Gimiau 1950 metų lapkričio 3 dieną Plasapninkų kaime, Alytaus rajone. Mokiausi Butrimonių vidurinėje mokykloje, kuri dabar žinoma kaip Butrimonių gimnazija.

Gyvenimą nusprendžiau susieti su žemės ūkiu. 1968–1973 metais mokiausi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Agronomijos fakultete, o 1984 metais įgijau žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją dirbau Verebiejuose ir Vyšniūnuose. Čia sukūriau šeimą ir žengiau pirmuosius profesinės veiklos žingsnius. Vėliau dirbau Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo – bandymų ūkio direktoriumi, Kauno rajono agropramoninio susivienijimo pirmininku, rajono valdytojo pavaduotoju, žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju.

2004–2008 metais buvau LR Seimo narys, nuo 2008 iki 2012 metų dirbau Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėju. 2012 metais vėl buvau išrinktas į Seimą, Parlamente dirbu ir šioje Seimo kadencijoje. Per tris veiklos kadencijas dirbau penkiuose Seimo komitetuose, tarp jų tokiame svarbiame kaip Audito, kuriam teko ir vadovauti. Kaimo reikalų ir Biudžeto komitetuose buvau pirmininko pavaduotoju. Šiuo metu dirbu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Dalyvavau daugelio komisijų darbe. Buvau frakcijos seniūnu, dabar esu LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas.

Siekdamas padėti kraštiečiams įkūriau Vytauto Kamblevičiaus paramos ir labdaros fondą.

Esu vedęs, su žmona Dalia užauginome du vaikus. Esu komunikabilus, pasitikintis savimi, darbštus ir atsakingas. Manau, kad mano turima vadybinė, politinė, darbo savivaldoje ir Seime patirtis leis tinkamai atstovauti Jums ir visos Lietuvos žmonių interesams.

Politinė reklama apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos. Užs. 1747382

A. Juozaitis buvo vienintelis kandidatas į susivienijimo pirmininkus.

2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis praėjusią savaitę pranešė, kad jo ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“, kuriai vadovauja buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, keliai išsiskyrė.

Tuomet A. Juozaitis paskelbė, kad partnerystė institucionalizuota bus su Kartų solidarumo sąjunga – buvusia Pensininkų partija.

Apie bendrus politinius planus 2020 metų Seimo rinkimuose V. Kamblevičius ir A. Juozaitis kalbėjo dar 2019 m. rudenį. Tuomet V. Kamblevičius, kartu su keliais „tvarkiečiais“ pasitraukę iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos parlamente, pareiškė siekiantys su A. Juozaičio buriamu judėjimu kurti naują politinę jėgą – „Santalka Lietuvai“.

„Vakarykštė ataskaita, kurią padarė ministras (J. Narkevičius – ELTA), iš tikrųjų mane įtikino, kad tie darbai, kuriuos darė, labai daug gerų padarė, ir kadangi po jo kalbos kalbėjo ir gerbiamas premjeras, kuris ir pasakė, kad jis padarė daugiau darbų nei Rokas Masiulis per 2,5 metų, tai man atrodo, mane įtikino tie dalykai. Manau, kad šiuo momentu jis galėtų tęsti darbą“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Kamblevičius.

„Ministro gerumas priklauso nuo jo reklamos ir žiniasklaidos dėmesio. Puikiai žinote, kiek lėšų R. Masiulis skyrė savo reklamai, tai milžiniškos sumos, kurios skaičiuojamos milijonais. Žiniasklaida ir reklama jam daug ką padarė“, – pridūrė V. Kamblevičius.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį vakare pareiškė, kad valdančioji koalicija pasitiki susisiekimo ministru J. Narkevičiumi, todėl jis toliau eis šias pareigas.

Be to, išsiskyrė A. Juozaičio ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus keliai, trečiadienį pranešė A. Juozaičio komandos atstovas Saulius Lapėnas.

„Tam tikra prasme išsiskyrė požiūriai. Mano akimis žiūrint, tai jokiu būdu neužkerta kelio jo šalininkams ateiti, jeigu jie pakeis savo poziciją“, – BNS sakė S. Lapėnas.

Pranešime teigiama, kad bendraujant su V. Kamblevičiaus vadovaujamos Seimo frakcijos atstovai išryškėjo „išankstiniai bandymai formuoti rinkimų į Seimą kandidatų sąrašus be pačių santalkiečių pasiūlymų ir kolegialaus pritarimo“.

„Siekis tik užimti postus arba juos išlaikyti reiškia nepasirengimą įgyvendinti esminius pokyčius ir yra pražūtingas Lietuvos valstybei“, – rašoma A. Juozaičio pranešime.

Pasak S. Lapėno, buvusių „tvarkiečių“ prisidėjimas prie kuriamos „Santalkos Lietuvai“ išgąsdino ir kai kuriuos iniciatyvinės grupės narius.

Siekis tik užimti postus arba juos išlaikyti reiškia nepasirengimą įgyvendinti esminius pokyčius ir yra pražūtingas Lietuvos valstybei.

„Pajutome, kad net tie žmonės, kurie buvo iš anksto nusiteikę aktyviai dalyvauti „Santalkos“ veikloje, sužinoję apie mūsų bendravimą su šia frakcija, pradėjo kelti tam tikrus klausimus. Yra kompleksas įvairiausių dalykų“, – BNS sakė S. Lapėnas.

Jis teigė dar nežinąs, kada įvyks Kartų solidarumo sąjungos suvažiavimas, per kurį turėtų būti pakeistas pavadinimas, surengti partijos lyderio rinkimai ir pan.

„Esame kalbėję, kad tai gali įvykti ir sausio mėnesį, ir vasario mėnesį“, – teigė S. Lapėnas.

Partija planuoja dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

ELTOS nuotr.

V. Kamblevičius trečiadienį buvo nustebintas tokio A. Juozaičio pareiškimo.

„Pirmą sykį girdžiu. Jeigu garbingas vyras, A. Juozaitis pirma turėjo man paskambinti. Jis tris savaites nekelia ragelio ir aš pirmą kartą išgirdau (kad išsiskyrė jo ir A. Juozaičio keliai – BNS)“, – sakė frakcijos „Lietuvos gerovei“ vadovas.

Pirmą sykį girdžiu. Jeigu garbingas vyras, A. Juozaitis pirma turėjo man paskambinti. Jis tris savaites nekelia ragelio.

V. Kamblevičius tvirtino, kad išsiskyrimas su „Santalkos Lietuvai“ komanda nesutrukdys jam įkurti savo partiją.

„Mes turime savo žmones, mums nėra problemos dėl to“, – BNS teigė politikas.

A. Juozaitis per prezidento rinkimus pernai surinko 4,69 proc. balsų ir liko penktas.

Buvęs „tvarkietis“ V. Kamblevičius su keliais bendražygiais pernai rudenį pasitraukė iš partijos „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime, tokiu būdu ją sužlugdydami. Išėję ir iš partijos jie ketino su A. Juozaičio komanda kurti naują partiją „Santalka Lietuvai“.

„Pastaruoju metu politinėje visuomenėje iškilo problema, kad galiojantis teisinis mechanizmas gali stabdyti žmogaus valią nutraukti narystę partijoje“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pagal Teisingumo ministerijos parengtą projektą, siūloma numatyti, kad piliečiui partijos įstatų nustatyta tvarka nutraukus narystę partijoje, jos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo per 15 dienų pateikti atnaujintą politinės partijos narių sąrašą informacinėje sistemoje.

Šiuo metu partijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pareigą atnaujinti partijos sąrašą tik du kartus per metus.

„Jokie vidiniai partiniai konfliktai neturi sudaryti dirbtinių kliūčių, norint realizuoti teisėtus politinius lūkesčius“, – ministerijos pranešime cituojamas E. Jankevičius.

Įstatyme taip pat siūloma numatyti teisę Teisingumo ministerijai, gavus asmens prašymą dėl išstojimo, išbraukti jį iš politinės partijos narių sąrašo, kuris tvarkomas informacinėje sistemoje.

Elektroniniu būdu per Politinių partijų sąrašų narių informacinę sistemą pateiktas prašymas nutraukti narystę politinėje partijoje būtų prilyginamas išstojimui iš partijos įstatų nustatyta tvarka.

Naują partiją kuriantis Seimo narys Vytautas Kamblevičius teisingumo ministrui apskundė „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybę, kad ši blokuoja narių išėjimą, jog šie negalėtų tapti naujos politinės jėgos steigėjais.

„Žmonės jau mėnuo-du parašę pareiškimus išeiti iš partijos, bet jie („Tvarkos ir teisingumo“ vadovai – BNS) nedaro jokių veiksmų“, – praėjusią savaitę BNS sakė V. Kamblevičius.

Jo duomenimis, tokiu būdu apie 250 žmonių prieš savo valią dar laikomi „Tvarkos ir teisingumo“ nariais.

„Kadangi tie žmonės kreipėsi į mus, aš pats kreipiausi į Remigijų (Žemaitaitį), į (Almantą) Petkų, šie pasakė, kad čia mūsų reikalas, kad iki kovo 1 dienos juos išregistruos“, – tvirtino V. Kamblevičius.

„Jie žino, kad mes sausio 25 dieną ruošiame naujos partijos įkūrimą, jie blokuoja šitų žmonių įstojimą į naują partiją. Faktiškai jie pažeidžia žmogaus konstitucines teises“, – piktinosi parlamentaras.

V. Kamblevičius „tvarkiečius“ paliko po konflikto su partijos pirmininku R. Žemaitaičiu dėl to, kaip turėtų būti pertvarkoma ši politinė jėga. Šiuo metu V. Kamblevičius vadovauja Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“. Jam ir dar keliems politikams pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos, ši parlamentinė grupė rugsėjį sugriuvo.

V. Kamblevičius su filosofu Arvydu Juozaičiu kuria naują partiją „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis BNS savo ruožtu sakė, kad pastaruoju metu partiją paliko apie 120 narių. Dalis jų išsibraukė patys, pasinaudodami elektroninės valdžios galimybėmis, dalies pareiškimai gauti popieriniu pavidalu.

R. Žemaitaitis patvirtino, kad iš Teisingumo ministerijai pateikto partijos narių sąrašo šie asmenys bus išbraukti iki kitų metų kovo 1 dienos.

„Politinių partijų įstatymas aiškiai reglamentuoja, kada žmogus išeina. Žmogus gali pats užpildyti anketą per elektroninės valdžios vartus (...) Kovo 1 dienai mes teiksime Teisingumo ministerijai duomenis“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

„Žmonės jau mėnuo-du parašę pareiškimus išeiti iš partijos, bet jie („Tvarkos ir teisingumo“ vadovai – BNS) nedaro jokių veiksmų“, – BNS sakė V. Kamblevičius.

Šią savaitę teisingumo ministrui nusiųstame rašte prašoma veiksmingos pagalbos padedant žmonėms išstoti iš partijos „Tvarka ir teisingumas“.

„Dalis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių raštu kreipėsi į partijų skyrius, pranešdami apie išstojimą iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Šie pareiškimai pradedant spalio ir lapkričio mėnesiais buvo perduoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui Almantui Petkui, kuris, mano manymu, sąmoningai vengia šiuos duomenis perduoti Teisingumo ministerijai, jog šie asmenys būtų išregistruoti iš Juridinių asmenų registro“, – teigiama V. Kamblevičiaus rašte.

Jo duomenimis, tokiu būdu apie 250 žmonių prieš savo valią dar laikomi „Tvarkos ir teisingumo“ nariais.

„Kadangi tie žmonės kreipėsi į mus, aš pats kreipiausi į Remigijų (Žemaitaitį), į (Almantą) Petkų, šie pasakė, kad čia mūsų reikalas, kad iki kovo 1 dienos juos išregistruos“, – BNS sakė V. Kamblevičius.

„Jie žino, kad mes sausio 25 dieną ruošiame naujos partijos įkūrimą, jie blokuoja šitų žmonių įstojimą į naują partiją. Faktiškai jie pažeidžia žmogaus konstitucines teises“, – piktinosi parlamentaras.

Jie žino, kad mes sausio 25 dieną ruošiame naujos partijos įkūrimą, jie blokuoja šitų žmonių įstojimą į naują partiją. Faktiškai jie pažeidžia žmogaus konstitucines teises.

V. Kamblevičius „tvarkiečius“ paliko po konflikto su partijos pirmininku R. Žemaitaičiu dėl to, kaip turėtų būti petvarkoma ši politinė jėga. Šiuo metu V. Kamblevičius vadovauja Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“. Jam ir dar keliems politikams pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos, ši parlamentinė grupė rugsėjį sugriuvo.

V. Kamblevičius su filosofu Arvydu Juozaičiu kuria naują partiją „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“.

„Matydamas, kad nėra išeities, kreipiausi į teisingumo ministrą, prašydamas išsiaiškinti galimybę, kad žmonės galėtų pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis“, – sakė V. Kamblevičius.

Buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ Marių skyriaus pirmininkas Valerijonas Bernotas BNS trečiadienį sakė asmeniškai nuvežęs ir A. Petkui įteikęs apie 60 pareiškimų dėl išstojimo iš partijos.

„Aš išsibraukiau per elektroninės valdžios vartus, bet yra visokių žmonių, aš nuvežiau apie 60 pareiškimų. Dabar girdžiu, kad jie iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašų nėra išbraukti“, – teigė jis.

„Kadangi norime kurti naują partiją, tie žmonės yra pasiryžę pereiti į naują partiją, bet jeigu nėra išbraukti iš „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašo, negali būti kitos partijos nariais“, – pridūrė klaipėdietis.

Remigijus Žemaitaitis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis BNS sakė, kad pastaruoju metu partiją paliko apie 120 narių. Dalis jų išsibraukė patys, pasinaudodami elektroninės valdžios galimybėmis, dalies pareiškimai gauti popieriniu pavidalu.

R. Žemaitaitis patvirtino, kad iš Teisingumo ministerijai pateikto partijos narių sąrašo šie asmenys bus išbraukti iki kitų metų kovo 1 dienos.

„Politinių partijų įstatymas aiškiai reglamentuoja, kada žmogus išeina. Žmogus gali pats užpildyti anketą per elektroninės valdžios vartus (...) Kovo 1 dienai mes teiksime Teisingumo ministerijai duomenis“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Jo duomenimis, apie 80 žmonių yra pateikę prašymus išbraukti juos iš „Tvarkos ir teisingumo“. Pirmininko teigimu, daugiausia tai Pasvalio skyriaus žmonės.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo šiuo metu teisiama korupcijos byloje, ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų.

R. Žemaitaitis yra pranešęs, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ kitąmet Seimo rinkimuose dalyvaus su Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais) ir judėjimu „Pirmyn, Lietuva“. Šios trys organizacijos taip pat planuoja tapti viena politine jėga.

Apie tokį pasirinktą naujos partijos pavadinimą trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius.

Pasak jo, šį pavadinimą dar turės patvirtinti partijos suvažiavimas.

V. Kamblevičius pastebėjo, kad partijos pavadinimas galbūt truputį politikus suglumino, nes kai kurios partijos pasisavino dalį jos pavadinimo, tačiau, anot V. Kamblevičiaus, tai „kiekvienos partijos asmeninis reikalas“.

Beje, Lietuvos centro partija į 2020 metų Seimo rinkimus ketina eiti su nauju pavadinimu „Centro partija – Gerovės Lietuva“.

Apie naujos politinės partijos – Santalka Lietuvos gerovei – „Lietuva yra čia“ steigimo darbus trečiadienį Seime spaudos konferencijoje kalbėjęs visuomenininkas, diplomatas Arvydas Juozaitis sakė, kad pasirinktas įdomus partijos pavadinimas.

„Jame du kartus kartojasi žodis „Lietuva“, yra „santalka“ žodis, kaip santaka. Įsivaizduokite Nerį su Nemunu ties Kaunu sutekantį vienas į kitą. Ir nuo vakar praktiškai tie du mūsų didieji vandens telkiniai yra susilieję į vieną ir teka viena vaga, ir iki suvažiavimo taip  bus“, – sakė A. Juozaitis.

Pasak jo, šiuo metu pagrindinė srovė yra „gerovės vizija“. „Kas yra įdomu, Lietuvoje ir apskritai galbūt pasaulyje žmonės mėgsta būti pagrindinėje srovėje. Tai ta pagrindine srovė dabar yra gerovės vizija. Mes pamatėme, kad net Centro partija paskutinioji į tą traukinį įšoko su šiuo pavadinimu, prisidurdama prie savęs. Tai matome, kad ta srovė yra teisinga, o mūsų galingiausias srautas pasiims visus, aš manau“, – svarstė A. Juozaitis.

Pasak A. Juozaičio, naujos partijos steigiamasis suvažiavimas numatytas gruodžio 14 d.

Buvęs Seimo narys visuomenininkas Saulius Lapėnas sakė, kad šiuo metu besikurianti partija aktyviai svarsto savo programines nuostatas. „Valstybė privalo gyventi pagal savo išgales, o ne pagal kažkieno nepamatuotus norus, įgeidžius arba lūkesčius“, – sakė S. Lapėnas, kalbėdamas apie kitų metų šalies biudžetą.

Anot S. Lapėno, nauja partija siekia spartinti vidutiniškai pasiturinčių gyventojų sluoksnio suformavimą. Jo teigimu, neapmokestinamasis pajamų dydis turi priartėti prie MMA, o PVM tarifas pirmojo būtinumo prekėms turi būti mažinamas, kad pakelti žmonių perkamąją galią.

Tarp partijos siekių, anot S. Lapėno, valstybinio taupomojo ir investicijų banko steigimas.

Prognozuojama, kad naujoje partijoje bus apie 2, 5 tūkst. narių.

„Sutarėme galutinį partijos pavadinimą, stumiamės į priekį“, – BNS sakė Seimo narys.

Daugiau informacijos apie naują partiją politikai žada pateikti trečiadienį per spaudos konferenciją.

Pasak V. Kamblevičiaus, steigiamasis partijos suvažiavimas vyks gruodį, jos lyderiu turėtų būti išrinktas A. Juozaitis.

Jis tikisi į partiją pritraukti dalį narių iš „Tvarkos ir teisingumo“, bet neprognozavo, kiek.

V. Kamblevičius taip pat teigė pats nepretenduojantis į kokias nors pozicijas naujoje politinėje jėgoje.

Man svarbu, kad sukurtume normalią partiją, kuri galvotų apie Lietuvos žmonių gerovę.

„Man svarbu, kad sukurtume normalią partiją, kuri galvotų apie Lietuvos žmonių gerovę. Aš pats nesiveržiu į jokius postus“, – kalbėjo buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pavaduotojas.

V. Kamblevičius „tvarkiečius“ paliko po konflikto su partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičio dėl to, kaip turėtų būti petvarkoma ši politinė jėga.

Šiuo metu V. Kamblevičius vadovauja Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“. Jam ir dar keliems politikams pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos, ši parlamentinė grupė rugsėjį sugriuvo.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis liko vienas ir dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

A. Juozaitis per šiemet vykusius prezidento rinkimus surinko 4,69 proc. balsų ir liko penktas.

Centro partijos lyderis Naglis Puteikis antradienį pranešė, kad pakeitė partijos pavadinimą į Centro partija – Gerovės Lietuva.

„Aš nežinau, Naglis, matyt, čia pajuokavo. Nežinau, ar reikėjo tą daryti. (...) Jam, matyt, patiko mūsų pavadinimas“, – kalbėjo V. Kamblevičius.

Jis BNS sakė pirmadienį parašęs pareiškimą dėl išstojimo iš „tvarkiečių“.

„Kuriu naują partiją, negaliu būti dviejose partijose“, – pasitraukimo priežastis paaiškino V. Kamblevičius.

Jis su filosofu, buvusiu kandidatu į prezidentus Arvydu Juozaičiu yra pranešę apie naujos partijos kūrimą.

Penktadienį „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad partijos vadovybė atsiriboja nuo tokių V. Kamblevičiaus veiksmų ir artimiausiu metu žadėjo spręsti dėl jo narystės partijoje.

„Partija per ilgai buvo įkaitu vieno žmogaus, kuris viešai bandė rodyti kažkokias ambicijas“, – V. Kamblevičiaus sprendimą antradienį komentavo R. Žemaitaitis.

„Kai neturi palaikymo partijoje, turi daryti kokius nors sprendimus. Manau, kad ta klounada, kuri tęsiasi keletą savaičių, turėjo baigtis“, – pridūrė jis.

Rugsėjo pradžioje V. Kamblevičius su kitais „tvarkiečiais“ sugriovė partijos frakciją Seime.

Jis su parlamentarais Ona Valiukevičiūte, Algimantu Dumbrava, Juozu Imbrasu, Kęstučiu Bartkevičiumi įsteigė frakciją „Lietuvos gerovei. Prie jų dar prisidėjo anksčiau „tvarkiečius“ palikęs Rimas Andrikis ir iš „socialdarbiečių“ frakcijos išėjęs Algirdas Butkevičius.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis liko vienas ir dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.