„Šiandien, vasario pirmąją, mes galime minėti pabaigtą reformą, kur valstybės žemė yra visiškai perduota savivaldybėms. (...) Savivaldybės gavo visus resursus nuo šiandien vykdyti sprendimus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.

„Vakar 112 tūkst. hektarų jau suformuota kaip savivaldybėms priklausanti. (...) Žemė perduota visoms savivaldybėms, išskyrus Šalčininkus, kurie vėluoja patys su parašais“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, anksčiau žemėtvarkos procesai strigdavo dėl biurokratinių trikdžių tarp savivaldos ir Nacionalinės žemės tarnybos.

„Dažnai būdavo tokios situacijos, kad ateina iki sklypo, o sklypo žemėtvarkos visi reikalai sudėti Nacionalinei žemės tarnybai (...). Savivaldybių vizijos, kaip įgyvendinti savo tikslus, užkliūdavo“, – sakė S. Gentvilas.

Anot jo, pertvarka taip pat suteiks skaidrumo.

„Anksčiau buvo taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati daro, pati save kontroliuoja ir pati save skundžia, tai dabar atlikimas perduotas savivaldai, kontrolė perduota Nacionalinei žemės tarnybai“, – pažymėjo ministras.

Anksčiau buvo taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati daro, pati save kontroliuoja ir pati save skundžia, tai dabar atlikimas perduotas savivaldai, kontrolė perduota Nacionalinei žemės tarnybai.

 

„Šiandien bet koks sprendimas savivaldoje yra priimamas, svarbiausi sprendimai yra priimami, visos tarybos, nuoma, panauda, tarybos sprendimu, tai reiškia, kad viešas procesas“, – pridūrė ministras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis prezidentas Plungės rajono meras Audrius Klišonis pažymėjo, kad šis pokytis padės į Lietuvą pritraukiant didelius investuotojus.

„Šis sprendimas, kuris įsigaliojo šiandien, jis duoda mums erdvę darbams. Natūralu, kad investuotojas, kuris ateina į savivaldybę, pas savivaldybės vadovą, išreiškia savo ketinimą. Ir tuomet, kai procedūros užtrunka labai ilgai, investuotojas visuomet turi galimybę pasižiūrėti į kitą savivaldybę arba net į kitą šalį. Šiuo atveju matome, kad šis sprendimas mums duoda galimybę turėti didesnį greitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Klišonis.

A. Klišonis pridūrė, kad šiuo sprendimu savivaldybėse galėtų kilti ir nesąžiningų sandorių grėsmė, tačiau tikisi, kad viskas vyks sklandžiai.

Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad dabar visi procesai mieste, susiję su žeme, galės vykti greičiau.

„Ilgą laiką (strigdavo sprendimai – BNS), dėl to buvusi tvarka buvo kritikuojama, dėl procedūrų trukmės ir biurokratiškumo ir mes dabar panaikinę vieną grandį sistemoje ir dalį funkcijų perdavę savivaldybėms, tokių kaip įgalinimas, sutikimai, kurie dažnu atveju buvo formalūs ir užtęsdavo procesus mėnesiais, dabar galės būti daromi greičiau“, – sakė A. Grigonis.

Po pustrečių metų trukusio proceso savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, savivaldybės perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.

„Visi merai, visos savivaldybių deklaracijos dėl savivaldos stiprinimo kelia šitą tikslą kaip esminį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

Anot jo, Aplinkos ministerija taip pat nori perimti žemės politikos formavimą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti perduota jai, o Žemės ūkio ministerija išimties tvarka spręstų dėl žemės ūkio paskirties žemės.

„Šiandien didieji konfliktai žemėtvarkoje yra miestuose, statybų sektoriuje, dėl žemės paskyrimo, žemės nuomos sutarčių ir mes dirbdami su teritorijų planavimu matome, kad įrankiai vis dar yra Žemės ūkio ministerijoje. (...) Didžiausia rizika, didžiausi teisminiai konfliktai, didžiausi pralaimėjimai valstybėje yra dėl to, kad mes neteisingai planuojame žemę miestuose“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak ministro, šiemet taip pat tikimasi įgyvendinti vandentvarkos reformą, aprūpinti gyventojus kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu.

„Šį Europos Sąjungos periodą baigėme nevisiškai įgyvendinę vandentvarkos tikslų, esame kažkur tarp Estijos ir Latvijos. Turime padaryti vandentvarkos sektorių įgalų, investuoti tiek Vilniuje, sodų bendrijose, tiek regionuose ir aprūpinti gyventojus būtina sanitarine funkcija“, – teigė S. Gentvilas.

Šiemet taip pat tikimasi iki 20 proc. išplėsti saugomų teritorijų sistemą, kuri apima 17 proc. šalies teritorijos. Numatoma įkurti vienuolika saugomų teritorijų, o šešias išplėsti, įkurti naują nacionalinį parką Suvalkijoje.

Tarp ministerijos darbų – kovą taip pat tikimasi užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, patvirtinti statybų kodeksą bei sumažinti administracinę naštą.

„Tai nesąžininga, aš ir pradžioje sakiau, kad turi būti tiriama, bet kai tris kartus komitetai nesugebėjo to atlikti ir uždarė tą klausimą, jis uždarytas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

„Buvo pasiūlymas labai aiškus – tirkime ir žemės kūrimosi sistemą, kad būtų visi sudėti tie klausimai dėl žemės koncentracijos, bet vienas komitetas atsisakė, antras komitetas atsisakė, trečias komitetas atsisakė“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

Į pastabą, kad tie sprendimai buvo priimti valdančiųjų „valstiečių“ balsais, V. Pranckietis atsakė: „Jūs norite būtinai man kažkokį kaltinimą išsakyti, kad jūsų balsais, tai buvo daugumos balsais ir taip buvo nuspręsta“.

Tai nesąžininga, aš ir pradžioje sakiau, kad turi būti tiriama, bet kai tris kartus komitetai nesugebėjo to atlikti ir uždarė tą klausimą, jis uždarytas.

Parlamento vadovas sulaukė klausimo, ar „valstiečiai“ nesinaudoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimu dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams kovai su politiniais priešininkais, patys sustabdę tyrimą dėl „Agrokoncerno“ interesų.

V. Pranckietis tvirtino, jog šie tyrimai – visiškai skirtingi, „nereikėtų tapatinti, nieko bendro tarp tų tyrimų“.

„Šitas (NSGK – BNS) tyrimas inicijuotas dar pernai rugsėjį ir prasidėjo rudeniop, kitas tyrimas buvo turbūt tik pavasario sesijoje pradėtas inicijuoti, tai visiškai du skirtingi dalykai, skirtingi tikslai“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Seimas gegužės viduryje atsisakė pradėti opozicijos inicijuotą tyrimą dėl situacijos žemės ūkyje.

Tokiam tyrimui nepritarė trys projektą svarstę Seimo komitetai – Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų – ir Seimas priėmė galutinį sprendimą tyrimo nepradėti.

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlo rasti atsakymus į tris dešimtis klausimų dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimų, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.

„Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra atsakys į tuos klausimus, kas yra užvaldyta, kiek užvaldyta, kas yra neteisėtai įsigijęs žemes. Tyrimas pradėtas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino, kad sausio 16 dieną prokurorai inicijavo viešojo intereso gynimo tyrimą dėl tam tikrų abejones sukėlusių atvejų, kai keli viešai nurodyti juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatytus 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus.

„Susipažinus su pradiniais bei papildomai gautais duomenimis, prokuratūra kompetentingai institucijai pavedė atlikti nurodytų sandorių, kuriais buvo įsigyta žemės ūkio paskirties žemė, patikrinimą ir pateikti išvadas“, - BNS sakė E. Martinonienė.

Jos teigimu, šiuo metu pavedimas dar nėra atliktas, viešojo intereso gynimo tyrimas tęsiamas.

Antradienį Seimas nusprendė, jog netirs situacijos žemės ūkyje, atmetęs opozicijos siūlymą pradėti parlamentinį tyrimą.

Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai anksčiau irgi nepritarė siūlymui analizuoti situaciją dėl dirbamos žemės įsigijimo ir padėties žemės ūkyje. Tačiau Seimas jų išvadoms nepritarė.

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimų, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimo, grūdų elevatorių valdymo.

Seimas pritarė Ekonomikos komiteto išvadai tyrimo nepradėti: už balsavo 53, prieš – 41, o susilaikė 6 parlamentarai.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis šį balsavimą pavadino istoriniu, nes, pasak jo, jis įtvirtino  dalį Seimo, atstovaujančio „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ interesams.

„Baimė atlikti tyrimą parodo, kad jūs esate priklausomi. Aš tikiuosi vienintelio dalyko, kad nereikės laukti 10 metų, kad Valstybės saugumo departamentas užtušuotoje pažymoje surašytų jūsų visų pavardes, mes tai galėsime žinoti galbūt kiek ir anksčiau“, – prognozavo parlamentaras.

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė apmaudą, kad ne viską šiame Seime galima tirti. Pasak jo, valdantieji siekia, kad bet kokie tyrimai būtų užgniaužti: „Suprantu, kad kas čia gniaužia, tas gali turėti interesų“.

„Didžioji dalis Seimo nutarimo projekte keliamų klausimų jau yra išspręsti iki šiol priimtais teisės aktų pakeitimais, arba bus išspręsti teisėsaugos institucijų pareigūnams baigus pradėtus tyrimus“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdemokratų darbiečių frakcijos atstovas Rimantas Sinkevičius.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas Seimo sprendimą pavadino keistu. Jis mano, kad prieš tyrimą buvo balsuota jaučiant nerimą.

„Bandote pabėgti nuo atsakomybės“, – teigė jis.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma patikino, kad siūlytas tyrimas vistiek bus: „Tą tyrimą atliksime kad ir neturėdami laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų – susibūrę į Seimo laikinąją darbo grupę“.

Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai anksčiau irgi nepritarė siūlymui analizuoti situaciją dėl dirbamos žemės įsigijimo ir padėties žemės ūkyje. Tačiau Seimas jų išvadoms nepritarė.

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimų, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimo, grūdų elevatorių valdymo.

Parlamentarai antradienį nepritarė Kaimo reikalų komiteto (KRK) siūlymui neanalizuoti situacijos dėl dirbamos žemės įsigijimų ir padėties sektoriuje. Už iniciatyvos atmetimą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 42, o susilaikė 10.

Už Kaimo reikalų komiteto išvadą balsavo 41 „valstiečių“ frakcijos narys, prieš – „valstiečiai“ Naglis Puteikis ir Povilas Urbšys, o tos pačios frakcijos narys Viktoras Rinkevičius susilaikė.

Dar 11 frakcijos narių balsavime nedalyvavo, tarp jų – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, parlamentarai Valerijus Simulikas, Egidijus Vareikis, Virgilijus Poderys, Darius Kaminskas,  Vytautas Bakas, Asta Kubilienė, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, premjeras Saulius Skvernelis, sveikatos ministras Aurelijus Veryga, taip pat ne frakcijos narys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, esantis komandiruotėje.

Kitu balsavimu Seimas nutarė, kad trečią kartą išvadą teiks Ekonomikos komitetas. Už tai balsavo 50 Seimo narių, 10 norėjo, kad išvadą teiktų Audito komitetas, o 44 pasisakė už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris vieną kartą jau siūlė tyrimo nepradėti.

Ekonomikos komitetas išvadą Seimui pateiks per dvi savaites.

Seimas kovo pabaigoje nepritarė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimui atmesti opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją komisiją, turinčią ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Tada dėl tyrimo reikalingumo ir buvo nuspręsta prašyti KRK pozicijos. 

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlė rasti atsakymus į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.  

Parlamentarė Agnė Širinskienė siūlį aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo nori išbraukti.

Trečiadienį komitetui pritrūko laiko priimti sprendimą, parlamentarai išsiskirstė. Nutarta tyrimo klausimą svarstyti kitame posėdyje.

Komitetas per ilgai diskutavo dėl parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymo pavesti komitetui aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo nori išbraukti. 

„Tai titaninis darbas. Ar komitetas turi pajėgumų atlikti tokį darbą?“ – klausė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Komiteto narių darbą sutrikdė ir tai, kad jiems prieš posėdį nebuvo išdalinti pasiūlymai, dėl kurių jie turės balsuoti.

Posėdyje dalyvavusi A. Širinskienė komitetą paragino „saugoti medžius ir pereiti prie darbo ne su popieriais“, o su kompiuteriais.

Komitetui nepriėmus sprendimo dėl tyrimo, Seimas ketvirtadienį nebalsuos, ar pavesti parlamentarams atlikti padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje analizę.

Komitetas trečiadienį dar kartą sprendė, ar tyrimo imtis pačiam, ar siūlyti tai daryti tiems parlamentarams, kurie mažiau susiję su žemės ūkiu. Bet komitetas nepritarė „valstiečių“ frakcijai priklausančio Povilo Urbšio siūlymui tyrimą vis tik pavesti specialiai parlamentarų komisijai. 

„Darbietis“ Petras Čimbaras piktinosi, kad komitetui pradėjus tyrimą, nebus kam jį atlikti, nes daugelis jo narių turės nusišalinti dėl interesų žemės ūkyje.

„Kaip objektyviai ištirti, kai nebus kam dirbti?“ – teigė P. Čimbaras.

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas abejojo, ar komiteto nariai negalėtų atlikti tyrimo.

„Tiesioginio suinteresuotumo nėra, nes komitete nėra ne vieno žmogaus, turinčio daugiau kaip 500 ha“, – komitete teigė A. Skančikas.

Po užsitęsusių diskusijų dėl komiteto galimybės tinkamai atlikti darbą nutarta daryti pertrauką. Todėl kitame posėdyje komitetas apsispręs, į kokius klausimus jis turėtų Seimui pateikti atsakymus – į tuos, kuriuos kelia opozicija ar į tuos, kuriuos teikia kiti Seimo nariai.

Komitetas, be to, nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio pageidavimui, kad būtų analizuojamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio uošvio Evaldo Čijausko vaidmuo skirstant Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšas, taip pat siūlymas nustatyti Austėjos Landsbergienės pradinio kapitalo kilmę mokyklų bei darželių verslui Vilniuje.

Tyrimą dėl padėties žemės ūkyje pradėti opozicija pasiūlė paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Opozicija siūlė atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė siūlo aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo nori išbraukti. Komitetas dėl to priims sprendimą. Galutinį žodį tars Seimas. 

A. Stančikas po posėdžio abejojo, ar komitetui apskritai reikėtų imtis tokio tyrimo. 

„Mes nesame tyrėjai ir ne Seimo reikalas tirti, kas atsitiko agrariniame sektoriuje. Yra atsakingos institucijos ir mes kreipsimės į tas institucijas vis tiek. Tai yra Seimo narių trukdymas. Seimo nariai įstatymus kuria, o ne atlieka tyrimus“, – kalbėjo komiteto vadovas. 

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas prognozuoja, kad komitetui pritarus A. Širinskienės siūlymams, tyrimas gali trukti labai ilgai.

„Įsivaizduokite, nuo kada reikės viską ištirti. Manau, šios kadencijos neužteks. Kiek reikia pajėgų, tyrimų... Archeologija didžiulė“, – po komiteto posėdžio teigė A. Salamakinas.

G. Landsbergis sako, kad po paskutinių įvykių dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, tyrimas tampa labiau aktualus.

„Akivaizdu, kad klausimų yra daug, jų daugėja, atvejai yra sisteminiai“, – po Kaimo reikalų komiteto posėdžio žurnalistams Seime sakė konservatorių lyderis. 

Jis taip pat pranešė apie veiksmų planą tuo atveju, jeigu opozicijos keliami klausimai nebus analizuojami.

„Esame vieną variantą apsvarstę. Ir su kai kuriais opozicijos atstovais esame kalbėję apie galimą visuomeninę komisiją. Ji, neturėdama Seimo specialiosios komisijos statuso, neturėtų teisės privaloma tvarka pasikviesti nei ministro ar kitų pareigūnų. Tada kreiptumėmės į visuomenę pagalbos, paramos, į žiniasklaidą, kad bendromis pastangomis išsiaiškinti ir paviešinti tai, kas būtų pasiekiama Seimo nario statusu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, greičiausiai prie tokios visuomeninės komisijos valdantieji neprisidėtų. 

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Šį klausimą dar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o tada galutinai balsuos Seimas.

„Jau tą patį tyrimą atlieka prokuratūra, kitos institucijos. Tegu jos ir tiria. Ką ta laikina komisija? Dubliuos tą darbą? Tegu institucijos atlieka savo darbą ir pateikia savo išvadą, o paskui bus matyti, kokią informaciją institucijos pateiks, tada bus matyti, ar bereikia komisijos,“ – BNS sakė „valstietis“ Petras Čimbaras, balsavęs prieš komisiją steigimą.  

Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinių konservatorių frakcija –  tyrimą daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui  Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą. 

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.