Daugiau nei 60 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nusiuntė atvirą laišką Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), nurodydamos, ko tikisi iš kito JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro.

Praėjusią savaitę JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pareiškė, kad nesieks antros kadencijos šiose pareigose. Jos mandatas baigiasi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kol kas A. Guterresas neužsiminė, ką yra numatęs į jos vietą.

Žmogaus teisių grupių teigimu, paskyrimas turėtų būti „atviras, skaidrus ir pagrįstas nuopelnais“. Jos taip pat pabrėžė, kad skiriant naują JT žmogaus teisių vadovą turėtų būti konsultuojamasi su nepriklausomomis teisių organizacijomis ir aktyvistais.

Jų teigimu, „būtina, jog šis procesas vyktų greitai“.

Organizacijos taip pat apibrėžė, kokio kandidato jos norėtų. Jos užsiminė pageidaujančios, kad ateityje būtų atsisakyta santūraus ir diplomatiško M. Bachelet stiliaus.

„Vyriausiojo komisaro vaidmuo – būti svarbiausiu žmogaus teisių gynėju pasaulyje, o ne diplomatu ar politiniu pasiuntiniu“, – rašoma atvirame laiške.

„Solidarumo su aukomis demonstravimas ir viešas pažeidimų įvardijimas turėtų būti svarbesni už draugišką dialogą su vyriausybėmis“, – sakoma jame.

„Nors praktika įvairiuose regionuose skiriasi, apytiksliai apskaičiuota, kad 60 proc. stovyklose žemyne gyvenančių žmonių negauna maisto“, – sakoma dvidešimt šešių organizacijų, įskaitant Graikijos pabėgėlių tarybą ir Tarptautinį gelbėjimo komitetą, pareiškime.

„Tarp tų, kurie lieka alkani, 25 proc. yra moterys (įskaitant nėščias moteris), 40 proc. yra vaikai, lėtiniai pacientai ir pacientai, turintys specialių sveikatos ir mitybos sąlygų. Kai kuriose vietose maistas net nėra tiekiamas tiems, kurie dėl COVID 19 yra karantine“, – priduriama jame.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms, kai Graikijos valstybė iš Jungtinių Tautų perėmė pabėgėlių agentūros užduotį dalinti Europos Sąjungos piniginę paramą prieglobsčio prašytojams Graikijos stovyklose, maždaug 36 tūkst. žmonių negavo tos paramos, teigia organizacija. „Bandant užpildyti šią spragą, prieglobsčio prašytojai gavo maisto porcijas, kaip pranešama, labai prastos kokybės ir dažnai ne iki galo išvirto“, – pridūrė jie

Reaguodama į šiuos teiginius, Graikijos migracijos ministerija pareiškė, kad „visi prieglobsčio prašytojai, esantys stovyklose salose ir žemyne, turi teisę į maistą“ ir gauna jo tris kartus per dieną. Tačiau ministerija pažymėjo, kad tai neapima pabėgėlių, kurie „privalo palikti“ stovyklas, o migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, „privalo palikti šalį“. Ministerija pridūrė, kad pabėgėliai „turi teisę dirbti ir gali prašyti tolesnės paramos“, įskaitant ES finansuojamą integracijos programą.

Tikslus šiuo metu Graikijoje esančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičius nėra aiškus. Tikimasi, kad vėliau šį mėnesį planuojamas surašymas visoje šalyje padės tai išsiaiškinti, praėjusią savaitę sakė JT pabėgėlių agentūros atstovė Graikijoje Mireille Girard.

Pasak jos, pastarasis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų Graikijoje skaičius yra maždaug 96 tūkstančiai. Tačiau manoma, kad daugelis prieglobsčio prašytojų paliko šalį nuo tada, kai dabartinė konservatorių vyriausybė 2019 m. perėmė valdžią ir sumažino pašalpas bei viešbučių kambarius, kurių tūkstančiai buvo naudojami jiems apgyvendinti.

Be to, manoma, kad keli tūkstančiai pabėgėlių iš naujo kreipėsi dėl prieglobsčio Vokietijoje ir kitose ES šalyse, kur darbo perspektyvos geresnės nei Graikijoje. Daugelis kitų pabėgėlių yra priversti grįžti į stovyklas, nes Graikijoje negali rasti darbo ir būsto.