Nors epidemiologinė padėtis šalyje yra gerokai geresnė nei daugelyje kitų pasaulio šalių, tačiau valdžios pareigūnams ir medikams nerimą kelia neseniai šoktelėję naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai. Vis tik vyriausybė ir olimpinių žaidynių organizatoriai tvirtina, kad šią vasarą numatytos olimpinės žaidynės įvyks.

„Šiandien mes nusprendėme paskelbti ekstremaliąją padėtį Tokijo, Kioto, Osakos ir Hiogo prefektūrose“, – pranešė ministras pirmininkas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga), atkreipęs dėmesį į išaugusį užsikrėtimų skaičių, taip pat ir naujomis viruso atmainomis.

Nepaprastoji padėtis galios nuo balandžio 25-osios iki gegužės 11-osios.

Už Japonijos atsaką į pandemiją atsakingas ministras Yasutoshi Nishimura (Jasutošis Nišimura) anksčiau įspėjo dėl „stiprios krizės nuojautos“ ir sakė, kad dabartinių suvaržymų neužtenka.

Įvedami suvaržymai bus griežtesni nei sausį, kai atskiruose Japonijos rajonuose buvo įvesta ekstremalioji padėtis, tačiau ne tokie griežti kaip tie, kurių buvo imtasi kai kuriose kitose pasaulio dalyse.

Valdžios pareigūnai nori uždrausti prekybą alkoholiu baruose ir restoranuose arba visai juos uždaryti, taip pat uždaryti didesnes komercines įmones, tokias kaip prekybos centrai.

Šios priemonės įvedamos prasidedant Auksinei savaitei – aktyviausiam Japonijoje kelionių laikotarpiui per metus; dėl jų gali būti panaikinti kai kurie traukinių ir autobusų maršrutai, kad daugiau žmonių atsisakytų kelionių.

Žiūrovai nebus įleidžiami į sporto renginius, jie ir toliau vyks už uždarų durų, gyventojai bus skatinami dirbti iš namų nuotoliniu būdu.

Nors suvaržymai įvedami nuo sekmadienio, Tokijo gubernatorė Yuriko Koike (Juriko Koikė) paragino sostinės gyventojus nedelsiant imtis atsargumo priemonių, vengti vartoti gėrimus gatvėse anksti užsidarius barams ir restoranams.

Ji net paragino verslo įmones vakarais išjungti savo apšvietimą, kad šviesos netrauktų žmonių.

„Po 20 val. mes prašome išjungti ryškius užrašus gatvėse, neonines šviesas ir apšvietimą“, – sakė ji.

„Naktimis bus tamsu, veiks tik gatvių apšvietimas“, – pridūrė gubernatorė, siekdama taip „suvaldyti žmonių srautą“.

Pareigūnai tvirtina, kad ši padėtis neturės įtakos pasiruošimui olimpinėms žaidynėms.

„Mes negalvojame apie atšaukimą“, – žurnalistus penktadienį patikino Tokijo 2020 metų olimpinių žaidynių vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto).

Tačiau užsikrėtimo atvejų šuolis jau dabar sukelia nemažai problemų – nuo olimpinio deglo estafetės maršruto pakeitimo keliuose regionuose iki kvalifikacinių varžybų ir sporto renginių sutrikdymo.

Australijos šuolių į vandenį komanda penktadienį atsisakė dalyvauti Pasaulio šuolių į vandenį čempionate Tokijuje gegužės 1–6 dienomis pareiškusi, kad keliauti į Japoniją yra „nesaugu“.

Tuo metu vakcinavimo kampanija Japonijoje vyksta gana lėtai. Pirmąjį skiepą nuo COVID-19 yra gavę maždaug 1,5 mln. žmonių, po dvi dozes – 827 tūkstančiai.

Didžioji Japonijos visuomenės dalis ir toliau nepritaria žaidynių organizavimui šiais metais ir pasisako už dar vieną jų atidėjimą arba visišką atšaukimą.

„Sutarėme prieštarauti bet kokiems bandydams pakeisti status quo jėga ar prievarta Rytų ir Pietų Kinijos jūrose ir kitų gąsdinimą regione“, – sakė pirmasis su J. Bidenu susitikęs užsienio lyderis Y. Suga.

Pasak jo, J. Bidenas taip pat patvirtino, kad JAV–Japonijos saugumo sutartis apima ir Japonijos administruojamas Senkaku salas, kurių gviešiasi Pekinas.

J. Bidenas savo ruožtu išreiškė paramą tvirtam aljansui su Japonija.

„Įsipareigojome dirbti kartu sprendžiant Kinijos keliamus iššūkius ir klausimus, susijusius su Rytų Kinijos jūra, Pietų Kinijos jūra ir Šiaurės Korėja“, – tikino J. Bidenas.

Y. Suga teigė, kad abu lyderiai patvirtino „taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarbą“. Taivano klausimas yra itin jautrus Pekinui, kuris teigia, kad nepriklausoma ir demokratinė sala yra Kinijos teritorija.

Y. Suga bus pirmasis užsienio lyderis, susitiksiantis Baltuosiuose rūmuose su J. Bidenu nuo jo kadencijos pradžios sausį. Iki šiol Amerikos prezidentas dalyvavo tik virtualiuose susitikimuose su kitų valstybių aukščiausio rango pareigūnais.

„Kai dėl telefoninio pokalbio su ponu Bidenu ir mano vizito į JAV, tai šiuo metu dar nieko nenuspręsta. Mes ketiname derinti šį klausimą, atsižvelgdami į darbo grafiką“, - sakė jis žurnalistams.

Y. Suga vėl pabrėžė, kad Japonija ir JAV vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis ir toliau stiprins dvišalį aljansą, taip pat plėtos bendradarbiavimą, kurio tikslas – realizuoti laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono koncepciją.

Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas J. Bidenas jau turi 270 rinkikų balsų, kurie jam reikalingi pergalei prieš dabartinį Baltųjų rūmų šeimininkas respublikoną Donaldą Trumpą kovoje dėl valstybės vadovo posto. J. Bidenas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose. D. Trumpas nepripažįsta pralaimėjimo ir ketina kreiptis į teismus, kadangi, anot jo, per rinkimus buvo daug pažeidimų.

Anksčiau trečiadienį rekordiškai ilgai japonų vyriausybei vadovavęs Shinzas Abe (Šindzas Abė) formaliai atsistatydino kartu su savo kabinetu, likus metams iki jo kadencijos pabaigos.

Savo pirmojoje kalboje po to, kai parlamentas išrinko jį premjeru, Y. Suga pabrėžė, kad jo ministrų kabinetas sieks tęsti Sh. Abe politiką.

„Turime tęsti politiką, kurią vykdė Abe administracija; jaučiu, kad tai yra misija, kuriai esu pakviestas“, – žurnalistams sakė Y. Suga.

Jis nelietė klausimų apie galimybę surengti pirmalaikius rinkimus, kad užsitikrintų visuomenės palaikymą. Naujasis premjeras sakė, kad „visuomenė dabar nori, kad mums pavyktų greitai nutraukti pandemiją ir tuo pačiu metu stabiliai atkurti ekonomiką“.

„Jie labiausiai trokšta pasiekti infekcijos plitimo prevenciją ir atstatyti ekonomiką... Tikimės, kad pirmiausia padarysime viską šiuo klausimu“, – pabrėžė Y. Suga.

Jis nedaug kalbėjo apie politinę ideologiją ar užsienio politikos tikslus, bet pažadėjo administracinę reformą.

Be to, Y. Suga sakė, kad sieks stabilių santykių su Kinija ir Rusija bei tęsti tvirtus ryšius su Vašingtonu.

Tačiau jis nepateikė jokių detalių ir nepaminėjo tebesitęsiančios įtampos su Pietų Korėja ar apie gynybos strategijos specifiką, ypač Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Y. Suga atėjo į politiką prieš kelis dešimtmečius ir išgarsėjo kaip žmogus, mokantis prastumti vyriausybės politiką per kartais nesukalbamą biurokratinį aparatą.

Jis atkakliai gynė vyriausybę dirbdamas jos atstovu, kartais apsikeisdamas su žurnalistais aštriomis replikomis.

Jo, kaip braškių ūkininko ir mokytojos sūnaus, kukli kilmė, išskiria jį iš daugelio Japonijos „mėlynojo kraujo“ politinio elito atstovų.

Tačiau nors Y. Suga reiškė palaikymą tam tikroms priemonėms, skirtoms padėti tokioms kaimiškoms vietovėms kaip jo gimtinė Japonijos šiaurinėje Akitos prefektūroje, jo politinės pažiūros tebėra paslaptis.

Jis laikomas labiau pragmatiku negu ideologu, o kampanijos metu jis daugiau kalbėjo apie būtinybę imtis administracinių reformų nei apie kokius nors abstrakčius pagrindinius principus.

71 metų Y. Suga lengvai laimėjo balsavimą parlamente, kur jo bendrapartiečiai iš valdančiosios Liberaldemokratų partijos (LDP) turi tvirtą daugumą.

Jis žemai nusilenkė plojusiems įstatymų leidėjams, bet iškart neišsakė jokių komentarų. Y. Suga turėtų pasakyti kalbą vėlai trečiadienį, kai dalyvaus savo pirmojoje spaudos konferencijoje kaip premjeras.

Netrukus po balsavimo buvo pristatytas naujos sudėties kabinetas, kuriame savo postus išsaugojo keli ankstesnės vyriausybės nariai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Toshimitsu Motegi (Tošimicų Motegį) ir finansų ministrą Taro Aso (Tarą Asą).

Sh. Abe brolis Nobuo Kishi (Nobuo Kišis), turintis savo dėdės, kuris jį įvaikino, pavardę, tapo naujuoju gynybos ministru. N. Kishi pakeis administracinių reformų ministro pareigas eisiantį Taro Kono (Tarą Koną).

Y. Suga laikomas tęstinumo šalininku – savo sprendimą balotiruotis jis motyvavo noru toliau vykdyti Sh. Abe politiką, nors analitikai perspėjo apie būsimus iššūkius.

„Sugos kabineto laukia sudėtingos problemos“, – sakė Tokijuje įsikūrusio Meidžio universiteto politikos mokslų profesorius Shinichi Nishikawa (Šiničis Nišikava).

„Koronavirusas yra pagrindinis prioritetas, į kurį būtina atsižvelgti. Diplomatiniame fronte yra daug nežinomybių, įskaitant JAV prezidento rinkimus“, – pridūrė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Anksčiau trečiadienį rekordiškai ilgai japonų vyriausybei vadovavęs Sh. Abe formaliai atsistatydino kartu su savo kabinetu, likus metams iki jo kadencijos pabaigos.

Jį privertė pasitraukti grįžtamasis opinis kolitas – ekspremjerą ilgai kamavusi žarnyno liga.

Y. Sugos išrinkimas neturėjo beveik jokio poveikio Tokijo akcijų rinkoms. Be to, spėjama, kad nebus paskelbta apie jokius esminius politikos pakeitimus, kai ketvirtadienį pasibaigs dviejų dienų Japonijos banko konferencija.

„Mano misija“

Y. Suga atėjo į politiką prieš kelis dešimtmečius ir išgarsėjo kaip žmogus, mokantis prastumti vyriausybės politiką per kartais nesukalbamą biurokratinį aparatą.

Jis atkakliai gynė vyriausybę dirbdamas jos atstovu, kartais apsikeisdamas su žurnalistais aštriomis replikomis.

Jo, kaip braškių ūkininko ir mokytojos sūnaus, kukli kilmė, išskiria jį iš daugelio Japonijos „mėlynojo kraujo“ politinio elito atstovų.

Tačiau nors Y. Suga reiškė palaikymą tam tikroms priemonėms, skirtoms padėti tokioms kaimiškoms vietovėms kaip jo gimtinė Japonijos šiaurinėje Akitos prefektūroje, jo politinės pažiūros tebėra paslaptis.

Jis laikomas labiau pragmatiku negu ideologu, o kampanijos metu jis daugiau kalbėjo apie būtinybę imtis administracinių reformų nei apie kokius nors abstrakčius pagrindinius principus.

Y. Suga pažadėjo didžiausią dėmesį skirti dviem prioritetams: pastangoms vėl užkurti ekonomiką, kurią nuosmukis ištiko dar prieš COVID-19 pandemiją, taip pat kovai su koronavirusu, kurį būtina įveikti norint atidaryti atidėtas Tokijo olimpines žaidynes pagal grafiką – 2021-ųjų liepą.

„Norint įveikti krizę ir suteikti japonams palengvėjimo jausmą, mums reikia sėkmingai baigti tai, ką įgyvendino ministras pirmininkas Abe“, – pareiškė Y. Suga pirmadienį, kai buvo išrinktas naujuoju LDP vadovu.

„Tai yra mano misija“, – pridūrė jis.

Prognozuojama, kad buvęs vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius tęs savo pirmtako Shinzo Abe (Šindzo Abės), ilgiausiai dirbusio Japonijos premjero, politiką.

„Remiantis rezultatais, mūsų rūmai nusprendė paskirti Yoshihide Sugą ministru pirmininku“, – paskelbė Atstovų Rūmų pirmininkas Tadamori Oshima (Tadamoris Ošima), kai buvo suskaičiuoti balsai.   

71 metų Y. Suga, kurio valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) turi daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, per balsavimą surinko 314 iš 462 galiojančių balsų.     

Paskelbus balsavimo rezultatus, Y. Suga žemai nusilenkė jam plojantiems įstatymų leidėjams, tačiau jokio pareiškimo nepaskelbė.  

Vėliau trečiadienį jis turėtų pristatyti savo ministrų kabinetą. Vietos žiniasklaida praneša, kad dalis Sh. Abe vyriausybės ministrų tikriausiai išsaugos savo postus. 

Pirmadienė Y. Suga, ilgą laiką laikytas Sh. Abe dešiniąja ranka, buvo išrinktas naujuoju LDP lyderiu.

Sh. Abe rugpjūčio pabaigoje netikėtai paskelbė apie ketinimą trauktis iš premjero posto dėl priežasčių, susijusių su sveikata. Trečiadienį Sh. Abe  oficialiai atsistatydino, užleisdamas vietą savo politiniam įpėdiniui. 

Y. Suga lengvai laimėjo rinkimus surinkęs 377 iš 534 galiojančių balsų, kuriuos atidavė Liberalų demokratų partijos (LDP) parlamentarai ir regionų atstovai.

Y. Sugos varžovai, buvęs gynybos ministras Shigeru Ishiba (Šigerus Išiba) ir už partijos politikos formavimą atsakingas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), smarkiai nuo jo atsiliko.

Kadangi LDP turi daugumą parlamente, Y. Suga turėtų nesunkiai laimėti trečiadienį įvyksiantį parlamento balsavimą ir tapti šalies premjeru.

Sh. Abe atsistatydina dėl priežasčių, susijusių su sveikata.

Y. Suga dar nėra oficialiai paskelbęs, kad sieks perimti vyriausybės vairą, premjerui Shinzo Abe (Šindzui Abei) praeitą savaitę pranešus, kad jis priverstas trauktis iš pareigų dėl pašlijusios sveikatos.

Tačiau Y. Suga jau dabar laikomas turinčiu daugiausiai galimybių tapti nauju premjeru, o jo kandidatūrai palaikymą antradienį išreiškė valdančiosios Liberalų demokratų partijos (LDP) didžiausia frakcija, pranešė šalies žiniasklaida.

Dvi kitos svarbios frakcijos taip pat nurodė remsiančios Y. Suga. Tikimasi, kad trečiadienį jis oficialiai paskelbs kandidatuojantis, o LDP patvirtins rinkimų datą.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad kandidatai turės užsiregistruoti iki rugsėjo 8 dienos, tuomet prasidės jų rinkimų kampanija.

Du kiti pretendentai – buvęs gynybos ministras Shigeru Ishiba (Šigerus Išiba) ir LDP politikos vadovas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) – jau yra paskelbę planus užimti premjero pareigas.

Pranešimuose sako, kad per LDP vidaus balsavimą bus renkama partijos vadovybė, o paskui parlamente turėtų įvykti premjero rinkimai – veikiausiai rugsėjo 16 dieną. Juose galės dalyvauti ir opozicijos kandidatai, bet šis balsavimas laikomas veikiau formalumu, patvirtinsiančiu valdančiosios partijos pasirinkimą.

Partijos vadovybės rinkimai paprastai vyksta balsuojant tiek įstatymų leidėjams, tiek LDP nariams visoje šalyje. Vis dėlto šįkart LDP pasirinko glaustesnį formatą – balsavime dalyvaus tik deputatai ir po tris atstovus iš 47 šalies prefektūrų.

Toks sprendimas sulaukė kritikos, bet partijos pareigūnai argumentavo, kad platesnį balsavimą suorganizuoti per ilgai truktų.

„Premjeras serga; jo liga atsinaujino. Esant dabartinėms sąlygoms jam sunku dirbti“, – antradienį žurnalistams sakė partijos generalinės tarybos pirmininkas Shunichi Suzuki (Šuničis Sudzukis).

„Jeigu rengtume viso masto rinkimus, tai truktų du mėnesius. Esant dabartinei premjero sveikatai, du mėnesiai – labai daug. Negalime gaišti taip ilgai“, – aiškino jis.

Trys pagrindiniai kandidatai

Nors kaip pretendentai buvo minimi keli veikėjai, atrodo, kad Y. Suga savo partijoje užsitikrino neįveikiamą šalininkų ratą.

71 metų politikas pastaraisiais metais užėmė svarbias pareigas, koordinuodamas politiką tarp ministerijų ir agentūrų. Be to, jis yra pagrindinis vyriausybės atstovas.

Y. Suga, laikomas pragmatišku veikėju, neturinčiu tvirtų ideologinių nuostatų, buvo svarbus Sh. Abe paterėjas. Būtent jis paskatino premjerą dar kartą kandidatuoti po nesėkmingos pirmosios kadencijos, kurią Sh. Abe dėl pašlijusios sveikatos 2007 metais taip pat buvo priverstas užbaigti, praėjus vos metams nuo darbo pradžios.

Antradienį apie savo kandidatavimą paskelbęs buvęs gynybos ministras Sh. Ishiba, yra populiarus visuomenėje, bet menkiau palaikomas partijos viduje.

Sh. Ishiba anksčiau buvo pasitraukęs iš LDP ir tapęs nepriklausomu politiku, taip pat trumpam įstojęs į kitą partiją. Daugelis valdančiojo bloko narių už šį nepastovumą jam iki šiol nėra atleidę.

LDP politikos vadovas F. Kishida, buvęs užsienio reikalų ministras, anksčiau antradienį tapo pirmuoju apie savo kandidatavimą į premjero postą paskelbusiu pretendentu.

Jis dažnai buvo įvardijamas Sh. Abe priimtiniausiu įpėdiniu, bet atsistatydinantis premjeras sakė neišreikšiantis palaikymo jokiam kandidatui. F. Kishida yra menkiau žinomas visuomenei, tad jam gali būti sunku varžytis su tokiais veikėjais kaip Y. Suga.

Sh. Abe rugpjūčio 28 dieną netikėtai paskelbė atsistatydinantis ir paaiškino, kad jam atsinaujino opinis kolitas – liga, varginusi jau daug metų.

Sh. Abe yra ilgiausiai Japonijos premjero poste dirbęs politikas, bet pastaraisiais mėnesiais jo vyriausybės populiarumas sumažėjo, visuomenei skeptiškai vertinant atsaką į koronaviruso protrūkį.

Jo įpėdinio laukia daug iššūkių, pradedant COVID-19 pandemija, baigiant rūpesčiais dėl ekonomikos. Be to, naujasis premjeras turės užtikrinti, kad įvyktų ateinantiems metams perkeltos 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės.

„Netiesa, kad buvo pasiektas susitarimas dėl papildomų išlaidų naštos“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Naujienų agentūra „Kyodo“ anksčiau pranešė, jog japonų premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sutiko, kad Tokijas padengtų šias išlaidas.

Tačiau išvakarėse išplatintame Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareiškime teigiama, kad „Japonija sutiko padengti 2020 metų susitarime numatytas išlaidas, o TOK liks atsakingas už savo išlaidų dalį“.

„TOK jau aišku, kad tai sudarys papildomus kelis šimtus milijonų dolerių“, – nurodė organizacija.

Anot Japonijos žiniasklaidos, Sh. Abe sutiko padengti maždaug 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų) sumą.

Olimpiada turėjo vykti Tokijuje nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginiai buvo atidėti iki kitų metų.