KT vertins, ar Valstybės tarnybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, neprieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje nagrinėjami du – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – prašymai, jie Konstitucinio Teismo sprendimu sujungti į vieną bylą.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo iš pareigų. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

LVAT nagrinėdamas iš darbo policijoje atleisto klaipėdiečio skundą kreipėsi į KT prašydamas ištirti, ar kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų.

Konstitucinio Teismo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

D.Bradausko atstovai byloje kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo teisėtumo, tiriant tarnybinius nusižengimus.

Pasak advokato Alberto Kručkausko, kitoje byloje dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tačiau tos bylos faktinė situacija šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos D.Bradausko byloje.

LVAT teisėjų kolegija suabejojo, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį taikant tarnybinę atsakomybę vidaus tarnybos sistemos pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, leidžiama naudotis išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie šių pareigūnų korupcinio pobūdžio veiką, atitinka Konstituciją. LVAT vertinimu, kriminalinės žvalgybos informacija – tai ir duomenys apie privatų asmens gyvenimą, gaunami ribojant asmens teisę į privatumą.

Jis mano, kad buvęs VMI vadovas netyčia pakliuvo į koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio sekimo erdvę.

D.Bradauskas teismo prašo panaikinti sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Sausio pabaigoje V.Šapoka teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Finansų ministerijos viešai paskelbtoje išvadoje rašoma, kad D.Bradauskas  pokalbiuose buvo labai nemandagus, vartojo daug rusiškų necenzūrinių žodžių, žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo galias ir galimybes („aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“).

Anot išvadų, D.Bradauskas nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priiminėjo dovanas („čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo savo įgaliojimais („esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).

D.Bradauskas kaltinimus neigia ir tikina bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.

VMI 51-erių D.Bradauskas vadovavo nuo 2015 metų balandžio. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas.

Atleidus D.Bradauską, laikinai VMI vadovauja viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Šiuo metu vyksta naujo VMI vadovo konkursas.

Konstitucinio Teismo bus klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

D.Bradausko atstovai byloje kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo teisėtumo, tiriant tarnybinius nusižengimus.

„Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą“, – rašoma teismo nutartyje.

Pasak advokato Alberto Kručkausko, kitoje byloje dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tačiau tos bylos faktinė situacija šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos D.Bradausko byloje.

LVAT teisėjų kolegija iškėlė abejonę, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį taikant tarnybinę atsakomybę vidaus tarnybos sistemos pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, leidžiama naudotis išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie šių pareigūnų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, atitinka Konstituciją. LVAT vertinimu, kriminalinės žvalgybos informacija – tai ir duomenys apie privatų asmens gyvenimą, gaunami ribojant asmens teisę į privatumą.

„Todėl mes siūlėme tikslinti aplinkybes ir tikslinti teisinį reglamentavimą, teisines normas, kurių atitiktį prašome patikrinti Konstituciniame Teisme. Mes apskritai neturim tokių duomenų kad D.Bradausko buvo klausytasi – mes keliam klausimą, ar kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys yra naudojami teisėtai, tiriant ne sunkius, nelabai sunkius nusikaltimus, kaip to reikalauja įstatymai, o tarnybinius nusižengimus, tarnybinę etiką. Mūsų įsitikinimu, vis dėlto konstitucinė teisė į privatų gyvenimą yra aukščiau tarnybų smalsumo išsiaiškinti, ką privačių pokalbių metu, ar privačių pokalbių metu etiškai ar neetiškai elgiasi tarnautojai“, – yra sakęs advokatas A.Kručkauskas.

Jis mano, kad buvęs VMI vadovas netyčia pakliuvo į koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio sekimo erdvę.

D.Bradauskas teismo prašo panaikinti sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Sausio pabaigoje V.Šapoka teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D.Bradauskas  savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Finansų ministerijos viešai paskelbtoje išvadoje rašoma, kad D.Bradauskas pokalbiuose buvo labai nemandagus, vartojo daug rusiškų necenzūrinių žodžių, žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („ Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo galias ir galimybes („ aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“).

Anot išvadų, D.Bradauskas  nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („ gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priiminėjo dovanas („ čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo savo įgaliojimais ( „esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia..“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).

D.Bradauskas  kaltinimus neigia ir tikina bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.

VMI 51-erių D.Bradauskas vadovavo nuo 2015 metų balandžio. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas.

Atleidus D.Bradauską, laikinai VMI vadovauja viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Šiuo metu vyksta naujo VMI vadovo konkursas.

Jis neigia nutekinęs informaciją apie „Vilniaus prekybos“ patikrinimą ar gavęs iš koncerno „MG Baltic“ atlygį.

„Man nebuvo įteiktos jokios oficialios išvados, nebuvo įteikti jokie dokumentai, iš viešosios erdvės sužinau, kad būsiu atleistas“, - spaudos konferencijoje penktadienį tikino D.Bradauskas. Jis teigė, kad jaučiasi teisus ir ginsis teisinėmis priemonėmis.

Jis teigė žinantis, kokios interesų grupės surengė jo atleidimą, tačiau sakė to neatskleisiąs.

„Žinau, kas tą organizuoja, kodėl tai vyksta, bet neturiu tiesioginių įrodymų, todėl nieko dabar nepasakysiu“, - aiškino D.Bradauskas.

Žinau, kas tą organizuoja, kodėl tai vyksta, bet neturiu tiesioginių įrodymų, todėl nieko dabar nepasakysiu.

Anot jo, įrašyti pokalbiai, apie kuriuos kalba finansų ministras Vilius Šapoka, yra ištraukti iš konteksto: „Iš konteksto bet kokios ištraukos iš pokalbių ar dalis pokalbių dažniausiai neatitinka tikrojo turinio ar prasmės, gal ir esu pasakęs kažką apie kažkokį vadovą“.

Tačiau jis neneigė su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu kalbėjęs kalėjimo žargonu.

„Kalbėjimas viena ar kita maniera ar kad ir pasisakymas apie kažkokius vadovus, tai nėra pagrindas atleisti“, - tikino D.Bradauskas.

V. Šapoka penktadienį teigė, kad D.Bradauskas susitikimuose su R. Kurlianskiu nutekino informaciją apie „Vilniaus prekybą“. Paklaustas, ar tokie veiksmai galėjo daryti įtakos „Vilniaus prekybos“ akcininkų ginčui, D.Bradauskas neigė apskritai tekinęs informaciją arba gavęs iš „MG Baltic“ atlygį.

„Visų pirma nebuvau susitikęs su jokiais „VP Market“ atstovais, nedaviau jokių pažadų ir neveikiau vienai ar kitai pusei. (...) Nepamenu, kad aš būčiau teikęs kokios nors informacijos (R.Kurlianskiui - BNS). Tarnybinės informacijos aš tikrai neteikiau (...) Netekinau jokios informacijos, neperdaviau jokių dokumentų“, - sakė D.Bradauskas.

Finansų ministerija nurodo, kad D.Bradausko susitikimai buvo slapti. Tačiau pats D.Bradauskas tikina, kad susitikimai vykdavo viešose vietose.

„Aš pamenu du susitikimus, jokios sistemos nebuvo, kaip teigiama. Kitas dalykas, aš darbo metu, mano darbas toks ir yra, kad susitikinėti su įvairių asocijuotų grupių atstovais, su žiniasklaidos vadovais ir taip toliau. Tuo pat metu, aš minėjau, buvau susitikęs ne su vienu žiniasklaidos ir medijos vadovu, visiems buvo įdomios tos pačios temos, kurias aptarinėjome. Tačiau dar kartą kartoju, aš nenutekinau jokios informacijos, kuri pakenkė mūsų vykdomiems tyrimams“, - teigė D.Bradauskas.

Jis tikino, kad tuo metu, kai buvo susitinkama su R.Kurlianskiu, nebuvo atliekamas „MG Baltic“ mokestinis tyrimas.

D.Bradauskas svarstė, kad išvadas parašė ne Finansų ministerijos komisija.

V.Šapokos teigimu, buvusio VMI vadovo nutekinta informacija kenkė „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, tačiau konkrečią žalą dar reikės nustatyti.

„Darbo grupė baigė savo darbą ir komisija, atsižvelgdama į pono Dainoro Bradausko pareigų statusą, svarbą ir įtaką ugdant ir formuojant visuomenės požiūrį į sąmoningą ir savanorišką mokesčių mokėjimą, (...) padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, formą, pavojingumą, sistemingumą, kilusias pasekmes, kaltės formą ir į rezonansą visuomenėje dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, pasiūlė Mokesčių inspekcijos viršininkui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė V.Šapoka.

„Šiandien pasirašiau įsakymą, kuriuo D.Bradauskas atleidžiamas iš pareigų“, - pridūrė jis.

V.Šapoka: neapleidžia svetimos gėdos jausmas

Finansų ministras teigė, kad susitikdamas su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

„Nustatyta, kad VMI viršininkas ponas Dainoras Bradauskas ne darbo vietoje, darbo dienomis ir darbo metu sistemingai susitikinėjo su „MG Baltic“ viceprezidentu Kurlianskiu. (...) Visi pokalbiai, informavimas apie tyrimus, schemų aptarimas vyko šių dviejų verslo grupių naudai („MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ - BNS)“, - sakė V.Šapoka.

Tam, kad tokio pobūdžio korupcinę veiklą būtų galima vertinti per Baudžiamojo kodekso prizmę, reikia labai tiksliai ir konkrečiai įrodyti žalą, kas šiuo atveju būtų sudėtinga.

Jis tikino, kad pokalbiuose D.Bradauskas vartojo kalėjimo žargoną, niekino valstybės vadovus: „Neapleidžia tas svetimos gėdos jausmas“.

V.Šapoka sakė, kad bus įvertinti VMI mokestiniai patikrinimai.

„Dėl tokios pono Bradausko veiklos aš jokių abejonių neturiu (...). Ir atleidimu ta situacija neužsibaigia - antikorupcinę veiklą valstybės institucijose reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Finansų ministerija inicijuos Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių patikrinimų antikorupcinę analizę ir vertinimą ir po jų bus parengtos visos reikiamos korupcijos užkardinimo priemonės“, - aiškino finansų ministras.

Padarytą žalą dar reikės nustatyti

V.Šapoka teigė, kad informacijos nutekinimas kenkė VMI atliktiems „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ tyrimams, tačiau kokia konkreti žala buvo padaryta, dar reikės nustatyti.

„Be jokios abejonės, kuomet naudojamasi privačiais ryšiais ir aptariama jų eiga ir perduodama ta informacija, kuri turi būti užrakinta po septyniais ar devyniais raktais, vien jau toks informacijos perdavimas kenkia. O vertinti, kokios tos realios pasekmės, iš tikrųjų į tai turėtų būti atsakoma, atliekant detalesnius tyrimus“, - sakė V.Šapoka.

Tačiau ministras negalėjo atsakyti, ar dėl R.Kurlianskio taip pat atliekamas tyrimas.

„Sudaryta komisija netyrė pono Kurlianskio atsakomybės šiuo klausimu ir, galų gale, tai yra kitų tarnybų darbas. (...) Šiuo atveju aš apie jokius kitus galimus ar vykdomus tyrimus tikrai negalėčiau atskleisti informacijos, nes tai galėtų pakenkti šiems tyrimams“, - tikino V.Šapoka.

Anot jo, dėl galimų kitų nuobaudų D.Bradauskui turėtų spręsti kitos tarnybos.

„Šiuo atveju Finansų ministerija atliko tyrimą, skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš užimamų pareigų, kalbėti apie kitas galimas poveikio priemones reikėtų klausti specialiųjų tarnybų“, - aiškino V.Šapoka.

Anot jo, siekiant, kad D.Bradauskas būtų nubaustas pagal Baudžiamąjį kodeksą, reikia įrodyti tikslią padarytą žalą, o tai yra sudėtinga.

„Jeigu būtume galėję baudžiamojo proceso kontekste kvalifikuoti, jog tai yra veika, kuri turėtų būti baudžiama per baudžiamąjį kodeksą, tą klausimą būtume iškėlę ir kreipęsi dėl baudžiamojo proceso inicijavimo. (...) Tam, kad tokio pobūdžio korupcinę veiklą būtų galima vertinti per Baudžiamojo kodekso prizmę, reikia labai tiksliai ir konkrečiai įrodyti žalą, kas šiuo atveju būtų sudėtinga“, - tikino finansų ministras.

Diskreditavo valstybės tarnautojo vardą

Komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą. Be to, ministerijos teigimu, D.Bradauskas pažeidimus darė tyčia, aiškiai suvokdamas jų pavojingumą ir pasekmes, bei siekė asmeninės naudos.

„Komisija, atsižvelgusi į D.Bradausko užimamų pareigų statusą ir įtaką ugdant ir formuojant visuomenės požiūrį į sąmoningą ir savanorišką mokesčių sumokėjimą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip institucijos misiją ir paskirtį valstybėje, į padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, formą , pavojingumą, sistemingumą, kilusias pasekmes, kaltės formą, į rezonansą visuomenėje dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, siūlo VMI viršininkui D.Bradauskui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų“, - nurodoma išvadoje.

Pats D.Bradauskas atsakyme Finansų ministerijai nurodė nesąs „kabinetinis“ vadovas, bendraujantis su įvairių žiniasklaidos įmonių vadovais ir taip siekiantis VMI tikslų – kelti pasitikėjimą jo vadovaujama institucija ir šviesti mokesčių mokėtojus, tuo pačiu siekti geresnio mokesčių surinkimo į biudžetą.

Atlygis – politinė parama S.Dailydkai

Komisija nustatė, kad D.Bradauskas nuolat susitikdavo, aptardavo konkrečius tyrimus su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, teikė pastarajam paslaptį sudarančią informaciją apie tyrimus, kitus verslininkus, įmones, i š anksto derino būsimus VMI atsakymus su R.Kurlianskiu.

Taip pat nustatyta, kad kai kuriuose konspiraciniuose susitikimuose ne darbo vietoje VMI viršininkas D.Bradauskas aptarinėjo su R.Kurlianskiu mokesčių vengimo schemas, kitus mokestinių patikrinimų klausimus, nors tuo pat metu VMI vykdė paties koncerno „MG Baltic“ ir jo akcininkų mokestinius patikrinimus.

Už informaciją ir bendradarbiavimą R.Kurlianskis VMI vadovui žadėjo atlygį – politikų, su kuriais R.Kurlianskis palaikė glaudžius ryšius, paramą. Taip pat atsidėkodavo ir dovanomis. Kokiomis – komisija neįvardija.

Vieno iš sutikimų metu 2015 metų rugpjūtį R.Kurlianskis siūlė paramą bei tarpininkavimą D.Bradauskui santykiuose su politikais, pateikdamas tokios paramos pavyzdį ir minėdamas tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palaikymą ir išlaikymą poste.

Konspiraciniai susitikimai ir slapta informacija R.Kurlianskiui

Finansų ministerija nustatė, kad 2015 metais VMI vadovas neskelbtuose susitikimuose su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu pažeisdamas įstatymus teikė pastarąją infomaciją apie VMI atliktus bei 2013 ir 2015 metais atliktus „Vilniaus prekybos“ tyrimus, apie VP grupės akcininkų Juliaus Numavičiaus, Gintaro Marcinkevičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus mokestinius patikrinimus.

Išvadoje nurodoma, kad su R.Kurlianskiu VMI vadovas 2015 metais buvo sutikęs keturis kartus. Visi susitikimai vyko darbo metu, bet ne darbo vietoje. Keli jų vyko viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, kitų konspiracinių susitikimų vieta nenurodoma.

Nustatyta, kad, VMI vadovas derino su R.Kurlianskiu kai kuriuos VMI veiksmus – nurodydamas verslininkui per tarpininką pateikti pageidaujamą gauti VMI atsakymą į konkretų iš anksto aptartą koncerno atstovų prašymą. D.Bradauskas, nurodoma patikrinimo išvadoje, taip pat žadėjo R.Kurlianskiui informuoti apie prašymo nagrinėjimo eigą ir „jeigu reikės kažką pakoreguos“.

Komisija nurodo tyrimo metu, be kita ko, vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VMI, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informaciją, taip pat ir paties D.Bradausko pateiktus paaiškinimus. Dalis tyrimo išvadų grindžiama STT pateiktais kriminalinės žvalgybos duomenimis.

Kaip anksčiau rašė BNS, neoficialiais duomenimis, kai kuriąinformaciją apie „Vilniaus prekybos“ mokestinius patkrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurliankis tarėsi perduoti VP grupės atstovei Dianai Dominienei.

D.Bradauskas sakė nesąs „kabinetinis“ vadovas

Atsakymuose tyrimą atlikusiai komisijai D.Bradauskas nurodė, jog nėra „kabinetinis“ vadovas, plačia bendrauja ir su žiniasklaidos atstovais ir su verslininkais, dalyvaujantis verslo asociacijų, žiniasklaidos susitikimuose, renginiuose.

Toks bendravimas, VMI vadovo teigimu, taip jis siekia VMI tikslų – kelti pasitikėjimą jo vadovaujama institucija ir šviesti mokesčių mokėtojus, tuo pačiu užtikrinti geresnį mokesčių surinkimą į biudžetą.

Tuo pačiu D.Bradauskas kelia klausimą – ar šiuo metu VMI vykdant „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“ įmonių grupės ir akcininkų patikrinimus, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas nėra spaudimas VMI, jo vadovui bei darbuotojams.

Komisija išvadose pažymi, kad D.Bradauskas atsakė negalįs pridėti dokumentų, kure galėtų padėti greiti ir objektyviai atlikti tyrimą.

VMI jau kurį laiką tiria „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“ veiklą

VMI nuo 2015-ųjų vasaros tiria galimas mokesčių vengimo schemas „Vilniaus prekybos“ grupėje. Šiame tyrime VMI bendradarbiauja ir su Latvijos bei Estijos mokesčių inspekcijomis. Tyrimas pradėtas po to, kai smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai pačioje grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės būtų atribotos nuo grupės akcininkų.

VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Didžiausioje 2016-ųjų politinės korupcijos byloje buvo apklausta „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovė D.Dominienė. Ji teigė, kad buvo apklausta dėl pažinties su papirkinėjimu tame tyrime įtariamu R. Kurlianskiu.

Ikiteisminį tyrimą dėl VP grupės įmonių ir jos akcininkų veiklos atliko ir Lietuvos Generalinė prokuratūra, tačiau pernai rugpjūtį jis buvo nutrauktas nenustačiusi pažeidimų.

VMI pernai rudenį skelbė atliekanti ir „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko Dariaus Mockaus bei keturių koncerno įmonių patikrinimus.

R.Kurlianskis įtariamas politikų buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio ir buvusio vieno Darbo partijos lyderių Vytauto Gapšio papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi.

Skelbs naujo VMI vadovo konkursą

D.Bradauską atleidus iš pareigų, Finansų ministerija skelbs naujo VMI viršininko konkursą. VMI viršininką į pareigas priima ir iš jų atleidžia finansų ministras.

Finansų ministro sprendimą atleisti D.Bradauską iš pareigų pastarasis gali apskųsti teismui. Anksčiau D.Bradauskas apie tai teigė negalvojantis.

Nuo sausio 9-osios laikinai VMI vadovavo viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, iki tol įstaigai vadovavo kitas VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.

Laikinasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas A. Klerauskas ketina peržiūrėti visus sprendimus, dėl kurių buvo atleistas korupcine veikla įtariamas VMI vadovas Dainoras Bradauskas.

„Įvertinsime visą gautą tyrimo metu surinktą informaciją, ir, jei bus nustatytos rizikos, kompetentingi VMI ekspertai peržiūrės sprendimus, susijusius su istorijoje minimais mokesčių mokėtojais“, - pranešime spaudai cituojamas A.Klerauskas.

Anot jo, D.Bradausko atleidimas neturės neigiamos įtakos mokesčių administravimui.

VMI vadovu 51-erių D.Bradauskas paskirtas 2015 metų balandžio viduryje. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas, kai tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius nepratęsė nuo 2005 metų spalį dirbusio VMI viršininko Modesto Kaseliausko kadencijos.

D.Bradauskas yra buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko sūnus.

„Šiandien išsiuntėme raštą, informavome Finansų ministeriją, kad mes matome drausminio nusižengimo požymių“, - BNS trečiadienį sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Jis nedetalizavo, kokia veikla sukėlė įtarimų. STT paprastai tiria korupcinius nusikaltimus. Šiuo atveju įvertinusi medžiagą tarnyba nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.

Finansų ministerija pranešė, kad tarnybinio tyrimo metu D.Bradauskas bus nušalintas nuo pareigų, kai tik pasibaigs jo laikinas nedarbingumas. VMI atstovas spaudai D.Buta BNS teigė, kad D.Bradauskas serga nuo trečiadienio.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS sakė, kad tyrimas bus baigtas kuo greičiau, apie jį bus informuota visuomenė.

„Kadangi VMI negali gyventi šešėlyje, tai tyrimą atliksime kuo greičiau ir informuosime visuomenę“, - BNS sakė V.Šapoka.

Pasak jo, ketvirtadienį laikinuoju VMI vadovu turėtų būti paskirtas vienas iš VMI viršininko pavaduotojų. Jais dirba Artūras Klerauskas, Vygantas Ivanauskas ir Virginijus Narvilas.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė remiantis finansų ministro veiksmus ir paragino kuo greičiau ištirti įtarimus.

„Premjeras informuotas apie finansų ministro sprendimą dėl VMI viršininko D.Bradausko ir palaiko ministro poziciją bei veiksmus. Įtarimus dėl VMI vadovo veiklos būtina ištirti bei priimti reikiamus sprendimus“, - BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

„Skaidri VMI veikla, pasitikėjimas šia institucija, taip pat efektyvus mokesčių administravimas ir rezultatyvi kova su šešėliu yra vienas iš Vyriausybės prioritetų“, - pridūrė jis.

VMI informavo, jog dar neturi jokios informacijos apie jos vadovo atžvilgiu pradėtą Finansų ministerijos tyrimą, todėl komentaro kol kas pateikti negali.

Su pačiu D.Bradausku BNS susisiekti kol kas nepavyko.

VMI vadovu D.Bradauskas paskirtas 2015 metų balandžio viduryje. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas, kai tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius nepratęsė nuo 2005 metų spalį dirbusio VMI viršininko Modesto Kaseliausko kadencijos.

51-erių D.Bradauskas yra buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko sūnus.

Teismas atmetė buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Modesto Kaseliausko prašymą panaikinti jam finansų ministro skirtą nuobaudą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS informavo, kad teismas pirmadienį atmetė M.Kaseliausko skundą.

„Teismas priėjo išvadą, kad 2013 metų spalio 4 dienos išvada dėl M.Kaseliausko tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisėta, todėl finansų ministro lapkričio 6 dienos įsakymas, kuriuo M.Kaseliauskui skirtas griežtas papeikimas, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas“, - BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs VMI vadovas prašė panaikinti finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2013 metų lapkritį skirtą griežtą papeikimą. M.Kaseliauskas manė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, o specialios komisijos išvada – neobjektyvi, šališka, nemotyvuota.

Buvęs VMI vadovas nubaustas nustačius, kad pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, informacinių sistemų kūrimą, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

R.Šadžius 2014 metais nepratęsė nuo 2005 metų spalio dirbusio M.Kaseliausko kadencijos - jis buvo atleistas pernai liepos 1 dieną.