Registravau įstatymo pataisą, kuri leistų, atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kitas procedūras, sumažinti įstatymu nustatytą sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) tik iki 30 procentų. Pažymėtina, kad SAZ nustato asmuo, suinteresuotas ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta ši SAZ, vykdymu. Todėl nesant nustatytos maksimalios SAZ sumažinimo ribos, gali būti atvejų, kai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas SAZ dydis, pvz., 500 m. dydis, gali būti sumažintas net 10 kartų iki, pvz., 50 m., o tai gali būti nepakankama siekiant apsaugoti gyventojus nuo neigiamo poveikio sveikatai.

PAV atlikimą finansuoja ūkinės veiklos vykdytojas, todėl neatmestina tikimybė, kad jis, būdamas suinteresuotas kuo mažesniu SAZ dydžio nustatymu, gali daryti poveikį PAV rezultatams, siekdamas nustatyti kuo mažesnį SAZ dydį. Todėl šia įstatymo pataisa siekiama, kad žmonių sveikatai pavojinga gamykla ar kitas taršus objektas neatsirastų tiesiai prieš gyvenamųjų namų langus.

Nesu naivus, nesunku nuspėti, kad netrukus įtakingi pramonės lobistai ims įrodinėti, kad tik specialistai, atlikdami PAV, gali geriausiai įvertinti, kas kenkia žmonių sveikatai, kas ne. Todėl netrukus veikiau pamatysime, kas yra kas. Kas kieno interesus atstovauja.

PSO taip pat įspėjo apie naujus socialinius, ekonominius ir sveikatos iššūkius.

Remiantis instituto „Our World in Data“ prognozėmis, Europa dešimtmečiais lenkia pasaulinį pokytį, kuris, kaip manoma, įvyks po 60 metų, maždaug 2064-aisiais.

„Apskaičiuota, kad iki 2024 metų PSO Europos regione vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunesnių nei 15 metų amžiaus žmonių“, – teigiama organizacijos išplatintame pranešime.

„Ši tendencija reiškia naujus socialinius, ekonominius ir sveikatos apsaugos iššūkius, todėl siekiant sušvelninti senėjančios visuomenės poveikį, reikia sutelkti dėmesį į sveiką senėjimą“, – priduriama jame.

PSO Europos regionas apima 53 šalis, įskaitant kelias Vidurio Azijos valstybes.

Visoje Europoje ilgesnė gyvenimo trukmė dažnai susijusi su bėgant metams blogėjančia žmonių sveikata.

Siekdama sušvelninti senėjimo poveikį, PSO paragino imtis priemonių, kurios „leistų vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti ir pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą, savarankiškumą, socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę“.

Tarp rekomendacijų minima politika, kuria siekiama, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę dalyvauti sportinėje ir kultūrinėje veikloje.

PSO taip pat rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti sveikatą subalansuotai maitinantis, bent 150 minučių per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla ir dalyvaujant užsiėmimuose, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą ir judrumą bei mažina raumenų masės ir kaulų tankio mažėjimą.

„Dar didesnis fizinis aktyvumas gali 35 proc. sumažinti mirtingumo dėl visų priežasčių riziką“, – pareiškė PSO.

Pavojingi manevrai

Vairuotojai dažnai skundžiasi: tokių probleminių kelių plotis yra toks, kad automobiliams prasilenkti įmanoma tik nuvažiavus į kelkraštį. Dėl to kyla daug problemų eismo dalyviams. Pasivažinėjimai tokiais keliais gali baigtis eismo nelaimėmis, sudaužytais stiklais ar nuleistomis padangomis.

Pasak specialistų, keliai, kuriuose telpa tik viena eismo juosta, įprastai nepasižymi dideliu eismo intensyvumu, bet judėjimas jais turi savo ypatumų ir rizikų.

„Kol nėra kliūčių, vairuotojai neretai linkę jais važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Atsiradus priešpriešiniam eismui, smarkiai išauga eismo įvykių rizika. Vairuotojams tenka staiga mažinti greitį ir dešiniaisiais ratais mestis į šalikelę. Prasilenkimo metu pakeliami akmenys pažeriami į aplinkinių automobilių langus, taip pat plėšomos padangos“, – vardijo BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Kvėpuoja dulkėmis

Ne mažiau erzinančiu menkai prižiūrimų regioninių keliukų trūkumu tampa tai, kad pravažiuojančio transporto sukeliamomis dulkėmis priversti kvėpuoti vietos gyventojai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, krašto kelių, kurių plotis nesiekia penkių metrų, šalyje yra apie 200 km. Praėjusiais metais buvo paskelbtas planas visus juos rekonstruoti ir išplatinti iki 2030-ųjų. Per 2022 m. rekonstruota tik 5,4 km tokių kelių.

Žemesnės kategorijos rajoninių kelių LAKD nurodė neskirstanti pagal dangos plotį. Rajoninių kelių bendras ilgis yra triskart didesnis nei krašto, jų dangos – ne tik asfalto, bet ir žvyro. Šiems keliams sudaryta atskira rekonstrukcijos prioritetų eilė.

Sveikata: pravažiuojančio transporto keliamos dulkės nusėda ir plaučiuose. L. Steponavičiaus nuotr.

Skundai nepadeda

Vienas iš tokių siauro asfalto rajoninių kelių, jau daugelį metų keliantis vietos gyventojų nepasitenkinimą, driekiasi nuo Matuizų kaimo Varėnos rajone iki posūkio į Krūminių kaimą. Anot Matuizų kaimo seniūno Mindaugo Matuizos, ruožas, kuriame du automobiliai negali prasilenkti nenuvažiavę ant kelkraščio, yra 7 km ilgio.

Prasilenkiant pakeliami akmenys pažeriami į aplinkinių automobilių langus, taip pat plėšomos padangos.

„Netoliese intensyvią komercinę veiklą vykdo plytinė. Darbymečiu į ją ir iš jos nuolat zuja sunkiasvorės transporto priemonės, kurios šiuo keliu veža produkciją. Sunkiai pakrauti vilkikai negali staigiai stabdyti, o ir trauktis nuo kelio jie nenori, todėl jiems priešpriešine kryptimi judančiam transportui kyla didelė grėsmė“, – sakė Matuizų seniūnas.

Prie šio kelio vietiniai gyventojai skundžiasi nepaliaujamais dulkių debesimis, kurie vėliau nusėda ne tik ant pastatų, turto, bet ir ant maisto, o galiausiai ir žmonių plaučiuose.

„Kelio priežiūra žiemą skųstis negalime – jis ir nuvalomas, ir pabarstomas. Tik kad tos mūsų žiemos dabar nežiemiškos. Tai nors akmenukai neskraido, bet asfalto pakraštys būna aštrus ištisus metus. Didžiosios problemos prasideda šiltuoju sezonu. Padangas šiame kelyje prakiurdę ir stiklus apdaužę vairuotojai į mūsų seniūniją nesikreipia, todėl negaliu kalbėti skaičiais, kiek žalos vairuotojams pridaro mūsų keliukas. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad pats akmenų į automobilio stiklą esu gavęs ne vieną“, – pasakojo M. Matuiza.

Matuizų kaimo bendruomenei ne kartą kreipusis į LAKD ir Seimo narius su prašymu nutiesti saugesnį kelią, po ilgų diskusijų prioritetų reitinge atkarpa pakilo iš 538 į 159 vietą.

Skirtumas: mieste žalos atlyginimą galima išsireikalauti iš kelio savininko, tačiau prakirtus padangą žvyrkeliuose tai padaryti nelabai įmanoma. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kenčia ne tik stiklai

BTA duomenimis, vien šiemet dėl stiklų įdaužų arba ratų pažeidimų į draudimo bendrovę jau kreipėsi apie 2,5 tūkst. nukentėjusiųjų visoje Lietuvoje.

„Stiklo įdaužos sudaro apie 20 proc. visų fiksuojamų KASKO žalų. Vien pagalbos kelyje dėl ratų pažeidimų vairuotojai, nebegalintys susitvarkyti patys, kreipiasi į mus net kelis šimtus kartų per metus. Žinoma, kuo prastesnės būklės kelias ar žvyrkelis, sulaukti akmens smūgio į stiklą arba pradurti padangą tikimybė yra gerokai didesnė. Tačiau neretai akmenų pasitaiko ir žvyrkelio, ir asfaltuoto kelio sankirtoje“, – vardijo ekspertas A. Žiukelis.

Pasak jo, net mažas akmenukas gali pridaryti nemenkos žalos. Kartais stiklui vasarą padaryta žala pasireiškia ne iš karto, o tik sulaukus žiemos šalčių.

„Dažniausiai žala siekia nuo 200 iki 500 eurų, tačiau uždelstas remontas gali baigtis ne lokaliais kosmetiniais darbais, o ir visos kėbulo detalės keitimu“, – įspėjo pašnekovas.

Jo teigimu, atlyginti regioniniuose ir rajoniniuose keliuose padangoms ir stiklams padarytą žalą iš kelio savininko išsireikalauti nelabai įmanoma. Prieš siaurus kelio ruožus pastatomi įspėjamieji ženklai apie kelio nelygumus, pavojingą kelkraštį arba byrančio žvyro pavojų. Taigi, vairuotojas apie grėsmes informuojamas ir pats turi spręsti, kaip jam važiuoti toliau.

Antradienį Sveikatos draudimo įstatymo pataisas pateikęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis siūlo numatyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis būtų draudžiamas asmuo, ne tik slaugantis, bet ir „teikiantis pagalbą namuose nuolatinės priežiūros (pagalbos) reikalaujančiam asmeniui, kaip šiuo metu yra numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme“.

Kaip pažymi Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantis R. Žemaitaitis, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – valstybės funkcija.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą neįgalius (nedarbingus) asmenis slaugančių asmenų draustumas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis siejamas tik su specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu.

Antradienį už projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, 10 – buvo prieš, 42 parlamentarai susilaikė.

Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.

Vienos valandos pokytis blogina sveikatą

2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai  vienareikšmiškai teigė, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų).

„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po  vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.

Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas

Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir  taip vadinamosioms pelėdoms.

„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo.  Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų  cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – kalba R.Masaitienė.

Cirkadinių procesų darnią veiklą  reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei  reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą.  Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.

Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti , o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.  Šis pavyzdys rodo, kad  individualiam  žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.

„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.

Yra apskaičiuota, jog daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais  Europos gyventojams siūlo  rinktis  standartinį laiką, t. y. žiemos laiką.  Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose  nurodo  ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė,  sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų,  pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).

Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau.

Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas

Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.

Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.

Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio

Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms.

Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę  miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai.

Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.

„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto Raminta Masaitienė.

Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje. Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų Parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas.

Paradoksas tas, kad tie patys britai (kartu su kitų  šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi  neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.

„Byla buvo užbaigta, visos šalys patenkintos sutarimu“, kurį dar turės patvirtinti teismas, naujienų agentūrai AFP patvirtino „Bayer“ atstovai.

Ieškovai kaltino bendrovę slėpus informaciją apie grėsmę sveikatai, kurią galimai kelia „Roundup“ sudėtinė dalis glifosatas.

Tiesa, „Bayer“ atstovai nepatvirtinto „Bloomberg News“ pranešimo, esą Kanzas Sičio teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė ieškovams sumokės iš viso 39,6 mln. dolerių (apie 36 mln. eurų).

„Bloomberg“ žiniomis, bendrovė taip pat sutiko pakeisti kai kurias „Roundup“ etiketės dalis.

„Bayer“ ir ieškovų susitarimą dar turi patvirtinti teisėjas. Ši byla yra nesusijusi su dar daugiau nei 48 tūkst. ieškinių dėl vėžio, kurį galimai sukėlė glifosatas.

Derybos dėl panašių susitarimų su ieškovais šiose bylose vyksta jau kelis mėnesius, tačiau kol kas „Bayer“ neskelbia apie proveržį jose.

„The Wall Street Journal“ teigimu, „Bayer“ sutiktų sumokėti 48 tūkst. ieškovų iš viso apie 10 mlrd. dolerių. „Bayer“ JAV teismuose jau pralaimėjo tris bylas dėl „Roundup“, kuriose ieškovams priteistos milžiniškos sumos.

„Bayer“ vis dar tvirtinta, esą „Roundup“ nekelia grėsmė žmonių sveikatai, o reguliuotojai daugelyje pasaulyje leidžia naudoti šį herbicidą.

Tai siūlančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Balsys.

Pasak jo, tokių pataisų poreikis kilo Europoje ir visame pasaulyje pastaraisiais metais paaštrėjus diskusijoms dėl plačiai žemės ūkyje naudojamo glifosato neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

„Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) herbicidų su glifosatu gamintojams dėl vėžinių susirgimų yra iškelta beveik 20 tūkstančių bylų, laimimi teisminiai procesai, kuriuose įrodomas glifosato poveikis pareiškėjų sveikatai ir jo įtaka vėžiniams susirgimams. Tai sukėlė dideles diskusijas Europos valstybėse. Nuo 2022 metų pabaigos Europos Sąjungoje turėtų įsigalioti Europos Komisijos draudimas naudoti glifosatą žemės ūkyje.

Vis daugiau Europos valstybių, nelaukdamos Europos Komisijos nurodymų, pačios savo teritorijoje imasi riboti šio herbicido naudojimą. Vien šiais metais vienokius ar kitokius glifosato draudimo įstatymus priėmė aktyviai žemdirbystę vystanti Austrija, Prancūzija, Vokietija. Neabejoju, kad tokių draudimų atsiras ir kitose valstybėse. Diskusijos apie glifosato draudimą privalo persikelti ir į Lietuvos politinę darbotvarkę“, – teigia Seimo narys L. Balsys. 

Parlamentaro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 195 herbicidai, iš jų – 27 herbicidų sudėtyje yra glifosato.

„Vieša paslaptis, kad glifosato produktais išpurškiami pasėlių laukai ne tik norint naikinti piktžoles, bet ir prieš derliaus nuėmimą siekiant greičiau subrandinti grūdines kultūras. Todėl vėliau ir aptinkami glifosato pėdsakai ne tik žemės ūkio produktuose, bet ir žmogaus organizme“, – sako parlamentaras.

L. Balsys mano, kad jo siūlomas glifosato draudimas teigiamai paveiktų Lietuvos žemės ūkį.

„Dėl plačiai chemizuotuose ūkiuose naudojamo herbicido dažnai nukenčia ekologiniai ūkiai, kuriuos pasiekia glifosato foninė tarša iš besiribojančių ūkių. Ekologiniam ūkiui dažnai tai reiškia bankrotą ir reputacinę žalą, atimtus ekologinės produkcijos sertifikatus, išmokas. Manau, kad glifosato naudojimo žemės ūkyje draudimas teigiamai atsilieps ekologiniams ūkiams ir jų plėtrai, nes nebeliks derliaus taršos glifosatu rizikos.

Chemizuoti ūkiai turės persiorientuoti ir naudoti tvaresnius žemdirbystės būdus (auginti tarpinius pasėlius, naudoti sėjomainą), kurie ne tik sumažina piktžolių vešėjimą, bet ir pagerinta šiuo metu Lietuvoje stipriai prastėjančią nualinto dirvožemio kokybę“, – sakė L. Balsys.

Įstatymo pataisas kartu su Seimo nariu Linu Balsiu Seimui teikia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas.

Į Lietuvą atvyksta Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai. Europos ir Lietuvos specialistai diskutuos, kaip, besikeičiant klimatui, sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei apie šalyje vykdomą klimato kaitos politiką.

Prieš penkerius metus Italijoje vykusioje Aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje buvo priimta rezoliucija, pagal kurią Pasaulio sveikatos organizacijos narės, tarp kurių ir Lietuva, įsipareigoja per dešimtmetį parengti strategijas, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos.

Mokslininkai yra nustatę, kad pasaulyje itin prastėja vandens kokybė, didėja patalpų ir lauko tarša bei mažėja fizinis žmonių aktyvumas. Dėl to gyventojai, ypač vaikai, turi daugiau sveikatos problemų.