Seimas jį KT teisėju paskyrė gegužės viduryje.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, ėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininko pareigas, dirbo advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

Jis Konstituciniame Teisme pakeis iki šiol teismui vadovavusį Dainių Žalimą. Pastarojo kadencija turėjo baigtis pernai kovą, bet prasitęsė, nes parlamentas anksčiau nepritarė Ingridos Danėlienės ir Andriaus Kabišaičio kandidatūroms jį pakeisti.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

„Konstitucinio Teismo praktikoje yra išsakytas aiškinimas, kad Konstitucija saugo šeimą kaip vertybę, labiausiai gina ir saugo santuokinę šeimą tarp vyro ir moters. Kiek man žinoma, šituo Partnerystės projektu niekaip nesikėsinama į santuokinę vyro ir moters konstitucinę šeimos sampratą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

Konstitucijoje numatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė globoja ir saugo šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę bei kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Derinamas Partnerystės įstatymo projektas numato galimybę sudaryti partnerystę tarp tos pačios lyties atstovų.

V. Mizaras antradienį sakė, kad Konstitucija dabar gina vienos lyties partnerystę.

Mano supratimu, Konstitucija gina kiekvieną žmogų ir kiekvieno žmogaus teises, nepaisant lytinės orientacijos.

„Mano supratimu, Konstitucija gina kiekvieną žmogų ir kiekvieno žmogaus teises, nepaisant lytinės orientacijos“, – teigė jis.

Anot teisininko, dirbant KT, jo sprendimams įtakos  nedarys tai, jog jis teismuose gynė LGBT bendruomenės interesus.

„Man Konstitucijos nuostatos, jog teismas ir teisėjas, spręsdamas konkrečias bylas, vadovaujasi tik Konstitucija, yra pareiga, įpareigojimas. Ir jis yra aiškiai suprastas“, – pabrėžė V. Mizaras.

Būtent dėl pagalbos LGBT jis sulaukė daugiausia Seimo narių priekaištų svarstant jo kandidatūrą.

Antradienį per slaptą balsavimą V. Mizaras paskirtas KT teisėju. Už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14, vienas biuletenis sugadintas.

Naujas pareigas jis pradės eiti birželio 8 dieną prisiekęs Seime.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.

Teikdama šią kandidatūrą parlamento vadovė tvirtino, kad tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.

„Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė, ir informacinės technologijos, asmens privatumas, ES teisė“, – tuomet vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

V. Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad, nepaisant to, jog kilusiose diskusijose buvo kandidatui adresuotų homofobiškų pareiškimų, parlamentarai visgi parodė, kad jiems svarbios asmens laisvės ir žmogaus teisės.

„Tikėjau, kad dauguma Seimo narių įvertins teisės profesoriaus, dr. Vytauto Mizaro profesionalumą ir kompetenciją. Taip, mes turime būti kritiški ir labai atsakingai vertinti kiekvieno Seimo skiriamo pareigūno, tarnautojo ar teisėjo kandidatūras. Tačiau tai turime atlikti taip pat profesionaliai. Kitaip neturime teisės profesionalumo reikalauti iš kitų.

Tačiau šiandien Seimas patvirtino profesorių. Padarėme dar vieną labai gerą darbą“, – socialinio feisbuko tinklopaskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seime V. Mizaras savo ruožtu teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra jos vertybė, tačiau pabrėžė, jog ne mažiau svarbu ir Konstitucijos gyvybingumas bei aktualumas.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Svarstant A. Kabišaičio kandidatūrą buvo sugaištas laikas

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad situaciją, jog Konstitucinis Teismas (KT) ligšiol buvo nepilnos sudėties, nulėmė tai, kad po rudenį vykusių Seimo rinkimų parlamento vadove išrinkus Viktoriją Čmilytę-Nielsen ji negalėjo siūlyti savo pretendento ir privalėjo į KT teisėjus teikti Andriaus Kabišaičio kandidatūrą. Ministrės pirmininkės įsitikinimu, šis balsavimas tiesiog užėmė papildomą laiką.

„Situacija yra tiesiog objektyvi. Ji buvo nulemta turbūt to, kad susiklostė tokia gana keista padėtis su ponu A. Kabišaičiu, kuris buvo pradėtas teikti buvusio Seimo ir buvusio (Seimo – ELTA) pirmininko ir todėl išrinkus naują Seimą naujoji Seimo pirmininkė vis tiek privalėjo teikti pono A. Kabišaičio kandidatūrą, ir tas balsavimas tiesiog užėmė papildomą laiką“, – žurnalistams Seime antradienį teigė I. Šimonytė.

„Jeigu V. Čmilytė-Nielsen būtų galėjusi pateikti savo kandidatūrą nuo pat Seimo darbo pradžios tada, kada buvo pateikti ir kiti kandidatai, tai, tikėtina, kad šiandieną teismas jau būtų buvęs pilnas“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

Tačiau daugiausiai klausimų ekspremjerui kelia kandidato parama dabartinei ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, kuri su S. Skverneliu 2019 metais varžėsi prezidento rinkimuose.

„Aš, kiek atsimenu, tai tikrai (V. Mizaras – ELTA) aktyviai dalyvavo reikšdamas savo poziciją prezidento rinkimuose dėl vieno iš kandidatų“, – Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus teigė S. Skvernelis, patikslindamas, kad kandidatas į KT teisėjus socialiniame tinkle „Facebook“ buvo užsidėjęs I. Šimonytę palaikantį profilio rėmelį.

„Pasižiūrėkite jo feisbuką ir bus „už Ingridą, už Ingridą“, – teigė ekspremjeras.

S. Skvernelis pabrėžia, kad jam kandidato kompetencijos nekelia klausimų, tačiau svarbiausias KT teisėjui taikomas kriterijus, opozicijos lyderio teigimu, yra jo nešališkumas.

Svarbiausias niuansas, kad Konstitucinio Teismo teisėjai būtų politiškai neangažuoti, nereikštų savo simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai ar politinės jėgos atstovui.

„Man asmeniškai tikrai kaip teisininkas paliko gerą įspūdį. Tačiau yra ir kiti niuansai. Svarbiausias niuansas, kad Konstitucinio Teismo teisėjai būtų politiškai neangažuoti, nereikštų savo simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai ar politinės jėgos atstovui“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad antradienį Seimas ketina svarstyti ir apsispręsti dėl Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus V. Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Praėjusią savaitę šią kandidatūrą pristatydama Seimui Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad V. Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas.

V. Mizaras yra Vilniaus universiteto profesorius, Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centro vadovas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, nuo 2014 m. advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ partneris, dirba advokatu. 1999–2001 m. buvo teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.

Teisininko kvalifikaciją V. Mizaras įgijo 1997 m. Vilniaus universitete, 1998 m. Johano Volfgango Gėtės universiteto Teisės fakultetas jam suteikė teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete apgynė socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro disertaciją „Civiliniai autorių teisių gynimo būdai“, o 2015 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

V. Mizaras yra išleidęs nemažai mokslinių leidinių, monografijų, dalyvavęs mokslo projektuose ir mokslinėse konferencijose, stažavęsis Italijoje, Vokietijoje.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje ji pateikė tai numatantį nutarimo projektą.

Seimo pirmininkės teigimu, V. Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas.

„Tokios kompetencijos teisininkų yra vienetai. Labai vertinu jo sutikimą kandidatuoti“,– Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ji tikisi, kad ir Seimas įvertins V. Mizaro patirtį ir kompetenciją.

Artimiausiu metu kandidatas į KT teisėjus susitiks su Seimo frakcijomis.

Kitą savaitę, gegužės 18 d., Seimas plenariniame posėdyje ketina svarstyti V. Mizaro kandidatūrą į KT teisėjus.

Antradienį prisistatydamas Seimui V. Mizaras pareiškė viltį, kad jo sukaupta 23 metų patirtis ir žinios bus naudingi dirbant KT teisėju. Kandidatas į KT teisėjus savo darbe žadėjo vadovautis tik Konstitucija.

„Konstituciniame Teisme yra 9 teisėjai, vyksta diskusijos, tuo ir yra stiprus KT. Pabrėšiu, kad KT teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija“, – sakė V. Mizaras.

Seime jis sulaukė ir nepatogių klausimų, pvz., apie šeiminę padėtį, LGBT žmonių teisių gynimą, o Seimo TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasiūlė V. Mizarui stoti į Laisvės partiją.

„Visuomenėje esate žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas. Ar yra teisinga jums kandidatuoti į KT, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, ir nešališkumo? Ar nebūtų sąžiningiau stoti tiesiog į Laisvės partiją ir atstovauti savo ideologinėms nuostatoms politinėje erdvėje, ir reikšti jas politinėmis priemonėmis visiškai atvirai. O dabar kyla įtarimų, kad jūsų teikiama kandidatūra ir tas įstatymas, kuris laukia pateikimo, yra tam tikras ideologinis paketas, kuris siūlomas Seimui“, – sakė konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Manau, kad aš nesu politikas, man netinka būti politiku, aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, savo profesinę veiklą.

Atsakydamas į tai, V. Mizaras teigė, kad savęs nelaiko užsiimančiu vien tiktai pažeidžiamų socialinių grupių teisių gynėju, bet jo, kaip advokato, praktikoje buvo tokių bylų.

V. Mizaras taip pat teigė, kad tikrai nemąsto apie politiką. „Manau, kad aš nesu politikas, man netinka būti politiku, aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, savo profesinę veiklą“, – sakė jis.

V. Mizaras dar kartą akcentavo, kad būdamas KT teisėju vadovausis tik Konstitucija.

„KT teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija. Aš šitą pareigą suprantu kaip sąmoningas pilietis, kaip profesionalas. Jeigu abejočiau, ar galėsiu vykdyti šitą pareigą – vadovautis tik Konstitucija, matyt, būčiau nepriėmęs sprendimo kandidatuoti“, – sakė V. Mizaras.

Į Seimo nario Algimanto Dumbravos klausimą dėl šeiminės padėties V. Mizaras atsakė, kad yra nevedęs.

Svarbiausia, kad Seimo nariai priimtų informuotą sprendimą

V.  Mizaras viliasi, kad jam pavyko išsklaidyti Seimo nariams kilusias abejones dėl jo pozicijos LGBT bendruomenės atžvilgiu. Jis taip pat akcentuoja suprantąs, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pozicijos balsuojant dėl jo kandidatūros skirsis, tačiau teigia dėl to nesibaiminąs.

„Kadangi šis klausimas viešumoje buvo keliamas, manau, kad Seimo nariai turėjo galimybę klausti ir tikiuosi, kad išsklaidžiau ir stengsiuosi išsklaidyti abejones. Kaip ir pabrėžiau, Konstitucinio Teismo teisėjai vadovaujasi Konstitucija, o ne kokiomis nors pažiūromis, be to, kaip aš ir sakiau, neturiu kokių nors išankstinių nusistatytų pažiūrų. Aš puikiai išmanau Konstituciją ir žinau, ką reiškia dirbti Konstitucinio Teismo teisėju“, – žurnalistams Seime teigė V. Mizaras.

Sakiau, neturiu kokių nors išankstinių nusistatytų pažiūrų. Aš puikiai išmanau Konstituciją ir žinau, ką reiškia dirbti Konstitucinio Teismo teisėju.

Kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus teigia suprantąs, kad balsuojant dėl jo kandidatūros valdančiųjų Seimo konservatorių nuomonės greičiausiai išsiskirs. Vis tik V. Mizaras teigia, kad dėl to nesibaimina. Jis akcentuoja, kad svarbiausia, jog Seimo nariai priimtų gerai informuotą sprendimą.

„Visiškai nesibaiminu, nes Seimo nariai turi priimti svarbiausiai informuotą sprendimą, tai man yra svarbu. Man atrodo, kad mano ypatumas ir yra tai, kad mano veikla ir mano iš tam tikrų bylų pozicijos keltos, jos visiems yra žinomos. Ir, man atrodo, kad tai yra didžiausiai vertybė Seimo nariams, kad jie žino kandidatą, jį pažįsta ne tik iš Seimo posėdžių, bet ir iš anksčiau. Tai, kad bus skirtingos nuomonės, tai yra visiškai normalus procesas, būtų visiškai nenormalu, jeigu visi pritartų arba nepritartų“, – sakė jis.

V. Mizaras taip pat teigia kol kas nenorįs prognozuoti slapto balsavimo dėl jo kandidatūros rezultato.

„Visai neprognozuoju. Manau, aš priimsiu bet kokį sprendimą. Aišku, aš norėčiau, kad man suteiktų mandatą, tačiau bet kokį Seimo narių sprendimą aš gerbsiu“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seimui pasiūlė paskirti teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.

Nors nė viena parlamentinė frakcija dar nėra išreiškusi aiškaus prieštaravimo dėl šios kandidatūros, skeptiški pasisakymai dėl V. Mizaro palaikymo LGBT bendruomenei buvo girdimi iš pavienių valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių.

1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį.

2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m.

Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininko pareigas.

Tokią konservatorių krikdemiškojo flango narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo poziciją kritikuoja opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, tvirtinantis, kad TS-LKD žmogaus teisių klausimais dažnai balsuoja priešingai nei deklaruojama partijos programoje ar lyderių pasisakymuose. Tačiau konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad konservatorių parlamentarai sprendimą dėl V. Mizaro palaikymo priims po susitikimų, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti kandidato kompetencijų vertinimui.

„Tokių išankstinių vertinimų, kažkokio skepticizmo kai kurie mūsų frakcijos nariai yra išreiškę. Kiti laukia susitikimo, o dar kiti yra linkę labiausiai vertinti pagal kompetenciją ir patyrimą“, – ELTAI teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tuo tarpu V. Mizaro kandidatūrą dėl jo patirties žmogaus teisių klausimais deklaruoja palaikysianti opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija.

„Nuotaikos teigiamos, žadame palaikyti, nes kažkokių nusistatymų prieš jį tikrai neturime. Teisininkas su stažu, turi patirtį, visą laiką gynė žmogaus teises. Aš manau, kad tokių žmonių reikia Konstituciniame Teisme“, – tikino LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas.

Socialdemokratas sukritikavo valdančiuosius konservatorius ir tikina, kad didžiausias pasipriešinimas dėl V. Mizaro kandidatūros yra jaučiamas būtent iš TS-LKD frakcijoje esančių narių.

„Tai aišku, kad atsiras pasipriešinimas, ir jis yra akivaizdus iš konservatorių pusės. Tie, kurie daug kalba apie demokratiją ir žmogaus teises, dažniausiai, kai reikia balsuoti, balsuoja ne taip, kaip jie save eksponuoja“, – kalbėjo A. Sysas, pažymėdamas, kad daugiausiai kritikos parlamentaras susilaukė ne dėl jo kompetencijų, o dėl homoseksualių asmenų teisių palaikymo.

„Pirmiausiai prikaišiojama, kad jis gynė LGBT teises, o ne jo kvalifikacinės savybės ir patirtis“, – teigė LSDP frakcijos seniūnas.

Tačiau R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutiko su opozicinių socialdemokratų išsakoma kritika. Konservatorė pažymi, kad frakcija palaikė Birutės Sabatauskaitės kandidatūrą į Lygių galimybių kontrolieriaus poziciją, o tai neva parodo TS-LKD gebėjimą atsakingai paskirti kandidatūras į svarbiausias žmogaus teises ginančias institucijas.

„Nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu, nes man atrodo ir balsavimas dėl ponios Sabatauskaitės, kuri buvo paskirta į labai svarbią poziciją, susijusią su žmogaus teisėmis plačiąja prasme, man atrodo, mūsų frakcija supranta atsakomybę, kad institucijos veiktų sklandžiai ir kompetentingai“, – socialdemokratų išsakytą kritiką atmetė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Liberalų sąjūdis ir Laisvės frakcija V. Mizarą palaikys

Kitos dvi valdančiosios koalicijos frakcijos aiškiai išsako palaikymą Seimo pirmininkės teikiamai kandidatūrai į KT teisėjus. Apie palaikymą V. Mizarui patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, o Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė pabrėžė kandidato teisines bei akademines kompetencijas.

„Šis kandidatas frakcijos nariams yra gerai žinomas kaip aukščiausio profesionalumo teisininkas, turintis puikią reputaciją tiek tarp kolegų, tiek akademinėje bendruomenėje ir vertinamas kaip puikus dėstytojas. Vytauto Mizaro kandidatūrą vertiname kaip tinkamą šioms pareigoms ir nekeliančią dvejonių“, – tikino I. Pakarklytė.

Kitos opozicinės frakcijos kandidatą vertins po susitikimų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikino, kad konkrečią poziciją dėl šios kandidatūros susidarys pasitarusi su visa frakcija. Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna, akcentavęs, kad „darbiečiai“ neturi jokios išankstinės nuostatos dėl V. Mizaro ir sprendimą dėl palaikymo priims po susitikimo su kandidatu.

„Mes jokių išankstinių nuostatų neturime. Mes, kaip ir visada, po susitikimo su kandidatu užduodame klausimus, padiskutuojame, matome, kaip žmogus pasiruošęs toms pareigoms, kaip save sugeba pristatyti ir tada frakcijoje priimame sprendimą, tai lygiai tą patį ir dabar padarysime“, – kalbėjo V. Jukna.

Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei vadovaujantis Jonas Pinskus akcentavo, kad balsuojant dėl asmenybių jo vadovaujamoje frakcijoje kiekvienas parlamentaras gali spręsti pagal savo nuožiūrą, tačiau pats J. Pinskus tikina, kad jam V. Mizaro kandidatūra abejonių nesukėlė.

ELTA primena, kad vasario 4 dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimo projektą, kuriuo kandidatu eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas pasiūlė V. Mizarą.

1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.

Pirmadienį ji įregistravo tai numatantį nutarimo projektą. Tai jau antras, patobulintas šio nutarimo projekto variantas. Pirmasis buvo įregistruotas šių metų vasario 4 d.

Paskirti V. Mizarą KT teisėju siūloma vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio Teismo įstatymu ir atsižvelgiant į Seimo pirmininko 2021 m. vasario 4 d. potvarkį „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus“.

Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų 2021 m. birželio 1 d.

V. Mizaro kandidatūrą į KT teisėjus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę. Šis klausimas įrašytas į gegužės 11 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.

„Vytautas Mizaras sukaupęs didelę tiek teisminio, tiek neteisminio teisinio darbo patirtį. Jis yra labai gerbiamas teisininkas, kurio kompetencija ir įdirbis yra didžiuliai, ir, manau, kad šiandien jis yra vienas stipriausių kandidatų į šią labai svarbią poziciją. Dėl tokios šių pareigų svarbos visas nuomones apie šią kandidatūrą – nuo jos paskelbimo – girdėjau ir vertinau labai rimtai. Prof. V. Mizaro kompetencija eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas neabejoju“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.

„Turbūt tas pasirinkimas yra įvairus, žmonės kalba už save ir turint omenyje, kad tai yra slaptas balsavimas, mes niekada ir nesužinosime iki galo, kaip jie galų gale balsavo. Nebūtinai garsūs žodžiai yra būtent ir realybė. Aš vertinu Vytautą Mizarą kaip aukščiausios prabos profesionalą ir tikiuosi, kad būtent tokiais kriterijais mes vertiname žmones, kurie yra skiriami į tokias svarbias pozicijas kaip Konstitucinį Teismą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

„Jeigu yra kažkokių racionalių, realių argumentų, tai galbūt kolegos nurimus emocijoms irgi sugebės išsakyti. Jeigu tai liks tik purslais emocijų, tai, aš manau, kad tai nedaro garbės ir pačiam Seimui“, – pridūrė jis.

Konservatorių lyderis tikisi, kad Seimas, rinkdamas KT teisėją, pirmiausia vertins jo kvalifikaciją bei profesionalumą.

Tikiuosi, kad, nepaisant pirminių emocijų, vis tiek mes galėsime išrinkti, patvirtinti teisėją ir suteikti teismui pilną mandatą.

„Manau, mes turime, kaip ir kiekvieną kandidatūrą, vertinti labai rimtai. Aišku, užduodami klausimus mes tam turėsime galimybę, bet pirmiausia reikia įvertinti žmogaus kvalifikaciją, ar ji yra tinkama šiam postui ir šiai pozicijai: būtent profesionalumas, akademiškumas, Kostitucijos itin gero teisinio išmanymo reikia būtent tokiai pozicijai. Tai šitos savybės, man atrodo, yra pirmiausios, kurias, aš tikiu, Seimas vertins“, – sakė jis.

G. Landsbergis viliasi, kad V. Mizaras bus paskirtas KT teisėju ir pagaliau teismas galės dirbti pilnos sudėties.

„Manau, kad tai yra vienas iš Seimo uždavinių, kad Konstitucinis Teismas galėtų jau ramiai pradėti dirbti, būdamas visas, jau pilnos sudėties. Tikiuosi, kad, nepaisant pirminių emocijų, vis tiek mes galėsime išrinkti, patvirtinti teisėją ir suteikti teismui pilną mandatą“, – vylėsi jis.

Seimas sausio pradžioje paskyrė du iš trijų KT teisėjus. Parlamentas nepritarė prieš tai V. Čmilytės-Nielsen teiktai Andriaus Kabišaičio kandidatūrai į KT teisėjus. KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.