Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 44 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

„Ugdykime altruizmą, savo asmeninių interesų peržengimą kaip žmogiškumo išsipildymą. Prisiminkime Popiežiaus Pranciškaus Romos sinagogoje pasakytus žodžius: „Šoa mus moko, jog visada turime būti labai budrūs, kad galėtume laiku imtis ginti žmogaus orumą ir taiką“, - iškilmingoje ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad mūsų kartai neteko gelbėti žydų Holokausto metu, tačiau tenka kurti pasaulį po Aušvico.

„Mums nereikia sau atsakyti – ką daryčiau, jei matyčiau žudyti vedamus kaimynus? Tačiau mums kyla ne mažiau aštrus iššūkis – ką galime padaryti dabar, kasdien kurdami istoriją, kurioje neįsivaizduojami kiti Paneriai? Laimei, mes turime kelrodį – tuos žmones, kurie jau tada tyliais žygdarbiais pasipriešino neapykantai.

Nors šie žmonės neabejotinai prieštarautų, kad tai, ką jie padarė, yra žygdarbis. Jie sakytų, kad kiekvienas jų vietoje būtų pasielgęs taip pat. Tačiau be jų Holokaustas būtų tapęs žmogiškumo kapu“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, žydų gelbėtojus vienija padorumo ir gailestingumo derinys. Tvirtas vertybinis stuburas. Supratimas, kad pasaulis neskirstomas į mus ir juos. Tai buvo tiesiog tylūs didvyriai, kitame žmoguje pirmiausia matę žmogų, tokį pat Dievo kūrinį.

„Sakoma, kad jie turėjo drąsos. Bet ne visi jos turėjo. Kai kas, paslėpęs žydo vaiką, siaubingai bijojo – gal ir dėl savo paties vaiko.

Sakoma, kad jie turėjo sąmoningumo. Bet kartais stebėtojo virsmas į gelbėtoją tebuvo sekundžių reikalas – tiek, kiek trunka apsikeisti žvilgsniais.

Sakoma, kad bet kokioje situacijoje kiekvienas turime pasirinkimą. Bet kai kurie žmonės jo neturi. Nes kažkas pabeldžia į jūsų duris vien dėl to, kad girdėjo, jog esate geras žmogus. O jūs toks ir esate. Argi tuomet turite pasirinkimą? Teisingame pasaulyje – ne.

Paverskime tokį teisingą pasaulį savo siekiu“, – paragino prezidentas.

Aukų vardai sinagogoje bus skaitomi valandą, ten bus galima uždegti žvakutę žuvusiesiems atminti.

Aukų atminimas bus pagerbtas ir sostinės Rūdininkų aikštėje.

Popiet nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo vyks jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“. Prie memorialo suplanuota aukų atminimo ceremonija.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia mokytojus su mokiniais prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes ir kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.

Sekmadienį Vilniuje lankytojams buvo atvertas buvusios Vilniaus geto bibliotekos kiemas. Po kelerių metų planuojama buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastate įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, pranešė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas. Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.

Kreipimesi arkivyskupas pabrėžia krikščionių vienybę ir solidarumą su žydų tauta ir ragina visuomenę malda ir veiksmais prisidėti, kad praeities tragedija nepasikartotų.

„Pernai baigdamas vizitą Lietuvoje Šventasis Tėvas prie paminklo okupacijų aukoms atminti ragino nepailsti eiti drauge santarvės, vienybės ir atsakomybės vienų už kitus keliu. Visus tikinčiuosius kviečiame įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus drąsinimą ir rugsėjo 23 d. melsti Dievo atleidimo už mūsų brolių ir seserų padarytus nusikaltimus ir kad nebepasikartotų praeities klaidos, o mūsų šalis galėtų įgyvendinti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu. Tegul Aukščiausiasis laimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą teisingumui bei taikai“, – pabrėžė arkivyskupas G. Grušas.

Pasak arkivyskupo G. Grušo, išgyvenant skaudžius istorinius įvykius, krikščionys elgėsi skirtingai.

„Dalis Bažnyčios narių dėl žmogiškojo silpnumo, baimės ar net asmeninės naudos prisitaikė prie okupacinių režimų ar net talkininkavo pavergėjams. Tačiau nemenka dalis krikščionių, skatinami krikščioniškosios meilės, gelbėjo persekiojamus žydus. Jų kapus šiandien pažymime Pasaulio tautų teisuolio ženklais“, – sakė G. Grušas.

Arkivyskupas G. Grušas išreiškė viltį, kad skaudžios istorijos pamokos jau yra išmoktos ir tragedija niekada nepasikartos. Jis taip pat pabrėžė, kad žydų ir krikščionių vertybės – tos pačios ir jas ginti reikia suglaudus pečius.

„Tikime, kad šiandien vyraujantis draugystės bei dialogo klimatas padės krikščionių ir žydų bendruomenėms geriau pažinti vienai kitą ir glaudžiai bendradarbiauti tokiuose abiem bendruomenėms svarbiose srityse kaip žmogaus teisių ir žmogaus gyvybės šventumo gynimas, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos pasaulyje stiprinimas, kad dieviškoji meilė taptų labiau regima žmonijai. Tai bendras pagrindas ir bendra kryptis“, – pabrėžė arkivyskupas G. Grušas.

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, liudijanti 1943-iaisiais tądien sunaikinto Vilniaus geto istoriją. Minėjimo išvakarėse Šv. Kotrynos bažnyčioje bus surengtas specialus koncertas „Tylos šauksmas. Muzika sunaikintoms Vilniaus sinagogoms“. Tragiškiems įvykiams atminti skirtame renginyje koncertuos kamerinis choras „Brevis“, vadovaujamas Gintauto Venislovo ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Donato Katkaus, diriguos Giedrė Šlekytė, eiles skaitys Michailas Jevdokimovas.

„Vilnius įvardijamas kaip liberalus, multikultūrinis ir atviras miestas. Tokį jo veidą suformavo ir lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, bet ir iškilios asmenybės, net ištisos bendruomenės.  Viena iš jų – Vilniaus žydų bendruomenė, kurios kultūra, dvasinis paveldas prieš 72 metus buvo sunaikinti nacių. Turime šį atminimą saugoti ir perduoti ateities kartoms“,– kalbėjo prof. D. Katkus.

Išskirtinis Ganelino kūrinys

Koncerte atliekamas „Tylos šauksmas“ – tai stambios formos legendinio kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino kūrinys, parašytas resisim (iš hebrajų kalbos – skeveldros, šukės) forma. Kūrinio pagrindą sudaro istoriniai faktai, tačiau siekiama ne juos atpasakoti, o perteikti emocinį jautrių ir sukrečiančių įvykių, išgyvenimų foną.

Anot Lietuvos ir Izraelio pianisto, kompozitoriaus, džiazo muzikanto, pedagogo, išnagrinėjęs istorinę medžiagą, jis suprato, jog tas laikmetis buvo katastrofa ne tik žydams, kurie fiziškai buvo naikinami vien dėl savo tapatybės – šios masinės žudynės buvo visų, kurie džiugiai naikino ir griovė, katastrofa. Pasak jo,amžiams į atmintį įstrigę įvykiai buvo moralės ir sąžinės katastrofa, kurios metu žodis „žmogus“ pradingo tiek iš žodyno, tiek iš supratimo lauko.

V. Ganelinas, profesionalaus muzikanto kelią pradėjęs 7-ajame dešimtmetyje, yra vienas ryškiausių džiazo, avangardinės muzikos kūrėjų šiuolaikinės Lietuvos muzikos istorijoje. Jo įkurtas Ganelino trio, kurioje sudėtyje - būgnininkas Vladimiras Tarasovas ir saksofonistas Vladimiras Čekasinas, yra laikomas pirmąja tuometinės Sovietų sąjungos grupe, Vakarų Europoje populiarumą pelnęs savo autentiška muzika, neimituojančia amerikietiškos muzikos pavyzdžių. 9-ajame dešimtmetyje Ganelino trio koncertavo daugelyje Europos šalių bei didžiausiuose JAV miestuose.

Septyniasdešimtmetis V. Ganelinas yra parašęs tris operas, muziką daugiau nei 40-iai spektaklių ir 6-iems miuziklams bei pelnęs reikšmingų pasiekimų kino srityje: 5 filmai su kompozitoriaus muzika buvo apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose Venecijoje, Barselonoje, Stokholme ir Vašingtone.

Batutos meistriškumą demonstruos Leipcige gyvenanti jauna dirigentė

Lietuvos žydų genocido aukoms atminti skirtame koncerte diriguos Giedrė Šlekytė. Jau septynerius metus Leipcige gyvenanti lietuvė šį pavasarį tapo jaunųjų dirigentų konkurso Zalcburge, Austrijoje finalininke. Nepaisant to, jog šį kartą prestižinio prizo pelnyti nepavyko, G. Šlekytė teigė pergale laikanti patekimą į finalą ir galimybę diriguoti šiame konkurse.

Baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, jaunoji dirigentė dirigavimo specialybę studijavo Graco universitete, Leipcigo mucikos ir teatro bei Ciuricho menų akademijose. Studijų metais G. Šlekytė dirigavo vidurio Vokietijos radijo (MDR), Hamburgo simfoniniuose orkestruose, kituose Vokietijos kolektyvuose, taip pat tobulinosi pas daugelį batutos meistrų.

Jaunos merginos pasiekimų lentynoje – antroji vieta Vokietijos aukštųjų mokyklų dirigavimo konkurse bei tarptautiniame Solono Michaelideso dirigavimo konkurse Kipre, taip pat laimėjimas nacionaliniame B.Grincevičiūtės vokalistų konkurse.

Išsiskirianti atsidavimu ir pomėgiu muzikai bei pagarba kompozitoriui, G.Šlekytė dirigavo Pietų Vestfalijos filharmonijos, Frankfurto simfoniniam, Linco Brucknerio ir kitiems orkestrams, gastroliavo Pietų Korėjoje. Nuo 2013-ųjų dirigentė yra Vokietijos muzikos tarybos dirigentų forumo stipendininkė.

Šį ypatingą pasirodymą remia Lietuvos kultūros taryba, o savo dalyvavimu skaudžią patirtį įprasminkite ir Jūs. Rugsėjo 22 d., antradienį, 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje - V. Ganelino resisim „Tylos šauksmas” (idėjos autorius A. Gotesmanas). Atlikėjai: kamerinis choras „Brevis“ (vad. Gintautas Venislovas), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donato Katkaus), dirigentė Giedrė Šlekytė, skaitovas Michailas Jevdokimovas.