Taikių protestuotojų grandinė nusidriekė dangoraižiais nusmaigstyta pakrante ir keliais judriais miesto prekybos rajonais. Dauguma žmonių, nenorėdami būti atpažinti, slėpė savo veidus po medicininėmis kaukėmis. Jie laikė iškėlę Honkongo vėliavas arba šviečiančius mobiliuosius telefonus.

Ši, anot organizatorių, apie 40 km ilgio žmonių grandinė yra naujausia protesto išraiška per beveik tris mėnesius trunkančius protestus, sukėlusius precedento neturinčią politinę krizę Honkonge.

„Išbandėme tradicines eitynes, išbandėme karingesnius veiksmus – nors aš jiems nepritariu. Šį kartą visi išėjome susikibti rankomis ir parodyti, kad vis tiek visi esame vieningi“, – sakė akcijos dalyvis Wingas (Vingas), pasakęs tik savo vardą.

Pirmuosius protestus išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, o neilgai trukus mitingai peraugo į platesnį judėjimą dėl demokratinių teisių pusiau autonominiame mieste, spaudžiamame Pekino gniaužtų.

„Tai darydami mes rodome pasaulio žmonėms, kokie puikūs žmonės yra honkongiečiai. Mes taip pat galime padaryti tai, ką padarė žmonės [Baltijos valstybėse] prieš 30 metų“, – sakė maždaug 50 metų Cat Law (Ket Lo), dirbantis logistikos srityje.

Baltijos kelias – viena didžiausių visų laikų antisovietinių demonstracijų. Ši akcija vyko 1989 metų rugpjūčio 23-ąją, minint 1939 metais Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo–Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto, lėmusio Baltijos šalių sovietinę okupaciją, metines. Tądien apie 2 mln. žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibę rankomis į daugiau kaip 650 km ilgio grandinę išsakė norą atkurti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Praėjus trims dešimtmečiams ši solidarumo akcija vis dar įkvepia aktyvistus visame pasaulyje.

Honkongo kelią organizuoti ėmėsi socialinių tinklų suburti aktyvistai, paskutinėmis dienomis nusprendę ieškoti taikių priemonių, galinčių padėti, kad jų balsas būtų išgirstas.

Protestuotojai – nuo jauno iki seno – skandavo „Laisvas Honkongas“ ir  paprastai demonstracijose protestuotojų naudojamą šūkį „Šliūkštelk alyvos, Honkongai“. Kai kurie pedantiškumu garsėjančio miesto gyventojai grandinėje dalinosi rankų dezinfekavimo skysčiu.

Protestuose neišvengta smurto, policijos ir radikalių pažiūrų demonstrantų susidūrimų gatvėse, sukėlusių chaosą paprastai stabilumu ir saugumu garsėjančiame mieste.

Dešimtys tūkstančių baskų sekmadienį susikibę už rankų suformavo 123 km ilgio gyvąją grandinę, kuri nusidriekė per visą Ispanijos šiaurėje esantį Baskijos regioną, ir reikalavo teisės surengti balsavimą dėl nepriklausomybės.

Akciją, kuri priminė praėjusių metų rugsėjo 11-osios demonstraciją Katalonijoje, organizavęs judėjimas „Gure esku dago” (Viskas mūsų rankose) apskaičiavo, kad dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių.

Demonstrantai, apsisiautę raudonos, baltos ir žalios spalvų Baskijos vėliavomis, susikibę rankomis iškėlė jas į viršų. Gyvoji grandinė nusidriekė nuo Durango miesto iki Pamplonos už 120 km, kuri nėra Baskijoje, bet laikoma baskų kultūrinės ir lingvistinės teritorijos dalimi.

Užsitęsusi ekonominė krizė ir politinės korupcijos skandalai sukėlė didelį visuomenės nusivylimą Ispanijos demokratijos institucijomis.

Parama kažkada dominavusiems socialistams ir centro dešiniųjų Liaudies partijai dramatiškai sumažėjo, Katalonijoje ir Baskijoje intensyvėja judėjimai už nepriklausomybę, o Madride ir kituose miestuose šeštadienį tūkstančiai demonstrantų reikalavo atsisakyti 1975-aisiais, po ilgos diktatūros atkurtos monarchijos.