Svarbu pasiųsti aiškią ir svarbią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir suteikti pagalbą Ukrainai, penktadienį per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė O. Scholzas. „Nenoriu spėlioti, kiek tai užtruks ir ar prireiks dar kelių bandymų, tačiau būtų gerai, jei tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė kancleris.

Pasak jo, pagalba reikalinga ne tik norint padėti Ukrainai, bet ir pasiųsti aiškią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

J. Bidenas jau kelis mėnesius mėgina per Kongresą gauti maždaug 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Kyjivui. Paketą blokuoja buvusio prezidento Donaldo Trumpo respublikonai.

O. Scholzas susitiko su senatoriais ketvirtadienio vakarą. Kancleris sakė esąs „labai patenkintas“, jog dabar duotas ženklas, kad Senatas netrukus gali priimti sprendimą dėl paketo, sukursiančio finansinį pagrindą paremti Ukrainą JAV ginkluote. Vokietijos vadovas pareiškė, kad Europa taip pat gali labai prisidėti prie Ukrainos rėmimo. „Vokietija prisideda labai daug. Tačiau be Jungtinių Amerikos Valstijų indėlio Ukrainos padėtis būtų labai sunki“, – perspėjo O. Scholzas.

Kalbėdamas apie naują JAV karinę pagalbą, kancleris sakė labai norintis padėti, kad JAV priimtų tokį sprendimą. Tačiau jis pridūrė taip pat norintis padėti „mums kartu suprasti, kad V. Putinas negali tikėtis mūsų paramos silpninant Ukrainą“. Būtent tokia žinutė dabar yra skubiai reikalinga, sakė O. Scholzas.

Iki šiol JAV ir Vokietija buvo didžiausios ginklų tiekėjos Ukrainai.

„Vyriausybės nuomone, tik derybomis pasiektas dviejų valstybių sprendimas atvertų tvaraus Vidurinių Rytų konflikto sprendimo perspektyvą. Tai turi būti taikoma ir Gazos Ruožui, ir [okupuotam] Vakarų Krantui“, – sakė O. Scholzas, teigiama jo atstovo spaudai išplatintame pranešime.

„Mums reikia tokių susitarimų, nes jie turi didelę geostrateginę svarbą. Negali būti taip, kad laikraščiuose skundžiamės, jog tam tikrų šalių įtaka didėja, o Europos mažėja, tačiau, kita vertus, nerandame būdų pagerinti mūsų žemyno ekonomikos augimo perspektyvas“, – pareiškė O. Scholzas.

„Tai tikrai nėra staigmena, dėl kurios džiaugiuosi. Mano COVID-19 testai rodo dvi linijas“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „X“, anksčiau vadintame tviteriu.

„Man pasireiškia vos keli simptomai, todėl tikiuosi lengvos eigos ir kol kas dirbu tik prie savo stalo“, – pridūrė 65 metų kancleris.

O. Scholzas dirba savo biure ir vaizdo ryšiu dalyvauja vyriausybės veikloje, sakė jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Pirmadienį ir antradienį kancleris nedalyvaus viešuose susitikimuose. Antradienį planuotas Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico vizitas atšauktas, pranešė S. Hebestreitas.

„Meilė savo žmonai yra svarbiausia dalykas mano gyvenime“, – dar vasarį sakė jis laikraščiui „Bild am Sonntag“. O leidinio „Rheinische Post“ renginyje kovą jis kalbėjo: „Manau, kad būčiau visiškai kitoks žmogus, jei nebūčiau susituokęs su Britta Ernst“. Paklaustas, koks gi žmogus jis tada būtų, kancleris atsakė: „Nei jūs, nei aš nenorėkime to žinoti“.

62-ejų Britta Ernst, kaip ir 65-erių O. Scholzas, priklauso Socialdemokratų partijai. Ji dar prieš kelis mėnesius buvo Brandenburgo žemės švietimo ministrė, tačiau balandžio viduryje atsistatydino, kai iš partiečių nesulaukė pakankamos paramos savo politikai.

O. Scholzas su žmona nuo tada dažniau drauge rodosi viešumoje. Britta Ernst du kartus lydėjo kanclerį kelionėje į užsienį – gegužę ji kartu vyko į G7 viršūnių susitikimą Japonijos Hirošimos mieste ir po to į Pietų Korėją. Rugsėjį Britta Ernst su O. Scholzu vyko į JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke.

Šiuo metu Vokietijoje vyksta maratoninės derybos dėl 17 mlrd. skylės 2024 m. biudžete. Penktadienį O. Scholzo laukiama Socialdemokratų partijos suvažiavime. Jis šeštadienį čia turėtų pasakyti kabą.

Jis kalbėjo Berlynui susiduriant su vidaus biudžeto krize.

Pasak O. Scholzo, Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis iki šiol yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, teikiančių Kyjivui ginklus kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Tęsime šią paramą, kol bus būtina, – sakydamas kalbą parlamentui pabrėžė O. Scholzas. – Ši parama yra egzistencinės svarbos. Ukrainai, (...) bet taip pat ir mums Europoje.“

„Niekas iš mūsų nenori nė įsivaizduoti, kokių dar rimtesnių pasekmių mums sukeltų V. Putino pergalė šiame kare“, – sakė O. Scholzas.

Kancleris kreipėsi į parlamentarus po netikėto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris anksčiau šį mėnesį atvėrė didžiulę skylę vyriausybės išlaidų planuose.

Teismas pareiškė, kad vyriausybė pažeidė šalies konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad struktūrinis deficitas negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jokiu būdu neturėtume atsisakyti paramos Ukrainai ir nustoti mėginti įveikti energetikos krizę.

Dėl šio sprendimo vyriausybė stengiasi iki metų pabaigos priimti naują biudžetą ir padidinti labai reikalingas investicijas į anglies dioksido išmetimo mažinimą ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą.

Siekdama numalšinti krizę, vyriausybė planuoja ketvirtus metus iš eilės sustabdyti konstitucinės taisyklės dėl struktūrinio deficito taikymą.

Ji buvo laikinai sustabdyta 2020–2022 metais, siekiant įveikti krizes, kurias sukėlė koronaviruso pandemija ir energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais.

Vokietija milijardinėmis sumomis parėmė namų ūkius ir įmones, kad jos galėtų susidoroti su didėjančiomis sąskaitomis, sakė O. Scholzas.

Tačiau nepakanka atsižvelgti tik į 2022–2023 metų žiemą, kai energijos kainos buvo didelės, teigė O. Scholzas.

„Visada buvo kalbama apie 2023–2024 metų žiemą“, – sakė O. Scholzas, kalbėdamas apie besitęsiančią krizę, kuri galėtų pateisinti minimos taisyklės sustabdymą.

„Jokiu būdu neturėtume atsisakyti paramos Ukrainai ir nustoti mėginti įveikti energetikos krizę“, – sakė O. Scholzas.

„Tai būtų neatsakinga ir keltų pavojų mūsų ateičiai“, – pridūrė jis.

Jo kelionė vyks po spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojų įvykdyto kruvino išpuolio prieš žydų valstybę.

„Man svarbu savo vizitu labai praktiškai išreikšti solidarumą su Izraeliu“, – sakė jis žurnalistams, patvirtindamas ir vėlesnę kelionę į Egiptą.

„Turime būti susirūpinę dėl balsų, kurie atiteko dešiniojo sparno populistinei partijai“, – sakė O. Scholzas, Hamburge kalbėjęs kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Nėra jokių abejonių, kad ji atstovauja politinėms nuostatoms, kurios nelabai dera su mūsų laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės idėjomis“, – pridūrė jis.

Prieš imigraciją nusistačiusi AfD sekmadienį rinkimuose surinko kelis procentus balsų ir užėmė antrąją vietą Heseno žemėje bei trečiąją vietą Bavarijoje. Tuo tarpu O. Scholzo vadovaujama nacionalinė centro kairiųjų koalicija patyrė didelių nuostolių.

Viena iš pagrindinių temų buvo imigracija, Vokietijai, kaip ir kitoms Europos šalims, susiduriant su migrantų antplūdžiu, panašiu į tą, kuris fiksuotas 2015-aisiais.

Paklaustas, ar vyriausybė planuoja keisti migracijos politiką po naujausių kraštutinių dešiniųjų laimėjimų, O. Scholzas gynė koalicijos požiūrį, sakydamas, kad buvo imtasi priemonių kovai su didėjančiu migrantų skaičiumi.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad „į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių skaičius yra per didelis, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis jų anksčiau buvo kitose Europos šalyse, kur jie nebuvo užregistruoti ir jiems nebuvo taikomos prieglobsčio suteikimo procedūros“.

Dviejų dienų vizito į Vokietiją atvykęs E. Macronas teigė, kad didėjantį nacionalizmą lėmė „neveiksmingas atsakas į nelegalios migracijos problemas“.

Jis pridūrė, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą Europos mastu.

Praėjusią savaitę ES valstybės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies. Šį paktą tikimąsi patvirtinti iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų.

Naujuoju Migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms valstybėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojų priėmimui nepritariančios šalys privalėtų mokėti toms, kurios juos priima.

„Esu labai įsitikinęs, kad Amerikos Kongresas suteiks reikiamą paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

J. Bidenas antradienį skambino sąjungininkams, kad aptartų šį klausimą.

Po to, kai siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo į įstatymą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, J. Bidenas telefonu pasikalbėjo su sunerimusiais Vakarų lyderiais.

Tačiau demokrato J. Bideno viltys greitai prastumti naują įstatymą dėl Ukrainos žlugo, griežtosios linijos šalininkams nušalinus Atstovų Rūmų pirmininką, respublikoną Keviną McCarthy (Keviną Makartį).

JAV prezidentas paskambino svarbių sąjungininkių Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Europos Sąjungos ir NATO vadovams bei Prancūzijos užsienio reikalų ministrei.

Kalbėdamas su sąjungininkais jis „dar kartą patvirtino Jungtinių Valstijų įsipareigojimą remti Ukrainą tiek, kiek reikės, jai ginant savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o kiti lyderiai patvirtino savo įsipareigojimus“, sakė Baltieji rūmai.

Po pokalbio su J. Bidenu O. Scholzas sakė manąs, kad „tarp Demokratų partijos ir Respublikonų partijos atstovų yra labai daug tokių, kurie pritaria būtent paramai“ Ukrainai.

„Todėl esu įsitikinęs, kad politiniame procese pavyks greitai patvirtinti šią pagalbą“, kartu su pagalba, dėl kurios jau buvo balsuota anksčiau, sakė jis.

„Prezidento žinia buvo ta, kad ir ateityje galima pasikliauti JAV šiuo klausimu“, – pridūrė O. Scholzas.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Vašingtonas Kyjivui skyrė daugiau kaip 43 mlrd. dolerių (41 mlrd. eurų) karinės pagalbos.

Vokietija yra antroji pagal dydį karinės paramos Ukrainai tiekėja po Jungtinių Valstijų.

Savaitgalį bėgiodamas kancleris pargriuvo ir patyrė nedidelių sužalojimų, todėl buvo priverstas atšaukti kai kuriuos susitikimus.

Socialiniame tinkle „X“ O. Scholzas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti didelis juodas pleistras ant dešiniosios akies ir raudoni įbrėžimai prie jo krašto.

„Ačiū už gerus linkėjimus. Atrodo blogiau nei yra!“ – pareiškė kancleris.

„Nekantrauju pamatyti memus“, – pridūrė O. Scholzas.

Internete jau pasirodė nemažai memų, kuriuose jis lyginamas su piratais.

O. Scholzas taip pat gavo daugybę žinučių su linkėjimais kuo greičiau pasveikti.

O. Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštreitas) nurodė, kad nepaisant sužeidimo kancleris jaučiasi gerai.

Jis taip pat ketina dalyvauti šią savaitę numatytuose susitikimuose, įskaitant antradienį Miunchene vyksiančią automobilių parodą, o trečiadienį sakys kalbą parlamente.

„Esamomis aplinkybėms jis laikosi gerai“, – nurodė S. Hebestreitas.

„Ryte jis buvo geros nuotaikos, nors vis dar atrodo šiek tiek sumuštas“, – pridūrė jis.