„Neturime jokio pagrindo, kodėl šią verslo formą reikia keisti – ji paprasta veiklos forma. Gyventojai ja naudojasi kaip papildoma veikla“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant Vyriausybės inicijuojamą mokesčių reformą teigė Asociacijos tarybos narė Zita Sorokienė. 

Ji teigė, kad kad verslo liudijimų pertvarka numatoma remiantis 2021 metų duomenimis, tačiau tuo metu koronaviruso pandemija buvo „iškreipusi verslo rinką“. 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė siūlo žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, maksimalių pajamų ribą susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Dabar siūloma nustatyti fiksuotą – 20 tūkst. eurų metinę ribą, kurią viršijus negali būti mokamas fiksuotas pajamų mokestis. 

„Verta sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, kad kistų ši suma, o nebūtų fiksuota“, – teigė ji. 

Neturime jokio pagrindo, kodėl šią verslo formą reikia keisti – ji paprasta veiklos forma.

 

Prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, Vyriausybės siūlomą variantą dėl verslo liudijimų apmokestinimo, reikia tobulinti: „Trūksta teisingumo, daug regresinių elementų“.

Tuo metu „laisviečių“ atstovas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad dėl tokių pokyčių numatomos įplaukos į biudžetą – kiek daugiau negu 5 mln. eurų – yra per mažos, kad būtų keičiama verslo liudijimų išdavimo ir apmokestinimo tvarka.

Be kita ko, verslo liudijimus Vyriausybė siūlo išduoti mažiausiai 30 dienų iš eilės, dabar juos galima pasiimti nors ir vienai dienai.

Taip pat numatoma, kad verslo liudijimo turėtojai paslaugas galėtų teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms, o ne ir įmonėms, kaip dabar. 

Siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis nebūtų taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms.

Vyriausybė siūlo verslo liudijimų turėtojams nebeleisti verstis būsto nuoma, o metinę jų pajamų ribą mažinti nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, sumažinti didžiausių pajamų ribą pasiūlė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

„Jų siūlymas buvo mažinti ribą iki 20 tūkst. eurų“, – komitete sakė ministrė.

Pasak jos, 84 proc. verslo liudijimų turėtojų metinės pajamos neviršija šios ribos.  

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžė, kad ribos mažinimas ir draudimas verslo liudijimų turėtojams prekes ir paslaugas teikti įmonėms skatins šešėlį.

„Yra naivu galvoti, kad juridiniai asmenys nepirks ir verslo liudijimų turėtojų. Pirks, bet nelegaliai“, – prognozavo D. Čibirienė. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais 93,76 tūkst. gyventojų turėjo išsiėmę 297,8 tūkst. verslo liudijimų: iki penkių dienų – 5,4 tūkst. žmonių įsigijo 19,5 tūkst. verslo liudijimų, 5-10 dienų trukmės 85,2 tūkst. verslo liudijimų turėjo 34,4 tūkst. gyventojų, o 10-30 dienų – atitinkamai 120,2 tūkst. ir 37,8 tūkst.

„Manau, kad kvadratūros ribojimų reikia, tačiau 30 kv. metrų yra pakankamai didelis plotas. Norint užtikrinti reikiamą plotą, teks įleisti po vieną asmenį, tai sukels pirkėjams nepatogumus, susidarys lauke eilės. Lauks tik tie, kurie jaus būtinybę apsilankyti konkrečioje parduotuvėje“, – Eltai sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Anot Z. Sorokienės, klientai, norėdami išvengti nepatogumų, ims rinktis didesnes parduotuves, o tai turės neigiamos įtakos mažų prekyviečių apyvartai bei pajamoms. Asociacijos pirmininkės teigimu, buvo galima priimti švelnesnes priemones, kurios taip pat padėtų apsisaugoti nuo viruso plitimo.

„Manau, kad kvadratūrą buvo galima sumažinti iki 15-20 kv. metrų ir lygiagrečiai taikyti kitą priemonę. Tarkime, matuoti ateinančio kliento temperatūrą“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.

Z. Sorokienei pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kurios teigimu, kvadratinių metrų reikalavimas yra per griežtas. Anot jos, sunku prognozuoti, kaip tai paveiks prekyvietes.

„Kvadratinių metrų reikalavimas prekybininkams pažįstamas, tačiau prekyboje įprastas ribojimas buvo 10-20 kv. metrų, todėl 30 kv. metrų yra tikrai labai griežtas sprendimas. Žiūrėsime, kaip jis suveiks, ir sunku prognozuoti, ar žmonės pasirinks apsipirkti parduotuvėse su galimybių pasu, ar rinksis laukti eilėje“, – sakė R. Vainienė.

Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus.

Prekybininkų atstovės teigimu, dabar reikėtų atkreipti dėmesį ne į naujus reikalavimus, tačiau į galimybių pasą, dėl kurio, anot R. Vainienės, ir kyla naujų ribojimų poreikis. 

„Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus. Galimybių pasas pastūmėjo į tas parduotuves, kurios veikė be jo reikalavimo, o kaip pasekmė atsirado reikalavimas dėl kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad vietoj to, kad būtų panaikinta problemą sukėlusi priežastis, padėtis taisoma kitais, labai griežtais sprendimais“, – kritikavo R. Vainienė.  

Svarstydama apie kitus ribojimus, R. Vainienė nepritaria Z. Sorokienės siūlymui matuoti klientų temperatūrą. Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu temperatūra būtų pamatuojama netiksliai, todėl sprendimas neturėtų naudos.   

„Sprendimas matuoti temperatūrą būtų įgyvendintas ne visur. Gal mažose parduotuvėse ir įmanoma, bet šaltuoju laikotarpiu turime patirčių, kur matuojama temperatūra odos paviršiuje nesiekia net 36 laipsnių, tai nemanau, kad jis būtų prasmingas“, – kalbėjo R. Vainienė bei pridūrė, kad ji ragintų apsvarstyti kitus sprendimus.

„Jeigu jau lieka galimybių pasas, mano siūlymas būtų leisti pasirinkti pačioms parduotuvėms, ar veikiama su juo, ar be jo. Papildomas reikalavimas galėtų būti srauto valdymas, leidimas lankytis ne daugiau kaip dviem asmenims, išskyrus šeimos narius ar asmenis iš to paties ūkio. Toks reikalavimas buvo taikomas anksčiau ir tai sumažino poreikį būriuotis“, – pridūrė prekybininkų atstovė. 

ELTA primena, kad Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.

Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.

Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).

Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.

„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.

Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.

„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos.

Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.

„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.

Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“

„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.

„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.

Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.

Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.

Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

„Eilinį kartą turgavietės yra išskiriamos iš kitų prekybos sektorių. Aš manau, kad tokia Vyriausybės pozicija yra neteisinga, juolab, pristatant šį klausimą Vyriausybėje neišgirdome nė vieno argumento, kodėl turgavietėse negalima atlaisvinti veiklos (...) Mes tai traktuojame kaip eilinę diskriminaciją“, – BNS sakė Z. Sorokienė.

Pasak jos, turgavietės yra pasirengusios atnaujinti veiklą, yra įvykdžiusios numatytas sąlygas, todėl nėra jokio pagrindo jų traktuoti kaip keliančių grėsmę užsikrėsti koronavirusu.

Eilinį kartą turgavietės yra išskiriamos iš kitų prekybos sektorių.

„Mes tiesiog nesitikėjome, kad Vyriausybė gali pateikti tokį siūlymą. Suprantu, kad jei būtų pateikti duomenys, jog turgavietės yra vienas iš koronaviruso plitimo židinių, tačiau taip nėra. Nesuprantu, kodėl turgaviečių paviljonams neleidžiama atnaujinti veiklos, juo labiau, kad didžioji dalis jų veiktų lauko sąlygomis arba yra tik apdengti bendru stogu“, – tvirtino asociacijos vadovė.

„Net didžiųjų turgaviečių stacionariuose pastatuose esančios prekybos vietos niekuo nesiskiria nuo parduotuvių didžiuose prekybos centruose“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, nuo praėjusių metų gruodžio negalintys dirbti turgaus prekeiviai jau yra išnaudoję visas santaupas, o valstybės jiems skiriama parama yra minimali.

„Galbūt valdžia yra apsisprendusi, kad iš viso turgaviečių nereikia, kad smulkiųjų prekybininkų nebereikia“, – sakė Z. Sorokienė.

Anot jos, turgaus prekybininkų netenkintų ir sprendimas, jei jiems, kaip ir parduotuvėms prekybos centruose, būtų leista dirbti jau nuo balandžio 19 dienos, tačiau neleidžiant veikti savaitgaliais.

„Turgavietėse pirkėjų srautai ir taip yra labai sumažėję, žmonės laikosi karantino ir sėdi namuose, o iki šiol vykdyta diskriminacinė politika pripratino juos apsipirkti prekybos centruose. Savaitgaliai būtų vienintelė galimybė turgaus prekeiviams sulaukti pirkėjų, nes darbo dienomis į jas niekas neis“, – aiškino Z. Sorokienė.

Galutinį sprendimą dėl prekybos vietų atlaisvinimo Vyriausybė ketina priimti ketvirtadienį. Z. Sorokienė vylėsi, kad Vyriausybė savo poziciją dėl turgaviečių atvėrimo dar pakeis.

„Aš tikiuosi, kad Vyriausybė neturėtų priimti tokios nuostatos ir palikti turgavietes užribyje. Mes tam nematome jokių priežasčių ir argumentų“, – sakė Z. Sorokienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad parduotuvės prekybos centruose galės veikti nuo balandžio 19 dienos, o turgavietėse – nuo gegužės 3 dienos, pradžioje apribojant jų veiklą šeštadienį ir sekmadienį.

Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.

Ministerija BNS nurodė, kad į negrąžinamas subsidijas galės pretenduoti ne trumpiau kaip vienerius metus veikiančios įmonės, kurių pačių pagamintos produkcijos vidutinės metinės pajamos sieks bent 50 tūkst. eurų. Norima, kad investicijas gavusios įmonės pajamas padidintų ne mažiau kaip 20 procentų.

Žmonių daugiau, bet sumos mažesnės

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad internetinės prekybos apimtys dėl koronaviruso krizės „šiek tiek padidėjo“, tačiau tai negali išspręsti esminių problemų.

„Tam tikra dalis perėjo prie internetinės prekybos. Labai nedaug kas iš fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, su verslo liudijimais. Gal daugiau įmonės, didesnius verslus išplėtoję šeimos verslo atstovai. Bet tai ne ta priemonė, kuri gali išgelbėti. Internetines parduotuves reikia atidaryti, reklamuoti, išlaikyti“, – BNS sakė Z. Sorokienė.

„Internetinė prekyba situacijos nepakeis. Sumažėjo ir prekyba, ir pardavimai. Ir pasiūla, ir paklausa. Skirtingai negu į kavines, pas smulkiausius verslininkus ateina vienas kita klientas. Procesas labai sulėtėjęs“, –  tvirtino Z. Sorokienė.

Dešimtmetį veikiančių elektroninių parduotuvių linasmedis.lt ir balticbuy.com savininkė Regina Randienė sako, kad tarp internetinių parduotuvių, kurios prekiauja smulkių verslininkų gaminiais, konkurencija nedidelė, nes šios prekybos apyvartos nesiekia gaunamų mugėse.

„Tų elektroninių parduotuvių (...) kuriasi kasmet daug, visi tikisi greito rezultato, bet to nebūna, reikia išlaukti. (...) Jei kiekvienas iš smulkiųjų verslininkų vienokią ar kitokią elektroninę parduotuvę atidarys, dalis jų nusivils, taip ir liks jos pusiau veiksnios, kažkas rimčiau dirbs, kažkas nueis pas tarpininkus“, – sakė R. Randienė. 

Pasak jos, per koronaviruso epidemiją daugėjo internetinėse parduotuvėse apsiperkančių gyventojų, tačiau sumažėjo išleidžiamos sumos, taip pat mažiau sulaukiama didelių užsakymų.

R. Randienės teigimu, gintaro ir medžio dirbinius bei lino gaminius į parduotuves tiekia keli šimtai amatininkų, tačiau dalis jų yra labai neorganizuoti, todėl, pateikus užsakymą, reikia „septynis kartus skambinti, priminti, paraginti, paskubinti“.

Gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ savininkas Astijus Jasaitis BNS teigė, kad nors nuosavose parduotuvėse apyvarta kartais tesiekia vos tris eurus per dieną, internetinei prekybai neteikia daug dėmesio. Ji esanti tik dėl reklamos, o ne svarbiausia priemonė realizuoti produkciją ir užsidirbti. 

„Tik tiek, kad parodome savo produkciją. Lietuvoje ta prekyba tokia ir tėra. Daug laiko gaištasi diskutuojant su pirkėjais, derantis dėl kainos, paskui paprašo nemokai atsiųsti“, –  tvirtino A. Jasaitis.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso pasikeitus situacijai rinkoje, internetinei prekybai gali skirti daugiau dėmesio.

Skirtingos patirtys

23 narius turinčios Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovė Aurelija Gedmintaitė BNS sakė, kad per pirmąją viruso bangą užsidarė tik vienos paslaugų sektoriaus įmonės savininkas, turėjęs masažo kabinetą.

„Viena moteris sakė, kad uždarys savo kavinukę, nes nuo kovo jokių pajamų neturi. Daugiau bankrotų negresia, įmonės laikosi, kad likviduotųsi, nėra faktų. Niekas ta krize nesidžiaugia, bet visi kažkaip kapstosi“, – teigė A. Gedmintaitė.

Pasak jos, pavyzdžiui, vieną langų ir durų gamybos, žaliuzių montavimo bei užuolaidų siuvimo įmonę išgelbėjo per pirmąja koronaviruso krizės bangą atidaryta internetinė parduotuvė.   

Tuo tarpu pusšimtį įmonių vienijanti Mažeikių verslininkų asociacijos vadovė Sandra Jarockytė-Aleksejevienė teigė, kad dėl koronaviruso krizės bankrutavo ne viena įmonė, ypač nukentėjo jau milijoninius nuostolius skaičiuojantis statybos sektorius, daugiausia užsakymų turėjęs užsienyje.

„Internetu namo nepastatysi. O laimėjo tie, kurie turėjo internetinę prekybą. Matydama tai, dalis verslo pasimokė ir per vasarą ėmėsi tokios nuotolinės prekybos. Per pirmąja bangą išvystė ją, laviravo, žiūrėjo ir tik spėjo įgauti patirties, atsigauti, smogė antra banga“, – sakė S. Jarockytė-Aleksejevienė.

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė BNS teigė, kad netruks rajono smulkieji verslininkai ar amatininkai savo prekes ir produkciją galės siūlyti bendroje su turizmo sektoriaus atstovais internetinėje parduotuvėje, kuriai finansavimas gautas iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros. 

„Internetinė parduotuvė labiau orientuota į turizmą: pardavinėti maršrutus, suvenyrus, bet pamąstėme, kad tai unikali priemonė pasinaudoti (...) ir kitiems nuo koronaviruso nukentėjusiesiems smukiesiems (verslininkams – BNS). Didžioji dalis jų gyvai prekiaudavo mugėse, o dabar nebėra turgelių, mugių“, – kalbėjo J. Gintalienė.      

Internetinė parduotuvė turėtų pradėti veiki dar šiais metais. J. Gintalienės teigimu, jau sulaukta pirmųjų potencialių prekybininkų kreipimųsi.

„Galbūt dideliuose miestuose, kur atlyginimai yra tikrai didesni ir jų vidurkis visiškai kitoks, o žmonės turi didesnę galimybę įsidarbinti, MMA galbūt ir reikia didinti. Bet regionuose padėtis tikrai yra labai sunki: vartojimas sumažėjęs, o žmonės nežino, kokia ateitis jų laukia po koronaviruso. Ir verslininkams daug įtakos padarys MMA didinimas“, – Eltai sakė ji.

Z. Sorokienė teigė, kad didesnės žalos smulkiajam verslui regionuose būtų galima išvengti diferencijavus MMA dydį.

„Mes kažkada esame siūlę, turbūt ir kai socialdemokratai buvo valdžioje, ir valstiečiams esant valdžioje, atsižvelgti į regionus. Nereikėtų visiems vienodai didinti algos. (...) Verslininkui, norint padidintą minimalią algą, pirmiausia reikia ją uždirbti. Manome, kad MMA reikėtų diferencijuoti, kad reikėtų atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, į kurias reaguoja smulkusis verslas, ypač regionuose“, – sakė Z. Sorokienė.

„Kai įmonės yra pelningos ir tikrai gali dalintis, mes už tai, kad ir dalintųsi. Tačiau kai smulkioms įmonėms regionuose sudaromos lygiai tos pačios sąlygos kaip ir tiems verslams, kurie gali sugeneruoti didelį pelną, tai iš tiesų nėra teisinga (...). Smulkiam verslui tikrai kils (sunkumų – ELTA), nes dabar rinkoje yra pakankamai didelė konkurencija“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, MMA didinimas neatsižvelgus į smulkiųjų verslininkų galimybes neišvengiamai veda prie etatų mažinimo.

„(Etatų mažinimas – ELTA) turbūt bus viena iš pasekmių, jei bus didinama MMA. Įmonė bus priversta mažinti etatus, nes ji nepajėgs išmokėti atlyginimų dabar esamam įdarbintų žmonių skaičiui. Galbūt tik kai kurioms pelningesnėms veikloms tai nesukels didelių problemų“, – Eltai sakė ji.

LSVPA pirmininkė pabrėžė, kad teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą palikti galimybę gruodį persvarstyti ketinamo kelti MMA dydį, priklausomai nuo susidariusios ekonominės situacijos šalyje.

„Aš pritariu, reikėtų įvertinti ekonominę situaciją, įvertinti aplinkybes, kokią įtaką koronavirusas padarys verslams, ir tik tada svarstyti apie MMA didinimą. Manau, kad dabar didinti MMA nebūtų visiškai teisingas dalykas ir tai būtų skubotas sprendimas. Manau, kad mums reikia išgyventi šį periodą, pažiūrėti, kaip tai paveiks ekonomiką, o jei iš tiesų viskas bus normalu, tada galima kalbėti (ir apie MMA didinimą – ELTA), bet tik ne dabar“, – sakė ji.

ELTA primena, Vyriausybė pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

„Parama reikalinga visiems, labai gerai, kad valdžia galvoja apie paramą, bet jos paskirstymas turi būti toks, kad gautų visi, o ne skirstoma į gerus, geresnius ir geriausius. Šiandien savarankiškai dirbantys asmenys niekuo nėra paremti, išskyrus ta 257 eurų išmoka“, – BNS sakė Z. Sorokienė.

Vyriausybė trečiadienį skyrė papildomą pagalbą mažoms, iki 9 darbuotojų turinčioms įmonėms – joms bus išmokėta iki 100 mln. eurų subsidijų. Vienas iš svarstomų siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją.

Z. Sorokienė sako, kad įmonių skirstymas pagal mokesčių sumokėjimą nėra teisingas.

„Jeigu bus tos subsidijos tiek, kiek jie mokesčių sumokėjo, tai vieniems tiesiog geriau sekasi, daugiau sumoka, kitiems blogiau sekasi, tai jie ir mažiau sumoka, ir dabar mums juos pradėti skirstyti nebūtų teisinga. Vyriausybė, turėdama tuos pinigus, kurie bus skirti ekonomikai atgaivinti, smulkiam verslui, jie turėtų visiems padaryti tą paramą ir leisti atsigauti“, – sakė Z. Sorokienė.

Anot jos, 257 eurų parama savarankiškai dirbantiems žmonėms yra menka parama: „Čia tikrai menkniekis, o juk šitie žmonės irgi mokesčius mokėjo. Tai kodėl paėmė 257 eurus kaip elgetėlėms davė, ir jūs išgyvenkit.“

Jos teigimu, parama turėtų būti kuo paprastesnė, nes paramos programomis tinkamai pasinaudoti neleidžia biurokratinės kliūtys.

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas BNS sakė, kad konkreti paramos schema dar nėra iki galo aiški, o Vyriausybė trečiadienį tik įtraukė šią priemonę į paramos verslui planą.

Pasak jo, šiuo metu svarstomi bent 3-4 variantai, kaip ši parama galėtų būtu įgyvendinta. Vyriausybei priėmus principinį sprendimą, konkrečias paramos sąlygas vėliau patvirtins Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministerija.

Neįkandami mokesčiai

Šiais skaitmenizacijos laikais vis dar galime susidurti su problema, kai atėjus į mažą krautuvėlę pardavėja pirštu parodys į užrašą "atsiskaitymas tik grynaisiais". Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovė Zita Sorokienė įsitikinusi, jeigu bankų įkainiai nebūtų tokie dideli, smulkieji verslininkai dažniau teiktų atsiskaitymo banko kortelėmis galimybę.

"Pardavėjui visiškai neverta matyti pirkėją, atsiskaitantį kortele, kai apmokama suma yra vos 1 ar 2 eurai. Paprasčiausiai mokesčiai yra dideli, todėl smulkieji verslininkai ir nenori tų skaitytuvų, o ne dėl to, kad jiems nebūtų patogu, kaip kartais sakoma. Jiems patogu, taip gal net ir daugiau pirkėjų pritrauktų, bet tuomet atsiranda mokesčiai, banko įkainiai. Jeigu pardavėjas prekiauja labai smulkiomis prekėmis arba smulkiomis paslaugomis, jam įsirengti banko kortelių skaitytuvus paprasčiausiai neapsimoka. Mes esame kalbėję daugelyje susitikimų dėl bankų įkainių. Jeigu bankai sako, kad toks atsiskaitymas yra labai patogus, o juo naudojamasi visame pasaulyje, tai tegul padaro minimalius įkainius. Jie yra gana didoki, kitose šalyse jie mažesni", – įsitikinusi Z.Sorokienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad versle nereikėtų taip skubėti atitrūkti nuo grynųjų: "Nuvažiuokite į Vokietiją, Angliją, Daniją, ten pas smulkiuosius verslininkus netgi yra užrašyta, kad iki tam tikros sumos negalima atsiskaityti kortele, tik grynaisiais. Aišku, banko kortelės yra gerai, išvažiavai kažkur, tau nereikia vežiotis grynųjų. Vis dėlto mes pernelyg greitai norime atpratinti žmones nuo grynųjų – jie visur egzistuoja ir suteikia didesnę garantiją žmogui. Tiems prekybiniams santykiams žmonės turi turėti grynųjų, nes atsiskaitymai kortele vienareikšmiškai naudingi tik bankui. Iš dalies naudingi būtų ir smulkiajam verslui, galėtų privilioti daugiau klientų, jeigu nebūtų tokie dideli įkainiai."

Milžiniškos nuolaidos

Verslininkai bando įvairiausius būdus, kaip pritraukti klientus atsiskaityti grynaisiais. Vienas jų – įvairių nuolaidų taikymas. Pavyzdžiui, degalinių tinklas "Saurida" Alytuje taiko net 12 centų nuolaidą 1 l tiek benzino, tiek dyzelino, jeigu už juos bus atsiskaitoma ne banko kortele, o grynaisiais. Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktorius Vidas Šukys nuogąstauja, kad anksčiau visos operacijos, susijusios su grynųjų apskaita, buvo pigesnės nei bankiniai pervedimai.

Dabar bankai už bet kokią paslaugą ima mokesčius, stato savo sąlygas.

"Visą laiką mes turėjome problemą su bankiniais pinigų pervedimais, visą laiką kovojome už tai. Anksčiau nuolaida degalams mokant grynaisiais buvo vos ne iki 4, tuomet dar lietuviškų centų. Tai buvo daug. Anais laikais "Lukoil" degalinės vos ne pirmos paskelbė šitą "Pilk ir važiuok" variantą, taip pat kai kurie kiti tinklai taikė šį variantą. Inkasavimas ir visos grynųjų operacijos kainavo pigiau nei bankinės transakcijos. Dabar negirdėjau, kad masiškai šis reiškinys taip vyktų, bet jei stengiamasi kažkur taip sutaupyti, tai čia nebūtų nieko naujo", – teigė V.Šukys.

"Anksčiau su Lietuvos banku labai didelį konfliktavome dėl to, nes turėdavome sumokėti papildomai 4 centus nuo 1 l už pervedimą. Dar buvo visokių mokesčių nepriklausomai nuo sumos. Nors nuo praeitų metų įsigaliojo ES direktyva, kad tie atsiskaitymai būtų visiems vienodi, tačiau Lietuvos bankai nenusileido iki tokio lygio, kuris buvo priimtas ES sprendimu", – sakė V.Šukys.

Bankai daro tai, ką nori

LSVPA vadovė įsitikinusi, kad bankai sudaro sąlygas, palankias tik jiems, o įkainiai, palyginti su ankstesniais metais, nesumažėjo, o dar labiau kerta per smulkiųjų verslininkų kišenes.

"Dabar bankai už bet kokią paslaugą ima mokesčius, stato savo sąlygas. Tai yra vienareikšmiškai vienpusės sutartys. Nenori, gali nesiderėti, bet jie sudaro sutartis, o ne klientas. Galbūt su didesniu verslu ir sudaro, kur didesni pinigai cirkuliuoja, gal pas juos susitarimai galimi ir jie būna, bet pas mus yra situacija tokia, kad visam smulkiajam verslui įkainiai yra dideli, krepšeliai nenormalūs", – nuogąstavo Z.Sorokienė.

"Bankai turėtų permąstyti visą šį dalyką, jeigu nori pagelbėti smulkiajam verslui, kaip deklaruoja. Bet jei tai verslininkui kerta per kišenę, tai jis, siekdamas išsilaikyti rinkoje, priima sprendimus. Kartais žmogus ateina, sako, kad gali tik kortele atsiskaityti, bet verslininkas neturi tokios galimybės dėl įkainių, nes jis pasiskaičiuoja, ar jam tai apsimoka. Tegul bankai padaro, kad nebūtų taikomi mokesčiai nuo kažkokios sumos, pavyzdžiui, nuo 50 eurų. Tegul leidžia tam smulkiajam verslui gyvuoti", – pridėjo ji.

LDS direktorius nuogąstavo, kad anksčiau jau buvo keltos diskusijos, kai Lietuvos bankininkai turėjo labai didelį apetitą. Tuomet bankiniams pervedimams Lietuvos bankas siūlė nuolaidą, tačiau kiti bankai su tuo nesutiko.

"Po naujų ES direktyvų situacija nelabai pagerėjo, nes pas mus, kaip visada Lietuvoje, pakalbėjus su bankininkais, jie leido suprasti, kad kaip norės, taip ir darys. Bet jie rado ir kitų būdų, kaip verslą įvaryti į kampą. Pavyzdžiui, pinigų išgryninimas daug kainuoja, tai tuomet aš jau ieškočiau galimybių, kaip tuos grynuosius pasiimti, kad nereikėtų imti iš banko", – teigė V.Šukys.