Bronzinis J. Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

Daugelis Rusijos pareigūnų, jaučiančių nostalgiją Sovietų Sąjungai, aukština J. Staliną kaip stiprų lyderį, atvedusį savo šalį į pergalę Antrajame pasauliniame kare ir prisidėjusi prie jos industrializacijos.

Šalyse, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, dauguma paminklų sovietų diktatoriui, vykdžiusiam „Didįjį valymą“, buvo demontuoti.

Bet po to, kai 2000-aisiais į valdžią atėjo V. Putinas, vis daugiau Rusijos gyventojų pradėjo teigiamai vertinti J. Stalino valdymo laikotarpį, o istorikai pastebi, kad šalyje vyksta sovietų diktatoriaus gero vardo atstatymas, Rusijos valdžiai siekiant iš atminties ištrinti jo kruvinus nusikaltimus.

J. Stalino valdymo metais milijonai žmonių buvo nužudyti, išsiųsti dirbti į Gulago darbo stovyklas arba ištremti į atokiausius Rusijos rajonus, iš kurių galėjo grįžti tik po J. Stalino mirties 1953 metais.

Naujienų agentūros „Ria Novosti“ filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip karinėmis uniformomis vilkintys paaugliai iškilmingai atidengia J. Stalino ir ir dviejų sovietų karinių vadų biustus, o prieš tai prie paminklų pastato krepšius su raudonomis gėlėmis.

Kaip matyti vaizdo įraše, biustų atidengimo ceremonija vyko prie Stalingrado mūšiui skirto muziejaus, joje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, taip pat skambėjo Rusijos himnas.

Menininkas Sergejus Ščerbakovas, kuriam buvo patikėta sukurti šiuos tris biustus, teigė, kad jam teko dirbti greitai.

„Užsakymą reikėjo įvykdyti per trumpą laikotarpį“, – vietinei žiniasklaidai teigė jis.

Nuo tada, kai beveik prieš metus Kremliaus šeimininkas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietišką šalį, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Volgograde ketvirtadienį bus minimos 80-osios sovietų pergalės prieš nacius Stalingrado mūšyje metinės.

V. Putinas atskrido į Volgogradą – taip dabar vadinasi šis miestas – ir stebėjo minėjimo proga surengtą karinį paradą, kuriame dalyvavo maždaug 1,5 tūkst. karių, daug šarvuočių, virš žiūrovų galvų praskrido kariniai lėktuvai.

1942-1943 metais vykęs mūšis dėl miesto prie Volgos buvo vienas kruviniausių istorijoje. Nacistinės Vokietijos kariuomenė jame patyrė triuškinamą pralaimėjimą, o Rusija savo pergalę laiko strateginio persilaužimo Antrajame pasauliniame kare pradžia, įvykiu, išgelbėjusiu Europą nuo Adolfo Hitlerio.

Pergalės metinių minėjimo proga šio vieno skurdžiausiai gyvenančių Rusijos miestų kelių eismo kontrolės pareigūnai buvo aprengti Raudonosios armijos žieminėmis uniformomis.

„Mums tai yra šventa“, – sakė viena žiūrovių, dar pridūrusi, kad šiame kare žuvo daug jos giminaičių.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią dieną „pavadino visiems mums labai svarbia data“.

Maskva pastaraisiais metais vis labiau ir labiau aukština sovietų pergales ir pasiaukojimą kare, taip ugdydama gyventojų patriotiškumą, kuris „praktiškai tapo valstybės ideologija“, sakė politikos apžvalgininkas Konstantinas Kalačiovas.

200 dienų mūšis

Maskvai reikia teigiamas emocijas keliančių simbolių tokiu metu, kai jos santykiai su Vakarais yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų. Todėl pompastišku pergalės datų paminėjimu siekiama „kurti įvaizdį šalies, kuri sugeba pasiekti laimėjimų ir nugalėti visus savo priešus“, kalbėjo ekspertas.

Minėjimas vyksta likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kovo 18 dienos prezidento rinkimų. Juose dalyvaujantis V.Putinas, beveik kas dieną vykstantis į susitikimus su darbininkais ir studentais, turėtų apsilankyti ir Stalingrado mūšio memoriale.

Prezidentas taip pat dalyvaus koncerte, lankysis istorinėje parodoje, susitiks su jaunimo atstovais ir Antrojo pasaulinio karo veteranais, pranešė jo atstovas žurnalistams.

Per pastarąsias dvi savaites tai bus jau antra V. Putino kelionė Antrojo pasaulinio karo įvykiams paminėti.

Sankt Peterburge sausio 18 dieną V. Putinas dalyvavo renginyje, skirtame Leningrado blokados pabaigos 75-osioms metinėms.

1942 metų liepą prasidėjęs Stalingrado mūšis truko 200 dienų. Miestas buvo bombarduojamas, jį apsupo ir dalį užėmė nacių pajėgos, tačiau galiausiai jas pačias apsupo Raudonoji armija. Maršalo Friedricho Paulus (Frydricho Pauliaus) vadovaujamos vokiečių pajėgos 1943 metų vasario 2 dieną buvo priverstos pasiduoti. Tai buvo pirmas vokiečių pajėgų pasidavimas nuo karo pradžios. F. Paulus buvo suimtas gyvas ir vėliau tapo nacių režimo kritiku.

Nuniokotas miestas po karo buvo atstatytas, jame įrengtas didžiulis kovų memorialas. Stalingradas buvo pervadintas Volgogradu 1961 metais, kai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pasmerkė represinį Josifo Stalino valdymą.

2014 metais vietos įstatymų leidėjai siūlė sugrąžinti miestui Stalingrado vardą. Tada V. Putinas sakė, kad dėl miesto pervardijimo reikia rengti referendumą, bet lig šiol joks sprendimas nėra priimtas.

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė tarpžinybinio operatyvinio štabo atstovai, gelbėtojai po griuvėsiais aptiko 1990 metų gimimo merginos kūną, todėl aukų skaičius padidėjo iki keturių.

Gamtinių dujų sprogimas keturių aukštų gyvenamajame name Volgogrado Universiteto prospekte įvyko antradienį. Per jį dar 14 žmonių buvo sužeisti.

Dėl sprogimo iškelta byla dėl saugumo reikalavimų neatitinkančių darbų vykdymo ar paslaugų teikimo. Sulaikyti trys įtariamieji.

Pagal tyrimo versiją, sprogimas įvyko, kai vieno verslininko užsakymu buvo vykdomi nesankcionuoti darbai vandens tiekimo sistemoje. Atliekant darbus buvo pažeistas dujotiekis, todėl įvyko sprogimas.

Rusijos pietvakariniame Volgogrado regione trečiadienį sudužo karinių oro pajėgų šturmo lėktuvas „Suchoj Su-24“, pranešė Gynybos ministerija.

„Lėktuvas sudužo per mokomąjį skrydį. Jis nukrito už 7 km nuo aerodromo, neapgyventoje teritorijoje“, – sakoma ministerijos pranešime.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad avarija įvyko 11 val. 23 min. Maskvos (10 val. 23 min. Lietuvos) laiku.

„Vieta, kur nukrito lėktuvas, apsupta, paieškų ir gelbėjimo tarnyba užgesino ten kilusį gaisrą. Vykdomos įgulos narių paieškos“ – nurodė šaltinis karinėse oro pajėgose.
Gynybos ministerija informavo, kad „lėktuvą pilotavo du patyrę lakūnai; kiekvienas jų ore praleidęs daugiau nei 1 000 valandų“.

„Įgulai veikiausiai nepavyko pasinaudoti avarinio evakavimosi iš lėktuvo priemonėmis. Pasak įvykio liudininkų, niekas nematė danguje parašiutų kupolų“, – agentūrai „Interfax“ sakė šaltinis regiono teisėsaugoje.

2012 vasarį ir lapkritį Rusijoje sudužo du lėktuvai Su-24M, tačiau per abu tuos incidentus pilotai sėkmingai katapultavosi.

Rusija nustatė Volgograde praeitą mėnesį susisprogdinusių dviejų mirtininkų tapatybę ir neramiame Dagestano regione suėmė du kitus asmenis, siejamus su tais išpuoliais, pareikalavusiais 34 žmonių gyvybių.

Valstybinis kovos su terorizmu komitetas informavo, kad sprogdintojai, kurių išpuoliai padidino susirūpinimą dėl ateinančią savaitę prasidėsiančios Sočio žiemos olimpiados saugumo, buvo vienos Dagestane veikiančios kovotojų grupuotės nariai.

Gruodžio 29 d. vienas mirtininkas susisprogdino Volgogrado, esančio už 700 km į šiaurės rytus nuo Sočio, geležinkelio stotyje. Kitą dieną galingas sprogimas driokstelėjo viename to miesto autobuse.

Šie du išpuoliai pagal aukų skaičių buvo didžiausios atakos Rusijoje už neramaus Šiaurės Kaukazo regiono ribų nuo 2011 m., kai vienam mirtininkui susisprogdinus Maskvos oro uoste žuvo 37 žmonės.

Šiaurės Kaukaze veikiantys islamistai kovotojai pažadėjo sutrikdyti olimpiadą, kuri prasidės vasario 7 d., rengdami išpuolius Sočyje ir kitose Rusijos vietose.

Valstybinis kovos su terorizmu komitetas nurodė, kad Volgograde bombas detonavo Askeras Samedovas ir Suleimanas Magomedovas, priklausę „Buinaksko teroristinei grupuotei“. Komitetas pridūrė, kad šie asmenys jau anksčiau buvo patekę į teisėsaugos akiratį.

Buinakskas yra miestas Dagestane. Trečiadienį Dagestane buvo suimti broliai Magomednabis ir Tagiras Batirovai, kurie, kaip įtariama, padėjo pasiųsti sprogdintojus į Volgogradą, pranešė Komitetas, pridūręs, kad tyrimas tęsiamas.

Vaizdo įraše, kurį praeitą savaitę internete paskelbė grupuotė, pasivadinusi Dagestano vilajatu, esą matomi būsimieji Volgogrado sprogdintojai, apsijuosę diržais su sprogmenimis ir perspėjantys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laukti „dovanos“ per olimpiadą.

Tame vaizdo įraše matomi vyrai buvo įvardyti kaip Suleimanas ir Abdulrachmanas.

Šiaurės Kaukazas – ne veltui vadinamas Rusijos opa. Pokalbis apie šį regioną su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi dr. Egdūnu Račiumi.

– Profesoriau, Rusijoje net ėmė sklisti gandas, esą teroro aktai Volgograde buvo naudingi šalies saugumui. Neva po kiekvieno tokio išpuolio saugumo žinybos gauna papildomą finansavimą, o dar ir olimpinės žaidynės ant nosies. Kaip vertinate tokias kalbas?

– Na, žmonės, kurie domisi procesais Šiaurės Kaukaze, vargu ar patikėtų tokiomis sąmokslo teorijomis. Manyti, kad už teroro aktų stovi Rusijos valdžia, klaidinga. Tokiu atveju Rusijos režimas tik kąstų sau į kulną.

Šiaurės Kaukaze vis intensyviau vyksta kovos. Įvairios separatistinės grupuotės kovoja su Rusijos federalinėmis pajėgomis. Šiuo požiūriu akivaizdu, kad Rusija dar neišsprendė Šiaurės Kaukazo klausimo. Yra gausybė įvairių organizacijų, ideologų pasisakymų. Pakanka žvilgtelėti į virtualiąją erdvę. Kai kurių šių ideologų akimis, Kaukazas jau gyvena nepriklausomas nuo Rusijos Federacijos. Žinoma, tai – iliuzija, tačiau ta vizija yra deklaruota. Rusijos režimas juk šių vizijų nekuria.

Kitas aspektas, jeigu pažiūrėsime į Kaukazą per globalią prizmę. Nors po Šaltojo karo Rusija plačiai neatsivėrė pasauliui, o ir pasaulis neatsivėrė Rusijai, po to, kai  paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išsikerojo "Al Qaedos" tinklas, galima tvirtai sakyti, kad Šiaurės Kaukazas tapo pasaulinio džihadistų fronto dalimi.

Kitaip sakant, be vidinio veiksnio, – separatizmo, noro kurti savarankiškas valstybes Kaukaze vieno arba kito etnoso pagrindu, – turime globalų aspektą. Įvairūs Vidurio Rytų ar kitų regionų judėjimai vienaip ar kitaip yra susiję su grupuotėmis, veikiančiomis Šiaurės Kaukaze. Šio Rusijos regiono žmonės vyksta į kitus regionus, galbūt dėl mokslo, indoktrinacijos, treniruočių, bet ir į Kaukazą atvyksta žmonių iš kitų kraštų.

– Taigi, kas su kuo ir dėl ko kovoja Šiaurės Kaukaze?

– Spektras – didelis. Šiurkščiai tariant, Šiaurės Kaukazo regiono gyventojus galima dalyti į dvi dalis. Vieni, kurie yra patenkinti būvimu Rusijos Federacijos sudėtyje, kiti – kurie nepatenkinti.

Ta dalis, kuri nepatenkinta, gana primityviai gali būti dalijama dar į dvi dalis: vieni, galima sakyti, yra naivūs idealistai. Pavyzdžiui, Džocharas Dudajevas, buvęs čečėnų vadas. Jis siekė savo etnosą paversti tauta, arba nacija. Jis buvo sekuliarus. Kita dalis nepatenkintų – tai religinio-ideologinio išsilaisvinimo šalininkai. Tarp jų – Šamilis Basajevas, Doku Umarovas. Jie nori kurti valstybę ne etniniu, o religiniu pagrindu. Kalbama apie emyratus, kalifatus. Šie veikėjai kovoja ginklu.

Ta pirmoji dalis nepatenkintų, tokie kaip D.Dudajevas arba, geriausias pavyzdys, Kadyrovų klanas, pasirinko kitą kelią nei D.Umarovas. Pradžioje jie buvo separatistai etniniu pagrindu, bet vėliau jie suvokė, kad kova su Rusija yra panaši į Dovydo ir Galijoto kovą ir kad Galijotas nebus taip lengvai paguldytas, kaip tai pavyko Dovydui. Taigi, prie to, ko negali nugalėti, geriau prisitaikyk. Taip jie ir padarė.

Ir Rusijos valdžia suprato, kad "skaldyk ir valdyk" principas Šiaurės Kaukaze labai gerai veiks, jei kai kuriems vietos vadams arba klanams, kurie lojalesni, bus numestas kaulas, t. y. bus pinigų, bus leista elgtis, kaip tiems vadams atrodo geriau, nepaisant žmogaus teisių ir t. t. Šis dalykas, kaip buvo padaryta Čečėnijoje, veikiausiai yra ir bus taikomas kitose Šiaurės Kaukazo respublikose. Žinoma, galbūt skirsis intensyvumas, laipsnis ir t. t.

– Kiek ilgai Rusijos valdžia mėtys tuos kaulus? Juk nemažai rusų, ypač opozicija, atvirai reiškia savo pasipiktinimą Kremliaus politika Šiaurės Kaukaze. O dar visi tie išpuoliai, kurie baugina visuomenę.

– Na, mes šiuo atveju turėtume persikelti į Maskvos politikos koridorius. Reikėtų žiūrėti, ar Kaukazo klausimu yra koks skilimas Rusijos režimo gretose. Mano galva, nepaisant kelių individų, režimas Rusijoje šiuo klausimu – vieningas. Kad opozicija turi kitokią nuomonę, tai natūralu. Kam tuomet opozicija?.. Klausimas, ar opozicija, jei pateks į valdžią, nepakeis savo šūkių?

Yra daug geostrateginių Rusijos interesų Kaukaze. Galime kalbėti apie vamzdynus, sienas, legalią ir nelegalią migraciją, narkotikų kelius. Rusijai paleisti Šiaurės Kaukazą kainuotų labai brangiai. Reikėtų labai daug ką perkelti, perdaryti. Kai žlugo SSRS, Rusijai teko kapstytis. Dabar atsisakyti teritorijų būtų labai sunku.

Kitas klausimas, jei jau Šiaurės Kaukazas būtų paleistas, tai kokiu pagrindu remiantis Rusijai reikėtų nesuteikti laisvės, pavyzdžiui, Tatarstanui? Čia jau kalbame apie savęs pasmerkimą.
Nemanau, kad Vladimiras Putinas leis sau tokią prabangą. O dėl Rusijos opozicijos, manau, kad taip kalbama tik dėl elektorato mobilizacijos.

– Niekas neabejoja, kad Sočis, kai šiame mieste vyks žaidynės, virs tvirtove. Tačiau sprogimai Volgograde parodė, kad Rusija ir jos miestai – pažeidžiami. Kodėl? Trūksta pinigų, pasiruošimo? Juk, tarkime, JAV tokių teroro išpuolių pavyksta išvengti?

– Akivaizdu, kad Rusijoje panašių teroro aktų visuomet tikimasi. Juk išpuolių buvo įvykdyta ir pačioje Maskvoje. Viena vertus, Rusijos valdžia neturi tokių resursų saugumui visoje šalyje užtikrinti. Kita vertus, sakyčiau, problema gali būti net ne aukščiausi valdžios ar saugumo sluoksniai, o viduriniai ir patys žemiausi.

Jeigu galėtume pamatuoti eilinio JAV policijos pareigūno ir jo kolegos iš Rusijos atsakomybės jausmą, akivaizdu, kad būtų didelių skirtumų. Manau, kad Rusijos milicija galėtų tik pavydėti amerikiečiams. Galbūt tas pareigūnas Rusijoje, kuris turėjo ką nors patikrinti, ir visai nesvarbu ką, lengviau, pavyzdžiui, pro metalo detektorių praleido įtariamą asmenį. O amerikietis, jei jam kas nors sukels įtarimą, gali žmogų ne tik tris ar keturis kartus patikrinti, bet ir liepti jam nusirengti.

Čia svarbus ir visuomenės veiksnys. Rusijoje, tikėtina, yra daugiau abejingumo. Maždaug, matau žmogų, darantį kažką įtartino, bet tegul daro, koks mano reikalas? JAV piliečių atsakomybės jausmas – gerokai didesnis. Ir nebūtinai tik JAV. Vakarų Europoje taip pat.

Ar verta nerimauti dėl olimpiados saugumo?

Ieškomiausiu Rusijos teroristu vadinamas D.Umarovas anksčiau grasino, kad padarys viską, jog Sočio žiemos olimpinės žaidynės būtų sutrikdytos. Rusijos saugumo ekspertai svarsto, kad nerimauti dėl Sočio olimpinių žaidynių saugumo nereikėtų. Pasak jų, šalies saugumo pajėgos imsis itin griežtų saugumo priemonių per žaidynes. Bus panaudoti nepilotuojami orlaiviai, varžomas eismas Sočyje ir jo apylinkėse, taip pat bus renkama informacija apie sportininkų ir olimpiadoje akredituotų žurnalistų pokalbius telefonu. Tačiau, pasak nepriklausomų ekspertų, atakos Volgograde parodė, jog daugelis Rusijos regionų yra labai pažeidžiami.

Negyjanti Rusijos piktžaizdė

• Šiaurinė Kaukazo dalis, besitęsianti nuo Juodosios iki Kaspijos jūros.
• Šiaurės Kaukazą sudaro Rusijos Federacijai priklausančios respublikos: Adygėja, Dagestanas, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, Ingušija ir Čečėnija. Taip pat Šiaurės Kaukazui priklauso Krasnodaro kraštas, Stavropolio kraštas ir Rostovo sritis.
• Šiaurės Kaukazas yra labiausiai daugianacionalinis Rusijos regionas. Regionas ribojasi su nuo Gruzijos atsiskyrusiomis Abchazija, Pietų Osetija, taip pat Gruzija ir Azerbaidžanu.
• Vienoje iš Šiaurės Kaukazo respublikų, Čečėnijoje, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vyko du karai tarp vietos sukilėlių ir Rusijos karinių pajėgų.
• Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d. Nors Rusija turėjo daug didesnę sausumos kariuomenę, daugiau oro pajėgų ir karinės technikos, ji nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo. Karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis čečėnų tautos aukomis. Per karą žuvo 7,5 tūkst. Rusijos kareivių ir karininkų, 10 tūkst. čečėnų kovotojų ir mažų mažiausiai 35 tūkst. civilių.
• 1999 m. spalio 4 d. Rusijos kariuomenė vėl įžengė į Ičkerijos čečėnų respublikos teritoriją ir pradėjo Antrąjį Čečėnijos karą. Šį kartą Rusijos pajėgoms pavyko palaužti čečėnų pasipriešinimą. Šiuo metu Čečėnija yra palyginti stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje.
• Čečėnų separatistai, kai pralaimėjo kare, ėmė naudoti teroristinio karo taktiką. Nuo 1999 m. Rusijos teritorijoje čečėnų kovotojai surengė ne vieną teroro aktą, tarp jų – kelis Maskvoje, Beslane, taip pat Volgograde ir kituose Rusijos miestuose.

Naujųjų metų džiaugsmą Rusijoje pakeitė sielvartas ir baimė. Šventinį šurmulį sudrumstusi išpuolių serija metė pavojaus šešėlį ant Sočio olimpinių žaidynių, iki kurių liko vos šešios savaitės.

Metalo detektoriai nepadėjo

Rusijoje paplitęs posakis, kad sviedinys du kartus nepataiko į tą patį tašką. Tačiau prieš pat Naujuosius metus Volgograde įvykdyti sprogdinimai paneigė šią tiesą.

Sekmadienį, gruodžio 29-osios vidurdienį, Volgogrado geležinkelio stotyje buvo ankšta, buvo juntamas tradicinis naujametis šurmulys. Žmonės plūdo į stotį ir iš jos, keiksnojo vėluojančius traukinius. Minia stūmė einančius pro metalo detektorius, daiktai greitai judėjo patikros konvejeriu.

Budinčio policininko Dmitrijaus Makovkino dėmesį patraukė įtartinas asmuo, akivaizdžiai nervinęsis ir kurį laiką dvejojęs, o paskui staigiai puolęs prie metalo detektoriaus. Kai pareigūnas žengė pastoti jam kelio, driokstelėjo stiprus sprogimas, kuris  nusinešė 17 gyvybių ir išdaužė visus stiklus fasadinėje stoties pastato pusėje. Kaip vėliau paaiškėjo, sprogmens galingumas prilygo mažiausiai 10 kg trotilo.

Nors iš pradžių buvo paskelbta, kad susisprogdino moteris ir kad įvykio vietoje buvo rasta jos galva, vėliau tyrėjai patikslino, jog išpuolį įvykdė slaviškos išvaizdos vyras.

Bomba troleibuse

Nespėjus išsisklaidyti panikai ir diskusijoms, ar vertėjo leisti milijonus metalo detektorių rėmams visose stotyse, jeigu jos tik sudaro papildomų spūsčių ir tampa dar vienu teroristų taikiniu, praėjus mažiau nei parai, ten pat smogė antras "sviedinys". Bomba sprogo troleibuse, tarsi pagal teroristų planą važiuojančiame į ligoninę, kur gydoma daugiau nei 40 sužeistųjų per pirmą išpuolį. Sprogimas taip sumaitojo troleibusą, kad liudininkai net negalėjo suprasti, kokia tai transporto priemonė. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 40 atsidūrė ligoninėje.

Sprogmens galingumas prilygo 4 kg trotilo, o įtariamąjį teisėsauga irgi apibūdino kaip slaviškos išvaizdos vyrą.

Abiejų sprogimų vietose radę panašių sprogmenų sudedamųjų dalių, pareigūnai išsklaidė paskutines abejones, ar šie terorizmo aktai susiję. Išpuolių organizatoriai tikslą pasiekė: mieste pasklido baimė ir panika, žmonės ėmė bijoti naudotis viešuoju transportu.

Kodėl Volgogradas?

Prisimindami spalio 21 d. išpuolį, kai dagestanietė Naida Asijalova Volgograde susprogdino autobusą ir pražudė septynis žmones, ekspertai ir apžvalgininkai svarsto, kodėl teroristai pasirinko būtent šį miestą.

Po N.Asijalovos teroro akto buvo svarstoma, kad ji gabeno bombą iš Dagestano į Maskvą, bet iškilus keblumų detonavo ją pakeliui – Volgograde. Tačiau pastarieji sprogdinimai išsklaidė abejones – taikinys buvo būtent Volgogradas.

Jeigu Rusijos teisėsauga teisi manydama, kad visi šie sprogdinimai suplanuoti Dagestane, kur veikia stiprus teroristų pogrindis, Volgogradas galėjo patraukti teroristų dėmesį dėl savo geografinės padėties ir dydžio.

Nors Dagestaną nuo likusios Rusijos dalies skiria Stavropolio kraštas, Kalmukijos respublika ir Astrachanės sritis, jų sostinių Stavropolio, Elistos ir Astrachanės gyventojų skaičius vos siekia pusę milijono žmonių, todėl išpuoliai juose nesukeltų tokio didelio atgarsio, kaip sprogdinimai milijoniniame mieste. Taigi artimiausias toks miestas, o kartu ir stambus transporto mazgas yra Volgogradas. Pasiekti jį gana lengva reisiniu autobusu – tai ir buvo padariusi N.Asijalova. Autobusų keleiviai nėra taip kruopščiai tikrinami kaip traukinių arba lėktuvų.

Šiaurės Kaukazo ir Užkaukazės naujienų portalo vyriausiasis redaktorius Grigorijus Švedovas nurodė dar vieną priežastį – simbolinę.

"Volgogradas yra karinės šlovės miestas. Miestas, kuriame sovietų valstybingumas ir sovietų tauta pademonstravo savo laimėjimus. Šis miestas priklauso simboliniam šiuolaikinės Rusijos kultūros sąrašui. Apie buvusį Stalingradą filmuojami filmai kaip apie karo žygdarbį, kuris apsaugojo visą mūsų šalį, – teigė G.Švedovas. – Ir dabar šis miestas tampa bejėgis prieš teroristų atakas, prieš naujus iššūkius, būdingus mūsų laikams. Tai turi tam tikrą reikšmę, tačiau priežastys gali būti ir visai kitos."

Vietos grupuotė?

Po pastarųjų dviejų išpuolių Volgograde pasigirdo spėlionių, kad ir šiame mieste veikia organizuota teroristų grupuotė. Specialiųjų tarnybų pareigūnai pastebi, kad terorizmo išpuolius vykdo ne iš kur nors atsiųsti ar kovotojų stovyklose kalnuose treniravęsi ekstremistai.

"Tai yra žmonės, kurie anksčiau gyveno įprastą gyvenimą ir buvo užverbuoti dideliuose miestuose – Machačkaloje, Maskvoje, Volgograde. Jie absoliučiai niekuo neišsiskiria iš minios, jų beveik neįmanoma aptikti", – sakė Rusijos specialiųjų pajėgų veteranas Aleksejus Filatovas.

Kitas buvęs specialiųjų tarnybų darbuotojas, Maskvos miesto dūmos Saugumo komisijos pirmininko pavaduotojas Sergejus Gončarovas, teigė, kad teroristų tinklas plačiai paplito po visą Rusiją.

"Praktika rodo, kad teroristų grupuotės visoje Rusijoje turi mažus būrius po penkis šešis žmones, kurie jau veikia savarankiškai ir niekam nepaklūsta. Taip pat yra teroristų vienišių, kurie išvis nuo nieko nepriklauso", – sakė S.Gončarovas.

Dėl įvykusios tragedijos jis kaltino antiteroristinės veiklos spragas: "Puikiai suprantate, kad neįmanoma prie kiekvieno autobuso ir troleibuso pastatyti po Federalinės saugumo tarnybos arba policijos pareigūną. Tai yra antiteroristinės, agentūrinės ir operatyvinės veiklos klaidos."

S.Gončarovas ragino stiprinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimą, spręsti nekontroliuojamos migracijos problemą ir ypatingą dėmesį atkreipti į moteris, priėmusias islamą.

Grasinimai pasitvirtino

S.Gončarovas pripažino, kad dvigubas išpuolis už 700 km nuo Sočio, kur po šešių savaičių prasidės Žiemos olimpiada, gali priversti užsieniečius susimąstyti, ar verta važiuoti į Rusiją, net jeigu jie jau yra nusipirkę bilietus į žaidynes.

Rusijos ir užsienio žiniasklaida primena čečėnų separatistų lyderio Doku Umarovo pažadą sužlugdyti Sočio olimpines žaidynes. 2013 m. liepą internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame jis atšaukė draudimą rengti išpuolius už Šiaurės Kaukazo ribų, paskelbtą 2011 m. pabaigoje, kai Rusiją krėtė masiniai opozicijos protestai.

Pastarieji įvykiai Volgograde parodė, kad tai nebuvo tušti žodžiai.

Naujausi teroro aktai Rusijoje

• 2013 m. gruodžio 29 d. teroristė mirtininkė susisprogdino Volgogrado stotyje. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 13 iki 15 žmonių.

• 2013 m. gruodžio 27 d. pietiniame Piatigorsko mieste sprogo automobilyje paslėpta bomba. Žuvo trys žmonės.

• 2013 m. spalio 21 d. teroristė mirtininkė susisprogdino autobuse Volgograde. Žuvo šeši žmonės.

Žaidynes saugos net raketos

Po sprogdinimų Volgograde JAV ir Didžioji Britanija pasiūlė Maskvai savo pagalbą užtikrinant Sočio olimpinių žaidynių saugumą.

"JAV vyriausybė pasiūlė visokeriopą palaikymą Rusijos vyriausybei, prieš Sočio olimpines žaidynes besiruošiančiai užtikrinti saugumą. Mes sveikintume galimybę glaudžiau bendradarbiauti dėl atletų, žiūrovų ir kitų dalyvių saugumo", – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos atstovės Caitlin Hayden pranešime.

"Aš parašiau prezidentui Vladimirui Putinui, kad Jungtinė Karalystė suteiks Rusijai bet kokią pagalbą, kokią tik galės", – sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

Tačiau Rusija olimpinių žaidynių saugumą ketina užtikrinti savo jėgomis ir žada imtis precedento neturinčių saugumo priemonių.

Olimpiados saugumu rūpinsis 30 tūkst. teisėsaugos pareigūnų bei kariškių, į pagalbą jie pasitelks 5,5 tūkst. vaizdo kamerų, nepilotuojamus lėktuvus, metalo detektorius, sprogmenis užuodžiančius šunis. Be to, prie pietinės Rusijos sienos jau dislokuotos šešios priešraketinės gynybos sistemos. Rusijos paštas siuntinius į Sočį priima tik atidarytus ir tikrina, ar juose nėra draudžiamų daiktų.

Žaidynių žiūrovai, įsigiję bilietus internetu, kartu privalo gauti ir vadinamąjį sirgaliaus pasą, kuris išduodamas tik pateikus asmens tapatybės dokumentą bei kontaktinius duomenis.

Saugumo zona drieksis 100 km palei Juodosios jūros pakrantę ir 40 km į žemyno gilumą. Joje bus patruliuojama ne tik žemėje, bet ir iš oro bei jūros taip pat miško masyvuose.

Teroristams – dar vienas V.Putino įspėjimas

Išpuoliai Volgograde privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrašyti naujametę kalbą. Pirmąjį jos variantą, kur nėra nė žodžio apie teroro aktus, išgirdo pirmieji naujuosius metus sutikę Čiukotkos, Kamčiatkos, Magadano srities ir dalies Jakutijos gyventojai. Kitose laiko juostose jau buvo transliuojama pakeista kalba.

"Besibaigiančiais metais mums teko susidurti su problemomis ir priimti rimtų išbandymų iššūkį, taip pat ir tokių kaip nežmoniški teroro aktai Volgograde ir pagal savo mastą precedento neturinčios stichinės nelaimės Tolimuosiuose Rytuose", – sakė V.Putinas, kreipdamasis į tautiečius iš Chabarovsko, kur sutiko naujuosius metus.

"Brangūs draugai, mes lenkiame galvas prieš žiaurių teroro aktų aukas. Esu įsitikinęs, kad nuožmiai ir nuosekliai tęsime kovą su teroristais iki visiško jų išnaikinimo", – žadėjo šalies vadovas.

Tačiau užsienio apžvalgininkai, o kartu ir kai kurie Rusijos laikraščiai šiuos žodžius vadino tuščiais ir priminė, kaip dar 1999 m. V.Putinas žadėjo naikinti teroristus net išvietėse, o 2006 m. prisiekinėjo susidoroti su jais "kaip su žiurkėmis".

Sutikęs naujuosius metus, ankstyvą trečiadienio rytą V.Putinas nuvyko į Volgogradą. Ten surengė pasitarimą kovos su terorizmu klausimais.

"Čia, Volgograde, įvykdytų nusikaltimų niekingumui papildomų komentarų nereikia. Kad ir kokiais motyvais nusikaltėliai aiškintų savo veiksmus, nėra jokio pateisinimo nusikaltimams prieš civilius žmones, ypač – moteris ir vaikus", – pradėdamas pasitarimą sakė V.Putinas.

Po pasitarimo srities administracijoje prezidentas nuvyko į ligoninę, kur gydomi per teroro aktus mieste sužeisti žmonės.

Pakeliui Rusijos lyderis sustojo padėti raudonų rožių puokštės troleibuso susprogdinimo vietoje. Šios tragedijos vietoje žmonių padėta daugybė gėlių, dega žvakutės, guli vaikiški žaislai. Ligoninėje V.Putinas klausinėjo specialistų apie pacientų būklę ir pabendravo su nukentėjusiaisiais.

BNS, newsru.com inf.

Didžiausi teroro aktai Rusijoje

Daugiabučių sprogdinimai Maskvoje. 1999 m. rugsėjį Rusijos sostinėje Maskvoje, taip pat Buikansko ir Volgodonsko miestuose sprogimai sugriovė daugiabučius gyvenamuosius namus. Kremlius dėl sprogdinimų apkaltino čečėnus, o šie aiškino, kad sprogdinimus surengė Rusijos slaptosios tarnybos. Per išpuolius žuvo 293 žmonės, sužeistas 651.

Maskvos teatro įkaitų krizė. 2002 m. grupė Šiaurės Kaukazo kovotojų Maskvos Dubrovkos teatre paėmė įkaitais spektaklio "Nord-Ost" žiūrovus. Iš viso įkaitais buvo paimta 850 žmonių. Šturmavus pastatą žuvo 129 įkaitai ir 41 kovotojas. Ekstremistai įkaitus laikė tris dienas. Dauguma įkaitų žuvo nuo dujų, kurias kariai naudojo prieš čečėnų kovotojus.

Lėktuvų sprogdinimai. 2004 m. rugpjūtį beveik tuo pačiu metu sprogo du Rusijos keleiviniai lėktuvai. Žuvo 90 žmonių. Lėktuvas Tu-134, kuris skrido į Volgogradą, nukrito šiek tiek į pietus nuo Maskvos, o po kelių minučių netoli Rostovo prie Dono sprogo ir į Sočį skrendantis lėktuvas Tu-154.

Beslano mokyklos įkaitų krizė. 2004 m. Šiaurės Osetijos Beslano mieste grupė Šiaurės Kaukazo kovotojų paėmė įkaitais į Rugsėjo 1-osios šventę susirinkusius mokyklinukus ir jų tėvus. Tarp įkaitų buvo 777 vaikai ir apie 300 suaugusiųjų. Per mokyklos šturmą žuvo daugiau kaip 380 žmonių. Kovotojai reikalavo, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš Čečėnijos.

Traukinio sprogdinimas. 2009 m. lapkričio 29 d. Tverės srityje susprogdintas Maskvos–Sankt Peterburgo geležinkelis, kuriuo iš sostinės į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą vyko greitasis keleivinis traukinys "Nevsky Express". Traukiniui nuslydus nuo bėgių žuvo 39 žmonės, 95 patyrė sužalojimų. Iš viso traukiniu keliavo apie 700 žmonių.

Maskvos metropoliteno sprogdinimai. 2010 m. kovą dvejose Maskvos metro stotyse susisprogdino dvi čečėnės. Žuvo 40 žmonių, dar šimtai buvo sužeista. Saugumo pareigūnai paskelbė, kad teroro aktą organizavo Šiaurės Kaukazo kovotojai. Už išpuolio organizavimą atsakomybę prisiėmė Čečėnijos teroristų lyderis Doku Umarovas.

Sprogimai Maskvos Domodedovo oro uoste: 2011 m. sausio mėnesį didžiausiame Rusijos Domodedovo oro uoste nugriaudėjo sprogimas. Žuvo 37 žmonės, 180 buvo sužeista. Tyrėjai nustatė, kad bombą detonavo mirtininkas iš Šiaurės Kaukazo. Už išpuolį atsakomybę prisiėmė tas pats D.Umarovas, paskelbtas ieškomiausiu Rusijoje teroristu.

Mirtininkai, gruodžio pabaigoje įvykdę sprogdinimus Rusijos pietiniame Volgogrado mieste, buvo atvykę iš Šiaurės Kaukazo, žiniasklaidai sakė vienas šaltinis teisėsaugos tarnybose, remdamasis preliminariais tyrimo duomenimis.

„Buvo padaryta preliminari išvada dėl tų teroro išpuolių. Pirminė analizė, pagrįsta (turimais) įrodymais, rodo, kad mirtininkai, susisprogdinę Volgogrado geležinkelio stotyje ir 15-ojo maršruto troleibuse, buvo apmokyti ne Volgogrado srityje – jiems buvo įsakyta atvykti čia ir destabilizuoti miestą mirtininkų sprogdinimais, siekiant nužudyti ir sužeisti daug žmonių“, – sakė jis.

Sprendžiant iš preliminarios informacijos, mirtininkai sprogdintojai buvo apmokyti Šiaurės Kaukaze, kur Rusijos federalinės pajėgos kovoja su islamistais sukilėliais, nurodė šaltinis, kurio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Pasak jo, mirtininkai sprogdintojai galėjo prasmukti į Volgogrado sritį aplinkiniais keliais, vengdami plentų, kuriuos kontroliuoja policija.

Susprogdintame troleibuse rasti palaikai patvirtina, kad užpuolikas buvo vyras, nurodė šaltinis.

Sprogdinimas Volgogrado geležinkelio stotyje, įvykdytas gruodžio 29-ąją, ir sprogdinimas troleibuse gruodžio 30-ąją pareikalavo 34 žmonių gyvybių. Dar dešimtys buvo sužeisti.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba ketvirtadienį paskelbė, jog 62 nukentėjusieji buvo hospitalizuoti Volgograde ir Maskvoje, o penkių žmonių būklė tebėra kritinė.

Rusijos gyventojai šiemet turėjo visokių problemų, bet vis tik optimistiškai žiūri į ateitį ir tik visi kartu galės užtikrinti šalies pažangą, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas naujametiniame pasveikinime.

„Besibaigiančiais metais mums teko susidurti su problemomis ir priimti rimtų išbandymų iššūkį, taip pat ir tokių kaip nežmoniški teroro aktai Volgograde ir savo mastu precedento neturinčios stichinės nelaimės Tolimuosiuose Rytuose“, – sakė V.Putinas, kreipdamasi į tautiečius iš Chabarovsko.

Išbandymų dienomis „Rusija visada tapdavo vieninga ir sutelkta“, – pažymėjo ji ir priminė apie tuos, „kurie garbingai ir oriai atlaikė stichijos išbandymus“, potvynį Tolimuosiuose Rytuose, bet kol kas negali švęsti švenčių savo namuose.

Valstybės vadovas pareiškė, kad norėtų kartu su jais pasveikinti visą šalį, „pakelti taurę už liaudį, už visų kovojusių su potvyniu sveikatą“.

„Brangūs draugai, mes lenkiame galvas prieš žiaurų teroro aktų aukas. Esu įsitikinęs, kad nuožmiai ir nuosekliai tęsime kovą su teroristais iki visiško jų išnaikinimo“, – pasakė V.Putinas.

„Mes palaikysime visus nukentėjusius, padarysime viską, kas planuota, atkursim ir pastatysim viską, kas numatyta atkurti ir pastatyti“, – pabrėžė jis.

Prezidentas dar pažymėjo, kad 2013-aisiais pavyko daug ką pasiekti. „Mūsų kai kuo tapo geresnė, turtingesnė, patogesnė, ėmė atkakliau ginti savo interesus tarptautiniuose reikaluose“, – sakė V.Putinas.

Pasak jo, todėl Rusijos gyventojai, nepaisydami nieko, nuoširdžiai džiaugiasi Naujųjų metų artėjimu ir sutinka juos su viltimi ir lūkesčiais ateičiai.

„Mes optimistiškai žvelgiame į ateitį, nuoširdžiai tikime tuo, kas geriausia, laime ir sėkme“, – sakė V.Putinas.

Jis priminė, kad 2014-aisiais reikia daug ką padaryti ekonomikoje, kad žmonės gyventų geriau, būtų užtikrintas jų saugumas, „aukščiausiu lygiu surengti Olimpines ir Parolimpines žaidynes, iki kurių liko geras mėnuo“.

„Naujametė naktis – tai laikas, kai mes ypatingai suvokiame, kokie esame artimi. Tad padėkokime vienas kitam už supratimą ir pagalbą, meilę ir rūpinimąsi. Buities skuboje mes retai tai darome, bet juk būtent artimųjų parama ir draugų patikimumas visuomet suteikia mums pasitikėjimo savimi, siekio atiduoti jiems daugiau negu gauti“, – sakė V.Putinas ir palinkėjo tautiečiams sveikatos, laimės, bei pasveikino su Naujaisiais 20014 metais.

Volžsko mieste Marių respublikoje gimęs Pavelas Pečionkinas, kuris įtariamas įvykęs sprogdinimą Rusijos pietinio Volgogrado miesto geležinkelio stotyje, iki 2012 metų vidurio dirbo Kazanės greitosios pagalbos stoties felčeriu, o vėliau dingo.

„Pavelas Pečionkinas baigė medicinos mokyklą Zelenodolske (Tatarstano respublika) ir penkerius metus – iki 2012 metų vidurio – dirbo pas mus išvažiuojančiosios brigados felčeriu“, – antradienį pasakojo Kazanės 2-osios greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vedėjas Danilas Chamidulinas.

Pasak jo, P.Pečionkinas niekuo neišsiskyrė.

„Niekuo jis neišsiskyrė. Felčeris kaip felčeris, pas mane tokių dešimtys. Jis gyveno su tėvais Volžske, į tarnybą Kazanėje atvažiuodavo mašina (kiek daugiau nei valanda kelio), atidirbdavo budėjimą ir išvažiuodavo namo“, – sakė D.Chamidulinas.

Kokių nors savo pavaldinio religinių polinkių GMP stoties vedėjas nepastebėjo.

„Bendrauju su visais pavaldiniais, paprastai tarnybiniais, medicinos klausimais. Prie manęs apie religiją kažkaip nebūta kalbos, kažkokių jo polinkių į islamą nepastebėjau. Taip, jis augino neilgą barzdelę, bet pusė mano bendradarbių yra su ūsais ir barzdelėmis, juk tai nieko nereiškia“, – sakė D.Chamidulinas.

Pasak jo, 2012 metų viduryje felčeris susirgo, paėmė nedarbingumo pažymą, tačiau į darbą nebesugrįžo.

„Susisiekėme su jo giminaičiais, tačiau jie pranešė, jog patys nežino, kur yra Pavelas. Buvome priversti atleisti jį iš darbo už pravaikštas“, – sakė D.Chamidulinas.

Pirmadienį šaltinis teisėsaugos institucijose agentūrai „Interfax“ pranešė, kad teroro išpuolį Volgogrado geležinkelio stotyje galėjo įvykdyti Volžsko mieste gimęs P.Pečionkinas, priklausęs Dagestano Buinaksko miesto nusikalstamai grupuotei.

Galutinius duomenis apie įtariamo mirtininko tapatybę tikimasi gauti atlikus DNR analizę. Žinoma, kad antradienį P.Pečionkino tėvai davė kraujo tokiam tyrimui.