-
S. Skvernelis su Baltijos šalių kolegomis aptars Baltarusijos situaciją
Tradiciniame neformaliame Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovų susitikime Tartu mieste taip pat žadama kalbėtis apie taikomas bendras priemones suvaldant koronaviruso plitimą, BNS informavo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
„Temas, aišku, diktuoja pastarųjų dienų įvykiai, tad, žinoma, bus aptarta situacija Baltarusijoje, bus aptarta koronaviruso situacija, priemonės Baltijos šalių mastu“, – teigė T. Beržinskas.
Taip pat numatyta aptarti bendrus energetinius projektus ir kitus regioninės darbotvarkės klausimus.
Jis pabrėžė, kad vadinamojo Baltijos burbulo susitarimai koronaviruso pandemijos kontekste dėl bendrų kriterijų įsileidžiant kitų valstybių piliečius ar taikant jiems izoliaciją yra įprastai aptariami specialistų lygmeniu.
Premjerai, anot jo, greičiausiai kalbėsis tik „apie bendrus principus, bet ne apie konkrečias proporcijas“.
Šiuo metu Baltijos šalyse privaloma laikytis saviizoliacijos atvykstant iš šalių, kuriose dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Užsieniečiams draudžiama atvykti iš tų Europos valstybių, kuriose sergamumas perkopia 25 atvejus. Iš trečiųjų šalių atvykti leidžiama pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės numatytas išimtis.
Baltarusijoje nuo sekmadienio vyksta protestai, kruvini demonstrantų ir teisėsaugos pareigūnų susirėmimai. Protestuotojai nesutinka su oficialiai skelbiamais sekmadienį vykusių rinkimų rezultatais, kuriais remiantis, dabartinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka su 80 proc. balsų užsitikrino šeštą kadenciją, o jo varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja surinko 10,9 proc. balsų.
Ji antradienį pasitraukė iš Baltarusijos į Lietuvą.
Lietuva siūlo Europos Sąjungai įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat siūlo planą, jog Baltarusija nutrauktų prievartos naudojimą prieš protestuotojus, paleistų suimtuosius ir įsteigtų „nacionalinę tarybą“, apimančią valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.
-
Į Estiją išvykstantis popiežius atsisveikino su Lietuva 11
Marškinėliai su užrašu „Savanoris“, pažymėti skaičiumi 22, susitikimams Vilniuje atminti, papildys futbolo marškinėlių kolekciją, kurią renka popiežius Pranciškus.
Skambant susitikimo su jaunimu giesmei „Jėzus Kristus – mūsų viltis“, popiežius Pranciškus apkabino jo išlydėti atėjusius savanorius, padėkojęs už darbą, įteikė simbolines dovanėles.
Trumpai, bet šiltai atsisveikinęs su prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Šventasis Tėvas, prieš įlipdamas į lėktuvą, dar atsisuko į išlydinčiuosius, šypsodamasis pamojavo ir visus palaimino.
Kaip skelbė ELTA, iš Talino popiežius vyks tiesiai į Romą.
Šventojo Tėvo vizito metu buvo galima pamatyti, koks didis žmogus yra popiežius Pranciškus, o mūsų šalies gebėjimas organizuoti tokio lygio renginius kelia pasididžiavimą, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Vizitas buvo tiek daug aprėpiantis, tiek svarbus - praktiškai jį vadinčiau kartos vizitu. Nes po 25 metų (pertraukos. – ELTA) Lietuvoje viešėjo popiežius. Ir tai ypač svarbu, nes tai – šimtmečio metai. Ir tas dėmesys ne tik Lietuvai, bet ir jos istorijai, mūsų skauduliams, mūsų likimui, holokausto ir stalinizmo aukoms“, -–interviu LRT radijui sakė šalies vadovė.
Pasak prezidentės, popiežiaus Pranciškaus pečius slegia milžiniška atsakomybė ne tik už tikinčiuosius, bet ir už Bažnyčią, jos praeitį ir klaidas. Tačiau šalies vadovė įsitikinusi, kad Šventasis Tėvas nebijo kalbėti apie Bažnyčios klaidas ir ieškoti būdų jas taisyti, nepaisant didžiulio pasipriešinimo organizacijos viduje.
D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad visi prie vizito prisidėjusieji garantavo aukštos kokybės renginį. „Mačiau spaudos apžvalgas užsienyje, mačiau, kaip dirba popiežiaus aplinka, jo apsauga, ir mačiau, kaip jie džiaugiasi, kad viskas vyksta sklandžiai, kad mes tikrai subrendusi, ori ir gebanti organizuoti tokio lygio vizitus valstybė“, – tikino prezidentė.
Padovanojo fotografijų albumą
Atsisveikindama Prezidentė padovanojo popiežiui fotografijų albumą, kuriame įamžintos gražiausios Vilniaus bažnyčios.
Prezidentė padėkojo Popiežiui už dėmesį Lietuvai, šilumą žmonėms ir įkvepiantį žodį, kuris ilgam išliks kiekvieno širdyje.
Pasak šalies vadovės, šis vizitas buvo didelė dovana valstybės atkūrimo šimtmetį mininčiai Lietuvai, visiems žmonėms. Požiūris į Lietuvą, kad mes galime būti netgi šviesos pavyzdžiu, rodo, kad turime labiau pasitikėti savimi labiau save vertinti. Tai suteikia daug pasitikėjimo ir tikėjimo Lietuvos ateitimi ir žmonėmis.
Prezidentė taip pat dėkoja Lietuvos žmonėms, savanoriams, valdžios institucijoms, policijai, apsaugos darbuotojams, visiems, kurie dalyvavo, kurie prisidėjo prie daugiatūkstantinių susitikimų sėkmės. Pasak šalies vadovės, Lietuva pasirodė kaip subrendusi valstybė, gebanti puikiai organizuoti tokio lygio vizitus.
ELTA primena, kad rugsėjo 22-23 dienomis popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje. Vizito metu Šventasis Tėvas kreipėsi į šalies visuomenę, ragindamas Lietuvą prisiminti savo istoriją bei tapti tolerancijos pavyzdžiu Europai. Popiežius daug dėmesio skyrė skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams, meldėsi prie paminklų Vilniaus geto ir sovietinės okupacijos aukoms atminti, lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Popiežius Pranciškus vizitą Baltijos šalyse pradėjo rugsėjo 22 dieną. Kulminaciniame vizito Lietuvoje renginyje Kauno Santakoje, kur Šventasis Tėvas aukojo šv. Mišias, dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių, jos buvo transliuojamos į visus žemynus ir verčiamos į daugybę kalbų.
Pirmąją vizito dieną į popiežiaus susitikimą su jaunimu atvyko tūkstančiai jaunuolių, Šventąjį Tėvą gatvėse sveikino minios žmonių.
Ypatingo užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukė popiežiaus malda už holokausto aukas Didžiojo Vilniaus žydų geto likvidavimo dieną ir apsilankymas kitoje Lietuvos tautos kančios vietoje – buvusiame KGB kalėjime, kuriame tardyti, kankinti ir žudyti sovietiniam režimui priešinęsi gyventojai, tikėjimo kankiniai.