„Jūs keičiate Lietuvą, pasaulį. Galime prigalvoti daug lozungų, bet jei valstybė nerodytų pavyzdžio, pokyčiai liktų tik popieriuje. Buvo skeptikų, kurie sakė, kad nėra įmanoma pasiekti užsibrėžtus rodiklius, bet matome, kad įmanoma, ir dar galime pakelti kartelę“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pridūręs, kad yra kuo pasigirti: nuo paslaugų sektoriaus, rangovų, maisto, transporto, statybų paslaugų teikėjų.

Apdovanoti lyderiai savivaldybių, ministerijų, Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų kategorijose. Taip pat žaliausi pirkimai statybų, maitinimo paslaugų, transporto srityje ir tiekėjai. Žaliai daugiausia pirkta nuotekų ir atliekų šalinimo, drabužių, medicinos įrangos, transporto, biuro prekių ir paslaugų, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko daugiausiai žaliųjų pirkimų – 74,4 proc. iš visų savivaldybės vykdytų pirkimų – iš visų savivaldybių. Tarp ministerijų geriausius rezultatus, be Aplinkos ministerijos, parodė Kultūros ministerija, kurios metinis žaliųjų viešųjų pirkimų rodiklis – 45,8 proc.

Apdovanoti ir trys žaliausi pirkimai statybų, maitinimo paslaugų ir transporto kategorijose. Statybos darbų žaliausiu pirkimu išrinktas Vilniaus kongresų rūmų kultūros paskirties pastato rekonstravimo darbų pirkimas. Pirkimą vykdė koncertinė įstaiga „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“. Žaliausio maitinimo paslaugų pirkimo apdovanojimą laimėjo Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla. Alytaus miesto savivaldybės administracija laimėjo žaliausio pirkimo transporto srityje apdovanojimą už elektrinių autobusų įsigijimą.

Lyderių apdovanojimai įteikti ir tiekėjams. Juos gavo elektrotechnikos, statybos ir renovacijos įmonė UAB „Žilinskis ir Co“, 2021 m. laimėjusi 14 žaliųjų pirkimų už 16,8 mln. eurų, kelių tiesimo įmonė AB „Eurovia Lietuva“, laimėjusi 11 žaliųjų pirkimų už 18,4 mln. eurų ir statybos įmonė „YIT Lietuva“, įgyvendinusi 10 žaliųjų pirkimų už 26,3 mln. eurų.

Pasveikintos buvo ir kitos organizacijos, perkančios žaliai. Tai – Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios 56,2 proc. pirkimų sudarė žalieji pirkimai, ir Vilniaus šilumos tinklai, įgyvendinę 50,7 proc. žaliųjų pirkimų. Už įvykdytą didžiausią žaliųjų pirkimų skaičių – iš viso 224 – apdovanota AB „Energijos skirstymo operatorius“.

2021 m. buvo pirmieji metai, kai žaliųjų viešųjų pirkimų dalis pradėta skaičiuoti nuo visų Lietuvoje atliktų viešųjų pirkimų, o metų gale fiksuotas didžiausias iki šiol žaliųjų viešųjų pirkimų rodiklis – 16,3 proc. Šiemet ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, turi tapti žaliaisiais, o nuo 2023 m. žalias turės būti kiekvienas viešasis pirkimas.

Žaliuoju pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.

„Valstybė yra pusės materialinių investicijų užsakovė, todėl labai svarbu, kad pirkimai būtų kuo žalesni, skatintų antrinį žaliavų panaudojimą, energetinį efektyvumą, ekologiją ir inovacijas. Džiaugiamės tomis ministerijomis ir valstybinėmis energetikos bei transporto įstaigomis, kurios suka žaliųjų pirkimų keliu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Trečio ketvirčio lyderių penketuke pirmauja Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos, pasiekusios 100 proc. žaliųjų pirkimų. Nuo jų nedaug atsilieka Kultūros ir Aplinkos ministerijos, kurių žalieji pirkimai sudarė atitinkamai 99 proc. ir 78,2 proc.

Žaliuosius pirkimus didina ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius V. Into akmenų muziejaus žalieji pirkimai siekė 100 proc., Aplinkos projektų valdymo agentūros – 90 proc. pirmuosius du ketvirčius, o trečiąjį ketvirtį – 100 proc.

Tai rodo, kad prie Vyriausybės nustatyto tikslo nuo 2023 m. pirkti tik žaliai artėjame vis sparčiau. Vasarą priimtas Vyriausybės nutarimas numato, kad nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – 50 proc.

Valstybė yra pusės materialinių investicijų užsakovė, todėl labai svarbu, kad pirkimai būtų kuo žalesni.

Keisti pirkimo įpročius skatina šių pirkimų sistemos ir teisinio reglamentavimo tobulinimas, didesnis dėmesys žaliųjų pirkimų dalyvių konsultavimui. Už tai yra atsakingas vasarą įsteigtas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Darniųjų pirkimų skyrus, kuris glaudžiai bendradarbiauja su žaliųjų pirkimų dalyviais, rengia mokymus ir metodinę medžiagą pirkimų vykdytojams, tobulina informacines sistemas, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, skatina informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą.

Pavasarį Aplinkos ministerija patikslino žaliojo pirkimo sąvoką, nustatė paprastesnę ir lankstesnę jo vykdymo tvarką. Liepą priimtas Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planas numato uždavinius ir jiems įgyvendinti skirtas priemones.

Numatyta, kad VšĮ Centrinė perkančioji organizacija LT (CPO), per kurią vykdomi viešieji pirkimai, plečia žaliųjų pirkimų reikalavimus atitinkančių produktų pasiūlą, elektroniniame kataloge pasiūlant produktus, kurie atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus ir kriterijus visuose prekių, paslaugų ir darbų centralizuotų pirkimų moduliuose. 2021 m. trečiąjį ketvirtį per CPO įvykdytų žaliųjų pirkimų vertė siekė 41 proc.

Aplinkos ministerija toliau tobulina žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Iki metų pabaigos bus atnaujinti statybų sektoriaus aplinkos apsaugos kriterijai.

2020-aisiais žalieji pirkimai, VPT duomenimis, sudarė 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.

„Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc. (...) Tikslas yra pirkti ekologiškus produktus – tiek maiste, tiek prekėse, tiek paslaugose“, – posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Atnaujintoje Nacionalinėje žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programoje numatoma, kad pereinamuoju laikotarpiu (nuo liepos iki gruodžio pabaigos) tokie jie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 metais – bent 50 proc., o nuo 2023 metų – 100 proc.

Numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, pirkimams gynybos ir saugumo srityje, taip pat užsienyje skelbiamiems tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems bendradarbiavimo projektams.

Gegužę metinę ataskaitą pristačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) skelbė, kad žaliųjų, inovatyvių ir kitų vadinamųjų darniųjų viešųjų pirkimų srityje Lietuva nepasiekia užsibrėžtų tikslų.

Žalieji pirkimai pernai turėjo sudaryti bent pusę visų pirkimų, tačiau jie tesudarė 9,6 proc. pirkimų vertės ir 5,5 proc. jų skaičiaus.

Aplinkos ministerija pranešė, kad skatinant žaliuosius pirkimus svarbus vaidmuo tenka VPT – ji įkurs Darniųjų pirkimų kompetencijų centrą.

Ministerija artimiausiu metu priims Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2025 metų priemonių planą. Jis numato, kaip tobulinti jų teisinį reglamentavimą, didinti perkančiųjų organizacijų bei subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją, užtikrinti tinkamą konsultavimą, skatinti informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą, stiprinti bendradarbiavimą su rinka.

Bus tobulinamos informacinės sistemos, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, užtikrinama, kad tinkamai būtų renkama ir sisteminama informacija apie žaliuosius pirkimus, stebima jų vykdymo pažanga.

„Dabartinė Vyriausybė užsibrėžusi tapti neutralia klimatui. Valstybė yra vienas didžiausių paslaugų, rangos ir prekių pirkėjų šalyje. Pakeldama savo pirkimų standartą, valstybė iš esmės gali paskatinti ekologiškų prekių pasiūlos proveržį, antrinių žaliavų panaudojimą renkantis produktus ir statyboje, socialiai tvarias paslaugas“, – pranešime sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerija nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turės tapti žaliųjų pirkimų kompetencijų centru, skirti daugiau dėmesio įstaigų, įmonių informavimui ir konsultavimui žaliųjų pirkimų klausimais, stebėti ir vertinti padarytą pažangą bei apie tai informuoti Vyriausybę.

Aplinkos ministerija antrą šių metų ketvirtį turės parengti ir patvirtinti Žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 metų priemonių planą, kuriame bus numatyti konkretūs žingsniai stiprinant perkančiųjų organizacijų gebėjimus, vykdant stebėseną, tobulinant teisės aktus.

2019 metais viešieji pirkimai sudarė apie 13 proc. Lietuvos BVP ir daugiau kaip trečdalį bendrų valdžios institucijų išlaidų.

Vyriausybė kelia tikslą pirkti daugiau „žaliųjų“ prekių ir paslaugų – tuo privalės rūpintis ne tik valstybės institucijos, bet visos perkančiosios organizacijos. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko vertinimu, tokį tikslą pasiekti įmanoma.

„Iš pradžių projektas buvo numatytas tik valdžios institucijoms taikyti, dabar yra įpareigojamos visos perkančiosios organizacijos. Turiu pasakyti, tai yra tam tikras iššūkis, bet manau, kad tikrai yra įgyvendinamas, sprendimas yra labai geras“, - Vyriausybės posėdyje sakė K.Trečiokas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė suabejojo, ar tokie reikalavimai nepabrangins perkamų maisto produktų.

„Žaliuoju pirkimu laikomas pirkimas, kai perkančioji organizacija nustato bent minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir pagal mažesnį poveikį aplinkai, vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse. Čia gali būti atsižvelgta į pakuotę, į kitus dalykus, į esamą infrastruktūrą, kaip sutvarkomos atliekos ir tada as sprendimas pripažįstamas žaliuoju. Čia tikrai nebus, kad tik ekologiškos prekės, labai brangios ir pažangios“, - sakė aplinkos ministras.

Vyriausybė nustatė, kad vadinamieji „žalieji“ pirkimai šiemet siektų 40 proc. visų viešųjų pirkimų, kuriems keliami minimalūs aplinkosaugos reikalavimai, 2017 ir 2018 metais - 45 proc., o 2019-2020 metais - ne mažiau kaip po 50 procentų.

Lietuvoje iki 2016 metų planuota pasiekti 35 proc. „žaliųjų“ pirkimų dalį, nors, Aplinkos ministerijos duomenis, 2014 metais jie jau sudarė 37,3 proc.

2014 metais Lietuvos organizacijos viešiesiems pirkimams išleido 4,53 mlrd. eurų, iš kurių „žalieji“ pirkimai siekė vos 8,6 proc. bendro skaičiaus.

Lietuvoje ketinama pirkti daugiau „žaliųjų“ prekių ir paslaugų.

Vyriausybė trečiadienį ketina nustatyti, kad vadinamieji „žalieji“ pirkimai šiemet siektų 40 proc. visų viešųjų pirkimų, kuriems keliami minimalūs aplinkosaugos reikalavimai, 2017 ir 2018 metais - 45 proc., o 2019-2020 metais - ne mažiau kaip po 50 procentų.

Lietuvoje iki 2016 metų planuota pasiekti 35 proc. „žaliųjų“ pirkimų dalį, nors, Aplinkos ministerijos duomenis, 2014 metais jie jau sudarė 37,3 proc.

2014 metais Lietuvos organizacijos viešiesiems pirkimams išleido 4,53 mlrd. eurų, iš kurių „žalieji“ pirkimai siekė vos 8,6 proc. bendro skaičiaus.