik rajonų, kur yra didelės tautinės mažumos, savivaldybės, bet ir kurortinės, žiedinės savivaldybės. Ar tai teisinga kitų savivaldybių atžvilgiu?

– Jeigu yra kažkur problemos, infrastruktūros atsilikimo ir taip toliau, tada tokie aprašai leidžia sureguliuoti, kad infrastruktūros prasme atsilikę regionai būtų skatinami ją labiau tvarkyti. Aš iš šitos pusės matau tokio išskyrimo tikslus.

– Ar tikrai tai prisideda prie atskirų regionų infrastruktūros netolygumų mažinimo?

– Tie, kas priėmė tokį sprendimą, turi turėti ir išeitinius duomenis jam pagrįsti. Pavyzdžiui, mūsų tikslas yra išasfaltuoti, pagal prioritetinę eilę, visus žvyrkelius gyvenvietėse, kad jų neliktų. Vėliau gi būtų galima diskutuoti su Seimu, Vyriausybe, Susisiekimo ministerija, Transporto kompetencijų agentūra ir akademine visuomene – ar mes turime atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, Rokiškyje yra 200 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių, o Birštone ar Druskininkuose – nulis. Turime lyginti tą netolygumą, ar ne? Ar tai turi būti veiksnys perskirstant finansavimo proporcijas?

– Vargu, ar Rokiškis turi galimybių tapti kurortu ar savivaldybe su dominuojančia tautine mažuma. Nekalbant jau apie visiškai nerealų žiedinės savivaldybės statusą.

– Bet pramonės Rokiškis turi, ūkinė veikla čia vyksta. Čia esminis klausimas yra, kaip mes žiūrime į regioninę plėtrą. Šioje srityje esame daug dirbę su Vidaus reikalų ministerija, kuri rengė regioninės politikos Baltąją knygą. Mes iš savo pusės teikėme duomenis apie eismo intensyvumą, turėjome mintį žemėlapyje aiškiai susidėlioti traukos centrus. Tarkime, jei naikinama mokykla, kad būtų skirtas finansavimas ir sukurta infrastruktūra mokiniams vežioti. Tikrai buvo labai įdomių, prasmingų ir pagrįstų tikslų iškelta, bet kažkaip prieš pusantrų metų viskas pradėjo rimti ir mes likome su planavimu bei metodika. Mes gi negalime amžinai laukti, kol kažkas kažkada užbaigs tą Baltąją knygą.

– Jūs Kelių direkcijai vadovaujate nuo 2018 metų. Nesibaiminate, kad galite patekti į pastaruoju metu valdančiųjų skelbiamą su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu susijusių žmonių sąrašą?

– Nežinau, kaip atsakyti – su humoru ar rimtai. Esu baigęs kelių specialybę, turiu 18 metų patirties rangovinėje organizacijoje. Vertinant skaidrumą galimo veikimo rangovų naudai – čia turėtume kalbėti ne mes, o mūsų darbai. Šiandien savivaldybės atvažiuoja ir derasi dėl projektų, politikai nesikiša į prioritetines eiles, mes turime rezultatus, galime kalbėti apie tvarų planavimą, kad nebūtų šokinėjama nuo vieno prie kito projekto. Dėl tokio anksčiau buvusio mėtymosi šiandien mes turime per dešimtmetį susikaupusių apie 18 mln. eurų vertės netinkamų projektų.

O jei įtrauks į sąrašą, tai gerai, bus dar viena reklama.

– Ačiū už pokalbį.

„Panemunės aplinkkelio projektą projektuotojas pakoregavo, parengė naują projektą, kaip sustiprinti tą kelio vietą, kur yra nusėdimai, viršijantys leistinas ribas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vitalijus Andrejevas.

Aplinkkelį projektavo bendrovė „Kelprojektas“.

Tuo metu darbų rangovams – Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovėms „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“ – nesutikus savo lėšomis pataisyti defektų, Kelių direkcija darbus pirks iš naujo, o rangovams atsisakius apmokėti išlaidas, bus kreipiamasi į teismą.

„Buvo pakartotinai atliktos dvi ekspertizės, nes ekspertai pateikė esminių pastabų dėl ko projektuotojas turėjo keisti projektą. Mano žiniomis, kelių savaičių bėgyje projektuotojas jau turėtų būti pateikęs projektą teigiamai ekspertizės išvadai gauti“, – pridūrė jis.

Pasak V. Andrejevo, gavus išvadą, ketinama skelbti rangovo, kuris pataisytų defektus, konkursą, o darbus numatoma baigti iki kitų metų rudens.

„Galime dėlioti taip: metų pabaigai turime projektą su išvadomis, tuomet skelbiame rangovo konkursą, jo vertė, preliminariais paskaičiavimais, yra apie 1 mln. eurų. Tada kovą-balandį turime sutartį ir iki rudens turėtume turėti padarytus darbus“, – sakė V. Andrejevas.

„Kai bus nustatyta kaina, mes turėsime žalos dydį ir kreipsimės į teismą dėl priteisimo“, – pridūrė jis.

Panemunės aplinkkelį statė „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, o techninę priežiūrą atliko bendrovės „Kelvista“, „Taem urbanistai“ ir „TEC Infrastructure“.

Pernai skelbta, kad kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą dėl po juo esančio 5 metrų durpių sluoksnio. Ekspertai nustatė, kad ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški sankasos deformacija – jos nesutvarkius, per 10 metų kelias nusės dar 12,5 centimetro.

26,3 mln. eurų kainavęs aplinkkeliu pasienyje su Kaliningrado sritimi dabar naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, kai Rusija baigs statyti tiltą ir savo pusėje įrengs kelio infrastruktūrą.

V. Andrejevas ketvirtadienį teigė nežinantis, kaip darbus vykdo Rusija.

10 mln. eurų paramos aplinkkeliui skyrė Europos Sąjunga.

Lietuva ir Rusija po kelerius metus trukusių diskusijų 2011 metų spalį pasirašė susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Tiltas, kuris sujungia Panemunę ir Tilžę (Sovetską), turėtų padidinti pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus.

2015 metų spalį tilto statybos buvo baigtos, o komisija tuomet nerado pažeidimų.