Su JAV prieš autokratus

Pernai gruodį tapusi pirmąja moterimi Vokietijos diplomatijos vadove, šiandien A.Baerbock yra viena ryškiausių Europos politikų. Jei renkant kitą federalinį kanclerį balso teisę turėtų užsienio piliečiai, bent jau Rytų Europoje už ją balsuotų dauguma.

Atvira, nebijanti ne tik drąsiai kalbėti, parodyti emocijų, bet ir žvelgti už horizonto, – tokią A.Baerbock pažįstame šiandien. Jos įvaizdis, neįspraustas į griežtų kostiumėlių ir geopolitiškai korektiškų pasisakymų rėmus, kiek disonuoja su įtakingiausios Senojo žemyno valstybės užsienio reikalų ministro pareigomis. Šiais visuotinio viešųjų ryšių diktato laikais išlaikyti bent kažkiek savasties net ir patyrusiam politikui nelengva.

Kita vertus, ta A.Baerbock, į kurią atkreipėme dėmesį mes, užsieniečiai, visada išsiskyrė iš minios. Savajai Žaliųjų partijai (su kuria yra vienmetės) ji suteikė naujų spalvų. Jos dėmesys užsienio politikai nebuvo naujas, o ir žaliųjų atstovas jau yra vadovavęs Vokietijos diplomatijai.

Vis dėlto A.Baerbock visada pabrėžė esanti už vertybėmis paremtą užsienio politiką ir savo aiškią poziciją autokratinių režimų – Rusijos ir Kinijos – atžvilgiu.

Situaciją pasaulyje ji, dar nebūdama ministre, vadino liberalių demokratijų ir autokratinių valstybių, kurių kietosios galios politika kelia grėsmę Europai, priešprieša. Dar rinkimų kampanijos metu A.Baerbock sakė, kad Senasis pasaulis kartu su JAV turi stoti į kovą su autoritarizmo šalininkais.

Progresyvios idėjos

Vargu ar tai, kad su šia konfrontacija jai teks susidurti nuo pat pirmosios darbo dienos, galima pavadinti likimu (kito žaliųjų atstovo užsienio reikalų ministro Joschkos Fischerio kadencijos laiku įvyko karas buvusioje Jugoslavijoje ir Rugsėjo 11-osios išpuoliai). Veikiau – A.Baerbock įžvalgumu.

Įžvalgumu ir vertybėmis grįsta ir jos aiški pozicija „Nord Stream 2“ atžvilgiu. Kenksmingu projektu, kurį reikia nutraukti, išpuoliu prieš Rytų Europos šalis šį dujotiekį ji vadino dar tuomet, kai kitų partijų lyderiai nesąmoningai, sąmoningai, už pažadus ar pinigus vadino Vokietijai svarbiu, nepolitiniu projektu.

A.Baerbock kaltino Vokietijos vyriausybę, kad, vertinant dujotiekį, ignoruojama geopolitinė jo reikšmė ir pavojus saugumui. Laikas parodė, kad ji buvo teisi.

Kai invazijai ruošdamasi Rusija sutelkė karines pajėgas prie sienos su Ukraina ir Kryme, A.Baerbock kalbėjo apie sankcijas, kurios Maskvą priverstų laikytis Minsko susitarimų. Dar rinkimų kampanijos metu ji nebijojo kelti Ukrainos stojimo į ES ir NATO ir Europos kariuomenės kūrimo klausimo. Realybė privertė pakeisti požiūrį – juk dar pernai kaip tikra iš pacifistinio judėjimo kilusios partijos atstovė ji pasisakė prieš Vokietijos gynybos biudžeto didinimą, ginklų tiekimą Ukrainai.

Berlyno atsakomybė

Turime palaikyti Ukrainą taip pat ir ginklais, nes Putino žodžiais nesustabdysi.

A.Baerbock tapo pirmąja Vokietijos vyriausybės atstove, apsilankiusia Ukrainoje jau po šiųmetės Rusijos invazijos. „Mes ir toliau palaikysime Ukrainą. Kol nebeliks naujų bučų, – invazijos 100 dienų proga prisiminusi Bučos tragediją, rašė ji laikraštyje „Bild“. – Kad tai, kas mums yra savaime suprantamas dalykas, ir Ukrainos žmonėms vėl taptų norma – gyvenimas laisvėje.“

Vokietijos parama turi apimti ir tolesnį ginklų Ukrainai tiekimą: „Turime toliau palaikyti Ukrainą. Taip pat ir ginklais, nes Putino žodžiais nesustabdysi.“ Ji patikino valstybes partneres, kad Vokietija neliks nuošalyje.

„Mes daugiau niekada nebesislapstysime nuo savo bendro saugumo, o spręsime. Kartu su partneriais ES ir NATO pertvarkome savo gynybą“, – rašė A.Baerbock.

Taika turi savo kainą, tačiau kiekvienas išleistas centas yra investicija į saugumą ir laisvę, į Europos laisvę, o kol nesaugi Ukraina, nesaugi ir Europa. „Jei V.Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, visada išliks naujos agresijos grėsmė“, – teigė A.Baerbock ir pabrėžė Vokietijos, kaip didžiausios ES šalies, atsakomybę.

Populiariausia ministrė

Pernai rudenį vykusiuose parlamento rinkimuose A.Baerbock buvo vadinama „Aljanso 90 / Žaliųjų“ kandidate į kanclerius. Nors rinkimų ir nelaimėjo, žalieji tapo svarbia politine jėga. Užsienio ministro portfelis buvo viena sąlygų, kurias jie kėlė koalicijos partneriams.

Dar gruodį dauguma vokiečių manė A.Baerbock būsiant prasta užsienio reikalų ministre, nors Londono ekonomikos mokykloje tarptautinę teisę studijavusi moteris buvo padariusi puikią karjerą. Žaliųjų partijos užsienio ir saugumo politikos patarėja, dviejų vaikų motina mažiau nei per dešimt metų iš partijos aktyvistės jau buvo tapusi Bundestago nare, nominuota kandidate į kanclerius. Politinei karjerai ji paaukojo ir disertaciją apie stichines nelaimes ir humanitarinę pagalbą – jos taip ir nebaigė.

Tačiau šiandien A.Baerbock – populiariausia Olafo Scholzo vadovaujamos vyriausybės narė: jos darbą palankiai vertina 54 proc. Vokietijos gyventojų. Visi pamiršo prieš rinkimus kilusius nedeklaruotų pajamų ir plagiato skandalėlius.

Vis dėlto ją lengviau lyginti ne su kitais vyriausybės nariais, ne su kitomis politikėmis, kurių Vokietijoje būta nemažai, – A.Baerbock atrodo turinti potencialo tapti Angelos Merkel lygio politike.

„Mums abiem labai patinka spagečiai“, – kalbėjo jis. Tačiau tikrai didelių silpnybių A. Merkel esą neturi. Priešingu atveju jai „nebūtų pavykę 16 metų taip sėkmingai vesti šalį per visas krizes“.

H. Braunas sakė, kad pastaraisiais metais su A. Merkel praleido beveik tiek pat laiko, kiek su savo žmona. Tačiau jis A. Merkel kadencijos pabaigos nelaiko skausmingu atsisveikinimu. Jis ketina ir toliau palaikyti su ja kontaktą.

Ji su nerimu stebinti dalinių koncentraciją, sakė A. Merkel ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. „Bet koks tolesnis agresyvus elgesys prieš suverenią Ukrainą brangiai kainuotų, tai visiškai aišku“, – pabrėžė kanclerė.

Ji apkaltino Rusiją blokavus ir užsienio reikalų ministrų, ir vyriausybių vadovų susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu. Šiame formate Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija kaba apie padėtį prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje. „Tai būtų buvęs geras signalas, kad visos pusės suinteresuotos Ukrainos temos sprendimu“, – kritikavo A. Merkel.

Rusija savo pasienyje su Ukraina sutelkė dalinius. Ukrainos žvalgybos savaitgalio duomenimis, tai daugiau kaip 92 tūkst. kareivių. Rusija esą ruošiasi puolimui iki sausio pabaigos ar vasario pradžios. Rusija tokius planus neigia.

„Mums reikia labiau apriboti kontaktus“, – sakė darbą baigianti Vokietijos lyderė. Ji pridūrė, kad „šiandien visiškai aiškiai pasakė“ savo įpėdiniui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), kad „mes galime kartu tvarkytis šiuo pereinamuoju laikotarpiu ir peržiūrėti būtinas priemones“.

A. Merkel pavadino ketvirtadienį  „liūdna diena“ dėl didelio mirčių nuo COVID-19 skaičiaus. Ji nurodė siekianti dialogo su O. Scholzu ir kitų jo koalicijos partnerių – žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos (FDP) – lyderiais dėl sudėtingos epidemiologinės padėties.

„Padėtis tebėra pernelyg rimta, nes vis dar esame eksponentinio (užsikrėtimo atvejų) augimo fazėje, nes tie, kas suserga šiandien, po 10 ar 14 dienų bus intensyviosios terapijos [skyrių] pacientai“, – sakė kanclerė.

„Tikrai turime būti atsargūs ir pasirūpinti, kad mūsų ligoninės nebūtų perpildytos“, – pridūrė ji.

A. Merkel antradienį nutraukė O. Scholzo ir jo partnerių derybas dėl koalicijos ir pakvietė susitikti dėl ekstremalios sveikatos padėties.

Remiantis pranešimais Vokietijos žiniasklaidoje, kanclerė paragino juos skelbti karantiną sužinojusi, jog naujausių reikalavimų, kad visi asmenys viešajame transporte arba darbo vietose turi būti pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę arba turėti neseniai atlikto testo neigiamą rezultatą, nepakanka.

Tačiau pranešama, kad naujoji koalicija atmetė jos raginimą.

O. Scholzas paskelbė, kad suformuos naują sveikatos krizės valdymo padalinį kanceliarijoje.

Jo koalicijos partnerė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat sakė, kad būsimai koalicijai prireiks 10 dienų  iki gruodžio pradžios, kad nuspręstų, ar „apsaugos priemonės yra pakankamos“.

„Žinau, kad Europos visuomenė ir Europos lyderiai laikosi principo – niekas nesiruošia kalbėtis su diktatoriumi, nusikaltėliu, kuris laiko įkaitais devynis milijonus baltarusių ir vargšus migrantus, kuriuos pats ir atvežė prie sienos“, – LRT antradienį sakė S. Cichanouskaja.

Anot jos, vakarykštis Vokietijos kanclerės skambutis greičiausiai buvo iš humanitarinių paskatų.

“Žmonės šąla pasienyje ir neturi galimybių grįžti į Minską. Tą suprantu. Bet kaip baltarusė, to suprasti negaliu, ypač tuo metu, kai mes prašome nebendrauti. Manau, tai – asmeninė Angelos Merkel iniciatyva“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

„Tai joks pripažinimas (A. Lukašenkos – BNS) kaip teisėto valstybės vadovo“, – pridūrė ji. 

Pirmadienio vakarą pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel surengė telefonines derybas dėl nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, aptarti šios krizės sprendimo būdai.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bando patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, nes pasienyje susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie vis bando pralaužti sienos užkardas.

Briuselis ir Lietuvos Vyriausybė kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes Bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.

„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.

ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio (Eifelio) bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.

Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo kažką mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.

„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.

Europa jos pasiilgs.

„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.

Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.

Švelniosios galios įgūdžiai

Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.

Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.

Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.

Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.

Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.

Migracija

Migracija yra vienas daugiausiai nesutarimų su Rytų šalimis keliančių klausimų.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo vienas tų, kurie sukilo prieš A. Merkel neįprastai drąsų sprendimą 2015 metais atverti Vokietijos sienas daugiau nei milijonui prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš karo draskomos Sirijos.

V. Orbanas, kurį palaikė Slovakija, Čekija ir Lenkija, paprasčiausiai ignoravo ES direktyvą dėl pabėgėlių naštos pasidalinimo. Tai suskaldė Bendriją migracijos klausimu ir šie nesutarimai liko neišspręsti iki šiol.

Migracijos problema vėl turi būti svarstoma penktadienį, antrąją ES viršūnių susitikimo dieną.

Tačiau kadangi rytinių šalių pozicija migracijos klausimu yra gerai žinoma, o jas dar palaiko Austrija ir Nyderlandai, produktyvių diskusijų tikimybė yra maža ir tikrai nereikėtų tikėtis proveržio migrantų naštos pasidalinimo klausimu.

Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.

A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu (Naftaliu Benetu).

„Po Šoa (Holokausto) nusikaltimų žmoniškumui pavyko „perkrauti“ ir atkurti santykius, – sakė A. Merkel, stovėdama greta N. Bennetto. – Naudodamasi proga noriu pabrėžti, kad Izraelio saugumo tema visada bus labai svarbi ir viena pagrindinių kiekvienos Vokietijos vyriausybės temų.“

N. Bennettas pažymėjo, kad šalių ryšiai yra „kaip niekad stiprūs“ ir kad jų puoselėjimas – A. Merkel nuopelnas, bei dėl jos paramos Izraeliui pavadino iš politikos besitraukiančią kanclerę „Europos moraliniu kompasu“ .

Prieš vizitą Izraelio premjeras sakė, kad su A. Merkel tikisi aptarti regiono saugumą, o „ypač Irano branduolinį klausimą“.

A. Merkel iš pradžių planavo vykti į Izraelį rugpjūtį, tačiau atidėjo kelionę dėl chaotiško JAV ir sąjungininkų pajėgų, tarp jų ir vokiečių, išvedimo iš Afganistano.

Fizikės išsilavinimą turinčiai 67-erių kanclerei bus suteiktas Izraelio technologijų instituto „Technion“ garbės daktarės vardas.

Vis dėlto A. Merkel neplanuoja susitikti su Izraelio opozicijos lyderiu Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), su kuriuo daug bendravo, kai jis ėjo premjero pareigas 2009–2021 metais.

N. Bennetto vadovaujama ideologiškai marga koalicija nušalino B. Netanyahu birželį.

„Apartheido realybė“

Kanclerės vizito metu nenumatytas ir susitikimas su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).

A. Merkel vadovaujama Vokietija remia dviejų valstybių sprendinį dešimtmečius besitęsiančiam Izraelio ir palestiniečių konfliktui užbaigti, tačiau kanclerė sulaukė aktyvistų kritikos dėl to, kad nespaudžia Izraelio nutraukti 1967 metais prasidėjusią palestiniečių teritorijos karinę okupaciją.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Izraelio ir Palestinos skyriaus direktorius Omaras Shakiras (Omaras Šakiras) kritikuoja A. Merkel už tai, kad ji 54 metus trunkančią Izraelio okupaciją laiko „laikina“.

„Šios fikcijos palaikymas leido A. Merkel vyriausybei vengti klabėti apie realybę – apartheidą ir milijonų palestiniečių persekiojimą, – sakoma jo pareiškime. – Naujosios Vokietijos vyriausybės politika dėl Izraelio ir Palestinos turėtų pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms.“

Daugiau kaip 600 tūkst. izraeliečių naujakurių jau įsikūrė Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, kurie, kaip tikisi palestiniečiai, taps būsimos valstybės dalimi.

Nuo 2007 metų, kai islamistų judėjimas „Hamas“ perėmė Gazos Ruožo kontrolę, Izraelis vykdo šios du milijonus gyventojų turinčios teritorijos blokadą.

Iranas

Per dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Izraelis užmezgė tvirtus diplomatinius ryšius, o Berlynas įsipareigojo išsaugoti žydų valstybę. 2008-aisiais istorinėje kalboje Izraelio parlamente A. Merkel vokiečių tautos vardu atgailavo už holokaustą.   

Buvęs premjeras B. Netanyahu ne kartą apibūdino Iraną kaip didžiausią grėsmę žydų tautai nuo holokausto laikų.

Vis dėlto politika dėl 2015 metų Irano branduolinio susitarimo, kurį pasirašė ir parėmė Vokietija, yra vienas iš retų Berlyno ir Izraelio nesutarimų objektų.

Izraelis oficialiai nepritaria susitarimui, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ir kritikavo Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir kitų jį pasirašiusių šalių pastangas jį atgaivinti po to, kai 2018 metais tuometinis amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) iš jo pasitraukė.

Tyrimų instituto „Civey“ atliktos apklausos metu 52 proc. respondentų nurodė, kad veikiausiai ar tikrai nepasiilgs A. Merkel.

Ji ketina pasitraukti iš politinės arenos po beveik 16 metų valdžioje. Vokiečiai sekmadienį rinks jos įpėdinį, tačiau apklausos kol kas nerodo aiškaus lyderio.

Nepaisant to, 38 proc. respondentų teigė pasiilgsią A. Merkel.

10 proc. nebuvo apsisprendę.

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad A. Merkel daugiausiai linkę pasiilgti CDU/SCU aljanso rinkėjai – apie 63 proc. Mažiausiai palankumo kadenciją baigiančiai kanclerei rodo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), jos pasiilgs tik 2 proc. šios partijos rinkėjų.

Rugsėjo 22–24 dienomis vykusioje apklausoje dalyvavo 5 007 žmonės. Rezultatai atspindi vyresnių kaip 18 m. amžiaus Vokietijos gyventojų nuomonę.

Šis viešnią priėmė Lazienki parko rūmuose. Prieš tai kanclerė padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo.

A. Merkel ir M. Morawieckio susitikime pirmiausiai bus kalbama dvišaliais, Europos ir tarptautiniais klausimais, taip pat apie Vokietijos ir Lenkijos santykius. Politiniai šalių santykiai šiuo metu įtempti. Vokietijos vyriausybė pritaria Europos Komisijos susirūpinimui dėl Lenkijos vyriausybės teismų reformos. Lenkija atmeta Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.

Dar viena tema gali būti konfliktas pasienyje tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Praėjusiais mėnesiais per Baltarusiją tūkstančiai migrantų atvyko į ES. Lenkija dėl situacijos pasienio teritorijoje paskelbė beprecedentę nepaprastąją padėtį.

„Manau, kad atlikau savo darbą, ir bet kuris žmogus, nesupratęs to dabar, to nesupras ir per ateinančius ketverius metus“, – sakė A. Merkel per Diuseldorfo „Schauspielhaus“ teatre vykusį renginį, kuriame taip pat dalyvavo žinoma Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie.

A. Merkel taip pat atsisakė būti apibūdinta kaip „paskutinė laisvųjų Vakarų gynėja“. Anot jos, „reikėtų susilaikyti nuo bet kokių perdėjimų“, tačiau kanclerė vėliau pridūrė, kad, „laimei, esama nemažai žmonių, prisirišusių prie demokratijos, ir, be abejo, mane tai džiugina“.

Vokietijoje rugsėjo 26 d. vyks visuotiniai rinkimai, per kuriuos A. Merkel nesieks penktosios kadencijos kanclerės poste. Ji per savo 16 metų trukmės vadovavimą išvedė šalį iš daugybės krizių.

Trečiadienį Diuseldorfe vykusiame renginyje, be kita ko, dalyvavo dvi žurnalistės Miriam Meckel ir Lea Steinacker, kurios vedė diskusiją apie „abiejų moterų dvasios panašumus“. Tiek A. Merkel, tiek Ch. N. Adichie laikomos feminizmo ikonomis.

Šiuo renginiu iš pradžių planuota atidaryti 2020 m. „Theater der Welt“ (Pasaulio teatro) festivalį, tačiau jį dėl pandemijos teko atidėti.

Ch. N. Adichie gimė 1977 m. Nigerijoje ir šiuo metu gyvena tarp Laoso ir JAV. Vienos sėkmingiausių jos knygų – „Purple Hibiscus“ (Purpurinis hibiskas), „Half of a Yellow Sun“ (Pusė geltonos saulės) ir „Americanah“. Jos kūriniai išversti į 37 kalbas ir autorė yra gavusi įvairių tarptautinių apdovanojimų.