Renginyje dalyvavęs Lietuvos vadovas pabrėžė, kad svarbu saugoti atmintį apie Vilniuje veikusių Knygų rūmų direktoriaus A. Ulpio ir „Popieriaus brigados“ poelgius, nes jų dėka tūkstančiai žydų knygų ir dokumentų buvo išsaugoti nacių ir sovietų okupacijų metu.

Prasidėjus nacių okupacijai, apie 20 žydų iš Vilniaus geto – vadinamoji „Popieriaus brigada“ – rizikuodami savo gyvybėmis, slėpė žydiškas knygas, Toros ritinius ir kitus dokumentus. Vėliau šiuos unikalius leidinius nuo sovietų sunaikinimo išgelbėjo Knygų rūmų direktorius A. Ulpis, paslėpęs juos Šv. Jurgio bažnyčioje įrengtoje saugykloje.

Tai ne tik svarbi išgelbėta Lietuvos žydų istorijos dalis, bet ir humanizmo pavyzdys, kai su blogiu yra kovojama gėriu, o su tamsa – šviesa.

„Tai ne tik svarbi išgelbėta Lietuvos žydų istorijos dalis, bet ir humanizmo pavyzdys, kai su blogiu yra kovojama gėriu, o su tamsa – šviesa“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros antradienį paskelbtame pranešime.

Šalies vadovas pažymėjo, kad šiemet minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-metis, kuris dar kartą primena apie skausmingus istorijos etapus, iš kurių privalu mokytis ir kurių negalima pamiršti.

2022 metais YIVO užbaigė septynerius metus vykdytą projektą, kurio metu buvo apdorota, išsaugota ir suskaitmeninta YIVO prieškario biblioteka ir archyvai, išgelbėti Vilniuje. Niujorke ir Vilniuje esanti medžiaga, suskaldyta Antrojo pasaulinio karo metais, pirmą kartą sujungta skaitmeniniu būdu ir nuo šiol yra prieinama visuomenei.

G. Nausėda Niujorke vieši su darbo vizitu, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 78-ojoje sesijoje.

Ši lenta pastatyta Vivulskio gatvėje, kur nuo 1933 iki 1944 metų toje vietoje stovėjo pastatas, kuriame YIVO institutas veikė.

„Tai šventė mums visiems. Todėl, kad šis ženklas yra ne tik šio istorinio pastato ženklas, bet ir ženklas, kad kūryba, atmintis ir kultūra gali įveikti destrukciją“, – ceremonijoje jidiš, lietuvių ir anglų kalbomis sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Kultūros ministerijos pranešime.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas, YIVO vadovybė.

YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.

Institutas Lietuvoje veikė iki 1941-ųjų. Tais metais Vilnių okupavę naciai sunaikino žydų bendruomenę ir išgrobstė jos kultūros paveldą.

Dalį YIVO ir kitų institucijų knygų bei rankraščių vokiečiai išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė Vilniaus YIVO instituto filialas, po karo perėmęs visas jo funkcijas.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir valstybės archyvas vykdo Lietuvoje išlikusių YIVO archyvų skaitmeninimo projektą.

Dešimt iš Lietuvos atvežtų dokumentų nuo antradienio eksponuojami Niujorke veikiančiame Žydų mokslinių tyrimų institute YIVO, kuris drauge su Lietuva skaitmenina šią 170 tūkst. puslapių kolekciją.

Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.

1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.

Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs juos Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Dalis knygų ir dokumentų dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę 1991 metais, kita dalis – 2016 metais. YIVO šiemet patvirtino jų reikšmingumą.

Lietuvoje atrasti lobiai yra svarbiausia žydų istorijos ir kultūros medžiaga, atrasta per daugiau kaip pusę amžiaus, nuo Negyvosios jūros rankraščių atradimo.

Plačios apimties kolekcijoje yra garsių rašytojų rankraščių jidiš kalba, religinių tekstų, poezijos ir sinagogų bei ješivų (seminarijų) registrų. Joje taip pat yra Sholemo Aleichemo (Šolomo Aleichemo), kurio darbai įkvėpė sukurti miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ (Fiddler on the Roof) veikėją Teviją, laiškų ir 1935 metais menininko Marco Chagallo (Marko Šagalo) jidiš kalba parašytas atvirukas.

„Lietuvoje atrasti lobiai yra svarbiausia žydų istorijos ir kultūros medžiaga, atrasta per daugiau kaip pusę amžiaus, nuo Negyvosios jūros rankraščių atradimo“, – sakė Žydų teologijos seminarijos Niujorke žydų istorijos profesorius Davidas Fishmanas (Deividas Fišmanas). Jis liepos mėnesį buvo atvykęs į Lietuvą įvertinti šių dokumentų.

Jų „stulbinamai“ daug, jie „nepaprastai įvairūs pobūdžiu ir temomis“, sakė D. Fishmanas ir pridūrė: „Pro akis prabėga visas Rytų Europos žydų gyvenimas. Tyrėjams reikės daug metų šiems dokumentams susisteminti ir išanalizuoti.“

Tarp Manhatane veikiančios parodos, kurią susitarus iš anksto bus galima apžiūrėti iki sausio, akcentų yra 1751 metų astronomijos rankraštis su Saulės sistemos aprašymais ir piešiniais, šiuolaikinio jidiš teatro įkūrėjo Abrahamo Goldfadeno 1883 metų teatrinės poemos kopija Rusijos cenzoriui.

Šiuo metu dokumentai skaitmeninami ir Vilniuje, ir Niujorke. Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.

Per Holokaustą Lietuvoje žuvo per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Mūsų dienomis Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.