Šį mėnesį Talibano valdžia sukėlė tarptautinį pasipiktinimą dėl to, kad išplėtė draudimą afganistanietėms dirbti nevyriausybinėse organizacijose įtraukdama ir JT.

„Islamo emyratas nenori sudaryti kliūčių Jungtinėms Tautoms, – trečiadienį pareiškė vyriausiasis Talibano atstovas ryšiams su visuomene Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas). – Veikiau ji nori aiškiai pasakyti, kad tai yra Afganistano vidaus klausimas, kuris niekam nekelia problemų ir kurį turėtų gerbti visos pusės.“

Talibano valdžia, remdamasi griežta islamo interpretacija, nuo 2021 metų, kai užėmė valdžią, įvedė daugybę apribojimų Afganistano moterims, įskaitant draudimą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti valstybinėje tarnyboje.

JT antradienį pareiškė, kad dėl šio draudimo ji priversta rinktis, ar tęsti veiklą Afganistane.

Pasaulinė organizacija pareiškė, kad negali laikytis draudimo, nes jis yra „neteisėtas pagal tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją“.

Tačiau Z. Mujahidas teigė, kad sprendime nėra jokios diskriminacijos.

„Priešingai, atsižvelgdami į religinius ir kultūrinius interesus, esame įsipareigoję ginti visas mūsų žmonių teises“, – sakė jis.

Griežtėjantys suvaržymai moterų atžvilgiu primena pirmąją Talibano vyriausybę 1996–2001 metais, kuri, JT teigimu, buvo atsakinga už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, ypač prieš mergaites ir moteris.

Po to, kai buvo paskelbtas draudimas, JT nurodė visiems savo afganų darbuotojams – vyrams ir moterims – neatvykti į darbą iki kito pranešimo.

Talibano valdžia gruodžio mėnesio draudimą pateisino tuo, kad gavo rimtų skundų, jog moterys nesilaiko grupuotės islamo aprangos taisyklių interpretacijos.

Protestuodamos kelios nevyriausybinės organizacijos sustabdė savo veiklą šalyje, todėl Afganistano gyventojai, kurių, pagalbos agentūrų duomenimis, pusė badauja, dar labiau kenčia.

Z. Mujahidas teigė, kad afganistaniečiai yra pajėgūs „atsistoti ant kojų“, tačiau šalies problemos kilo dėl sankcijų ir finansų bei bankų sistemai taikomų apribojimų.

Netrukus po to, kai Talibanas perėmė valdžią, Jungtinės Valstijos įšaldė maždaug 7 mlrd. dolerių (6,42 mlrd. eurų) Afganistano centrinio banko lėšų.

„Būtina, kad Jungtinių Tautų šalys narės išspręstų Afganistano turto įšaldymo, bankininkystės, kelionių draudimo ir kitų apribojimų problemą, kad Afganistanas galėtų daryti pažangą ekonominėje, politinėje ir saugumo srityse“, – sakė Z. Mujahidas.

„Vertiname ją, [nes] ji gali pagerinti Afganistano ekonomikos padėtį“, – naujienų agentūrai AFPsakė  Z. Mujahidas. 

Jis išreiškė viltį, kad šis žingsnis taip pat padės „paspartinti“ paralyžiuojančių ekonominių ir bankinių sankcijų, taikomų su islamistų grupe susijusiems subjektams, panaikinimą.

Talibų atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) per spaudos konferenciją taip pat sakė, kad vienas iš islamistų judėjimo įkūrėjų – mula Abdul Ghani Baradaras (Abdul Ganis Baradaras) – taps vyriausybės vadovo pavaduotoju.

Mula Yaqubas (Jakubas), Talibano įkūrėjo ir velionio vyriausiojo lyderio mulos Omaro sūnus, buvo paskirtas gynybos ministru, o vidaus reikalų ministro pareigas užims Sirajuddinas Haqqani (Siradžudinas Hakanis), Haqqani tinklo, laikomo viena kovingiausių Talibano grupuočių, lyderis, kuris taip pat tapo Talibano lyderio pavaduotoju.

Amiras Khanas Muttaqi (Amiras Chanas Mutakis), Talibano derybininkas Dohoje ir pirmojo režimo kabineto narys, buvo paskirtas užsienio reikalų ministru.

„Kabinetas nėra baigtas, jis tiesiog yra laikinas“, – sakė Z. Mujahidas Vyriausybės informacijos ir žiniasklaidos centre Kabule.

„Mes stengsimės priimti žmonių iš kitų šalies dalių“, – pridūrė jis.

Talibanas valdžią Afganistane užgrobė prieš tris savaites, bet vyriausybės sudėties neskelbė, kol nebuvo baigta JAV vadovaujama evakuacija.

Talibai žadėjo „įtraukią“ vyriausybę, kuri atspindėtų sudėtingą Afganistano etninę struktūrą – nors moterys vargu ar gaus aukščiausių postų.

Talibanas, iš sukilėlių grupės virstantis valdančiąja galia, turės spręsti virtinę didelių problemų, įskaitant Afganistanui gresiančias finansinę ir humanitarinę krizes.

Europos valstybės sako, kad nespės išskraidinti pavojuje atsidūrusių afganistaniečių iki rugpjūčio galo, todėl Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) iš visų pusių yra raginamas pratęsti evakuacijos terminą.

JAV vadovaujamos karinės pajėgos suaktyvino operacijas, kad iš Kabulo išskraidintų tūkstančius žmonių, Talibanui įspėjus, kad neleis JAV pratęsti visiško pasitraukimo termino.

Tačiau antradienį Z. Mujahidas pakartojo ankstesnį Talibano perspėjimą nepratęsti evakavimo iš šalies termino po rugpjūčio 31 dienos.

Griežtosios linijos islamistų grupuotė nurodė, kad amerikiečiai iš Afganistano išveža „afganistaniečių ekspertus“, įskaitant inžinierius.

„Mes prašome jų nutraukti šį procesą“, – per spaudos konferenciją Kabule pareiškė Z. Mujahidas.

Talibano atstovas taip pat paragino Afganistano vyriausybėje dirbančias moteris likti namuose, kol saugumo padėtis šalyje pagerės.

Prezidentas J. Bidenas pažadėjo laikytis numatyto pasitraukimo termino, tačiau patiria vis didesnį spaudimą išsiderėti daugiau laiko žmonių evakavimui.

Vokietija antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės iki numatyto termino neįstengs iš Kabulo išgabenti visų afganistaniečių, kuriems reikia apsaugos.

„Net jeigu (evakuacija) vyks iki rugpjūčio 31 dienos ar net keliomis dienomis ilgiau, neužteks [laiko] išskraidinti visus tuos, kuriuos mes arba Jungtinės Valstijos nori“, – televizijai „Bild TV“ sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).

Anksčiau Prancūzija pareiškė, kad turės nutraukti evakavimą iš Kabulo oro uosto ketvirtadienį, jeigu JAV laikysis numatyto termino. Ispanija taip pat sakė negalėsianti išgelbėti visų afganistaniečių, dirbusių Ispanijos misijose.

Tuo metu Didžioji Britanija pažadėjo, kad vėliau antradienį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime sieks šio termino pratęsimo.

„Jie nepriims moterų“

Po to, kai prieš devynias dienas Talibanas užgrobė valdžią Afganistane, iš šalies per Kabulo oro uostą pabėgo maždaug 50 tūkst. užsieniečių ir afganistaniečių, skelbia JAV vyriausybė. 

Dauguma afganistaniečių baiminasi, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per jų ankstesnį valdymą 1996–2001 metais, arba keršys už bendradarbiavimą su JAV palaikoma vyriausybe pastaruosius du dešimtmečius.

Talibanas, kuris du dešimtmečius trukusį karą baigė stulbinamai greitai sutriuškinęs vyriausybės pajėgas, viešai pakančiai žiūri į vykdomą evakuaciją.

Talibai savo žaibišką pergalę iškovojo J. Bidenui iš Afganistano išvedus beveik visus amerikiečių karius – tai buvo numatyta buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir judėjimo anksčiau pasiektame susitarime.

Tačiau po Kabulo žlugimo J. Bidenas buvo priverstas sugrąžinti tūkstančius karių žmonių evakuacijai užtikrinti.

Tuo metu laikraštis „The Washington Post“ antradienį pranešė, kad CŽV vadovas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) surengė slaptą susitikimą Kabule su vienu iš Talibano įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaru (Abdul Ganiu Baradaru). Šio susitikimo detalės neskelbiamos. Nei CŽV, nei Talibanas šios informacijos nepatvirtino.

„Afganistano siena su Tadžikistanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu ir Iranu, arba apie 90 proc. sienos, yra mūsų kontroliuojamos“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Zabihullah Mujahidas (Zabiula Mudžahidas).

Šio teiginio nepriklausomai patvirtinti nebuvo įmanoma.

JAV ir NATO baigiant išvesti savo karius, Talibano kovotojai tęsia puolimą visame Afganistane, užimdami teritorijas, sienos perėjas ir apsupdami miestus.

Pozicijas sustiprinę islamistai dabar kontroliuoja maždaug pusę 400 visų Afganistano rajonų.

Z. Mujahidas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė, kad Talibanas netoleruos džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) veiklos Afganistane.

„Galiu jus patikinti, kad neleisime IS aktyviai veikti šalyje, mūsų kontroliuojamose teritorijose“, – pareiškė jis.

„Šalyje nėra kovotojų iš Vidurio Azijos ar Kinijos“, – pridūrė Talibano atstovas.

Z. Mujahidas taip pat perspėjo, kad pasitraukus JAV ir NATO kariams Talibanas netoleruos šalyje jokių kitų pajėgų iš užsienio šalių – įskaitant Turkiją, šiuo metu vedančią derybas su Vašingtonu dėl Kabulo oro uosto kontrolės perėmimo.

„Jau atmetėme Turkijos poziciją ir pasakėme, kad po JAV pasitraukimo iš Afganistano neleisime kitoms užsienio pajėgoms likti šalyje dėl jokios priežasties“, – sakė Z. Mujahidas.

Su Afganistanu besiribojančiame Tadžikistane neseniai buvo atliktas pirmasis plataus masto kariuomenės parengties patikrinimas.

Talibų puolimas pastarosiomis savaitėmis priversdavo afganistaniečius pabėgėlius ir vyriausybės pajėgų karius kirsti Tadžikistano sieną.

Vidurio Azijoje karinių bazių turinti Rusija pranešė, kad kitą mėnesį šalia sienos su Afganistanu surengs karines pratybas kartu su Tadžikistanu ir Uzbekistanu.

Praėjus kelioms dienoms po JAV ir Talibano slaptų derybų žlugimo, minint rugsėjo 11-osios teroro išpuolių metines D. Trumpas pasigyrė, kad JAV pajėgos „smogė mūsų priešui smarkiau nei kada nors anksčiau, ir tai tęsis“.

„Trumpas (@realDonaldTrump) privalo veikti atsargiai“, – parašė Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) socialiniame tinkle „Twitter“.

„Jam dar reikia suprasti, su kokia tauta jis turi reikalą. Jo patarėjai privalo priversti jį (tai) suprasti ir pristatyti jam Imperijų kapines Afganistaną“, – prašė jis.

Iki šio savaitgalio augo viltys, kad derybininkams pavyks pasiekti susitarimą, leisiantį amerikiečiams sumažinti savo karių skaičių Afganistane.

Mainais Talibanas turėjo pažadėti užtikrinti saugumą nuo ekstremistinių grupuočių.

Tačiau šeštadienį tviteryje D. Trumpas paskelbė atšaukęs precedento neturintį savo susitikimą su Talibano lyderiais savo prezidentinėje Kemp Deivido rezidencijoje netoli Vašingtono, o vėliau pareiškė, kad derybos su kovotojais yra „mirusios“.

Talibano atstovo žinutė tviteryje pasirodė praėjus kelioms valandoms po grupuotės surengto mirtininko išpuolio Kabulo pakraštyje, per kurį žuvo mažiausiai keturi kariai.

Incidentas įvyko į pietus nuo sostinės, prie įvažiavimo į specialiųjų pajėgų bazę Čahar Asjabo rajone, susisprogdinus sprogmenų prikrautą automobilį vairavusiam mirtininkui.

„Keturi kareiviai žuvo ir dar trys sužeisti“, – pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Nasratas Rahimi (Nasratas Rahimis).

Maždaug 17 tūkst. karių turinčios Afganistano specialiosios pajėgos yra nedidelė dalis 300 tūkst. karių kontingentą turinčių Afganistano ginkluotųjų pajėgų, tačiau būtent šios pajėgos pastaraisiais metais surengė virtinę puolimų visame Afganistane.

Artėjant vėliau šį mėnesį numatytiems Afganistano prezidento rinkimams auga nerimas dėl galimo naujo smurto protrūkio, visoje šalyje vykstant vyriausybės ir Talibano pajėgų aršiems susirėmimams ir keliems kovotojų kontroliuotiems atokiems šiauriniams rajonams perėjus į vyriausybės pajėgų rankas.

Tačiau Talibanas toliau vykdo atakas, savaitės pradžioje pažadėjęs tęsti kovą su JAV pajėgomis Afganistane ir pareiškęs, kad Vašingtonas gailėsis nutraukęs derybas.

Afganistano Talibanas antradienį pareiškė, kad traukiasi iš šiaurinio Kundūzo miesto centro, norėdamas apsaugoti civilius gyventojus.

Talibano kovotojai sostinėje Kabule ir už jos ribų surengė virtinę išpuolių ir per kruopščiai paruoštą ataką buvo užėmę Kundūzo miestą.

„Mes norime patikinti mūsų žmones ir pasaulį, kad mes galime užimti tą miestą“, – sakė Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zalbihula Mudžahidas) savo pareiškime.

Kundūzo policijos viršininkas Mohammadas Qasimas Jangalbaghas (Mohamandas Kasimas Džangalbagas) sakė, kad iš miesto centro kovotojai išvaryti, o pabėgę vietos gyventojai pradeda grįžti į savo namus.

Du žmonės, tarp jų vienas vaikas, žuvo pirmadienį per Talibano kovotojų išpuolį prieš Afganistano parlamentą, per kurį aidėjo sprogimai ir šūviai, o deputatai skubėjo slėptis kilus chaosui, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas per šalies televiziją.

Ši ataka buvo surengta tuo metu, kai Afganistano prezidento pasiūlytas kandidatas į svarbų gynybos ministro postą atvyko prisistatyti įstatymų leidėjams. Ji baigėsi po dviejų valandų, kai žuvo visi septyni užpuolikai, tarp jų – sprogmenų prikrautą automobilį detonavęs kovotojas.

Išpuolis prieš šį itin svarbų kompleksą Kabulo centre kelia naujų klausimų apie saugumą šalyje, afganų pajėgoms kaunantis su vėl stiprėjančiu Talibanu nebepadedant NATO pajėgoms, kurios baigė savo kovinę misiją pernai gruodį.

„Pirmiausiai sprogmenų prikrautas automobilis detonavo pagrindinėje gatvėje netoli parlamento pastatų, o tuomet grupė užpuolikų įžengė į pastatą priešais parlamentą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kabulo policijos atstovas Ebadullah Karimi (Ebadula Karimis).

Per šį išpuolį žuvo du civiliai – moteris ir vaikas – nurodė policija ir Jungtinės Tautos.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Najibas Danishas (Nadžibas Danišas) sakė, kad užpuolikai buvo septyni, o Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per ataką buvo sužeistas 31 žmogus, tarp jų penkios moterys ir vaikas.

Dramatiškoje tiesioginėje televizijos transliacijoje matėsi pirmojo sprogimo momentas ir parlamente kilęs sąmyšis. Tuo metu parlamento pirmininkas Abdul Raufas Ibrahimi (Abdul Raufas Ibrahimis), sėdėdamas savo vietoje, ramiai sakė įstatymų leidėjas, jog „tai esąs elektros gedimas“.

Parlamentaras Mohammadas Reza Khoshakas (Mohamadas Reza Chošakas), kuris tuo metu buvo salėje, sakė išgirdęs „garsų sprogimų, po kurio nugriaudėjo dar kei mažesni sprogimai“.

„Po kelių sekundžių salė prisipildė dūmų, o parlamento nariai pradėjo bėgti iš pastato“, – jis sakė AFP.

Grupė mirtininkų paskutinį kartą mėgino šturmuoti parlamentą 2012 metais, surengę koordinuotas atakas keliose sostinės vietose, įskaitant diplomatinių atstovybių rajonus.

Talibanas, kurio režimas Afganistane buvo nuverstas 2001 metų pabaigoje per JAV vadovaujamą invaziją, greitai prisiėmė atsakomybę dėl naujausios atakos.

„Keli mudžahidai pateko į parlamento pastatą, – Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) rašo „Twitter“ žinutėje. – Ataka įvyko tuo metu, kai buvo pristatomas gynybos ministras.“

Tuo tarpu policija neigė, kad Talibano kovotojai įsiveržė į budriai saugumą parlamento kompleksą.

Afganų policijos pareigūnais persirengę Talibano mirtininkai sprogdintojai antradienį atakavo policijos būstinę Afganistano rytuose ir nužudė mažiausiai 20 žmonių, pranešė pareigūnai.

Naujausias išpuolis prieš vietos saugumo pajėgas buvo įvykdytas Logaro provincijos sostinėje Puli Alame, už maždaug 80 km į rytus nuo Kabulo.

Pirmasis mirtininkas detonavo savo bombą prie policijos būstinės vartų, o kitas susisprogdino prie saugumo patikros posto to komplekso viduje, sakė provincijos gubernatoriaus atstovas Dinas Mohammadas Darweshas (Dinas Mohamedas Darvišas).

Po to dar du sprogdintojai įsiveržė į valgyklą, kur policininkai buvo susirinkę pietauti, ir detonavę bombas užmušė daugiau pareigūnų, nurodė tarnybos.

Logaro provincijos policijos vadas generolas Abdul Hakimas Esaqzai (Abdul Hakimas Esakzajus) sakė, kad per ataką žuvo mažiausiai 20 žmonių, tarp jų du civiliai. Pasak jo, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.

Sprogdintojai vilkėjo policininkų uniformas, todėl sugebėjo prasiskverbti į komplekso vidų, nurodė Logaro provincijos tarybos narys Muhibullha Ghayratas (Muhibula Gairatas).

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame elektroniniame laiške prisiėmė atsakomybę dėl šio išpuolio.

Talibanas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino atakas prieš afganų karius ir saugumo pajėgas. JAV ir NATO pajėgos praėjusių metų pabaigoje baigė savo kovinę misiją šioje šalyje, o atsakomybę už Afganistano saugumą perėmė vietos pajėgos.

Mirtininkui, kuris vairavo sprogmenų prikrautą automobilį, pirmadienį paryčiais įsirėžus į NATO karinę koloną dideliame kelyje, vedančiame iš Afganistano sostinės Kabulo, žuvo vienas civilis afganas, pranešė pareigūnai.

Po kelių valandų kitam mirtininkui susisprogdinus prie klinikos, įsikūrusios į rytus nuo Kabulo esančioje provincijoje, žuvo viena moteris. Per trečią išpuolį bomba, detonavusi turguje sostinės šiauriniame pakraštyje, sužeidė 22 žmones, tarp jų tris vaikus, pridūrė pareigūnai.

Šie smurto išpuoliai buvo įvykdyti, kai Talibanas ir jį palaikantys kovotojai suintensyvino atakas, tarptautinėms pajėgoms ruošiantis išversti didžiąją dalį savo karių iš Afganistano iki šių metų pabaigos.

Talibanas prisiėmė atsakomybę dėl sprogdinimo Džalalabado plente – pagrindiniame kelyje, jungiančiame sostinę su viena JAV karine baze ir gyvenamuoju kompleksu, kuriame įsikūrę Jungtinių Tautų (JT) ir tarptautiniai kontraktininkai bei pagalbos darbuotojai.

Bent trys užsieniečiai buvo sužeisti per sprogdinimą, kurio taikiniu tapo jų šarvuotosios mašinos, nurodė policija.

Vienas JAV vadovaujamos NATO misijos Afganistane pareigūnas sakė, kad ta patrulių kolona buvo atakuota, tačiau nei vienas iš tarptautinių pajėgų karių nežuvo. Atstovas taip pat nepatvirtino, jog buvo sužeistų karių.

Sprogdintojas, vairavęs automobilį „Toyota Corolla“, rėžėsi į koloną prieš 7 val. vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku, sakė Kabulo policijos tyrimų departamento vadovas Faridas Afzali (Faridas Afzalis).

„Per tą sprogimą žuvo vienas mūsų tėvynainis, o trys užsieniečiai buvo lengvai sužeisti“, – nurodė jis.

Šis išpuolis buvo antroji per pastarąjį mėnesį ataka prieš tarptautines pajėgas Kabule, panaudojant užminuotą automobilį.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad tos atakos taikinys buvo užsienio karinė kolona ir kad žuvo keli kariai. Sukilėliai, siekiantys išstumti užsienio pajėgas iš Afganistano ir atkurti griežtą islamistinį režimą, kuris buvo nuverstas 2001 metais, savo išpuolių rezultatus dažnai perdeda.