Daugiatomio Oksfordo anglų kalbos žodyno leidėjo ekspertų kasmet rengiamuose rinkimuose šis žodis aplenkė žodžius „swiftie“ (entuziastingas amerikiečių superžvaigždės Taylor Swift (Teilor Svift) gerbėjas), „situationship“ (neformalūs romantiniai ar seksualiniai santykiai) ir „prompt“ (nurodymas dirbtinio intelekto programai).

Visi keturi finalininkai buvo išrinkti balsuojant visuomenei, o nugalėtojas paskelbtas pirmadienį.

Manoma, kad „rizz“ kilęs iš vidurinės žodžio „charizma“ dalies. Leidėjai nurodė, kad jis taip pat gali būti vartojamas kaip veiksmažodis.

„Tai parodo, kaip jaunosios kartos kuria erdves – internete ar asmeniškai – kur jos pačios valdo ir apibrėžia savo vartojamą kalbą“, – sakė leidėjas.

„Nuo aktyvizmo iki pasimatymų ir platesnės kultūros – Z kartai darant vis didesnę įtaką visuomenei, požiūrių ir gyvenimo būdo skirtumai atsispindi ir kalboje“, – pridūrė „Oxford University Press“. 

Bene sudėtingiausiai Z kartai (gimusiai maždaug 1995–2010 m.) priklauso žmonės, kurie gimė po interneto atsiradimo. Iš to kyla šios kartos savotiško nepritapimo šiuolaikinėje visuomenėje problematika – socialinių tinklų filtrais užtušuojama realybė, kuri neretai sukuria iliuziją, nesveiką lyginimąsi su kitais. O kur dar milijonas galimybių, blaškymasis tarp jų ir tėvų, aplinkos keliami lūkesčiai ir spaudimas! Daug išorinio triukšmo, mažai vidinės ramybės ir atitinkamai – įsiklausymo į savo vidų.

„Mano kartai priklausantys jaunuoliai yra jautrūs ne tik savo asmeniniams reikalams, bet ir globalioms problemoms. Tai ir neseniai pasaulį supurčiusi pandemija, ir karas Ukrainoje, o kur dar gilėjanti visuotinio atšilimo problema, kuri dažnai įvardijama ir kaip viena iš greitosios mados pramonės padarinių. Apie šias problemas reikia kalbėti garsiai ir stengtis prisidėti prie jų sprendimo. Būtent todėl šią kolekciją kūriau pasitelkdamas tvaresnes medžiagas, kurios leistų ilgiau tarnauti drabužiui. Kolekcijoje naudojami audiniai turi visame pasaulyje naudojamą OEKO-TEX® STANDARD tvarumo sertifikatą. Gamybos procese buvo stengiamasi išlaikyti teigiamą pusiausvyrą su aplinka – nuo aplinkai draugiškesnės spaudos ant drabužių iki minimalaus vandens suvartojimo, tekstilės likučių perdirbimo“, – dalijasi A. Kunskas.

Spalvingai: ryškioje A. Kunsko kolekcijoje panaudoti Z kartai pažįstami praeities atributai – senų „Nokia“ telefonų, saldainių „Irisas“, „Uno“ kortų ir kiti spaudai, šviečiantys iš toli. / T. Juškevičiaus ir V. Skaraičio nuotr.

Nieko nebestebina, kad mada kaip lakmuso popierėlis atspindi esamas aktualijas, brėžia tapatybės ribas ir siekia tapti ekologiškesne sritimi. Tačiau atsigręžti į vidinį žmogaus pasaulį, jį atspindėti ir teikti savotišką emocinę paramą – to iš drabužio mažai kas tikėjosi. Jau gana įprasti tokie dalykai kaip emocinės paramos linijos ar emocinės paramos gyvūnai, su kuriais galima keliauti net lėktuvo salone nemokant papildomų mokesčių. Nuo šiol ir drabužis gali prisidėti prie emocinės gerovės.

Lietuvoje Z karta turi poreikį ne tik išoriškai pabrėžti savo tapatybę, bet ir rasti galimybę legaliai pabėgti nuo slegiančių išorės įvykių, tvyrančio chaoso. Būtent todėl Z kartai būdinga nostalgija praeičiai, tačiau ne konkretiems praeities įvykiams, o jausmui tų įvykių metu. Dėl to ryškioje kolekcijoje panaudoti Z kartai ir ne tik pažįstami praeities atributai – senų „Nokia“ telefonų, saldainių „Irisas“, „Uno“ kortų ir kiti spaudai, šviečiantys iš toli ir sukeliantys nostalgiškų prisiminimų ir teikiantys emocinį komfortą.

T. Juškevičiaus ir V. Skaraičio nuotr.

„Šios kolekcijos tikslas buvo sukurti tokius drabužius, kuriuos vilkėdamas jaustumeisi kaip palaikydamas visaverčius santykius – komfortiškai emocine prasme dėl nostalgiją keliančių detalių ir kartu jaučiant malonų jaudulį dėl laukiančių įvykių, pozityviai nulemsiančių ateitį“, – kalba jaunasis dizaineris.

Išgyvenusiųjų karta

Kartų teorija neretai susilaukia kritikos, kad tai tėra pseudomokslas. Skeptikai abejoja: nejaugi laikotarpis, kuriuo gimėme, tikrai gali turėti didelę įtaką mūsų asmenybės vystymuisi? Pasak psichologės, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanės Aurelijos Stelmokienės, mokslinių įrodymų apie įvairius kartų skirtumus yra tikrai nemažai.

"Karta apibūdinama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri gimė panašiu metu ir savo vystymosi laikotarpiu patyrė tuos pačius socialinius, kultūrinius, ekonominius, technologinius ir politinius įvykius. Šie įvykiai tam tikru būdu atsispindi ir žmonių elgesio pokyčiuose, įsitikinimuose bei vertybėse. O tai labai domina įvairių krypčių mokslininkus – sociologus, psichologus, edukologus, rinkodaros specialistus, – sako psichologė. – Mokslininkų Williamo Strausso ir Neilo Howe kartų teorija gali būti įvardijama kaip viena populiariausių. Šie tyrėjai vieną kartą priskiria daugmaž 18–20 metų laikotarpiui."

A.Stelmokienės teigimu, remiantis šia teorija, X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., o Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje.

X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. 2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta.

Vis dėlto, anot pašnekovės, analizuojant kartas, būtina atsižvelgti ir į konkrečios šalies kontekstą bei svarbius nacionalinius įvykius. Lietuvoje reikšmingą vaidmenį vaidino sovietmetis ir nepriklausomybės atgavimas, todėl čia kartos gali būti datuojamos šiek tiek vėliau nei, tarkime, JAV. Valstijose jaunoji Z karta laikoma gimusia nuo 1995-ųjų. Mūsų šalį didesni pokyčiai, susiję su šia karta, palietė vėliau. Tad lietuviškoji Z karta pasaulį išvydo tik 2000–2010 m. Savo asmeninėmis savybėmis šios kartos atstovai smarkiai skiriasi nuo ankstesnių.

"Vyresnioji X karta neretai vadinama išgyvenusių žmonių karta. Juk jos atstovams teko išgyventi ne vieną politinį ir ekonominį lūžį. Jie laikomi maištininkais, nes istoriniai įvykiai privertė juos tapti savarankiškus, drąsius ir praktiškus. Kalbant apie darbinę aplinką, X kartai būdinga ištikimybė savo profesijai, bet ne tai pačiai darbovietei, kaip kad jų tėvams. Pastebėta, kad X kartos darbuotojai jaučia pagarbą savo pareigoms, yra pavyzdingi darbuotojai. Tačiau jiems labai svarbu pusiausvyra tarp darbo ir šeimos", – apibūdina psichologė.

Entuziastingi, bet egoistiški

Pasak A.Stelmokienės, tūkstantmečių sandūroje gimusios Y kartos atstovai laikomi projektų žmonėmis. Jiems būdingas savęs ieškojimas, laisvės ir malonumų troškimas, išorinės motyvacijos poreikis.

Galimybės: A.Stelmokienė teigia, kad šiandieniniai tyrėjai analizuoja būdus, kaip skirtingų kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

"Šiai kartai atsivėrė daugiau socialinių, ekonominių ir technologinių galimybių, kurių neturėjo jų tėvai ir seneliai. Tūkstantmečio vaikai pripažįstami kaip entuziastingi, technologiškai išprusę ir labai antrepreneriški. Kitaip sakant, šie žmonės gana verslūs, organizuoti, gebantys veikti kintančioje aplinkoje, – atkreipė dėmesį ji. – Tiesa, pastebima, kad Y kartos atstovai yra mažiau produktyvūs darbuotojai, nes jie labiau linkę siekti savų tikslų, būti kiek egoistiški."

Žinoma, technologijų išmanymas ir gyvenimas skaitmeninėje erdvėje labiausiai būdingas jaunajai Z kartai. Sakoma, kad šiems žmonėms trūksta tarpasmeninio bendravimo įgūdžių, ypač kai bendraujama akis į akį. Juk jaunuoliai labiausiai pripratę bendrauti naudodamiesi technologijomis. Vis dėlto, A.Stelmokienės teigimu, Z karta iš tikrųjų labai laukia grįžtamojo ryšio, iš kurio mokosi. Jie linkę ir patys suteikti grįžtamąjį ryšį apie tai, ką tinkamo ar netinkamo pamatė kitų žmonių elgesyje ir požiūryje.

"Z karta yra labai mobili ir nebijanti keisti savo pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Šie žmonės nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save, – atskleidžia A.Stelmokienė. – Darbe šios kartos atstovams labai svarbu jausti pasitenkinimą atliekama veikla. Jie nori laisvės spręsti visus su jų darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę darbo vietoje. Todėl Z kartos atstovai dažnai renkasi alternatyvius darbo būdus – dirba laisvai samdomą darbą, kuria savo verslą."

Z karta labai aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Jai yra svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai, ekologiniai klausimai. Vis dėlto Z kartos atstovai dar labai jauni. Tad ateityje laukia daugiau išsamesnių tyrimų apie šių žmonių ypatybes.

Skirtumai – tai galimybė?

Pašnekovė pastebi, kad šiandienėje darbo rinkoje susiduria net kelios kartos, o tai sukelia nemažai iššūkių. Tad skirtingų kartų atstovų elgesys darbinėje aplinkoje pastaruoju metu yra itin dažna tyrimų tema. Tyrėjai analizuoja būdus, kaip kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

Neseniai tyrimus atliko ir A.Stelmokienės vadovaujama bakalauro studijų studentė Agnė Nasickaitė ir magistrantė Kamilė Gramauskaitė. Pirmasis tyrimas analizavo skirtingų kartų darbuotojų elgesį organizacijose, antrasis – vadovavimo būdus.

"Lyginant X ir Z kartų darbuotojus, pastebėta, kad vyresnioji karta pasižymi didesniu įsitraukimu, aktyvumu darbo vietoje ir kritiniu mąstymu.  Z kartos atstovai yra vidutiniškai aktyvūs darbuotojai. Kol kas jų savarankiškas, kritinis mąstymas taip pat nėra stipriai išreikštas. Kita vertus, Z karta turi kuklesnę darbo patirtį. Tad gali būti, kad su laiku šis aspektas pakis, – sako psichologė. – Kalbant apie skirtingų kartų vadovus, tyrimo metu pastebėta, kad X kartos vadovai daugiausia dėmesio skiria santykiams su savo pavaldiniais. Jie taip pat domisi užduotimi, jos formulavimu, vertinimu, bet mažiau koncentruojasi į pokyčius.  Y kartos vadovai išsiskiria savo stipriai išreikšta orientacija į pokyčius. Tačiau negalima sakyti, kad jie ignoruoja santykių su pavaldiniais ir dėmesio užduočiai svarbą. Na, o kalbėti apie Z kartos vadovus dar šiek tiek anksti, nes jų nedaug."

Pasak pašnekovės, sprendžiant iššūkius, kylančius skirtingų kartų darbuotojams atsidūrus po vienu stogu, svarbų vaidmenį vaidina žmogiškųjų išteklių specialistai ir organizaciniai psichologai.

"Dabar daug kalbama apie įvairias mentoriavimo praktikas, kai vyresni ir jaunesni organizacijos darbuotojai vienas kitą moko svarbių įgūdžių. Pavyzdžiui, jaunoji karta gali mokyti įvairių technologinių sprendimų. O vyresnioji – dalytis įgyta darbine ir organizacijos kultūros patirtimi, – atskleidė ji. – Svarbios ir socializacijos, mokymų, komandos formavimo veiklos. Iš tiesų, kiekviena karta turi savo vertybes, darbines nuostatas ir dominuojantį elgesio būdą, kurį suformavo tam tikros patirtys. Todėl skirtingų kartų bendravimas gali būti komplikuotas. Kita vertus, tai galima paversti ir galimybe. Pastebėta, kad amžiaus, lyties, tautų ir kitokia darbuotojų įvairovė organizacijai gali būti labai naudinga, sukurti jai pridėtinę vertę. Visa tai gali pasitarnauti generuojant originalius ir kūrybiškus sprendimus. Tačiau šią įvairovę reikia mokėti suvaldyti ir tinkamai panaudoti, išryškinant kiekvieno darbuotojo stipriąsias savybes."

Ateities iššūkiai

2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta. Bręsdama sudėtingame nūdienos pasaulyje, ji užaugs dar kitokia nei ankstesnės kartos. Tad įvairių sričių mokslininkai jau ruošiasi pradėti tirti alfa vaikų asmenines savybes, požiūrį ir vertybes. Pirmiausia alfa kartos elgesys bus analizuojamas mokykloje, o po gerų dešimties metų – ir darbo rinkoje. Tačiau kol kas galima tik spėlioti, kokiais darbuotojais taps alfa karta.

Alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių.

"Vis dėlto jau dabar matome, kad šiai kartai teks nemažai iššūkių. Ji susidurs su labai greitai besikeičiančia aplinka, didžiule informacijos gausa, aplinkos stimulų įvairove – "triukšmu", tikrumo ir pastovumo trūkumu. Todėl manoma, kad šiai kartai reikės ieškoti būdų, kaip iš gausos atsirinkti teisingą informaciją, mokytis koncentruoti savo dėmesį ir surasti autoritetus, kuriais galima pasitikėti ir užmegzti bendradarbiavimu pagrįstus santykius, – svarsto A.Stelmokienė. – Pripažįstama, kad alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių. Kol kas apie šiuos jaunuolius tiksliai ką nors pasakyti yra sunku. Tačiau matydami, su kokiais iššūkiais susiduriame dabar, galime nuspėti, kas laukia ateityje."

Nors šiandien daugiausia šnekama apie X, Y ir Z kartų atstovus, nereikėtų pamiršti ir kūdikių bumo kartos. Tai žmonių grupė, kurios jauniausiems nariams dabar yra daugiau nei 60 metų. Kai kurie šios kartos atstovai vis dar aktyviai veikia darbo rinkoje, tad tam tikrose organizacijose šiuo metu dirba net keturios kartos. Pasak A.Stelmokienės, kūdikių bumo karta išties skiriasi nuo savo vaikų ir vaikaičių.

"Mūsų senelių kartai, arba kitaip kūdikių bumui, būdingas prisirišimas prie tos pačios darbovietės. Tad šie žmonės išsiskiria savo ištikimybe vienam darbdaviui. Anksčiau vyravo tradicija, įsidarbinus po mokslų baigimo, toje pačioje darbovietėje ir dirbti visą gyvenimą. Vėlesnė X karta jau buvo ištikima tik savo profesijai, bet ne darbdaviui. Pasirinkę tam tikrą kelią, jie stengėsi juo eiti, bet keisti organizacijos nebebijojo – pastebi pašnekovė. – Y ir Z kartos jau laisvai keičia ne tik darbovietes, bet ir savo darbo specifiką. Jiems yra būdingas persikvalifikavimas, naujų įgūdžių mokymasis ir kompetencijų įgijimas. Kitaip sakant, šie žmonės ieško savo kelio, jo nesusiedami su viena profesija."

Žvelgiant į ateitį, A.Stelmokienė mano, kad dabartiniams vaikams reikės ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Nuolatiniai pokyčiai palies ir vyresnes kartas. Tad specializacijos keitimas ir nenutrūkstantis tobulėjimas greičiausiai taps savaime suprantamu dalyku.

"Pradėję vieną veiklą, mes galbūt po kurio laiko jau turėsime pereiti prie kito projekto, kuriame naudosime visai kitas kompetencijas. Jau ir dabar matome, kad šiandieniai studentai renkasi įvairias studijų programas, jas drąsiai keičia, kartu įsitraukia į gretutines studijų programas, užsienio kalbų mokymąsi, papildomas veiklas, pavyzdžiui, savanorystę. Pradėję dirbti, jie vėl gali kardinaliai pakeisti savo sritį, jei tai juos patraukia, sudomina", – vardija jaunosios kartos ypatumus pašnekovė.

Nori užkariauti pasaulį, bet vengia sunkaus darbo. Sunkiai valdomi, nepaklusnūs, nesutelkiantys dėmesio. Nepakenčiantys monotonijos. Priklausomi nuo technologijų ir virtualių pasaulių. Žino savo teises ir nepaiso autoritetų. Nori būti išskirtiniai ir nepripažįsta klaidų.

Jautriai reaguoja į pralaimėjimus ir lengvai nuleidžia rankas. Tai tik dalis apibūdinimų, taikomų vadinamajai Z kartai. Vaikams, gimusiems nuo 2003 metų. Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikiniai vaikų treneriai? Kaip treneriai užmezga ryšį su šios kartos auklėtiniais? Ir kaip nulipdyti ateities čempionus iš molio, su kurio savybėmis ką tik susipažinote?

„Olimpinės panoramos“ kalbinti specialistai pripažino, kad ši karta išties kitokia ir reikalauja specifinių trenerio darbo įgūdžių. Bet nėra beviltiška, jei kartais taip pasirodė žvelgiant į šablonines charakteristikas.

Baltijos futbolo akademijos (BFA) ir merginų futbolo akademijos „Bitės“ treneris Domas Paulauskas apskritai nelinkęs suabsoliutinti Z kartos vaikų – jie skirtingi, o skirtumus lemia ir tėvų nustatomos taisyklės. Šios, pastebi treneris, vis švelnėja. „Vyresnio amžiaus tėvai, pavyzdžiui, vaikų, gimusių 2003–2005 metais, jiems daug griežtesnes ribas nubrėždavo, vaikai ne taip lengvai prieidavo prie telefonų, kompiuterių. Dabar tokių griežtų taisyklių retai pasitaiko“, – sako D.Paulauskas.

Giedrė Kupstytė, Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos trenerė, taip pat pastebi, kad vaikų elgesys treniruotėse labai priklauso nuo tėvų leidžiamo sąlyčio su technologijomis. „Ne visi vaikai turi išmaniuosius įrenginius. Neturintieji – žemiškesni, lengviau valdantys emocijas. Tie vaikai, kurie po žodžio „ilsimės“ iškart bėga prie telefonų, sunkiau susitvarko su realios informacijos apdorojimu“, – pateikia pavyzdį trenerė.

Tokie vaikai, pasak G.Kupstytės, geriausiai supranta užduotį tada, jeigu ji parodoma per „Youtube“: „Pati gali šokinėti iki nukritimo, bet jiems vis tiek nebus taip suprantama, kaip iš „Youtube“ vaizdelio. Tie, kurie nuo technologijų yra priklausomi mažiau, daug lengviau ir greičiau gaudo rodomus judesius.“

Nejaus motyvacijos – numos ranka

Apie tai, kad skaitmeninės kartos vaikams itin sunku išlaikyti dėmesį, susitelkti į tikslą, rodo daugybė mokslinių tyrimų. Sporto treneriai šią tendenciją pajaučia kasdien savo kailiu. D.Paulauskas sako, kad išlaikyti vaikų koncentraciją – didžiausias iššūkis dirbant su Z karta.

„Turi jiems kelti trumpalaikius tikslus – tik taip jie susitelkia į darbą. Jiems sunku susikoncentruoti į ilgalaikį tikslą. Pasakysi, kad po pusmečio žaisime čempionate, kuriam dabar reikia ruoštis, – numos ranka. Pasakysi, kad po savaitės bus testavimas ar svarbios varžybos, – įsitrauks į darbą. Taigi formuluojant užduotis reikia stengtis sudaryti kuo daugiau trumpalaikių tikslų ir taip eiti didesnio tikslo link“, – pataria futbolo treneris.

Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos tinklinio trenerė Diana Četkauskienė priduria, kad vaikai labai nemėgsta monotonijos, ilgo darbo, kartojimų – jiems reikalinga nuolatinė kaita. „Mes darydavome tai, kas būdavo pasakyta – kaip reikia ir kiek reikia. O ši karta daro ir klausia „kodėl?“, „kam to reikia?“. Jie linkę kvestionuoti ir ginčytis, – sako 2012 m. geriausia mergaičių tinklinio trenere Lietuvoje pripažinta D.Četkauskienė. – Jei pataisai, patari, gali išgirsti „pats žinau“ arba „o mano tėtis, dėdė ar dar kažkas sakė, kad taip ar anaip daryti reikia“. Jie mėgsta komentuoti, atsikalbinėti. Tai, atrodytų, apsunkina trenerio darbą, bet šie vaikai yra gyvesni, pasižymi įvairesnėmis emocijomis.“

Pasak tinklinio trenerės, šiuolaikinis treneris turi labai pasistengti, kad treniruotės būtų kuo smagesnės ir įdomesnės. Vaizdo žaidimų ir „TikTok“ karta yra įpratusi prie didelės kaitos, monotoniškos treniruotės greitai gali atimti ūpą, todėl, trenerės tikinimu, juos galima papirkti tik smagumu ir geromis emocijomis.

Šiuolaikiniai vaikai nori išmėginti daug veiklų, tad gali mesti pradėtą darbą vos po pirmojo nusivylimo. Tai apsunkina į ilgalaikę perspektyvą orientuotą ugdymą. „Jie blaškosi tarp draugų ir įvairių veiklų, tad vien tai, kad ateina iki treniruočių salės, jau yra didelis dalykas“, – šypsosi D.Četkauskienė.

D.Paulauskas sako, kad futbolas – dėkinga sporto šaka treniruotėms paįvairinti, bet vis tiek reikalingos nuolatinės pastangos. „Jei vaikas nemotyvuotas, nereikia forsuoti, reikia duoti pabandyti. Duoti kažką naujo, kažką lengvesnio ir sunkinti, sudominti individualiais iššūkiais. Svarbiausia – išlaikyti motyvaciją. Sudominti per žaidimą. Nebėra taip, kad nusprendė ir užsiims ta veikla: jei nepatiks – neprisivers ir liausis“, – perspėja treneris.

Olimpietė, sporto psichologijos koučerė Inga Stasiulionytė sutinka, kad motyvacinę ugnį treneris turi nuolat kurstyti. Pasak jos, jaunieji sportininkai nori jaustis pasitikinčiais ir galinčiais kažką nuveikti, o treneriai turi išlaikyti jų susitelkimą ir motyvaciją, nes vaikai šiandien turi labai didelį veiklų pasirinkimą.

Netinka profesionaliam sportui?

Išklojęs į sąrašą savybes, kurios priskiriamos Z kartai, gali susidaryti įspūdį, kad ši karta tiesiog nėra gimusi profesionaliajam sportui. Ypač tokiam, kuris reikalauja daugybės sunkaus darbo metų.

„Šiuolaikinis jaunimas labai vertina patogumą ir nelinkęs tverti skausmo, sunkumų, kurie sporte neišvengiami. Jie nori jaustis gerai ir patogiai, tad treneriams didelis klausimas, kaip priversti, paskatinti sportuoti nepaisant sunkumų“, – sako I.Stasiulionytė.

Bet ji nelinkusi sutikti, kad ši karta – netinkamas molis sportininkams lipdyti. Priešingai, ji turi savybių, kuriomis ankstesnės sportininkų kartos nepasižymėjo. Tiesa, kad jos atsiskleistų, darbo turi įdėti treneriai.

„Jie kur kas labiau subrendę pagal savo amžių. Turi daugiau žinių ir, palyginti su ankstesnių kartų jaunimu, stipresnį suvokimą apie pasaulį ir apie tai, kas vyksta su jais pačiais. Gali diskutuoti sudėtingomis temomis, turi išsamią nuomonę, jei tik duodi galimybę ją išreikšti, jei pasitiki, jei girdi juos. Ta branda sporte daug duoda“, – pabrėžia psichologė.

Pasak I.Stasiulionytės, jei šios kartos atstovus nukreipi teisinga vaga ir paaiškini, kodėl kyla sunkumų, išmokai per juos eiti, atsiskleidžia tos savybės, kurių reikia profesionaliam sportininkui. O branda suteikia gilesnių prasmės suvokimo ir savikontrolės įgūdžių, bet tam reikia kur kas daugiau ir iš anksčiau skirti dėmesio psichologiniam parengimui.

Taigi kaip priversti Z kartą prakaituoti treniruotėse? Ogi rodant asmeninį dėmesį. „Gavę dėmesio jie išlieka sporte. Arba kai pradeda matyti prasmę“, – paaiškina I.Stasiulionytė.

„Girdžiu tai ir iš paties jaunimo: juos įkvepia skiriamas dėmesys. Paprasčiausias dėmesys, kuris ateina iš girdėjimo. Labai dažnai apklausose jauni sportininkai pabrėžia, kad jų iki galo neišklauso, neišgirsta. Ir tai susiję su sunkumais, patiriamais treniruotėse, kai pradeda skųstis „nenoriu“, „sunku“, „kančia“.

Reikia skirti dėmesio ir išmokyti suprasti, kas yra skausmas, kodėl jis atsiranda, kaip tai spręsti, ir tuomet jie noriai ir gražiai išmoksta su tuo susidoroti. Anksčiau atrodė normalu gyventi per skausmą, gėrio ir atsipalaidavimo nebuvo tiek, kiek dabar sau gali leisti jaunimas.

Jie turi žinoti skausmo prasmę – tai nėra, kaip buvo anksčiau, išgyvenimo prasmė. Dabar tai turi būti tavo paties pasirinkimas. Ir reikia įkvėpti noro pasirinkti. Sakyti: matau, kad tau skauda, bet ar nori siekti tolesnių aukštumų? Ką padarysi dėl to? Pasiduosi ir pasitenkinsi tuo pačiu lygiu? Kai jie pajaučia prasmę, darbas gali būti labai produktyvus“, – patarimų pateikia I.Stasiulionytė.

Trokšta lyderystės, bet bijo konkurencijos?

Pagrindinė Z kartos sportininkų savybė, kurią išskiria lengvaatlečius treniruojanti G.Kupstytė, – itin didelis lyderystės troškimas. Net darydami elementarius mankštos pratimus jie stengiasi būti greitesni, pirmesni. Trenerė sako netgi girdinti vaikų priekaištus tėvams, kad šie patys nesportavo ir neperdavė supergenų.

D.Paulauskas pripažįsta, kad apie lyderystės svarbą vaikų sporte šiandien kalbama kaip niekad daug. „Visuose mokymuose prašoma vaikų būti lyderiais, ugdyti lyderio savybes. Ne komandines, bet asmenines savybes. Tėvai irgi spaudžia būti lyderiais. Turi rodyti iniciatyvą, reikštis“, – aiškina D.Paulauskas.

„Lyderystę matau iš asmenybės, charakterio ugdymo pusės, – priduria I.Stasiulionytė. – Visuomenė vis labiau eina į individualizmą, kur kiekvienas žmogus tampa prekės ženklu. Tai skatina socialinė medija. Svarbiausia – kontroliuoti, koks tas įvaizdis turėtų būti. Tai vienas didžiausių klausimų dirbant su jaunais sportininkais: kokias savybes jie nori turėti ir išryškinti? Ir kad būtum stiprus komandos narys, ir kad žinotum, kas tu esi kaip individas. Kaip įsiliesi į komandą neprarasdamas autentiškumo?“

D.Paulausko pastebėjimu, komandiniame sporte jau nebėra nuostatos, kad komanda yra svarbiausia. Dabar žaidėjas yra svarbiausias, visapusiškos asmenybės ugdymas. Ir rengiama ne komanda, bet asmenybės, o tada iš stiprių žaidėjų lipdoma komanda.

„Bet ar jie nori konkuruoti – čia jau kitas klausimas. Aplinka sako, kad turi konkuruoti, būti lyderiais, bet… Jei pamato, kad juos aplenkia, jiems sunku psichologiškai nusiteikti vėl vytis. Šiuolaikiniai vaikai greitai pasiduoda, – į dar vieną niuansą atkreipia dėmesį futbolo treneris. – Anksčiau, būdavo, atvažiuodavo kaimo komanda, nesuprantanti, kad miesto ar kitos šalies komanda daug stipresnė. Jie sukandę dantis kovodavo, nors ir pralaimėdavo. O dabar, jei žino lygį, mato, kad varžovai stipresni, – net nesikauna. Sunku motyvuoti tokiais atvejais. Tada jie sako taip: jis už mane stipresnis, nesivaržysiu su juo. Bet vis tiek mąsto kitaip: taip, aš noriu būti geriausias.“

Todėl, pasak D.Paulausko, svarbu žiūrėti, kad treniruotėse būtų lygi konkurencija, kad silpnesniam nereikėtų varžytis su stipresniu, antraip motyvacija sportuoti kris.

Lygiavertis bendravimas – naujoji valiuta

Kaip pasiekti idealų trenerio ir auklėtinio ryšį dirbant su Z karta? Kalbinti specialistai pabrėžia, kad šiai kartai itin svarbus lygiavertis bendravimas. Tai ir yra raktas į kokybišką bendrą darbą.

„Reikia bendrauti, – sako D.Paulauskas. – Kai bendrauji, susirenki daug informacijos. Sužinai, kas vaikui įdomu, kokie jo tikslai, kas jį motyvuoja, ko jis nori iš treniruočių. Jei to nežinosi, bus labai sunku.“

„Svarbu išlaikyti pagarbų bendravimą, domėtis jais, atsižvelgti į jų nuomonę. Metodika „nes aš taip pasakiau“ nebetinka, būtinas artimesnis ryšys, – kolegai treneriui pritaria D.Četkauskienė. – Ši karta drąsiau reiškia savo nuomonę, labiau už save pakovoja. Treneriui į akis gali pasakyti, kas nepatinka. Jie daug drąsesni.“

Prisimindama buvusias auklėtines D.Četkauskienė sako, kad visada būdavo išlaikomas tam tikras atstumas, o šios kartos atstovai nebijo prieiti, apsikabinti, pagirti trenerės išvaizdos, pasidalyti savo savaitgalio įspūdžiais.

Psichologė I.Stasiulionytė pritaria, kad bendravimo įgūdžiai vaikų treneriams šiandien kaip niekad svarbūs. „Vaikai labai vertina trenerių dėmesį ir tai, kaip su jais elgiamasi. Jiems tai svarbu. Treneriai turi daugiau dėmesio skirti bendravimui ir vaiko pasitikėjimui savimi kelti. Tai yra ne tik techninėms ar fizinėms treniruotėms, bet ir psichologijai“, – pataria I.Stasiulionytė.

Klaidos ir pralaimėjimai tapo vieši

G.Kupstytės tikinimu, Z kartos vaikai lengviau priima pastabas, jei ryšys artimesnis: „Šiai kartai svarbu jaustis lygiaverčiais. Lygiavertis bendravimas kuria jaukesnę atmosferą, tampa lengviau sakyti pastabas. Jeigu to ryšio nėra, net ir taiklią pastabą gali priimti kaip priekaištą, užsidaryti ir išprovokuoti atmetimo reakciją išorinei informacijai. Be to, pastabas reikia stengtis sakyti po pagyrimų.“

„Šiai kartai nepatinka griežti nurodymai, jie jautriai priima kritiką, jiems svarbu būti pripažintiems, pagirtiems. Varžybų metu, ypač tarp paauglių merginų, juntama klaidos baimė. Todėl stengiuosi išlaviruoti nepasakydama, kas negerai, o vis pagirdama, ką daro tinkamai“, – savo darbo metodais pasidalija D.Četkauskienė.

„Vaikai nelinkę pripažinti savo klaidų, teisinasi. Įtikini tik parodęs varžybų ar treniruočių įrašą“, – sako D.Paulauskas ir priduria, kad vaizdo įrašus geriau siųsti kiekvienam atskirai, o ne kritikuoti prieš komandą.

„Dėmesys, asmeninis ryšys ir įsiklausymas – labai svarbu, nors treneriams gana sunku pereiti į bendravimą, prie kurio jie nėra įpratę ir kurio anksčiau galbūt netgi būdavo vengiama“, – priduria I.Stasiulionytė ir primena, kad kiekvienam vaikui kritiką, pastabas reikia pateikti skirtingai.

„Tėvai susirūpinę, nes nežino, kaip padėti savo sportuojantiems vaikams tvarkytis su emocijomis, ypač po pralaimėjimų. Ir patys vaikai pripažįsta, kad emociškai po pralaimėjimų būna sunku, – sako psichologė ir atkreipia dėmesį į dar vieną naują reiškinį: – Naujosios kartos problema yra viešumas – viskas fiksuojama vaizdo įrašuose, patenka į socialinius tinklus, kur visos klaidos, visi pralaimėjimai visų matomi. Anksčiau, jei pralaimėdavai, sužinodavo tik artimiausi žmonės, o dabar mato visas pasaulis. Tai visiškai nauja problema, su kuria reikia išmokti tvarkytis.“

Vis dėlto negalima visko nurašyti kartos charakteristikoms, įsitikinusi G.Kupstytė. Kiekvienai kartai priskiriami tam tikri stereotipai, bet, pasak trenerės, viskas priklauso nuo kiekvieno individo: „Kiekvienas vaikas kitoks, skirtingas, su savo vidiniu „aš“. Dirbdama stengiuosi kurti tuos ryšius iki kiekvieno ieškodama skirtingo kelio. Nors atrodo, kad Z kartos vaikų nereikia spausti, jog neužsidarytų savyje, turiu daug tokių vaikų, kuriems spyris į sėdimąją puikiai suveikia!“

„Į kiekvieną auklėtinį reikia žiūrėti kaip į asmenybę. Kiekvieną individualiai išanalizuoti ir tuomet pasirinkti darbo kryptį. Ne prisitaikyti prie kiekvieno, bet kiekvienam pritaikyti metodiką, kad vaikas eitų paskui tave. Ir jei sudominsi – eis“, –įsitikinęs D.Paulauskas.

Daugeliui tų, kas gimė 1995-aisiais ir vėliau, COVID-19 sukėlė pirmąją tikrą jų gyvenimo krizę. Juk 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais prasidėjusią, daug nežinios pasėjusią terorizmo bangą ar 2008-ųjų ekonominę suirutę jie išgyveno būdami vaikai. Galiausiai užaugo pasaulyje, kuriame nėra valstybių sienų, o gyvenimas tėra galimybė įgyvendinti savo ambicijas. Dėl karantino apribojimų prarasta asmeninio pasirinkimo laisvė Z kartai yra kol kas didžiausia iš visų patirtų katastrofų. Todėl jos elgesys, esant šiai ribinei situacijai, nusipelno daugiau patyrusių kartų dėmesio.

Kol Lietuvos tyrėjai nelepina operatyvia analize, verta užmesti akį į užsienio mokslininkų atliktus tyrimus. Juolab kad mūsų jauniausiųjų bendrapiliečių elgesį jau seniai pasaulinės tendencijos lemia labiau nei vietos tradicijos. Antai šešiose šalyse Oksfordo universiteto atlikto tyrimo išvados atskleidė, kad Z karta suvokė pandemijos dramatiškumą, bet ilgainiui jie it skęstantysis griebėsi šiaudo: dauguma Z kartos atstovų internete ieškojo – ne, ne virusologijos tyrimų ar galimos epidemijos raidos matematinių prognozių. Jie bėgo nuo realybės į juokingų vaizdelių pasaulį, daug intelekto nereikalaujančią "TikTok" platformą. Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas. Dėl jo ir, matyt, dėl patirties stokos Z karta blaškėsi ieškodama savojo santykio su naująja realybe. Jei pandemijos pradžioje absoliuti dauguma Z kartos krizę laikė galimybe, vėliau nuomonė keitėsi priklausomai nuo didinamų ar lengvinamų apribojimų. Kai valdžios veiksmai kasdieniams pasirinkimams tapo svarbesni nei instagramo žvaigždžių nuomonė, kiek sumažėjo ir jaunėlių apolitiškumas. Tą, beje, atskleidė ir Lietuvoje atliktos apklausos: tęsiantis karantinui, sumažėjo valdžios lyderiams abejingų jaunuolių.

Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas.

Tačiau bene įdomiausia tema, atspindinti Z kartos išskirtinumą, – jos santykis su sąmokslo teorija, kad COVID-19 krizė sukelta dirbtinai. Išmaniausioji iš visų kartų ne tik tiki šia siaubo pasaka – pandemijos laikotarpiu Z kartos atstovų gretos dar pagausėjo. Fundamentalių žinių stoka, hipertrofuotas kritinis mąstymas, kai oficialioji informacija iš anksto atmetama, – visa tai kalba ne tik apie bendrojo lavinimo sistemos ar pilietinio švietimo broką, bet ir apie puikią dirvą visokio plauko populistams. Kokį šalutinį poveikį COVID-19 sukels Z kartai, matyt, priklausys ne tik nuo bendrosios epidemiologinės situacijos, bet ir nuo visuomenės lyderių gebėjimo kalbėti įtaigiau už sąmokslų sėjikus.

Bendravimo įgūdžių kaita

Ar prisimenate, kada paskutinį kartą gatvėje užkalbinote nepažįstamą žmogų ir jūsų pokalbis išsirutuliojo į gražią draugystę? Didžiajai daliai jaunimo tai skamba kaip iš praėjusio amžiaus ar yra matyta tik filmuose.

Paradoksalu, bet "Samsung" skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos "Skaitmeninis moksleivio IQ" 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik 70 proc. Lietuvos jaunuolių nepažįstamus lengvai prisileidžia, tačiau, ne realybėje, o socialiniuose tinkluose. Apklaustieji teigia, kad priimti nepažįstamus žmones į draugus ir su jais pradėti bendrauti nėra nieko blogo.

Daugiau nei pusė 14–18 metų tyrime dalyvavusių jaunuolių prisipažįsta socialiniuose tinkluose pradėję bendrauti su visiškai nepažįstamu žmogumi ir taip užmezgę draugystę. Ne visi teigia su naujais draugais bendraujantys ir realybėje – daugeliu atveju virtualiojoje erdvėje rasti bendraminčiai lieka virtualiaisiais draugais.

Iš kitos pusės – internetas tapo galimybe tiems, kurie yra nedrąsūs ar neranda bendraminčių. Vykdytos apklausos duomenimis, 68 proc. moksleivių tvirtina labiau savimi pasitikintys, nes turi laiko apgalvoti, ką atrašyti pašnekovui.

Virtuali erdvė neturėtų tapti pagrindine platforma, kurioje praleidžiama daugiausia laiko.

Tapatybės iškreipimas

Socialiniai tinklai ir juose matomos tūkstančius sekėjų turinčios įžymybės ypač didelę įtaką daro bręstantiems ir savo identiteto ieškantiems paaugliams. Virtualiojoje erdvėje viešinamos prabangaus gyvenimo akimirkos, kelionių momentai ir gražūs daiktai daugeliui paauglių atrodo siekiamybė, o influencerio gyvenimas – amžinos atostogos.

Tad nemaža dalis paauglių seka savo dievukų pėdomis ir viešina kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Netgi keturi iš dešimties paauglių teigia, kad ne viską, ką jie daro virtualiojoje erdvėje, išdrįstų padaryti ir realybėje.

Tad prieš viešinant įrašus geriausia pagalvoti – ar norėtumėte, kad šią informaciją pamatytų tėvai, mokytojai ar būsimas darbdavys? Jei atsakymas ne, nuo publikavimo reikėtų susilaikyti.

Moralinių vertybių pokyčiai

Internetas suteikia daug galimybių atskleisti savo užslėptus talentus ir lengviau pasiekti bendraminčių auditoriją. Tačiau virtualioji erdvė neturėtų tapti pagrindine platforma, kurioje praleidžiama daugiausia laiko.

Susirašinėjimo programėlėse naudojami jaustukai leidžia į nepatogų klausimą atsakyti viena šypsenėle, o nepatikusį asmenį galima tiesiog užblokuoti. Nors šios galimybės gali kartais pasitarnauti, dalis jaunuolių laiko tai savaime suprantamu dalyku, kaip lengvai išsisukti iš nepatinkančios situacijos.

Pasauliniai tyrimai rodo, kad per didelis įsitraukimas į socialinius tinklus gali kelti rimtą grėsmę ateities kartos socialiniams įgūdžiams ir vertybėms. Nemokėjimas spręsti problemų, dirbti komandoje ar išreikšti savo nuomonę realybėje, gali tapti rimtu iššūkiu, jei paaugliai nežinos tinkamo elgesio taisyklių internete ir kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp realybės ir bendravimo socialiniuose tinkluose.

Dėl to tokios programos, kaip "Skaitmeninis moksleivio IQ" skatina jaunuolius laiką internete leisti produktyviai – ne tik naršyti socialiniuose tinkluose, bet ir išnaudoti skaitmenines priemones, ruošiant namų darbus ar lavinant įvairius įgūdžius. Pavyzdžiui, ieškodami naujų sprendimų, kaip pateikti pristatymą pamokoje, ne tik paruošite įdomią, profesionaliai atrodančią prezentaciją, bet ir patys, būdami užtikrinti savo turiniu, kalbėsite laisviau.

Iš kūdikio bumo kartos žmonių (dabartiniai 54-75 metų žmonės), beveik pusė nesinaudoja socialiniais tinklais, X kartoje – į juos ranka numoja jau tik penktadalis, o Y kartoje – vos 5 procentai žmonių.

„Akivaizdžiai matome stiprėjančią „įsitinklinimo“ tendenciją ir jos sąsają su amžiumi. Jeigu jaunimas turi telefoną ir internetą, tai naudojasi ir socialiniais tinklais. Jie tapo tiesiog neatsiejami vienas nuo kito. Pavyzdžiui, FB per savaitę pasiekia 97 procentus Z kartos žmonių“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.

Pasak Arijaus Žako, vieno marketingo agentūros vadovo, pagal feisbuko ir instagramo  rekomendacijas, nacionalinių kampanijų metu pasiekus 80 proc. auditorijos laikoma, kad pasiekti visi.

„Bet koks skaičius, viršijantis 80 proc. pasiekiamumą, yra fantastinis. Reikėtų įvertinti, kad ne visi vartotojai turi galimybę įsijungti socialinius tinklus kasdien, be to, yra limitai, kiek turinio ir reklamų per vieną dieną gali pamatyti vienas vartotojas. Todėl tyrime rodomas socialinių tinklų potencialas yra didesnis nei galima būtų tikėtis“, – sako ekspertas.

Populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje išlieka feisbukas (juo per savaitę naudojasi 71 proc. šalies gyventojų), gerokai atitrūkęs nuo intagramo (24 proc.) ir pinteresto (12 proc.); penketuko rikiuotę užbaigia tviteris ir „LinkedIn“ – abu nesiekia po 5 proc. Dar po porą procentų surenka „VKontakte“ (2,8 proc.) ir pažinčių svetainė „Tinder“ (2,5 proc.).

Ekspertai pastebi, kad analizuojant populiariausių svetainių TOP5 pagal kartas, jaunimo tope nebelieka tiesioginių žiniasklaidos svetainių, nors jos patenka į vyresnių žmonių topus.

„Matome, kad nuo X kartos atsiradusi socialinių tinklų dominavimo tendencija su kiekviena tolesne karta vis stiprėja, o Z karta naujienas jau faktiškai sužino daugiausia per socialinius tinklus, o ne per tiesiogines žiniasklaidos svetaines“, – sako J.Dundulytė.

A.Žako teigimu, tai rodo pakitusius jaunosios kartos vartojimo įpročius.

„Viena vertus, taip yra todėl, kad dabar dominuoja greitai vartojamas, dinamiškas, besikeičiantis turinys. Aktualiausia informacija tampa ne globalios naujienos, o tai, kas svarbu man – draugai, artimieji, žinomi žmonės, kurie imponuoja. Kita vertus, jaunoji karta susiranda ją dominančią informaciją ir skaito naujienų portalus, tik juose apsilanko tais atvejais, kai kažkas iš pažįstamų pasidalina aktualia nuoroda socialiniuose tinkluose“, – sako socialinių tinklų žinovas.

Analizuojant pokyčius pagal kartas, pastebimas atotrūkis pagal kanalams teikiamą pirmenybę. Kūdikio bumo kartos žmonės dar aktyviai naudoja bent du tiesioginius media šaltinius – tuo tarpu Z kartos tope jų nėra. Ir atvirkščiai, Z kartos tope įsitaiso 2 kanalai, kuriais kūdikio bumo kartos tope net nekvepėjo: „Youtube“ ir instagrame. Įdomu tai, kad pastarasis į TOP5 patenka tik Z kartoje, bet šioje amžiaus kategorijoje juo jau naudojasi 62 procentai. „Youtube“ turi nemažai ir vyresnių gerbėjų, o Z kartai tai trečia mėgstamiausia svetainė, per dieną pasiekianti 75 proc. šio amžiaus auditorijos.

Dar vienas įdomus aspektas, kad pasaulyje populiarus tviterio socialinis tinklas, kuris pas mus yra nišinis ir juo naudojasi vos 1-3 proc. kūdikio bumo ir X kartos, Z kartoje jau turi daugiau kaip 14 proc. naudotojų.

„Gali būti, jog gerai mokėdami užsienio kalbą, dalis jaunimo lengvai naudojasi užsienyje populiariais tinklais, iš kurių sužino karštas pasaulio naujienas – arba ieško nišinių socialinių tinklų, kuriais nesinaudoja jų tėvai", – sako „Kantar“ media tyrimų vadovė.

Didėjant masiniam įsitraukimui į socialinius tinklus, atsiranda ir vartotojų dalis, nusprendžianti nuo jų atsiriboti.

„Dalis tai daro vardan maišto, dalis tiesiog nusprendžia padaryti pertrauką, kiti – ieško naujų, neatrastų kanalų. Pavyzdžiui, nurašytu laikytas „Snapchat“ pastaruoju metu prisikėlė ir jau kelintą ketvirtį iš eilės rodo stabiliai augančius rezultatus. Bruzdesiai trinti socialinių tinklų paskyras periodiškai iškyla, bet net ir po didžiausių feisbuko skandalų, vartotojų apčiuopiamai nesumažėjo“, – sako vyras.

Eksperto teigimu, toks sumažėjimas įmanomas tik atsiradus gerai alternatyvai, kurios kol kas nėra. „Piešiant ateities perspektyvą, socialinių tinklų įtaka ir galimybės artimiausius kelerius metus turėtų tik augti“ , – prognozuoja jis.

Orientacinis dabartinis kartų atstovų amžius: kūdikio bumo karta – dabartiniai 54-75 metų žmonės, X karta  43-53 metų, Y karta – 25-42 metų, Z karta –gyventojai, kuriems šiuo metu 16-24 metai.

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti 30 tūkst. tyrimų specialistų daugiau nei 100 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse.

„Kantar“ yra WPP dalis. Tarptautinės „Kantar“ grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė „Fortune Top 500“ kompanijų, o klientų skaičius viršija 8 tūkstančius. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba 119 darbuotojų.

Neturėkime lūkesčių, kad jie šokinės iš džiaugsmo

D. Jonušienė pataria per šventes neturėti lūkesčių, kad viskas vyks taip, kaip TV reklamoje. "Jeigu mama kasmet labai stengiasi, kad prie vaišėmis apkrauto stalo nebūtų alkanų, taip pat ji elgsis ir šiemet. Todėl reikėtų ne susierzinti, o pasidžiaugti, kad ji stengiasi parodyti, kaip labai mus myli. Tad tiesiog pasistenkime kitus pagirti už puikias pastangas. Močiutę – už gardžius valgius, dėdę – už tai, kad atėjo pasipuošęs nauju megztiniu, paauglį sūnėną – už tai, kad "net" 15 minučių pasėdėjo prie bendro stalo… Kitaip tariant, pasidžiaukime tuo, kas pavyko", – kalba pašnekovė, pastebėdama, kad daugelyje namų per šventes susirinks trijų kartų žmonės – kūdikių bumo kartos seneliai, X arba Y kartų tėvai ir Z kartos vaikai bei anūkai. Ir visi be galo skirtingi – vyriausieji nuo kūdikystės buvo mokomi be išlygų paklusti suaugusiųjų taisyklėms, vidurinieji mokėsi, taisykles derindami su praktika ir maištaudami, o štai mažieji visiškai kitokie – protingesni, kritiškesni, pasižymintys holistiniu mąstymu ir stebinantys savo įžvalgomis. Jų pagarbą suaugusieji turi užsitarnauti, o reikalavimus pagrįsti argumentais. "Mes laukdavome bet kokios dovanos. Bet turime susitaikyti, kad taip nebebus. Mat dabartiniai vaikai visur ieško gilesnių prasmių, stengiasi patirti, eksperimentuoti, diskutuoti. Todėl nereikia tikėtis, kad gavę žaislą, jie ilgai juo džiaugsis", – neabejoja pašnekovė.

Pasak D. Jonušienės, renkant dovaną visų pirma reikėtų pagalvoti, kokia žinutė ja siunčiama. "Dovana yra tam tikra meilės išraiška. Kitaip tariant, tai puikus būdas išreikšti savo jausmams. Bet lietuviai dažnai būna emociškai labai uždari, nemoka ar netgi bijo atsiverti kitiems“, – dėsto  psichologė, pastebėdama, kad dabartinės kartos vaikai, gyvenantys daiktų pertekliuje, netgi negali tinkamai įvertinti gaunamų dovanų. O jų per šventes vis tiek norisi. "Negali vaikui pasakyti, kad per šventes svarbiausia – šeimos bendrystė, todėl dovanų nebus. Suaugusiųjų užduotis – šiuos abu dalykus suderinti. Dovana gali tapti laišku, nešančiu žinutę, kad svarbiausia – pabūti visiems kartu. Dovanojant mergaitei, tarkime, lėlių vežimėlį, ar berniukui radijo bangomis valdomą automobilį, reikėtų kartu padovanoti ir pažadą šiuos daiktus drauge išbandyti. Ir pažadą ištęsėti. Bendrystės skatinimo funkciją galima suteikti bet kokiam daiktui – pyrago kepimo formelei, rogutėms, dėlionei ir t. t.", – vardija D. Jonušienė.

Pasak jos, suaugusieji tarsi ir supranta, kad svarbiausia turėtų būti bendravimas su vaikais. Tačiau į namus atėjus svečiams, mažieji neatsitiktinai pirmiausia žiūri į jų rankines – nes dažnai gauna dovanų. "Tai mes, suaugusieji, vaikus orientuojame į daiktus, tokiu būdu patys sau pasirašydami pliusą už parodytą dėmesį. Nors tikriausiai nėra vaiko, kuris nenorėtų drauge pasidžiaugti atnešta dovanėle ar pažaisti slėpynių", – neabejoja specialistė.

Laiškas Kalėdų Seneliui – rimčiau nei manote

D. Jonušienė neabejoja, kad yra nuostabu, jog dabartiniame informacinių technologijų pasaulyje gyvenantys vaikai iki gana vėlyvo amžiaus vis dar tebetiki Kalėdų Seneliu, nes vaiko fantazija yra labai svarbi jo emociniam intelektui. Gyvenimas į realybę augantį žmogų natūraliai sugrąžins, tačiau jokiu būdu nereikia užbėgti įvykiams už akių ir savo protingai atžalai imti aiškinti, kad Kalėdų Senelio nėra. Vaikui ši žinia gali būti netgi traumuojanti.

Pašnekovė pataria renkant kalėdinę dovaną remtis tuo, ką vaikas Kalėdų Seneliui parašė laiške. Tačiau suaugusieji šiuo atveju turėtų vaikui padėti. Nes jam  pačiam sugalvoti, ko prašyti, sunku. Dėl to vėliau namuose ir gali atsirasti šimtoji besimėtanti lėlė ar šimtasis žaislinis automobilis. "Galbūt mergaitei patinka šokti ir balerinos sijonėlis būtų svajonių dovana, apie kurią ji pati net nepagalvojo? Gal ir taip, bet vaikas visuomet tikisi, kad bus išpildytas būtent laiške įrašytas prašymas! Jeigu vaiko noras pernelyg brangus ar net nerealus, dar prieš rašant laišką nukreipkite jį kuklesne kryptimi", – pataria pašnekovė, teigianti, kad vaiko laiškas Kalėdų Seneliui yra kur kas rimtesnis dalykas nei daugelis mano.

"Vaiko kantrybę laukti kalėdinės dovanos reikėtų labai vertinti, nes tai vienas iš nedaugelio atvejų per metus, kuomet jis sugeba savo poreikio patenkinimą atidėti vėlesniam laikui", – pastebi ji. 

Remiantis Z. Froidu, žmogaus asmenybę sudaro trys dalys: id, ego ir superego. Id dalis dominuoja vaikystėje ir remiasi malonumo principu, t. y. "noriu ir gaunu". Brandus žmogus, kurio ego susiformavęs, suvokdamas realybę savo poreikių patenkinimą sugeba atidėti vėlesniam laikui. Tarkime, užbaigsiu darbą, tada eisiu į kiną. Superego yra tam tikros visuomenės taisyklės, kurias perimame iš vysesniosios kartos ir kurių laikomės.

"Tačiau kas nutiko šiandien? Pastaruoju metu ir suaugusiųjų amžiaus žmonės pasižymi vis dažniau dominuojančia id asmenybės dalimi. Vadinasi, mes savo vaikams nepadedame išsiugdyti ego ir suaugę jie tampa tarsi vaikais, nenusiteikusiais palaukti. Dėl šios priežasties žmonės neretai skolinasi, ima greituosius kreditus. Tai yra noras čia ir dabar turėti namą, automobilį, nesugebant suderinti savo poreikių su realiomis galimybėmis", – šiandienos visuomenės realijas komentuoja pašnekovė, pabrėždama, kad vaiko mokėjimas atidėti savo poreikių patenkinimą vėlesniam laikui, t. y. Kalėdų laukimas, ugdo jo emocinę savikontrolę, gebėjimą susidoroti su stresu.

Dovanojame pinigus – dovanojame energiją

Su pinigais vaikas nepažais. Tačiau, psichologės pastebėjimu, jų vietoje dovanų vis dažniau pageidauja net penkiamečių tėveliai. "Jeigu vaikas turi norą, kuriam būtina pasitaupyti, pinigai tampa instrumentu šiam norui įgyvendinti. Ir mes galime prie to prisidėti. Bet jeigu dovanojame 100 Eur todėl, kad vaiko ilgai nematėme ir norime užslopinti kaltės jausmą – taip būti neturėtų. Kitaip tariant, pinigai turi savo energiją, kurią reikėtų bandyti nukreipti vaiko atsakomybės jausmo, kūrybiškumo ugdymui. Pinigų vaikas jokiu būdu neturėtų gauti už tai, kad gerai atlieka savo pareigas. Nes šiandien gavęs 20 Eur, rytoj jis derėsis dėl 50-ties", – neabejoja D. Jonušienė.

Kad po mažųjų svečių vizito nereikėtų namų remonto

Per šventes daugelis sulaukiame svečių su mažais vaikais. Ir dažnai nutinka taip, kad atsipalaidavę tėveliai laiką leidžia prie stalo ar netgi gėrisi savo atžalų, gadinančių daiktus, terliojančių sienas, saviraiška. Į klausimą, kaip tokiu atveju reaguoti namų šeimininkams, psichologė pateikia vienareikšmį atsakymą: tik šeimininkai geriausiai žino, kas jų namuose galima, o kas ne. Todėl nereikėtų varžytis ir vaikui aiškiai pasakyti, kokios taisyklės galioja jūsų namuose.

"Nuo laikų, kuomet suaugusiųjų privalėjome tiesiog klausyti, iš tiesų perėjome į kitą kraštutinumą – kuomet vaikui leidžiama beveik viskas. Vaikų elgesio ribų klausimas šiuo metu labai aktualus, nes visi esame "pajungti" jų norams pildyti. Z karta puikiai moka pakovoti už savo teises. Tad tėvai turėtų priminti jiems ir pareigas. Kaip bebūtų, tėvai vaikus turėtų ne tik mylėti, bet ir tinkamai auklėti", – reziumuoja pašnekovė.

Anot iš Kauno kilusios choreografės Agnietės Lisičkinaitės, šiuo metu nėra daug kūrinių, skirtų jaunimui, o ir kurti bei sudominti tokią publiką labai sunku, jauniems žmonėms darosi sunku sutelkti dėmesį. Dialogo sukūrimui su žiūrovu šokio spektaklyje-vakarėlyje „Z +“ choreografė pasitelkia interaktyvią formą, kurios dėka kiekvienas žiūrovas gali tapti lygiaverčiu spektaklio dalyviu. Trys šokėjos: Greta Grinevičiūtė, Airida Gudaitė bei Sigita Juraškaitė kartu su savimi nusitempia į 40 minučių trunkantį Z kartos reivą.

Sukurti spektaklį apie šiuolaikinį jaunimą A. Lisičkinaitę įkvėpė aplinka: „Dažnai geriu kavą „Caffeine“, kuriame lankosi begalė paauglių. Mėgstu stebėti jaunimėlį gatvėse, jo stilių, elgseną ir manieras. Tai ir buvo pagrindinės mano inspiracijos. Ši Z karta yra tokia pati, kaip ir visos prieš tai buvusios: su savo pliusais, minusais bei laikmečio daroma įtaka. Pagrindinė priežastis, dėl kurios yra baiminamasi kalbėti apie šią kartą yra itin stiprus jos panirimas į naująsias technologijas. Tačiau jie, Z kartos atstovai, gimė, kai jau egzistavo internetas, taigi jie negali suvokti pasaulio be jo. Ir aš tame tikrai nematau jokios problemos. Tiesiog tai reiškia, kad reikia ieškoti priemonių skirtingų kartų susikalbėjimui.“

Spektaklis pasižymi interaktyvumu ir šalta, bet efektinga ir išjudinančia estetika, kurią kuria šviesų dailininkas Julius Kuršis, spektaklio scenografė Guoda Jaruševičiūtė, kostiumų dailininkė Rūta Kyguolytė, kompozitorius ir atlikėjas Žygimantas Gudelis – GON gyvai atliekamais beatbox ritmais.

Spektaklį, subalansuotą jaunajai kartai, bet tinkamą bei rekomenduojamą ir visiems kitiems, kurie neabejingi konceptualiems bei šiuolaikiškumu pulsuojantiems darbams, bus galima išvysti neįprastoje, šokiams ir vakarėliams tinkamoje erdvėje – Kauno lofte „Gargaras“ gruodžio 6 d. 19 val.

Bilietus į spektaklį galite įsigyti „Tiketos“ kasose, tiketa.lt ir teatrai.lt tinklalapiuose bei knygynuose „Vaga“. Bilietams taikomos įvairios nuolaidos. Daugiau informacijos – airos.lt.