Esant sausiems ir šiltiems orams, pastaruoju metu Lietuvoje kasdien registruojama 30-50 gaisrų gamtoje, didžioji dauguma jų kyla Vilniaus apskrityje, taip pat Alytaus, Kauno apskrityse.

Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai miesto ir rajono savivaldybių atvirosiose teritorijose beveik kasdien rengia reidus „Nedegink žolės!“ Tam pasitelkiami ir bepiločiai orlaiviai.

Praeitą savaitę Šalčininkų rajone, Jašiūnų seniūnijoje, Sližiūnų kaime, išdegė apie 60 arų žolės, ugniagesiams pavyko išgelbėti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Budreliškių kaime, išdegė apie 220 ha žolės, Vilniuje, Kazbėjų gatvėje, išdegė devyni ha, V. A. Graičiūno gatvėje – dešimt ha, Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Diržioniškių kaime išdegė 32 ha žolės.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įspėja gyventojus su ugnimi elgtis itin atsakingai ir nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose.

Apžiūrėtas 250 arų išdegintas plotas, ugniagesiai pradėjo tyrimą, aplinkosaugininkai bendradarbiauja dėl aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo.

„Džiaugiamės bendradarbiavimu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) pareigūnais siekiant bendro tikslo – švaresnės oro aplinkos ir kuo mažiau įsiplieskiančių gaisrų, kurie gali skaudžiai pakenkti ne tik išdeginto žolės ploto augmenijai, gyvūnams, bet ir pasiekti platesnes miško teritorijas, ar sukelti pavojų žmonėms ir jų turtui“, – sakė Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Edgaras Skrebė.

Penktadienį Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimus su ugniagesiais Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus r. Reido metu nustatyta teritorija, kurioje neseniai išdeginta apie 250 arų žolės. PAGD pradėjo tyrimą, aplinkosaugininkai bendradarbiauja dėl aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo.

Kitą dieną Trakų aplinkosaugininkai vykdė patikrinimą su PAGD pareigūnais Trakų rajone išžvalgius aplinkines teritorijas pažeidimų nenustatyta.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad ypač pavojinga deginti pernykštę žolę miškuose, durpynuose ar kitose atvirosiose teritorijose, nes tai palankiausia aplinka gaisrams plisti. O nesilaikantiems nustatytų reikalavimų gresia ne tik baudos, bet žalos aplinkai atlyginimas“, – pabrėžė E. Skrebė.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Be to, priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Aplinkosaugininkai informuoja – pastebėjus deginamą žolę, nedelsiant praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112.

Vien sekmadienį tokių pranešimų iš įvairių vietovių buvo keliolika. Pasak šios valdybos atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, apie liepsnojančius laukuose ar kiemuose laužus pranešta iš Kėdainių, Kaišiadorių bei Kauno rajonų, apie neatsargiai deginamas šiukšles – ir iš Kauno miesto.

Tiesa, būta ir pranešimų, kurie nepasitvirtino. Sulaukus informacijos apie Kauno miesto pakraštyje degančius Kleboniškio miško plotus, skubėta miško gelbėti, bet, ugniagesiams patikrinus visas pranešime nurodytas vietas, jokių degimo požymių miške nerasta.

Raseinių rajono Ariogialos seniūnijos Gėluvos kaime ugniagesiams teko gesinti padegtą žolę 600 kv. m plote. O Kaune, Ievų take, – laužą, kuris užgriebė ir žolę. Laužą sukūręs pilietis, ugniagesiams atvykus, ėmė neadekvačiai elgtis, todėl iš įvykio vietos šį vyrą išsivežė policijos pareigūnai.

Iš Vilkaviškio rajono Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vietinių ugniagesių pagalbos šaukėsi ūkininkas, pranešęs, kad mato maždaug 2 arų plote degančius šiaudus. Tačiau gelbėtojams vykstant į įvykio vietą, teko sugaišti nemažai laiko, šalinant ant miško keliuko gulėjusius du nuvirtusius medžius. Gaisro vietoje buvo užgesinta 15 šieno rulonų.

Pernykštė žolė sekmadienį degė ir ežero pakrantėje, Kalvarijos seniūnijos Jurgežerių kaime. Čia liepsnos užgesintos pusės hektaro plote. Kur kas daugiau darbo žolės degintojai ugniagesiams piktybiškai parūpino Vilkaviškio rajone, Pavištyčio kaime. Žolė čia degė gerokai didesniame – 3 ha – plote, teigiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sudarytoje praėjusios paros įvykių suvestinėje.

„Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai. Jų metu bus bendradarbiaujama su vietos miškų urėdijomis bei aplinkos apsaugos padaliniais“, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pranešime.

Pastarąją parą Lietuvoje kilo 24 gaisrai, devyni iš jų gamtoje užregistruoti Vilniaus apskrityje, Alytaus – keturi, kitose apskrityse po vieną – tris gaisrus.

Šiemet ugniagesiai daugiau nei 215 kartų skubėjo gesinti atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų, 88 tokie gaisrai buvo įsiplieskę Vilniaus apskrityje. 

Pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiams atvirosiose teritorijose ugnį teko tramdyti 104 kartus.

Vienas tikslų, kad žolės degintojams tektų mokėti baudą ne tik už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.

Siekdamas mažinti tokių gaisrų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas inicijavo nuotolinį susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadovais, kurio metu aptarė šių gaisrų prevencijos klausimus.

„Artimiausiu metu susitiksime ir su miškininkais. Bendradarbiaudami ir sutelkdami pastangas siekiame geresnių rezultatų. Vienas tikslų, kad žolės degintojams tektų mokėti baudą ne tik už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai,“ – per susitikimą pažymėjo departamento direktorius Saulius Greičius, cituojamas pranešime.

Gaisrų statistikos duomenimis, kasmet atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 3500 tūkstančiai gaisrų. Vien Vilniaus apskrityje pernai atvirosiose teritorijose ugniagesiai gesino 735 gaisrus. Praėjusiais metais 385 tokie gaisrai kilo Kauno apskrityje. Kaip rodo pernai metų tokių gaisrų statistika, žolės degintojų kur kas mažiau buvo Marijampolės (69) ir Telšių (73) apskrityse.

„Iš tiesų, tokių gaisrų skaičius šalyje yra dar didesnis, nes kartais juos užgesina patys gyventojai, o ugniagesiai net nebūna kviečiami. Deja, kai kurie gyventojai žolės deginimą vis dar bando pateisinti, pasitelkdami nuostatą, kad taip tręšiama dirva, kad po to atauga vešlesnė žolė, nors ir yra priešingai“  – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.   

Kovo-gegužės mėnesiais yra vykdoma informacinė akcija „Nedegink žolės“. Apie išdegintus plotus informacija teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pernai dėl žolės deginimo buvo nubausta 30 gyventojų.

Nors šiemet žolė dega rečiau ir mažiau, neišvengta skaudžių nelaimių, kai nuo žolės užsiliepsnojo gyvenamieji pastatai, o Molėtų rajone toks gaisras nusinešė žmogaus gyvybę.

Žolės degintojams ar savo žemės neprižiūrintiems savininkams už sudegusius plotus gali būti skiriamos baudos, be to, tenka atlyginti gamtai padarytą žalą: ji gali siekti nuo šimto iki kelių tūkstančių eurų.

Šiemet gaisrų mažiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet gaisrų pievose kilo mažiau: į iškvietimus ugniagesiai iki trečiadienio vyko 759 kartus, pernai per tą patį laikotarpį – 881 kartą. Mažesnis ir išdegęs žolės plotas: 55,8 tūkst. arų, pernai jis siekė 79,1 tūkst. arų.

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, tai iš dalies lemia oro sąlygos, todėl pasitaisius orams, saulei ir vėjui išdžiovinus pievas, nerimaujama, kad gaisrų gali kilti daugiau.

„Degintojams sutrukdė oras, bet va vakar viena diena buvo geresnė, šilta, gera buvo, tai iš karto gaisrininkai praneša, kad buvo septyniolika išvažiavimų. (...) Savaitgalį, matyt, gaisrininkai darbo turės per akis, tokia bent jau yra nuojauta“, – ketvirtadienį sakė G. Markauskas.

Anot jo, ilgainiui auga ir žmonių sąmoningumas, tačiau aplinkosaugininkas abejoja, ar įprotį deginti žolę artimiausiu metu pavyks išgyvendinti.

„Čia turi užaugti nauja karta. Tie, kurie yra, jiems gali kuolą ant galvos tašyti, išauklėti jų – nebeišauklėsi“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Pasak jo, žolės gaisrų mažėja ir vykstant žemės grąžinimams: paprastai deginami apleisti plotai, nes žemės savininkas už sudegusią pievą gali būti nubaustas net ir tuo atveju, jei nėra įrodoma, kad būtent jis ją padegė.

Čia turi užaugti nauja karta. Tie, kurie yra, jiems gali kuolą ant galvos tašyti, išauklėti jų – nebeišauklėsi.

Patys padega, patys kviečia ugniagesius

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per sausą žolę ugnis keliauja 25 kilometrų per valandą greičiu, tuo metu einančio žmogaus greitis siekia apie keturis kilometrus per valandą. Sparčiausiai dega aukšta ir sausa žolė, jos liepsnos gali pasiekti net dviejų–keturių metrų aukštį. Ligotiems žmonėms ypač pavojingi degančios žolės dūmai.

„Dažnai žmonės patys padega, o paskui kviečia gaisrininkus: gelbėkite, mano namai sudegs, nesuvaldo tos ugnies. Tada gaisrininkai skambina mums: atvažiuokite, patys „prisiduoda“ padegėjai“, – pasakojo G. Markauskas.

Šiemet aplinkosaugininkai nubaudė septynis padegėjus, tačiau bausmių gali sulaukti daugiau žemės savininkų, nes informacija apie sudegusius plotus perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji nustato savininką ir taiko jam finansines sankcijas.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų  žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pasak G. Markausko, už patį padegimo faktą suskaičiuojama 100 eurų siekianti žala gamtai, net jei išdegė nedidelis žemės lopinėlis. Už didesnius plotus, taip pat už saugomose teritorijose padegtą žolę, žala gamtai gali siekti ir iki kelių tūkstančių eurų.

Ugniagesių duomenimis, šiemet užfiksuoti du atvejai, kai nuo žolės nukentėjo žmonių turtas, vieno gaisro metu žuvo žmogus.

Kovo 20 dieną Vilniaus rajone, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos, ugnis sunaikino visus pastatus.

Gaisro metu sudegė ir automobiliai „Opel Vectra“ ir „Toyota“, apdegė automobilis „Lada“. Išdegė apie 50 arų žolės. Nuo ugnies pareigūnams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį gyvenamąjį namą.

Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti ir dėl padegtos žolės.

Kovo 28 dieną Molėtų rajone, Kužų kaime, ugniagesiams pranešta apie degančią žolę, tačiau atvykus paaiškėjo, jog liepsnoja ne tik 20 hektarų pievos, bet ir rąstinis namas. Gaisravietę tvarkę ugniagesiai rado sudegusį žmogų. Šoką patyrusi moteris buvo išgabenta medikų.