Pasak mero, ketvirtadienį vykęs susitikimas buvo vienas jaukiausių ir šilčiausių, buvo atrasta nemažai kultūrinių, akademinių panašumų.

"Reikėtų pradėti nuo to, kad ambasadorė šias pareigas eina tik du ar tris mėnesius, pakeitė buvusį ambasadorių. Džiugina, kad iš tikrųjų Klaipėda yra vienas pirmųjų miestų jos darbo vizitų grafike. Tai, kad Klaipėda jau turi ir Ispanijos garbės konsulą, irgi yra viena priežasčių, kodėl Klaipėdai skiriamas dėmesys", – teigė V. Grubliauskas.

Nors ambasadorės vizitas įvyko pirmą kartą, buvo pasikalbėta apie daug Valensiją ir Klaipėdą siejančių dalykų.

"Beveik vienbalsiai sutarėme, kad Klaipėdai yra didžiulės galimybės užmegzti partnerystės ryšius su Ispanijos miestu ir panašu, kad su Valensija", – tikino uostamiesčio meras.

Abu miestai turi uostą, abiejų universitetai yra "EU-CONEXUS" nariai, Valensijoje yra didelė lietuvių bendruomenė ir svarbi džiazo mokykla, kurioje dirbo ir klaipėdiečiai.

Ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje dažnai vyksta parodos, koncertai, kurių atlikėjai atvyksta būtent iš Valensijos.

"Sutarėme, kad kiek įmanoma dažniau susitiksime, kiek tai leis galimybės. Ispanus labai domino transporto mobilumo dalykai, šiuolaikiniai IT sprendimai transporto mobilumo valdyme, nes jie turi didžiulę patirtį, įdirbį ir potencialą toje srityje. Juos labai domino ir Klaipėdos elektrinių autobusų filosofija, įgyvendinimo modelis", – užsiminė V. Grubliauskas.

Po kelių valandų nuo susitikimo Klaipėdos universitete buvo pristatyta paroda, skirta Lietuvos–Ispanijos diplomatinių ryšių šimtmečiui paminėti.

Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris patvirtino, kad V.Liaudanskio pavardė yra tarp prizininkų. Komisijos sprendimu jis įvertinimo nusipelnė už nuotrauką "Varnėnai".

"Dažnai stebėdavau varnėnų gyvenimą. Pavasarį jie taip aktyviai darbuojasi, kad nusprendžiau įamžinti jų rūpestį savo vaikais. Išsiviriau termosą arbatos, sėdau į mašiną, atidariau langą, pasiruošiau teleobjektyvą ir ėmiau stebėti inkilą. Tai buvo laikas, kai varnėniukai jau dideli, netrukus jie patys išmoks skraidyti, bet iki tol tėvai juos maitina, nors yra beveik tokio pat dydžio kaip vaikai. Reikėjo kantrybės, kol sulaukiau tinkamo momento. Gal dvi valandas laukiau šio kadro. Paukščiai dažnai atskrenda maitinti mažylius, bet vis būdavo netinkamas rakursas. Pagaliau pagavau momentą, kai jauniklis iškišo galvą, o vienas tėvų kimšo jam į burną vikšrą", – prisiminė V.Liaudanskis.

Vytautas Liaudanskis / Asmeninio archyvo nuotr.

XIV parodos-konkurso "Gyvos žemės mintys" laimėtojų nuotraukos muziejuje bus eksponuojamos nuo šios savaitės pabaigos.

Parodoje bus galima pamatyti 110 nuotraukų, jos atrinktos iš 780. Daugelyje jų užfiksuoti gamtos vaizdai.

"Kol kas nežinome, ar apdovanojimų iškilmės iš viso įvyks, nes jau gavome rekomendaciją nerengti masinių renginių. Gali būti, kad muziejaus lankytojai galės tik apžiūrėti fotografijų parodą, o prizus išsiųsime kiekvienam laimėtojui asmeniškai. Buvome suplanavę renginį surengti spalio 15 d. Dabar reikia palaukti, dar neaišku, kaip čia bus", – kalbėjo V.Balzeris.

Mažeikių muziejuje paroda rengiama trečią kartą, anksčiau ji būdavo eksponuojama Kultūros centre.

Paroda yra keliaujanti, ją paprastai galima apžiūrėti ir kituose muziejuose, miestų kultūros centruose ir net Seime.

Konkursas yra tarptautinis, šiemet jame dalyvavo bei prizininkais tapo ne tik lietuviai, bet ir autoriai iš Irano, Uzbekistano, Rusijos, Serbijos, Azerbaidžano.

Konkursas rengiamas kas dveji metai, pagrindinis rėmėjas – Mažeikių rajono savivaldybė. Įdomu, kad vietos verslininkai steigia savo prizus, dažniausiai tai yra jų pačių padaryti dirbiniai, leidiniai ar gaminiai.

Vienas žaviausių gamtos kūrinių – žirgas visada buvo dailininkų, o vėliau ir fotografų kūrybos objektas.

Tad nekeista, jog žirgai nuolat fotografuojami, o gražiausios jų nuotraukos atsiduria parodose ar fotoalbumuose.

Dusetų dailės galerija jau 13 metų iš eilės Respublikinių tradicinių žirgų lenktynių Sartuose programą papildo menininkų kūrybos paroda "Žirgas fotografijoje", kurioje šiemet dalyvavo 95 fotografai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Turkijos, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vokietijos, Airijos ir Rumunijos.

Parodai komisija atrinko 55 autorių 101 įdomiausią, originaliausią fotografiją, tarp jų pateko ir V.Liaudanskio "Arklys kasosi nugarą".

"Aleksandrijoje, Kalvio muziejuje, vyko šventė. Diena buvo karšta. Raiteliai su žirgais buvo atlikę kažkokias rungtis, kai pamačiau, kaip vienas žirgas sumanė nusimaudyti dulkėse. Vaizdas nepakartojamas, kai toks didelis gyvūnas vartosi ant žemės. Užfiksavau ir parodos organizatoriams ši nuotrauka patiko", – pasakojo kolega Vytautas.

V.Liaudanskio nuotraukos į fotoalbumą "Žirgas fotografijoje" atrenkamos jau ne pirmą kartą.

2015 m. į jį pakliuvo dvi fotografijos, kuriose užfiksuotas Vytauto tėtis, per bulviakasį kaime darbiniu arkliuku vagojantis bulvių lauką.