Vilniaus universiteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Geomokslų ir mineralogijos katedros ir Giluminės geologijos laboratorijos vadovė dr. Gražina Skridlaitė teigia, kad Lietuvoje aktyvaus žemės drebėjimų židinio nėra, tačiau virpesiai iš kaimyninių šalių, priklausomai nuo drebėjimo jėgos – juntami.
"Negalima teigti, kad Lietuvoje nevyksta žemės drebėjimai – jie yra juntami. Jie gana silpni, mažesni nei 5 balų pagal Richterio skalę. Kol kas nėra patikimai nustatyto žemės drebėjimo židinio Lietuvos teritorijoje, tačiau jų būta istoriniu laikotarpiu gretimose valstybėse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje", – pasakojo G.Skridlaitė.
Žemės drebėjimas – tai natūralus geologinis reiškinys, kuris pasireiškia, kai dėl tektoninio spaudimo Žemės plutoje atsiranda lūžių, kurių dalys viena kitos atžvilgiu pasislenka. Tektoninės plokštės visą laiką juda. G.Skridlaitė teigia, jog artimiausiu metu kardinalaus plokščių pokyčio nenumatoma, mat toks procesas gali užtrukti milijonus metų.
"Šiuo metu per Baikalo ežerą skyla Eurazijos plokštė, o per Rytų Afrikos riftą – Afrikos plokštė. Afrikos plokštė po truputį juda link Eurazijos plokštės ir palaipsniui užsidaro Viduržemio jūra. Tektoninių plokščių judėjimas vyksta nuolat, bet praeina dešimtys ar šimtai milijonų metų, kol pasikeičia jų konfigūracija Žemės paviršiuje. Dėl plokščių judėjimo vyksta ne tik žemės drebėjimai, bet ir cunamiai, magnetinio poliariškumo, klimato kaita, vandenynų srovių migracija, išsiveržia ugnikalniai", – aiškino specialistė.
"Sunkesnės ir šaltesnės plokštės, pavyzdžiu vandenyninės, nyra po lengvesnėmis žemyninėmis ir grimzta gilyn į mantiją, o įkaitę šilumos srautai kyla į viršų, išlydo mantiją bei plutą ir sukelia skėtrą – susidaro vadinamosios konvencinės gardelės. Prie gravitacijos jėgos prisideda trinties, stūmio, traukimo, siurbimo ir kitos jėgos", – apie tai, kas vyksta žemės gelmėse, pasakojo G.Skridlaitė.
Žemės drebėjimo stiprumas matuojamas pagal Richterio skalę. Griaunamieji būna daugiau kaip 6 balų, o esant 5 balams gali dužti stiklai, trūkinėti sienos, atsirasti plyšiai žemės paviršiuje.
"Žemės drebėjimų nėra, arba jie gerokai silpnesni ir retesni žemyninių plokščių viduje, arba toliau nuo aktyvių pakraščių, pavyzdžiui, Lietuvoje", – nuramino G.Skridlaitė.
Vienas smarkiausiai juntamų žemės drebėjimų Lietuvoje buvo užfiksuotas 2004 m. rugsėjį, kai nuo Kaliningrado srities atsklido virpesiai, iš kurių stipriausias siekė 5.3 balo Richterio skalėje. Panašus žemės drebėjimo židinys buvo 2008 m. pietinėje Švedijos dalyje.
Pasak G.Skridlaitės, ateityje gali būti ir stipresnių žemės drebėjimų, bet siekiančių tik 5–6 balų ribą. Daktarė taip pat pridūrė, jog dažnėja žmogaus sukeltų žemės drebėjimų dėl naftos pumpuojamųjų gręžinių, didelio ploto kasybos aikščių, milžiniškų statybų, sprogdinimo darbų, skysčių iš ertmių išsiurbimo.
