„YIT Lietuva“ jai priskirtas pagrindines Vilniaus gatves pradėjo tvarkyti tik atšilus orams. Įmonė planuoja iki rugsėjo mėnesio atnaujinti asfalto dangas Ukmergės gatvės atkarpoje, Architektų gatvėje, dalyje Savanorių prospekto ir Laisvės prospekto, Geležinio Vilko gatvėje.

Taip pat bus tvarkomos Ateities, Justiniškių, Ozo, Oslo, Erfurto, L. Asanavičiūtės, Smalinės, Pikutiškių, Kaimelio, Neužmirštuolių, Rūko, Paneriškių, Kuro, Vaduvos, Šaltupio, J. Janonio gatvės, Šviesos, Dirkliškių/Paluknio ir Zietelos gatvės.

„Sutelkėme pajėgas remontuoti Lietuvos kelius ir sostinės gatves. Stengiamės kuo operatyviau užlieti asfaltu po žiemos atsivėrusias duobes, tvarkysime ir daugiabučių kiemus. Dirbame ir naktimis, kad tektų kuo mažiau riboti įprastą eismą. Tačiau nepatogumų vis tiek kyla, todėl prašome gyventojų kantrybės. Eismo dalyviai turėtų būti atidūs ir stebėti, kokie įvesti greičio ribojimai, kaip vykdomas eismo srautų perskirstymas. Darbų kokybė ir saugumas – tiek vairuotojų, tiek dirbančių kelyje – yra mūsų prioritetas“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Šiuo metu gatvių danga remontuojama ne tik pakeičiant viršutinį asfalto sluoksnį, bet ir apatinį, lygiagrečiai remontuojami ir inžinerinių tinklų įrenginiai.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Tvarkomos ir duobės kiemuose

„YIT Lietuva“ tvarkys ir duobes, atsivėrusias daugiabučių kiemuose. Įmonės atstovai atkreipia dėmesį, kad įmonė tvarko savivaldybei priklausančių daugiabučių kiemus. Jei sklypas, kuriame stovi daugiabutis – privatus, kiemų būkle turi rūpintis šios teritorijos savininkas ar paskirta namų bendrija.  

„YIT Lietuva“ sostinėje prižiūri ir tvarko Grigiškių, Panerių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Pilaitės, Rasų, Justiniškių, Karoliniškių ir Vilkpėdės rajonus. Nors kelių specialistai kasdien važiuoja į prižiūrimas gatves ir renka informaciją apie pažaidas, visų duobių užfiksuoti neįmanoma. Gyventojai gali pranešti apie avarinės būklės gatves ar kiemus jų prižiūrimoje teritorijoje el. paštu vilniaus.gatves@YIT.lt.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Duobės atsiranda dėl temperatūros pokyčių

Labiausiai asfalto dangą ardo temperatūrų pokyčiai – kai kaitaliojasi teigiama ir neigiama temperatūra, dangoje atsiranda mikro plyšiai, jie užsipildo vandeniu, o šaldamas jis plečiasi ir ardo asfaltą.

Prie dangos eižėjimo prisideda ir intensyvus druskos tirpalų ir mišinių naudojimas barstant kelius ir gatves, nes smėlio, žvyro dalelės užpildo nedidelius plyšius ir esant teigiamai temperatūrai nedideli įtrūkimai ir deformacijos nebeatsistato. Sunkiasvoris transportas sutrupina ir išdaužo sutrūkinėjusį asfaltą. Taip per kelias paras gali atsiverti pavojingos duobės. 

Kelių tvarkymo sezonas prasideda visoje Lietuvoje

„YIT Lietuva“ sezono pradžioje darbus vykdys net 7 kelių ruožuose Vakarų Lietuvoje, tvarkys dvi atkarpas kelyje Pirčiupiai–Jašiūnai, atliks kapitalinį remontą bei įrengs pėsčiųjų ir dviračių taką kelyje Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137,09 iki 141,79 km. Taip pat 5 km atkarpoje kelyje Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda (222–227 km). Šiame kelyje bendrovė remontuos ir atkarpą nuo 191,68 iki 195,4 km.

Pačioje sezono pradžioje darbai įsibėgės ir Kuršių Nerijoje, čia bendrovė „YIT Lietuva“ rekonstruos kelią ir įrengs taką ruožuose nuo 0 iki 2,12 km, nuo 16,52 iki 31,36 km, nuo 31,36 iki 33,9 km, taip pat atliks paprastojo kelio remonto darbus kelio atkarpoje nuo 8,95 iki 18,93 km. Įgyvendindama Kuršių Nerijos dviračių ir pėsčiųjų tako rekonstrukciją, bendrovė pavasarį imsis darbų dviejuose paskutiniuosiuose ruožuose.

Pranešimų lavina

Beveik visą sausį ir vasario pradžioje nesiliovė pranešimai apie keliuose atsivėrusias duobes. Vairuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi prakirstų padangų, aplamdytų ratlankių nuotraukomis ir įspėjimais apie pavojingas vietas.

Vien „Lietuvos draudimo“ bendrovės duomenimis, per keturias sausio savaites užregistruota beveik 150 duobių padarytų autotransporto priemonių žalų, kurių sukelti nuostoliai perkopė 110 tūkst. eurų. Daugiausia tokių incidentų (58) fiksuota Kauno mieste ir rajone – tai  daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų. Vilniaus miesto ir rajono keliuose esančios duobės sukėlė 42 žalas, Klaipėdos mieste ir apylinkėse – keturiolika atvejų.

Kita draudimo bendrovė – BTA – šiemet taip pat jau registravo mažiausiai 150 įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį. Fiksuojama ir įvykių, kai į duobę įlėkęs arba jos vengdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ar kitas kliūtis. Kol kas didžiausia šiais metais padaryta žala siekia 7 tūkst. eurų. Tokį nuostolį patyrė BMW vairuotojas Vilniuje.

Apsileido: daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų fiksuota Kauno mieste ir rajone. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nuostoliai – didžiuliai

„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad sausis ir vasaris yra mėnesiai, kai dėl nepastovių oro sąlygų kelio danga gali radikaliai pasikeisti kone per naktį, todėl gatvėse atsiveria duobių. Tokių atvejų ypač padaugėja, kai kelias dienas ar net savaitę neigiamą temperatūrą naktį periodiškai keičia atodrėkis dieną“, − aiškino „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak draudimo eksperto, situaciją sunkina ir tai, kad duobės dažnai būna pilnos vandens ir tikrasis jų gylis neaiškus. Be to, vairuotojai duobes ir įgriuvas dažniausiai pastebi per vėlai, kad spėtų jas apvažiuoti ar sustoti.

Daugiausia incidentų būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos, ir pavasarį, kai duobės dar gerai nematomos.

Anot pašnekovo, vien per pastaruosius dvejus metus gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma kasmet gerokai viršijo 600 tūkst. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis siekė apie 680 eurų. Nors dažnai tokie eismo įvykiai apsiriboja sugadintomis padangomis, pasitaiko ir tikrai didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai bendrovės išmokėta didžiausia žala dėl duobių siekė 8,5 tūkst. eurų, o 2022 m. – net 11,2 tūkst. eurų.

„Pernai iš viso fiksavome maždaug 1,5 tūkst. žalų, kai buvo sugadinti transporto priemonių ratlankiai ar padangos. Daugiausia incidentų būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos, ir pavasarį, kai duobės dar gerai nematomos. Nutirpus sniegui, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, fiksuojame maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos nei likusią metų dalį“, – skaičiavo ir BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Logika: žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas atlygins žalą?

Anot pašnekovų, atodrėkio ir permainingų orų metu vairuotojams reikėtų būti itin atidiems ir nuolatos stebėti kelio dangos situaciją.

„Turbūt pats geriausias būdas išvengti duobių – jas apvažiuoti. Tačiau tai padaryti ne visada pavyksta, tad, pamačius, kad artėjama prie duobės, reikėtų sumažinti greitį, įvažiuoti į ją švelniai. Taip joje bent jau nepaliksite rato ar smūgio galia neapgadins važiuoklės“, − patarė A. Juodeikis.

Tiesa, saugant ratus ir važiuoklę svarbu nepamiršti Kelių eismo taisyklių, kurių nesilaikant automobilį apgadinti gali jau ne duobė, o susidūrimas su kita transporto priemone. Jei duobės kelyje išvengti nepavyks, patariama stabdyti iki paskutinės akimirkos, o smūgio į duobę metu – atleisti stabdžio pedalą.

Apie galimai atsiradusią duobę įspėja ant kelio pastebimi nedidelės apimties nelygumai, skaldos ar asfalto liekanos. Jei ant kelio pamatėte didelę balą, vadinasi, tai yra duobė arba įduba, pilna vandens.

A. Žiukelis priminė, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti  atlyginti kelio nelygumų padarytą žalą nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko. Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau, neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta. Juolab kad toli gražu ne visais atvejais automobiliai apgadinami vien dėl kelių būklės.

Kaltina gamtą

Gatvių priežiūros specialistai tikina, kad duobės mūsų klimato sąlygomis yra iš esmės neišvengiamos, tad, keičiantis temperatūrai, vairuotojų prašoma būti ypač atidžių. Vairuojant prašoma nesinaudoti telefonais ir nesiblaškyti. Taip pat – rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį.

Savininkas turi teisę reikalauti atlyginti kelio nelygumų padarytą žalą nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko.

„Po kiekvieno užšalimo ir atšilimo ciklo šalčio ir intensyvaus transporto veikiamas asfaltas eižėja ir trūkinėja. Plyšiuose kaupiasi vanduo. Šąlant jis virsta ledu ir didina tarpus. Nedideli, beveik neįžiūrimi mikroįtrūkiai netrukus tampa matomais plyšiais, o dar po kelių ciklų – jau giliomis pažaidomis. Sunkiasvorės transporto priemonės asfaltą sutrupina – ir taip vos per kelias paras atsiveria duobės, neretai keliančios pavojų eismo saugumui“, – aiškino Egidijus Steponavičius.

Sostinės infrastruktūros priežiūros bendrovės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovo žodžiais, tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios buvo remontuotos seniai ir kur jau yra susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos. Taip pat ten, kur jau buvo atliktas remontas, nes, net ir imantis visų priemonių užsandarinti asfalto siūles, vanduo pro jas prasiskverbia.

Neretai duobės atsiranda ties šulinių dangčiais ir kelkraščiuose, ypač tose gatvėse, kuriose neįrengtas kelio bortas.

„Pastebėję ar gavę gyventojų pranešimų apie duobes, jas pažymime, pastatome signalinę gairelę ir informuojame bendroves, kurios atsakingos už konkrečių gatvių tvarkymą“, – pasakojo E. Steponavičius.

Rekordas: didžiausią šiais metais nuostolį – 7 tūkst. eurų patyrė BMW vairuotojas Vilniuje. / E. Kinaičio nuotr.

Reaguoja į pranešimus

„Grindos“ atstovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu.

Esant žemai oro temperatūrai ar stipriam lietui sunku išlaikyti darbinę regeneruoto asfalto temperatūrą. Dėl šios priežasties pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės pavasarį – nusistovėjus teigiamai temperatūrai, išėjus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms.

Pamačius pavojingą duobę sostinėje, apie ją pranešti galima avarinei tarnybai trumpuoju numeriu 1355 arba per programėlę „Tvarkau miestą“.

„Permainingi žiemiški šalčiai tampa nemenku iššūkiu gatvių dangai, todėl keliuose kur ne kur atsiveria duobių. Žinoma, situaciją keliuose stebi tiek mūsų, tiek Kauno savivaldybės darbuotojai, tačiau visų kauniečių pagalba padės operatyviau įvertinti ir greičiau sutvarkyti šias šalčių ir drėgmės iškąstas vietas“, – pripažįsta ir „Kauno švaros“ atstovai.

Kaune užfiksuotas duobių nuotraukas ir tikslias jų vietas galima visą parą siųsti e. paštu duobes@svara.lt. Kauniečiai dėl avarinių situacijų mieste gali skambinti nemokamu tel. 8 800 20 000 ir pasirinkti pagal problemos pobūdį reikiamą numerį.

Klaipėdoje apie problemas keliuose raginama pranešti e. paštu transportas@klaipeda.lt. Anot savivaldybės atstovų, gavus informaciją apie duobes, ji perduodama gatvių remonto darbus pagal sutartį su savivaldybe vykdančiai Plungės bendrovei VVARFF. Ji problemą įprastai išsprendžia per porą dienų.

Uostamiestyje vien per sausį gatvės tvarkytos daugiau nei 500 kartų, kai kurios duobės – net pakartotinai. Iš viso miesto gatvėms ir žaliesiems plotams prižiūrėti šiemet biudžete numatyta 5 mln. eurų – 0,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

„Nors remontas šaltu asfaltu – laikinas sprendimas, taip siekiame užtikrinti, kad gatvėse būtų galima vairuoti saugiai bet kuriuo metų laiku. Taip pat jau planuojame didesnius gatvių remonto darbus, kurie prasidės, kai tik bus tinkamos oro sąlygos bei pilnu pajėgumu veiks karšto asfalto gamyklos“, – pranešime spaudai teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Asfalto dangos remontui savivaldybė šiemet skirs 1,2 mln. eurų. Anot jos, visame mieste bus tvarkomos pažeistos vietos, o Žardininkų gatvėje bus tiesiama nauja asfalto danga.

Dar apie 8 mln. eurų bus skirta rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektams. Už šias lėšas bus pabaigta Baltijos pr.–Šilutės pl.–Vilniaus pl. žiedo rekonstrukcija, senamiestyje bus rekonstruojama Aukštoji gatvė, bus tęsiamas Liepojos g. dubliuojančios gatvės įrengimas, asfaltuojami žvyrkeliai. Taip pat numatytas Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas, kuris prasidės šiemet ir bus baigtas kitąmet.

Siuntė laiškus

Teisybės daugybė vairuotojų ieškojo įvairiais būdais.

Žmonės skundus registravo policijoje, siuntė raštus įmonei „Kelių priežiūra“, į kelio valdytojus kreipimąsi rašė net socialiniuose tinkluose.

„Mes, Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai, jau nebežinome, kur kreiptis dėl kelio Nr. 141 ruožo nuo Jakų žiedo iki Rimkų g. viaduko pasibaisėtinos būklės“, – taip feisbuke viešą kreipimąsi pradėjo vienas nukentėjusiųjų.

Kelio ruožas tarp Jakų ir Rimkų priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Direkcija numačiusi šio kelio rekonstrukciją, kuri turi prasidėti pavasarį.

Dešimtys nukentėjusiųjų

Kelio ruožą prižiūrinčios įmonės „Kelių priežiūra“ Kelių priežiūros ir statybos departamento direktorius Algminas Šmitas atsakė, ką nukentėjusieji turėtų daryti.

„Įmonė „Kelių priežiūra“ deda visas pastangas, kad situacija būtų maksimaliai valdoma. Šiandien pradeda veikti karšto asfalto gamykla Kuršėnuose, todėl taikysime tinkamesnes ir ne tokias laikinas technologines priemones, nes įprastos jau nebetinkamos“, – paaiškino A. Šmitas.

Šiandien pradeda veikti karšto asfalto gamykla Kuršėnuose, todėl taikysime tinkamesnes ir ne tokias laikinas technologines priemones, nes įprastos jau nebetinkamos.

Jis pripažino, kad kelias Nr. 141 yra itin prastos būklės ir duobės gali susidaryt bet kuriuo paros metu.

Po skundų lavinos kelininkai darbą šiame ruože organizuoja dviem pamainomis.

„Tai lemia plyšių tinklai bei agresyvūs užšalimo ir atšilimo ciklai. Taip pat turime žinių, kad yra pasirašyta rangos darbų sutartis ir pavasarį planuojama sutvarkyti kelio dangą. Darbai planuojami ruože nuo 222,6 km iki 227,2 km. Vairuotojai, patyrę nuostolių, kreipkitės elektroniniu paštu į įmonę „Kelių priežiūra“, pateikdami padarytos žalos reikiamus dokumentus – nuotraukas, eismo įvykio deklaracijas, žalų dydžio nustatymo ir įvertinimo dokumentus. Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos“, – patikino A. Šmitas.

Vairuotojai skaičiuoja, kad sausio 23-iosios rytą automobilių padangas šiame kelyje prakiurdė 17 automobilių. Dar kelios mašinos prakiurdytomis padangomis buvo užfiksuotos ir sausio 25 d. rytą.

Įmonė „Kelių priežiūra“ pranešė, kad šiame kelyje išdaužos jau buvo tvarkomos sausio 10, 15, 18, 19, 23 ir 24 d.

„Reguliari priežiūra bus tęsiama ir toliau, vidutiniškai kas vieną–tris dienas. Deja, tam tikruose ruožuose danga stipriai nusidėvėjusi, tad kol kas taikome laikinus tvarkymo sprendimus, o pasibaigus sezonui bus pereita prie ilgalaikių darbų“, – dienraštį informavo įmonės atstovai.

Algminas Šmitas. Redakcijos archyvo nuotr.

Skaičiuoja duobes

Klaipėdiečiai apie uostamiestyje atsivėrusias duobes keliuose aktyviai praneša savivaldybei.

Vien per dvi dienas savivaldybės tinklalapyje registruota daug skundų dėl duobių gatvėse.

Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Sandra Dabrienė tikino, kad duobės, atsirandančios gatvėse nutirpus sniego ir ledo dangai, – kasmetis reiškinys, kurio sunku išvengti.

„Bet kokie didesni temperatūrų pokyčiai ir drėgmė didina asfalto dangos plyšius ir įtrūkimus, kurie, veikiami transporto srautų, plečiasi labai sparčiai. Eismo saugumui pavojų keliančios duobės gatvėse remontuojamos ir šaltuoju metų laiku. Priežiūros darbus vykdančios įmonės ir savivaldybės specialistai vykdo apžiūras, taip pat gauname pranešimų iš gyventojų telefonu, e. paštu, socialiniuose tinkluose, interneto svetainėje“, – aiškino specialistė.

Pasak S. Dabrienės, užsakymai remontuoti duobes rangovams teikiami nedelsiant.

„Šaltuoju metų laiku, kol uždarytos karšto asfalto gamyklos, paprastai iki kovo mėnesio, duobės tvarkomos šaltu asfaltu. Dar viena problema – dėl požemio tinklų defektų po žiemos atsirandančios smegduobės. Jos paprastai atsiranda ties tinklų šuliniais arba virš linijų, kai pažeidžiama ne tik asfalto danga, bet atsiranda ir gilios įgriuvos išplovus gruntą. Bet kokiu atveju gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, įgriuvos paženklinamos, kreipiamės į tinklų savininkus ir kartu sprendžiame problemą“, – tikino savivaldybės darbuotoja.

Socialiniuose tinkluose jau verda diskusijos, kuriose Kauno gatvėse atsirado duobių. Vieni tikino, kad ties įvažiavimu į Kauną kelias nusėtas duobėmis.

„Iš autostrados įvažiuojant į Kauną Ateities plente nepramuškit ratų, nes ten vien krateriai“, – feisbuko grupėje „Kur stovi policija Kaune“ įspėjo Tomas.

Kiti vardijo ir kitas vietas, kur, iš pirmo žvilgsnio nedidelėse balose, gali laukti automobilius laužantys pavojai.

„Netoli „Urmo“ esančioje Garažų gatvėje yra kelios tokios paslėptos duobės“, – tikino Rimas.

„Sukilėlių prospekte, atrodo, kad visai sveikos vietos nelikę“, – pasisakė Rolandas.

„Dar viena klastinga vieta atsirado ties Marvele, kylant viaduku link Akademijos“, – nurodė dar vienas vairuotojas.

Sukilėlių prospekte, atrodo, kad visai sveikos vietos nelikę.

Kauno mieste atsivėrusias duobes tvarko „Kauno švara“. Jos atstovai ragino apie tokias vietas jiems pranešti. Taip bus galima operatyviau sureaguoti ir duobę užpilti asfaltu.

„Permainingi žiemiški šalčiai tampa nemenku iššūkiu gatvių dangai, todėl keliuose kur ne kur atsiveria duobės. Žinoma, situaciją keliuose stebi tiek mūsų, tiek Kauno savivaldybė darbuotojai, tačiau visų kauniečių pagalba padės operatyviau įvertinti ir greičiau sutvarkyti šias šalčių ir drėgmės „iškąstas“ vietas“, – į atsakingus eismo dalyvius kreipėsi „Kauno švara“.

Užfiksuotas duobių nuotraukas ir tikslias jų vietas galima visą parą siųsti el. paštu duobes@svara.lt. 

Miesto avarinės tarnybos atmintinė

Kauniečiai dėl avarinių situacijų mieste gali skambinti nemokamu telefonu 880020000 ir pasirinkti pagal problemos pobūdį reikiamą numerį.

Norėdami susisiekti su savivaldybės įmonių avarinėmis tarnybomis, iš pradžių turite nuspausti Nr. 4 ir tuomet pasirinkti pageidaujamą avarinę tarnybą:

Nr. 1 – Kauno miesto avarinė tarnyba (dažniausiai sulaukiami klausimai, kuomet reikalingas nukreipimas arba peradresavimas į kitas įmones).

Nr. 2 – Kauno vandenys.

Nr. 3 – Kauno švara.

Nr. 4 – Kauno butų ūkis.

Nr. 5 – Kauno energija.

Nr. 6 – Kauno gatvių apšvietimas.

Specialistams galite prisiskambinti tiesiogiai numeriu 8 699 93753.

Didžiausias būrys nukentėjusiųjų stoviniavo kelyje Jakai–Rimkai.

Socialiniuose tinkluose klaipėdiečiai minėjo, kad per vieną rytą į aštrius duobės kraštus padangas čia prakiurdė apie penkiolika vairuotojų.

Kelias Jakai–Rimkai jau ne pirmus metus garsėja prasta dangos būkle. Vienais metais čia ratus jau buvo sugadinę kelios dešimtys vairuotojų.

Didžiausias duobes kelininkai buvo aplopę, tačiau kapitalinė šio ruožo rekonstrukcija dar neprasidėjusi.

„Važiavau, kai dar tamsu buvo. Nieko priekyje nesimatė. Pataikiau į duobę, ne tik padanga liko kiaura, bet dar ir ratlankis sugadintas“, – pasakojo Kęstutis, vairavęs automobilį „Hyundai“.

Kitas tame pačiame kelyje padangą sugadinęs vairuotojas Rimvydas pasakojo, kad be jo šiame kelyje antradienio rytą stovėjo visas būrys į nelaimę patekusių vairuotojų.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

„Netoliese stovėjo šešios mašinos, o kiek tolėliau – dar aštuonios. Visos jos buvo prakirstomis padangomis“, – pasakojo Rimvydas.

Vairuotojai patarė kitiems labiau laikytis kairės eismo juostoje, taip pat patarta išlaikyti saugų atstumą, nes asfalto gabalai iš po ratų talžo priekinius stiklus.

Tą patį rytą pranešimai pasipylė ir apie didžiulę duobę greitkelyje, po Vėžaičių viaduku.

Čia iš pat ryto jau stovėjo keturi automobiliai, sugadintomis padangomis.

Klaipėdos policijos komisariato budėtojams nuo šešių ryto iki 9 val. 30 min. dėl duobių skambino ne vienas vairuotojas.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Keturi vairuotojai padangas sugadino Minijos gatvėje, vieno skambučio sulaukta iš kelio Jakai–Rimkai.

Vairuotojai socialiniame tinkle ėmė dalintis šabloninio tipo pretenzijos forma dėl sugadintų padangų ir ragino kolektyviai reikalauti žalos atlyginimo.

Prieš 23 metus įgyvendinant PHARE lėšomis finansuojamą Melnragės lietaus ir kanalizacijos tinklų renovacijos projektą, buvo nuspręsta kartu atnaujinti ir palei paplūdimius besidriekiančios Molo gatvės dangą. Čia buvo paklota apie 15 tūkst. kv. m trinkelių, sutvarkyti šaligatviai.

Nuo pat to laiko Molo gatvė sulaukia kritikos ir gyventojų pasipiktinimo. Daugelis tokį darbą vadino pinigų švaistymu, o gyventojai gali pasakyti ne vieną piktą žodį taip nusprendusiems ir padariusiems asmenims.

R. Laurinavičiaus nuotr.

Nesileidžiant į detalius prisiminimus apie šios gatvės istorijos peripetijas, verta pasakyti tik tiek, kad jau po kelerių metų joje teko taisyti broką. Molo gatvė atrodė apgailėtinai: gatvės danga – banguota, o trinkelės – išsiklaipiusios.

Broko priežasčių nustatyti nepavyko, užtat grindinį teko keisti ir jį kloti iš naujo.

Prieš porą metų šioje gatvėje vėl buvo perklojamos išsiklaipiusios trinkelės po anksčiau vykdytų kasinėjimo darbų – lietaus nuotekų tinklų nuvedimo iš sklypo. Tada teko riboti eismą Molo gatve.

Vos prieš porą dienų šioje gatvėje atsirado įgriūva, bet kuris lengvasis automobilis gali patirti avariją įvažiavęs į naujai susidariusią duobę prie vieno šulinio dangčio.

Ši vieta nėra pažymėta, tad dažniausiai vairuotojus gelbsti atidumas ir iki 30 kilometrų per valandą apribotas greitis.

R. Laurinavičiaus nuotr.

Sukritusios trinkelės jau spėjo aptrupėti.

Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai apie šią bėdą vakar sužinojo iš dienraščio „Klaipėda“ žurnalistų ir žadėjo pasirūpinti grėsmės pašalinimu.

Galima spėti, kad įduba gatvėje atsirado dėl tos pačios priežasties kaip ir 2021 m.

Visą gatvės dangą keisti kol kas planų nesama. Tai patvirtino miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Brangi trinkelių danga Melnragės gyventojus nervina dar ir todėl, kad net negreitai ja važiuojančios mašinos kelia kur kas didesnį triukšmą nei važiuodamos asfaltu.

Tai yra dar vienos, brangiai kainavusios, trinkelėmis klotos gatvės kasdienybė.

Atsivėrė labai anksti

Specialistų teigimu, pastarąją žiemą duobių atsirado rekordiškai daug. Jų žodžiais, pirmiausia tai lėmė itin dažnos, o kartai ir ekstremalios orų permainos. Žiemą temperatūrai nuolat svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos, tirpsmo vanduo kaupiasi asfalto porose. Užšaldamas vanduo plečiasi ir po kelių užšalimo ir atšilimo ciklų atsiranda mikroplyšių, vėliau tampančių giliais įtrūkimais. Galiausiai, asfaltui ištrupėjus, gatvėse atsiveria duobių, kurios gilėja sulig kiekviena diena.

Dar pernai, jau lapkričio ir gruodžio mėnesiais užfiksuoti dideli temperatūros svyravimai, kai spustelėjo šaltukas, o vėliau buvo atodrėkis. Tai kartojosi keletą sykių, tad duobės vėrėsi viena po kitos. Sunkiasvoris transportas suskilusį asfaltą sutrupindavo į šipulius. Taip vos per kelias paras lygiame, kokybiškame kelyje atsiverdavo didelių duobių, keliančių pavojų eismo saugumui ir gadinančios transporto priemones.

Kaina: neseniai fiksuotas įvykis, kai dėl duobėje apgadintų „Ferrari“ ratų teko išmokėti 2 tūkst. eurų. Gamintojo nuotr.

Tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios arba buvo remontuotos seniai, kur susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos, arba atvirkščiai – ten, kur ant ankstesnio lopo dedamas naujas ir vėl naujas asfalto lopas.

Anot Vilniaus kelius prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, visi šie veiksniai lėmė, kad žiemos duobių atsirado anksčiau nei įprasta.

Laikosi reglamento

Pavienių duobių remontas reikalauja daug rankų darbo, todėl planiniai didesnių gatvių atkarpų remonto darbai prasidės ne trumpam atšilus orams, o visiškai išėjus įšalui ir ilgesniam laikui nusistovėjus teigiamai temperatūrai. Tuomet pradės dirbti asfaltbetonio gamyklos, aprūpinančios kelininkus svarbiausia remonto medžiaga. Tiesa, net ir žiemą duobių remontas visiškai nesustojo.

Kaune besidarbuojančios įmonės „Kauno švara“ darbuotojai per kai kurias žiemos savaites sutvarkydavo po šimtą ir daugiau duobių. Sostinės savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį – 993 kv. m.

Pirmenybė buvo teikiama avarinėms, t. y. gilesnėms ar eismo saugumui pavojų keliančioms duobėms. Kol dar neveikia asfalto gamyklos, buvo naudojami šalto asfalto mišiniai. Tiesa, jie yra kelis kartus brangesni už įprastą (karštą) asfaltą. Be to, ši medžiaga tinkamesnė laikinai užtaisyti. Pavasarį tokia danga turi būti šalinama, duobė pakartotinai užtaisoma ilgam laikui karštuoju asfaltu.

Valstybinius kelius prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“. Jos darbuotojai laikosi Kelių nuolatinės priežiūros reglamento. Šie normatyvai įpareigoja „Kelių priežiūrą“ pavojingą išdaužą sutvarkyti per 24 valandas nuo jos užfiksavimo. Tiesa, bendrovė taiso tik kritines išdaužas, viršijančias Kelių priežiūros vadove numatytus reikalavimus (didesnes nei 0,05 kv. m, gilesnes nei 4 cm).

Dviguba bausmė

Kol kelininkai laukia didesnės apimties remontui tinkamų orų, vairuotojai skaičiuoja nuostolius. Draudimo bendrovė BTA nurodo, kad šių metų sausį dėl kelyje prakirstų padangų kreipėsi dukart daugiau klientų nei praėjusiais metais ir net penkis kartus dažniau nei užpernai. Pirmoje vasario pusėje šiemet prašymų apmokėti žalą gauta beveik penkiskart daugiau nei pernai.

Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis.

 

„Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis. Nuo metų pradžios registravome du įvykius, dėl kurių apskaičiuota žala viršijo 2 tūkst. eurų. Vienu atveju nukentėjo automobilis „Cupra“, kitu – „Ferrari“, – pasakojo draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Vairuotojams padangos prakirtimas kelio duobėje dažniausiai reiškia, kad teks keisti ne vieną ratą, o iškart du. Mat Kelių eismo taisyklės (KET) reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies būtų dvi vienodos padangos. Taip yra dėl to, kad, naudojant skirtingą apavą ant tos pačios ašies, automobilio valdymas gali būti sunkiai prognozuojamas, ypač – kai eismo sąlygos yra sudėtingos.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad, ant vienos ašies naudojant skirtingas padangas, vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.

„Greta griežtų reikalavimų saugumo sumetimais rekomenduojame ant vienos ašies naudoti ne tik vienodo modelio, bet ir panašaus nusidėvėjimo lygio padangas. Jų protektoriaus gylis neturėtų skirtis daugiau nei 2–3 mm, antraip važiavimo savybės pastebimai skirsis. Nors tai reiškia, kad, kelyje prakirtus vieną padangą, dažnai tektų pirkti iškart dvi naujas, keleivių sveikata ir gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už sutaupytus eurus“, – aiškino A. Gasparavičius.

Sukasi: šaltuoju metų laiku neveikiant asfaltbetonio gamykloms, kelininkai naudoja šaltą asfaltą arba priima kitus laikinus sprendimus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaip apsaugoti kišenę?

Nuostoliai, patiriami prakirtus padangą, apgadinus ratlankius ar dėl kelio dangos pažeidimų patyrus kitokią žalą transporto priemonei, nebūtinai turi gulti ant transporto priemonės savininko pečių.

„Jei automobilis apdraustas kasko draudimu, žalą padengia draudimo bendrovė. Dažniausiai – be išskaitos ir visuomet atlyginant už abiejų tos pačios ašies padangų pakeitimą ir kitas įvykyje patirtas žalas“, – pripažino draudikas.

Net ir tada, kai automobilis draustas tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra galimybė gauti žalos, patirtos įvažiavus į duobę, atlyginimą.

„Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą“, – aiškino jis.

Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą.

 

Tiesa, tai ne itin paprastas procesas. Pirmiausia, įvykį turi užfiksuoti policijos pareigūnai. Juos būtina kviesti į incidento vietą ir neretai ilgokai laukti atvykimo. Be to, pagrindą reikalauti žalos atlyginimo nukentėjusysis turi tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi KET ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad tokio įvykio išvengtų. Vadinasi, duobė turėjo būti nepastebima, prastai apšviestoje vietoje ir nepažymėta jokiais kelio remonto ženklais. Arba tokia, kad jos pavojingumo nebuvo įmanoma įvertinti (pavyzdžiui, užmaskuota balos). Tik tuomet verta kreiptis dėl žalos atlyginimo. Vairuotojams patariama pasidaryti įvykio nuotraukų, fiksuoti ne tik incidento vietą, bet ir ilgesnę kelio atkarpą, kad būtų matoma, jog ji nepažymėta įspėjamaisiais ženklais ir pan.

Svarbu ir apšvietimas

Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo kelio atkarpų, kuriose dėl taupomos elektros energijos yra prastesnis apšvietimas. Jose daug sunkiau laiku pastebėti duobes. Tuomet lieka pasikliauti tik atidumu ir tinkamai veikiančiais automobilio žibintais.

Tamsiuoju sezonu jie turi būti ypač gerai sureguliuoti, kad vairuotojas kelyje laiku pastebėtų kliūtį ar kitus eismo dalyvius. Jei šviesos spindulys nebus tinkamai sureguliuotas, vairuotojas ne tik kelyje nelabai ką matys, bet ir trukdys kitiems eismo dalyviams, juos akindamas.

Techninės pagalbos įmonės „RedGo Lithuania“ vadovas Ignas Krasauskas pataria atkreipti dėmesį į plastikinį apsauginį žibintų stiklą. Laikui bėgant ir veikiamas saulės spindulių jis gali pagelsti, tapti nepermatomas, slopinantis šviesą, taip pat jį gali subraižyti akmenys, nešvarumai ir kitos kelio šiukšlės. Todėl žibintai gali atrodyti blankūs, net jei jie neturi kitų defektų ar pažeidimų. Jeigu nėra įtrūkimų, organinio stiklo kompozitinės medžiagos apsaugą galima pataisyti poliruojant, perlakuojant ir pan. Jeigu apsauga yra pažeista, lieka pakeisti šią detalę arba visą žibintą.

Suprastėjusį apšvietimą gali lemti ir žibintus su maitinimo šaltiniu jungiantys laidai ir jų jungtys. Jeigu jie yra pažeisti ar paveikti korozijos, elektra jais negali laisvai tekėti. Taip pat apšvietimo kokybei įtakos gali turėti generatorius ir nusidėvėjęs jo dirželis, dėl to nepakankamai pakraunamas akumuliatorius. Jei, užvedus automobilį, priekinių žibintų spindulys išlieka toks pat arba net pritemsta, gali būti, kad generatorius tiekia nepakankamai galios ir jį reikėtų patikrinti. Jei iš žibintų sklindanti šviesa atsitiktiniais intervalais ryškėja ir vėl pritemsta, pasigirsta gumos girgždesiui būdingas garsas, tai gali reikšti, kad reikia patikrinti generatoriaus dirželio įtempimą ar jo susidėvėjimą.

Vilijampolėje esančios buvusio Lietuvos prezidento vardu pavadinta A. Stulginskio gatvė ne vienus metus laukia remonto. Vietiniai gyventojai „Kauno dienai“ skundėsi, kad ne kartą kreipėsi į seniūniją, tačiau išgirsdavo tik pažadus.

„Įdomu, ar ne gėda prezidento vardu pavadinti tokios prastos būklės gatvę? Asfaltas kai kur seniai ištrupėjęs – vien duobės, nėra ir lietaus surinkimo tinklų, todėl nuolat telkšo balos.

Nežinia, kiek kartų jau seniūnijos prašiau gatvę remontuoti, bet pinigų niekaip nėra, nors ši gatvė tikrai prastos būklės. Dar prieš kokius penkerius metus buvau seniūnijoje, žadėjo, kad tvarkys, bet kelininkai čia taip niekaip ir neužsuka“, – dienraščiui skundėsi vietos gyventojas  Rimantas.

Įdomu, ar ne gėda prezidento vardu pavadinti tokios prastos būklės gatvę?

Vyras atkreipė dėmesį, kad šioje gatvėje nėra net šaligatvių, todėl pėstieji turi nuolat žvilgčioti per petį ir stebėti automobilių eismą. „Juk ir vaikai į mokyklas eina, bet jokio saugumo nėra. Čia vien duobės ir purvini kelkraščiai, kuriais klampoja žmonės“, – situaciją apibūdino kaunietis.

Vietos gyventojai tikino, kad duobės – viena problema, tačiau situaciją minėtoje Vilijampolės gatvėje sunkina ypač intensyvus automobilių eismas. Piko metu čia būna tarsi mažoji autostrada.

„A. Stulginskio gatve automobiliai važiuoja tarsi tranzitu. Vairuotojams patogu šia gatve važiuoti iš Varnių gatvės į Raudondvario plentą. Piko metu čia vyksta nenutrūkstamas eismas – tuomet pėstiesiems tampa dar pavojingiau. Be to, didelis transporto srautas dar didina duobes, bet gatvės vis tiek netvarko“, – kalbėjo Rimantas.

Vyras teigė, kad daugiausia automobilių A. Stulginskio gatve važiuoja piko metu. Ryte būna pirmoji piko banga, o apie 14 val., pasak vietinio gyventojo, prasideda antroji intensyvaus eismo banga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prioritetų sąrašas

Kauno miesto taryba yra patvirtinusi prioritetinių gatvių tvarkymo sąrašą, pagal kurį jos bus tvarkomos 2022–2025 m. Specialistai į šį sąrašą jau įtraukė ir A. Stulginskio gatvę, tačiau kada prasidės realūs darbai, dar neaišku. Greičiausiai dar bent metus gyventojams teks vargti dėl duobėtos gatvės.

„Visos miesto gatvės reitinguojamos, vadovaujantis vertinimo kriterijais, sudaromas remontuojamų gatvių sąrašas. A. Stulginskio gatvė, pagal patvirtintą remontuojamų gatvių sąrašą, yra 64 vietoje. Per metus  suremontuojama apie 30 gatvių iš šio sąrašo.

Tikimės, kad A. Stulginskio gatvės kapitalinis remontas ar rekonstrukcija vyks 2024–2025 m. Kol kas čia remontuojamos pavienės, avarinės duobės“, – dienraščiui komentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Specialistas pridūrė, kad šioje gatvėje, prieš pradedant vykdyti kapitalinį remontą, būtina įrengti paviršinio vandens surinkimo tinklus, tačiau kol kas taip pat dar nėra tiksliai žinoma, kada bus atlikti šie darbai, todėl gyventojams kelininkų teks kurį laiką palaukti.

Sumos nemažėja

„Lietuvos draudimas“ pernai Kauno mieste užfiksavo 224 įvykius, kai dėl duobių gatvėse buvo vairuotojams padaryta žala. Anot bendrovės Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, bendra išmokėta suma – 131 tūkst. eurų.

Didžiausia suma vienam asmeniui siekė 4 237 eurus. Vidutinė išmoka už nuostolius įvažiavus į duobę pernai Kauno mieste buvo 585 eurai. Pernai iš Kauno miesto savivaldybės ši bendrovė išsireikalavo 3 079 eurus.

Užpernai dėl duobių patirtos žalos kreipėsi perpus mažiau klientų – 142. Jiems išmokėti beveik 77 tūkst. eurų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovai „Kauno dienai“ nurodė, kad 2021–2022 m. atlygino apie 53 tūkst. eurų kauniečiams, kurių automobiliai buvo apgadinti įvažiavus į duobę. Iš viso per dvejus metus Kaune ši bendrovė sulaukė 115 tokių pranešimų.

Didžiausią sumą bendrovė vienam Kauno vairuotojui išmokėjo užpernai gruodį, kai lyjant, nepastebėjęs duobės, apgadino padangas, ratlankius ir pakabą. Kompensacija siekė 3,5 tūkst. eurų.

„Tokie įvykiai labai priklauso nuo oro sąlygų ir paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą, pastebėti duobes ir laiku jų išvengti. Tokių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų“, – pastebėjo bendrovės „Gjensidige“ Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.

Žala kasko klientams atlyginama ir tuo atveju, jei policijos pareigūnai nustato, kad vairuotojas turėjo galimybę išvengti kliūties. „Jei bus nustatyta, kad automobilis duobėje apgadintas dėl vairuotojo neapdairumo, išmoka vis tiek bus išmokėta, tik atskaičius sutartyje numatytą išskaitos sumą“, – teigė A. Gučius.

Per dvejus metus į Kauno miesto savivaldybę, kaip kelio savininkę, bendrovė kreipėsi penkis kartus dėl bendros daugiau negu 6 tūkst. eurų sumos.

Pasitaikė ir toks atvejis, kai M. Daukšos gatvėje buvo pramuštas automobilio BMW dugnas ir išsiskleidė oro pagalvės.

Prireikė ir 5 tūkst. eurų

Bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius „Kauno dienai“ teigė, kad pernai užfiksavo automobilių žalų, kurias sukėlė duobės kelyje, skaičiaus augimą.

„Jį lėmė itin nepalankūs ir stiprūs oro temperatūros svyravimai. Pats patiriamos žalos dydis taip pat auga – jį lemia tiek infliacija, kuri augina visų patiriamų žalų kainą, tiek atsinaujinantis automobilių parkas Lietuvoje. Jei anksčiau žmonės būdavo linkę sugadintą padangą pakeisti neaiškios kokybės ar naudota, dabar retas kuris taip elgiasi“ – pastebėjo BTA atstovas.

Anot A. Gasparavičiaus, dažniausiai įvažiavus į duobę pažeidžiama automobilio padanga arba ratlankis, retesniais atvejais – sugadinama pakabos dalis. Tokios žalos dydis, įvardijo pašnekovas, svyruoja nuo 80 iki 5 tūkst. eurų.

„Kalbant apie tendencijas miestuose, situacija Kauno gatvėse tikrai gerėja, duobių jose mažiau, tad ir pats Kaunas nebeišsiskiria tokių žalų atvejų skaičiumi“, – apibendrino BTA atstovas.

Ne tik padangos

Jam pritarė ir draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė. „Pastaruosius dvejus metus įvykių dėl duobių Kauno gatvėse smarkiai sumažėjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Tam įtakos turi remontuojamos gatvės, dėmesys po žiemos“, – komentavo G. Jasaitė.

Anot jos, bendrovė „If“ pernai Kauno gatvėse užregistravo kelias dešimtis eismo įvykių, kurie buvo susiję su duobėmis. Pandemijos metais, kai automobilių srautai gatvėse buvo sumažėję, tokio tipo įvykių užfiksavo dar mažiau.

„Laimei, žmonės nenukentėjo, tačiau, važiuojant dideliu greičiu, duobėtas kelias gali ne tik pridaryti žalos automobilio detalėms, bet ir sutrikdyti žmogaus sveikatą. Todėl reikėtų neskubėti keliuose, pasirinkti saugų greitį, pamačius balą lygiame kelyje, įvertinti, ar ten nėra paslėptos duobės, prilėtinti greitį“, – atkreipė dėmesį G. Jasaitė ir pridūrė, kad pernai didžiausia išmoka siekė 3 tūkst. eurų, kai buvo apgadinta prabangaus automobilio padanga, ratlankis ir bamperis.

Kreipiasi ir į savivaldybę

Dėl patirtos žalos galima kreiptis į draudimo bendrovę, jeigu esate apsidraudę, arba į savivaldybę, kuriai priklauso duobėta gatvė.

Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kauno dienai“ nurodė, kad pernai į Kauno miesto savivaldybę dėl žalos, padarytos automobiliui, kai dėl gatvės nelygumų, duobių buvo pradurta padanga, sulankstytas ratlankis, kreipėsi 71 asmuo.

22-iems iš jų žala buvo visiškai arba iš dalies atlyginta – išmokėtas 6 391 euras. Didžiausia suma vienam transporto priemonės savininkui – 1 118 eurų.

A. Pakalniškis gatvės antirekordininkės neišskyrė, tačiau akcentavo, kad iš viso mieste yra apie 1,5 tūkst. gatvių, todėl natūralu, kad visų vienu metu sutvarkyti fiziškai neįmanoma.

„Ypač duobių padaugėja sparčiai keičiantis oro sąlygoms, net ir žiemą, kai per savaitę oro temperatūra iš minusinės tampa pliusine. Bendradarbiaudami su pareigingais vairuotojais, sparčiai šaliname avarines duobes. Tačiau nuo įvažiavimo į duobes gali apsaugoti ir budrumas prie automobilio vairo“, – pastebėjo A. Pakalniškis.

Užpernai kreipėsi 49 žmonės. Tuomet kompensacijoms išmokėtas 2 881 euras.

Tendencijos: A. Juodeikis skaičiavo, kad pernai dvigubai daugiau žmonių kreipėsi dėl žalos, padarytos kelio duobių, atlyginimo nei užpernai. „Lietuvos draudimo“ nuotr.

Pavojingiausios gatvės

Praėjusiais metais Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 325 pranešimus, kai Kauno mieste transporto priemonės vairuotojas važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo į duobę ir apgadino savo automobilį.

„Visais 325 atvejais žala padaryta tik transporto priemonei. Vairuotojai ir keleiviai nenukentėjo“, – teigė policijos atstovai.

Daugiausia tokių pranešimų sulaukta dėl įvykių Vakariniame aplinkkelyje, Savanorių prospekte, B. Brazdžionio, Linkuvos, H. ir O. Minkovskių gatvėse.

„Lietuvos draudimo“ sudarytame dešimtuke pagal atvejus dėl duobių karaliauja Milikonių kalnas (8), Raudondvario plentas (6), Jonavos gatvė ir Rokai (po 5), Vandžiogalos plentas, Baltų prospektas, Ateities plentas, Savanorių prospektas (po 4).

Pareigūnų turimais duomenimis, daugiausia užfiksuotais atvejais buvo prakirsta viena ar dvi automobilio padangos. Taip pat pasitaikė pavienių atvejų, kai buvo apgadintas automobilio ratlankis ar pamesta variklio apsauga.

„Pasitaikė ir toks atvejis, kai M. Daukšos gatvėje buvo pramuštas automobilio BMW dugnas ir išsiskleidė oro pagalvės. Ateities plente transporto priemonei neišvengus duobės buvo ne tik prakirstos abi kairės pusės padangos, bet ir galimai apgadintas variklis, nes iškart po įvykio automobilis neužsivedė. Šiame plente tą pačią dieną užfiksuoti šeši panašūs įvykiai, kai buvo apgadintos transporto priemonės“, – pateikė pavyzdžių Kauno policijos atstovai.

Dažnai apie kelyje atsiradusias duobes informuoja pilietiški Kauno miesto gyventojai.

Įvykiai registruojami policijoje, nes vėliau vairuotojai dėl žalos atlyginimo kreipiasi į savo draudimo bendrovę arba savivaldybę.

Padariniai: prakirstos padangos – dažniausia, bet ne vienintelė žala, įlėkus į duobę. Skaitytojo nuotr.

Kokios klaidos?

Draudimo bendrovės „If“ atstovė akcentavo, kad ne visi vairuotojai, patyrę tokį įvykį, kviečia policiją, tačiau, siekiant kompensacijos, būtina, kad pareigūnai užfiksuotų duobės vietą, matmenis ir aplinkybes.

„Gavus policijos pažymą, kad vairuotojas yra nekaltas dėl šio įvykio, galima kreiptis į kelią administruojančią įmonę ar savivaldybę. Jei vairuotojas turi kasko draudimą, žalos reguliavimo procesas bus paprastesnis. Draudimo bendrovė, nustačiusi žalos dydį, klientui išmoka draudimo išmoką. Tačiau kviesti policiją rekomenduojame visais atvejais – nesvarbu, ar turite kasko draudimą, ar jo neturite“, – teigė G. Jasaitė.

Pašnekovės turimais duomenimis, pastaraisiais metais bendrovė nagrinėjo kelis atvejus, kai dėl žalos atlyginimo buvo pateikta pretenzija savivaldybei. „Kol kas nė viena iš jų nepatenkinta“, – nurodė G. Jasaitė.

A. Juodeikis taip pat būtinai pataria kviesti pareigūnus, įvykio vietą nufotografuoti patiems ir įsitikinti, kad nuotraukose matyti ir pati duobė, ir sugadintas automobilis, ir aišku, kurioje gatvėje įvyko įvykis, užfiksuoti duobės vietą, dydį, nupiešti įvykio schemą.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, atsakydami į klausimą, kokios žmonių, nukentėjusių dėl kelio nelygumų, duobių, dažniausios klaidos, užkertančios kelią gauti žalos atlyginimą, teigė, kad būna nepateikiami privalomi žalą įrodantys dokumentai.

Komentaras

Rimgaudas Bernotas, draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų regresų grupės vadovas, teisininkas:

Patyrus žalą dėl kelyje esančios kliūties, reikėtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti aplinkybes, konkrečią vietą, objektą, dėl kurio automobilis apgadintas. Tai geriausia padaryti iškvietus policiją, kuri oficialiai užfiksuos eismo įvykį. Labai svarbu nubraižyti eismo įvykio schemą, kur su visais matavimais būtų užfiksuotos aplinkybės, matomi automobilio apgadinimai. Aplinkybių fiksavimu verta pasirūpinti ir pačiam vairuotojui. Nufotografuokite aplinką, apgadintą automobilį, kliūtį, kuri apgadino automobilį kelyje.

Atlikus šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo galite kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gatvė ar kelias, jeigu neturite kasko draudimo. Patartina tai padaryti raštu. Savivaldybė pati gali apskaičiuoti žalą arba, jeigu su savivaldybės apskaičiuota žala nesutinkate, galite kreiptis į ekspertus, kurie atliks skaičiavimus ir patikslins žalą. Tokius skaičiavimus galite atlikti ir prieš kreipdamiesi į savivaldybę. Tuomet kreipsitės su konkrečiu turtiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybei vengiant įgyvendinti prievolę, turite teisę kreiptis į teismą.

Reikėtų paminėti, kad kelio valdytojas ne visais atvejais atsakingas už visą jūsų patirtą žalą. Tam tikrais atvejais dalis kaltės ar visa kaltė tenka ir pačiam automobilio savininkui. Pagal teismų praktiką, reikia atsižvelgti į įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, dieną, esant geram matomumui, patyrus žalą dėl nepažymėtos kelio duobės atsakomybė tenka tiek vairuotojui, tiek kelio valdytojui.

Daroma prielaida, kad vairuotojas turi būti atidus, pasirinkti saugų greitį ir spėti sustoti ar aplenkti esančią kliūtį. Tokiu atveju kelio valdytojo atsakomybė pripažįstama iš dalies, vadinasi, kelio valdytojas turi atlyginti, pavyzdžiui, tik pusę žalos. Tačiau, esant blogam matomumui, pavyzdžiui, naktį lyjant įvažiavus į nepažymėtą duobę, kelio valdytojui tenka visiška atsakomybė, nes dėl objektyvių priežasčių, net ir važiuodamas saugiu greičiu ir imdamasis papildomų priemonių, pamatyti duobės ir išvengti žalos vairuotojas negali.