Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.

Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika.

„Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (...) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.

Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.

Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija.

„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.

„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas.

Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.

„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (...) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis.

Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“.

Klaipėdos savivaldybėje kol kas neišrinktas Kultūros skyriaus vedėjas, tačiau galiausiai išspręstas klausimas dėl įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus.

„Neturime nuolatines pareigas einančio Kultūros skyriaus vedėjo. Gruodį skelbtas konkursas neįvyko, kadangi pretendentai nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Konkursą numatoma skelbti pakartotinai sausio–vasario mėnesiais. O biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus konkursas sėkmingai įvyko lapkritį. Laimėtojas direktoriaus pareigas pradės eiti sausį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.

Dienraščio žiniomis, „Klaipėdos paplūdimiams“ vietoj buvusio įstaigos direktoriaus Olego Mariničiaus, kuris netikėtai mirė šią vasarą, vadovaus buvęs Kretingalės seniūnas Ž. Narmontas, prieš tai dirbęs Klaipėdos apskrities policijos komisariato Licencijavimo skyriaus vadovu.

„Buvau pažadėjęs seniūnu dirbti tik vieną kadenciją, penkerius metus, bet dėl pandemijos kadencija užsitęsė iki septynerių metų. Pagalvojau, kad reikėtų naujų iššūkių, pabandžiau ir laimėjau konkursą“, – dienraščiui sakė Ž. Narmontas.

Konkursas įvyko pirmosiomis šio mėnesio dienomis, į seniūno postą pretendavo septyni asmenys.

Laimėtoju tapo nuo gimimo šiame miestelyje gyvenantis Ž.Narmontas. Jis policijoje jau tarnauja 25 metus, tad palikdamas tarnybą gaus pareigūno pensiją.

Ž.Narmontas neslėpė jau senokai žvalgęsis į gimtosios Kretingalės seniūno kėdę. Reali galimybė atsirado, kai per 20 metų dirbęs seniūnas buvo palydėtas į pensiją.

"Kol kas reikia palaukti. Kaip bus, taip bus. Po konkurso rezultatų paskelbimo dvi savaitės skirtos apskųsti konkursą. Po to kelias dienas truks kitokios procedūros. Jeigu viskas vyks be sutrikimų, seniūnijoje dirbti turėčiau pradėti spalio 24 d. Ten lauks labai įvairūs iššūkiai, nuo paprasčiausių iki grandiozinių. Žmonėms kyla klausimų, kodėl bala telkšo prie parduotuvės durų ir kodėl Karklėje nėra automobilių stovėjimo aikštelės. Tai vienintelė Lietuvoje seniūnija, turinti pajūrį", – kalbėjo sunkumų naujame darbe nesibaiminantis kretingališkis.

50-metis Ž.Narmontas su žmona turi tris vaikus, vyresnieji jau išėjo iš tėvų namų, mokyklą dar lanko jaunėlis. Poros sodyba kartą buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma Kretingalėje.

Licencijavimo poskyrio vadovo pareigoms taip pat bus skelbiamas konkursas.

Iki metų pabaigos privalu užregistruoti namuose laikomus ginklus, tačiau uostamiesčio gyventojai neskuba to daryti.

Gabeno automobiliais

Pareigūnai ragina gyventojus nelaukti paskutinės termino dienos, kitaip už nelegaliai laikomą ginklą grės baudžiamoji atsakomybė.

Turintys dujinių pistoletų (revolverių), senovinių ginklų bei jų kopijų, taip pat nedidelės galios (2,5 J–7,5 J) šaunamųjų ginklų gyventojai privalo iki 2014 m. sausio 1 d. juos užregistruoti teritorinėse policijos įstaigose.

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyrius per dieną sulaukia tik kelių pareiškimų dėl ginklo registracijos.

"Niekas nežino, kiek visoje Klaipėdoje yra ginklų. Anksčiau buvo galima į šalį įvežti du dujinius pistoletus. Taip bėgant metams automobilių prekeiviai parvežė iš užsienio krūvas. Ypač jie buvo populiarūs 1997 metais, ir tai truko iki 2000-ųjų", – tikino Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus viršininkas Žigintas Narmontas.
Pareigūnai pamena laiką, kai parduotuvėse per mėnesį buvo parduodama po 500 dujinių pistoletų.

"O tiek net per kelis mėnesius mes neužregistruojame. Vadinasi, šie ginklai kažkur vis dar yra", – sakė Ž.Narmontas.

Pažymas gauna be trukdžių

Pasak pareigūno, norintieji užregistruoti dujinį pistoletą turėtų kreiptis į Priklausomybės ligų centrą ir gauti pažymą, kad neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos.

Psichikos sveikatos centre gyventojas turėtų gauti pažymą, kad nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo.

"Nereikia eiti gydytojų komisijos, užtenka kreiptis į registratūrą dėl pažymos. Praėjusią savaitę pats pervažiavau šias įstaigas ir įsitikinau, kad jokių eilių nėra, pažymos išduodamos greitai.

Kadangi įstaigose yra kompiuterinė sistema, tai užtrunka tik tiek, kiek patikrinami duomenys", – aiškino Ž.Narmontas.

Gavęs dvi pažymas, žmogus su ginklu kišenėje, tik be šovinių, turėtų ateiti į policiją.

"Privalu turėti asmens dokumentą ir ginklą. Tam, kad nesusidarytų eilės, raginame žmones užsiregistruoti internetu. Gyventojo pasirinktą valandą jo ginklas bus užregistruotas be eilės. Šį rytą prie durų laukė 12 vyrų. Aš ir stebėjausi, kodėl nė vienas nesugebėjo užsiregistruoti?" – sakė Ž.Narmontas.

Policijos pareigūnai patikrina, ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.

"Jei jis atitinka kriterijus, sumokėjus 50 litų mokestį, žmogui išduodamas ginklo registracijos pažymėjimas, kuris galioja visą gyvenimą", – tikino Licencijavimo skyriaus viršininkas.

Reputacija pakiša koją

Vis dėlto, pavyzdžiui, praktikuojančiam kelių ereliui gali nepavykti užregistruoti ginklo.

"Jei žmogus neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą arba pasirodė viešoje vietoje neblaivus ir taip pasielgė du kartus per trejus metus, jam leidimas gali būti neišduotas", – patvirtino Ž.Narmonatas.

Į policijos duris pasibeldusiam tokiam žmogui pareigūnai nurodo palikti ginklą komisariate.

"Per mėnesį jis gali susirasti kitą asmenį, kuriam perleis savo ginklą, dovanos ar parduos. Po trejų metų žmogus galės vėl ateiti ir vėl įforminti ginklo perleidimą", – teigė Ž.Narmontas.

Policija nesaugos tokio žmogaus ginklo trejus metus, kol išnyks asmens reputacijos dėmė.

"Kitu atveju mes turėtumėme atimti tokį ginklą ir perduoti Ginklų fondui", – tvirtino Ž.Narmontas.

Radiniai taip pat registruojami

Norint registruoti medžioklinį ginklą privalu pateikti medžiotojo pažymėjimą, norint registruoti sportinį ginklą reikia sporto klubo pažymos, kad žmogus – klubo narys ir yra išklausęs saugaus elgesio su ginklu kursus.

"Savigynai skirto ginklo registracijai privalu baigti kursus, išlaikyti egzaminą. Tačiau visus kitus dokumentus galima policijai pateikti internetu. Tuomet žmogus atvyks tik atsiimti registracijos pažymėjimo", – aiškino Ž.Narmontas.

Radusiems ginklą piliečiams nevalia jo patiems neštis.

"Žmogus turi iškviesti policijos pareigūnus. Policininkai, išsiaiškinę, kad ginklas nėra vogtas ar nėra naudotas nusikaltime, pasiūlo radėjui jį legalizuoti. Buvo tokių atvejų, kai miške medžiotojai rado ginklų", – aiškino Ž.Narmontas.

Viena Kretingos rajono gyventoja neseniai kvietė pareigūnus, kad šie užregistruotų palėpėje senelio paslėptą ginklą.

Jei asmuo vengs legalizuoti turimą ginklą, jam grės nuo 3 iki 5 metų nelaisvė.