Sostinės Vingio parką sudrebinsiantis renginys „RAP‘o herojai“ yra tik vienas iš šešių miesto muzikos festivalio „Vilnius ORE“ pasirodymų, kurie čia vyks liepos 10–15 dienomis. Festivalyje taip pat išvysime Vaidą Baumilą, Vidą Bareikį, Gjan, grupę „G&G Sindikatas” ir projekto „X Faktoriaus“ finalininkų šou.

Vienas žymiausių „RAP'o herojų“ vakarą pasirodysiančių atlikėjų bus Mesijus, kurio tikrasis vardas Žygimantas Kudirka. Prieš 20 metų karjerą pradėjęs avangardinio repo ir elektroninės muzikos atlikėjas iš kitų reperių išsiskiria savo originaliomis idėjomis bei slemo poezijos sugebėjimais.

Ž. Kudirka-Mesijus / Organizatorių nuotr.

„Vilnius ORE“ žiūrovus pasiruošę nustebinti ir Lietuvoje puikiai pažįstamų DJ Mamania, Sania Banginio, Jamos ir DJ Swix naujasis projektas „Freestarz“. Šiam pasirodymui jokių tekstų iš anksto nesiruošianti grupė visus kūrinius laisvu stiliumi („freestyle“) ir improvizuojant.

Scenoje taip pat pasirodys didelę auditoriją repo muzikos mylėtojų gretose turintis Erikas Toruntajevas-Erkė. Jau dešimt metų scenoje esantis Erkė šiuo metu gali būti laikomas vienu produktyviausiu „underground“ repo kūrėjų – atlikėjas nuolat leidžia naujus kūrinius, profesionalius vaizdo įrašus ir yra išleidęs keturis albumus.

E. Toruntajevas-Erkė / Organizatorių nuotr.

Be minėtų atlikėjų, pirmadienio vakarą pasirodys ir retai koncertus surengianti grupė „Garazhe Nerūkoma“, jaunosios repo kartos atlikėjas Pijus Opera bei su repo, greimo, „drill“ ir „drum and bass“ muzikos stiliais eksperimentuojantis Kamuza.

Jubiliejinis festivalis duris atvers rugsėjo 14 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Renginyje bus pristatyti šiųmečiai „slinktininkai“ – jaunųjų rašytojų ir dailininkų penketukas, kuriuos festivaliui atrinko dailininkų ir rašytojų komisija.

Atidarymas: jaunieji kūrėjai, kartvelai ir Žygimantas Kudirka-Mesijus

Literatų gretose šiemet – penkios jaunos autorės: prozininkės Ieva Marija Sokolovaitė, Augustė Jasiulytė, Nomeda Griškevičiūtė ir poetės Uršulė Toleikytė bei Alina Borzenkaitė. Į dailininkų ir skulptorių penketuką pateko šie menininkai: Agota Bričkutė, Domas Mykolas, Felicija Dudoit, Greta Šležaitė ir Karolina Latvytė Bibiano.

Kaip ir kasmet, jaunųjų menininkų kūryba nugulė iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinkinyje, kurį šįkart papuošė jubiliejinė šeštoji knygutė. Joje publikuojami ankstesnių almanachų, rinkinių tekstai ir buvusių „slinktininkų“ mintys apie šį festivalį.

Per festivalio atidarymą svečius elektroniniais skambesiais ir avangardiniu repu džiugins senasis „slinktininkas“ – Žygimantas Kudirka-Mesijus, savo kūryba pasidalins kviestiniai autoriai iš Sakartvelo – Nika Lašchija ir Giorgis Šonija. Tai – du iš dešimties autorių, kurių kūryba nugulė šiemet išleistoje jaunųjų Sakartvelo poetų antologijoje „Aidintys“.

Poezijos mohikanai Rašytojų klube

Kitą dieną po atidarymo poezijos gerbėjai kviečiami užsukti į puošnius Lietuvos rašytojų sąjungos rūmus. Rugsėjo 15-ąją 18 val. Rašytojų klube įvyks poezijos vakaras, skirtas „Literatūrinių slinkčių“ dešimtmečiui atminti. Jame dalyvaus daugybė žinomų autorių, kurie kitados taip pat buvo jaunieji „slinktininkai“: Mantas Balakauskas, Žygimantas Kudirka, Aivaras Veiknys, Aistis Žekevičius, Simonas Bernotas, Haroldas Baubinas, Indrė Valantinaitė, Dovydas Grajauskas, Laura Kromalcaitė, Tomas Taškauskas, Mindaugas Kirka, Tomas Petrulis, Edvinas Valikonis, Greta Ambrazaitė ir kiti poetai bei poetės, pasidalinsiantys savo kūryba.

Kūrybinės dirbtuvės su meistrais ir proza „Paviljone“

Rugsėjo 16-oji skirta dviems svarbiems festivalio renginiams. 15 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje jaunieji poetai ir prozininkai susirinks į kūrybines dirbtuves, kurių vairą perims rašytoja, prozininkė, literatūros kritikė Reneta Šerelytė ir poetas Aivaras Veiknys.

Tos pačios dienos vakare, 19 valandą, sostinės „Paviljone“ skambės proza – įvyks prozos vakaras festivalio keliui atminti. Jame dalyvaus senieji „slinktininkai“ – prozininkai Aurimas Novikovas, Laura Švedaitė, Augustas Lapinskas, Monika Baltrušaitytė, Dainius Vanagas.

Festivalio vizitas uostamiestyje ir uždarymas

Kitą dieną – rugsėjo 17-ąją – festivalis išsikraustys į uostamiestį. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje 17 val. įvyks festivalio rinkinio ir parodos pristatymas, kuriame dalyvaus šiemet atrinkti autoriai ir dailininkai, kartvelų kūrėjai.

Paskutinę festivalio dieną, rugsėjo 18 d. „slinktininkai“ žengs į tiesioginį LRT Klasikos eterį – 21 val. poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbins šiųmetes literates ir ragins jas pasidalinti savo kūryba su radijo klausytojais.

Alternatyvi istorija

Šią vasarą Ž.Kudirka prisijungė prie "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" projekto "Šiuolaikinės seniūnijos". Jo tikslas – suburti rajonų bendruomenes, ir kultūrą iš miesto centro perkelti į mažesnes gyvenvietes. Tad reziduodamas Ežerėlyje Ž.Kudirka nemažai bendravo su vietos gyventojais, kurie jam padėjo kūrybiniame procese. Kai kurių ežerėliečių balsai nuskambės ir tam tikruose menininko sukurto audiogido epizoduose.

Tai bus tarsi visiškai nauja ant miesto užnerta oda. Gidas pasakos sufantazuotą Ežerėlio istoriją – kaip jis keitėsi, kuo tapo, ko plika akimi negalima pamatyti.

"Šis gidas pasitarnaus kaip garso ekskursija, aprodanti žmogui įvairias Ežerėlio vietas. Tai – interaktyvus radijo spektaklis, tam tikras apsakymas, kurį galima patirti vaikštant po miestą, klausant balso ausinėse ir paklūstant jo nurodymams, – pasakojo Ž.Kudirka. – Ežerėlis yra gana nedidelis miestas, tad gidas aprodys kone jį visą. Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad tai yra įprastas turistinis įrankis. Pasakojimo metu klausytojas girdės ne vadovėlinę miesto istoriją, o fiktyvų turinį – sufantazuotą alternatyvią realybę. Tai bus tarsi visiškai nauja ant miesto užnerta oda. Gidas pasakos sufantazuotą Ežerėlio istoriją – kaip jis keitėsi, kuo tapo, ko plika akimi negalima pamatyti."

Būtent todėl, pasak pašnekovo, gidas bus vienodai įdomus ir patrauklus ne tik miesto svečiams, bet ir vietiniams gyventojams. Juk jie turės progą per ilgus metus numindytas gatves ir puikiai pažįstamą aplinką pamatyti kitoje šviesoje. Gidas pradėjo veikti jau rugsėjo 5 d., renginio "Kultūrinės Ežerėlio maudynės" metu. Tačiau visiems norintiems jis bus pasiekiamas ir vėliau.

Tekstai: Ž.Kudirkos sukurtas audiogidas atskleis Ežerėlio gyventojams iki šiol nežinotą miestelio istoriją. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną, internetą ir ausines, gido pasakojimą galės išgirsti bet kada, atvykęs į Ežerėlį. Tereikės įsijungti specialią interneto svetainę. "Audiogidas prieinamas visiškai nemokamai. Tad užsukę į Ežerėlį svečiai savo pažintį su juo gali pradėti nuo fantastinės miesto vizijos, – sakė Ž.Kudirka. Menininkas pasakojo, kad "Kaunas 2022" komandos pakviestas sukurti futuristinę Ežerėlio viziją, jis suprato, kad tam labiausiai tiktų būtent alternatyvios realybės audiogido formatas. Juk jis įdomus ir aktualus ne tik pirmą kartą besilankantiems Ežerėlyje, bet ir miesto senbuviams.

Pažino kiekvieną detalę

Vasaros metu vilnietis Ž.Kudirka ne kartą lankėsi Ežerėlyje. Miestelį jis išvaikščiojo skersai ir išilgai, padarė daugybę jo nuotraukų, užfiksavo net smulkiausias detales, kurios vėliau tapo pasakojimo pagrindu. Menininkui talkino ir ežerėliečiai.

Su "Kaunas 2022" komanda Ž.Kudirka aplankė ne vieną vietos gyventoją. Menininkas susipažino ir su Ežerėlyje gyvenančiais laikrodžių kolekcionieriumi Vytu Sinkevičiumi bei įspūdingą senovinių automobilių kolekciją turinčiu auto technikos entuziastu Giedriumi Liubinu. Rugsėjo pradžioje vykusio renginio metu atidaryta G.Liubino senovinių transporto priemonių lauko ekspozicija. "Vėlesniuose rezidencijų etapuose vyko susitikimai su keliasdešimt vietos gyventojų, kurių balsus įrašiau savo mobiliojoje garso studijoje. Šie vietinių balsai ras vietą audiogide – jie taps tam tikrais personažais, kuriuos klausytojas išgirs bevaikščiodamas. Gyventojų pasakojimai įgaus prasmę visiškai kitame kontekste", – atskleidė menininkas.

Charakteris: V.Virbickaitės sukurtas automobilių kolekcionieriaus G.Liubino portretas. (V. Virbickaitės nuotr.)

Ž.Kudirka pasakojo, kad iki šiol su Ežerėliu neturėjo jokio santykio, net nebuvo jame apsilankęs. Tačiau po šios vasaros miestelis menininkui atrodo savas ir puikiai žinomas. "Jau pažįstu didžiąją dalį jo gyventojų. Be to, esu išvaikščiojęs kiekvieną jo kampą, tad puikiai orientuojuosi be GPS – juokėsi jis. – Vizitų į Ežerėlį metu man taip pat buvo išpasakota ir miesto istorija, buvau supažindintas su šiandienine jo aplinka. Tad dabar su Ežerėliu jau esu susijęs kaip reikiant. Pasirinktas audiogido žanras mane taip pat skatino labai išsamiai įsigilinti į aplinką, ją suvokti. Tad visai gali būti, kad gide bus detalių, kurių nepastebėdavo net ilgamečiai gyventojai, skubėdami kasdieniais reikalais. Tarkime, auksinis namo numerėlis." Menininkas tikisi, kad jo kurtas audiogidas ilgainiui taps svarbia Ežerėlio miesto ir ekskursijų į jį dalimi.

Identiteto atspindžiai

Su Ežerėlio bendruomene vasarą leido ne tik Ž.Kudirka, bet ir fotografė Vaida Virbickaitė. Menininkė kvietė vietos fotografus kurti bendruomenės portretus, o visus ežerėliečius dalyvauti fotomedžioklėje ir fiksuoti neatrastus Ežerėlio vaizdus. Vėliau pati V.Virbickaitė dvigubos ekspozicijos metodu šiuos portretus ir apylinkių fotografijas sujungė į vieną.

Paroda "Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai" miestelyje buvo atidaryta rugsėjo 5 d. ir veiks apie mėnesį. Vėliau ji keliaus po kitas Kauno rajono seniūnijas. Taip pat bus išleistas katalogas, kuriame vietą atras parodoje matytos ir į ją netilpusios fotografijos.

"Projekto tikslas yra atskleisti Ežerėlio identitetą, parodyti bendruomenės darnumą, žmonių individualumą bei padėti pačiai bendruomenei iš naujo atrasti savo seniūniją – pasakojo kūrėja. – Dirbome su vietos fotografais Laura Česiūniene, Justinu Kličiumi ir Rūta Sipavičiūte. Jie fiksavo bendruomenės žmonių portretus ir jų mintis apie savo miestą. Ežerėlio gyventojai taip pat dalyvavo fotomedžioklėse. Jie buvo paskirstyti į grupes ir pagal pateiktus raktažodžius: kultūra, legenda, gyvenimas, praeitis bei ateitis – fiksavo nežinomus Ežerėlio vaizdus."

Miesto gyventojai jo apylinkes fotografavo fotoaparatais ir savo mobiliaisiais telefonais. Tuomet penkis geriausius kadrus pagal kiekvieną raktažodį jie pateikė V.Virbickaitei. Menininkė šias fotografijas dvigubos ekspozicijos metodu suliejo su Ežerėlio bendruomenės narių portretais. "Šis metodas priklauso senovinei fotografijai. Tačiau šiandieniais skaitmeniniais laikais tam tiesiog naudojama "Photoshop" programa arba specialus režimas fotoaparate, – atskleidė pašnekovė. – Tai – kelių skirtingų kadrų persidengimas. Jo metu išgaunamas vienas kitą papildantis vaizdas, nuotraukai suteikiantis visiškai naują prasmę." Vienas iš parodoje eksponuojamų V.Virbickaitės kurtų portretų priklauso ir jau minėtam G.Liubinui. Vyro atvaizdas sulietas su jo automobilių kolekcijos atvirame lauke vaizdu.

Projekte dalyvavo įvairūs bendruomenės atstovai – nuo naujakurių iki senbuvių ežerėliečių. Vieni jų į Ežerėlį atsikraustė gyventi palyginti neseniai, maždaug prieš septynetą metų. Kiti yra net trečios kartos Ežerėlio gyventojai.

Anot V.Virbickaitės, projektas Ežerėlio bendruomenei padės kitu žvilgsniu pažvelgti į savo pačių ir gyvenvietės identitetą, iš naujo susipažinti su savo miestu. Pačiai iš Vilniaus kilusiai fotografei Ežerėlis paliko itin jaukaus miestelio įspūdį. "Ežerėlio istorija labai įdomi, o jis pats įsikūręs gamtos apsuptyje, turi siauruką, durpyną. Kiekvienas kiemas ir posūkis man kišo vis naujas idėjas kūrybai bei stebino savo įvairiapusiškumu. Džiaugiuosi, kad susipažinau su daug vietos gyventojų. Manau, kad su kai kuriais tikrai palaikysime ryšį net projektui pasibaigus", – neabejojo ji.

Iš pradžių, sužinojęs, kad teks apsikeisti dainomis su Mesijumi, A. Lemanas juokavo: „Ar jis iš Indijos, ar iš dangaus nusileidęs?“, tačiau netrukus paaiškėjo dar įdomesnis faktas – Ž. Kudirka yra tikrų tikriausias Lietuvos himno autoriaus, Vinco Kudirkos, palikuonis.

Didžiuodamasis, kad jam teko ypatingas genų rinkinys, lituanistikos studijas baigęs Ž. Kudirka neslepia noro sekti protėvio pėdomis ir įpūsti lietuvių kalbai naujos gyvybės: „Dabar jam stovi paminklas, gal vieną dieną ir man stovės“, – sakė jis. „Ne be reikalo išleidau ir tą knygą „XXI amžiaus Kudirka“, kur galima pamatyti beveik nelegalų tekstą, kuriame yra žaidžiama su visu himno pavidalu“.

Vieni Ž. Kudirkos kūrybą dievina, kiti nevyniodami į vatą vadina absurdu. Jis pats paklaustas, kokia būtų jo himno versija, reperis atsakymą jau žinojo: „Mano himnas gal būtų arčiau žmogaus, nenuleistas iš taip aukštai ir, nors himnas yra fundamentalus dalykas, jį galėčiau perdaryti taip pat radikaliai, kaip ir Lemaną perdarysiu“, – intrigavo Ž. Kudirka.

„Nauja legenda“ – šeštadienį 17 val. per LNK.

Vilniuje prasidėjo poeziją ir audiovizualinį meną apjungiantis festivalis „TARP“, kuris tęsis iki rugsėjo 19 dienos. Dešimties metų jubiliejų skaičiuojantis festivalis smalsiems žiūrovams ir klausytojams pristatytas renginių, laviruojančių tarp poezijos, instaliacijų, video dirbtuvių, fotografijos parodų, gyvo garso koncertų ir performansų.

Festivalio pristatymo spaudos konferencijoje dalyvavę festivalio sumanytoja poetė Gabrielė Labanauskaitė, atlikėjas Žygimantas Kudirka ir vaizdo menininkas Francis Magnenot vienbalsiu sakė, kad poezija yra universali kalba, jungianti įvairias meno formas ir skirtingus atlikėjus, rašoma pranešime spaudai.

G. Labanauskaitė teigė, kad dešimtąjį gimtadienį švenčiantis festivalis žiūrovams siūlo kaip niekad gausią užsienio atlikėjų programą: „Šiemet esame TARP kubu – tarptautinis, tarpdisciplininių tarpinių būsenų festivalis. Daugiausiai užsienio svečių, daugiausiai skirtingų medijų ir daugiausiai eksperimentinių potyrių. Suprantu, kad dabar visa tai skamba kaip kosmosas, bet poezija ir yra tas paslaptingas vanduo, į kurį norisi panirti  intuityviai, be didelių galvojimų“.

Ji taip pat pasidžiaugė, kad per dešimt savo gyvavimo metų festivalis ne tik pristatė įdomiausius audiovizualinės poezijos atstovus iš užsienio, bet ir inicijavo ne vieną naują poezijos ir tarpdisciplininių menų kūrėjų projektą Lietuvoje.

„Šių metų pavyzdys yra audiozinas, kuriame pirmąsyk bus apjungiama skirtingose aplinkose skaitoma poezija su garsiniais eksperimentais ir netgi audiokomiksais – pačių kūrėjų visiškai naujai išgalvotu žanru“, – teigė G. Labanauskaitė, kuri priminė, kad šio audiovizualinės poezijos žanro naujoko premjera įvyks trečiadienį nuo 20 val. tamsioje kino teatro „Pasaka“ salėje.

Pirmasis festivalio „TARP“ renginys įvyko pirmadienį. Jame vaizdo menininkų kolektyvas „Cinema Fragile“ (Katia Viscogliosi ir Francis Magnenot duetas) vedė video haiku dirbtuves, kurių metu dalyvių sukurtus vizualius eilėraščius bus galima pamatyti trečiadienį, 18.30 val., Prancūzų kultūros centre.

Renginyje kolektyvas „Cinema Fragile“ pristatys ir savo darbus, kuriuos vadina poetiniais esė, kino eilėraščiais, eksperimentine beletristika ar potyrių dokumentacija. Šie literatūros ir kino susirašinėjimai audžiami iš atsitiktinių tekstų, kažkieno įamžintų vaizdų ar pačių kūrėjų nufilmuotos vaizdo medžiagos.

Kitas išskirtinis festivalio renginys įvyks ketvirtadienį nuo 20 val. kultūros bare „Kablys“, kur vyks slemo vakaras su Lietuvos atlikėjais Žygimantu Kudirka (MC Mesijus), Dariumi Pocevičiumi, Dariumi Jurevičiumi ir Domu Raibiu. Kviestinis renginio svečias iš Čekijos –  atlikėjas Ondrej Buddeus, kuris surengs performansą.

„Ilgą laiką rašymas buvo elito privilegija, nes dauguma žmonių nemokėjo rašyti ar skaityti. Dabar viskas yra kitaip. Slemas yra kažkas „tarp“. Tarp rašytojų ir žmonių, kurie turi pomėgį rašyti. Slemas yra platforma, kurioje galimos naujos prieigos prie poezijos. Slemas yra lyg slapta poezija, paslapčių poezija, nes žmonės, kurie nerašo profesionaliai, dažniausiai nėra linkę rodyti savo darbų“, – teigė alternatyvios muzikos kūrėjas Ž. Kudirka.

Penktadienį, rugsėjo 18 d., visų poezijos, muzikos ir tarpdisciplininių menų gerbėjų laukia didžiausias festivalio renginys – koncertas su šio festivalio žvaigždėmis iš užsienio Rosen (Didžioji Britanija), Gudrun Gut (Vokietija), Alessandro Bosetti (Italija) ir Vul Vulpes (Estija). Koncertas nuo 19.00 val. vyks Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus kiemelyje.

Paskutinioji festivalio diena, šeštadienis, bus skirtas diskusijai ir paskaitai „TARPdisciplininės poezijos būsenos“ su video poezijos festivalio „Liberated Words“ organizatorėmis Sarah Tremlett ir Lucy English iš Didžiosios Britanijos. Renginiai vyks Nacionalinė dailės galerijoje nuo 12 val. , o nuo 19.30 val. „Gėlių paviljone“ vyks festivalio uždarymas su „SHE`S A SHOW“ (Danija) pasirodymu, dviejų fotografijos ir poezijos parodų – „TARPinės būsenos“ ir „Astronominė Louis-Auguste Blanqui hipotezė“ – atidarymu bei atviro mikrofono vakaru, kurio metu visi norintys galės skaityti poeziją.