Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Dažnai 1-3 metų vaikas jau nėra žindomas, todėl pagrindines maistines medžiagas jis gauna su maistu, kurį patiekia tėvai.

Vitaminas D – ne tik iš saulės

Vasarą itin svarbu rūpintis kūdikių vitamino D atsargomis. „Jie šį vitaminą paprastai gauna su mamos pienu, tačiau tikrai nepakankamai, todėl jau nuo 3 savaitės mamos šio vitamino turėtų duoti papildomai. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu, kuriame paprastai vitamino D būna pakankamas kiekis, dėl papildomo vitamino D skyrimo būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju“, – pataria dietologė.

Jos teigimu, vitamino D Lietuvoje trūksta ir mažiems, ir dideliems. „Kad galėtų susidaryti pakankamas jo kiekis, vasarą saulėje reikia būti 15 minučių, atidengus ketvirtadalį kūno, nuo 12 iki 15 valandos ir nenaudoti kremo nuo saulės. Tačiau šiomis valandomis saulė yra pavojinga, o kūdikiams visiškai nerekomenduojama būti atviroje saulėje, todėl gauti reikiamą kiekį vitamino D būnant saulėje tampa iššūkiu“, – teigia dietologė.

Su maistu gauname tik 10 proc. reikalingos vitamino D dozės.  Šio vitamino turtingi vos keli produktai: riebi žuvis, kiaušinio trynys – tai pagrindiniai vitamino D šaltiniai. Kiti produktai, tokie kaip sviestas, baravykai, avižos – turi nedaug vitamino D. Taip pat į vaiko racioną galima įtraukti tuos produktus, kurie yra papildomai praturtinti vitaminu D, pavyzdžiui – dribsniai, sultys, pienas, pieno gėrimai ir mišiniai, įvairūs riebalai.

Pasak dietologės, termiškai apdorojant produktus, jie netenka nuo 40 iki 89 proc. vitamino D kiekio, todėl gyvenant Lietuvoje visais metų laikais reikėtų valgyti vitaminu D praturtintus maisto produktus ir papildomai vartoti vitamino D papildus, kuriuos jums paskirs jūsų gydytojas. Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl specialistė primena, kad vaiko mityboje labai svarbus yra pienas.

„Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Jis yra praturtintas maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, tokių kaip, geležis, vitaminas D, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi bei imuniteto formavimuisi, bet karvės piene jų nėra,“ – pasakoja dietologė.

Cinko šaltiniai – gyvūninės kilmės produktai

Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. Jis taip pat užtikrina vaiko atsparumą infekcijoms.

„Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje – jautienoje, ėrienoje  ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat – augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, – perspėja dietologė.

Cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų.„Su pieno gėrimu gali būti gaminami įvairūs kokteiliai, naminiai ledai su sezoninėmis uogomis ar vaisiais. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai valgo akimis ir dažnai būna atviresni naujam maistui, jei patys dalyvauja maisto gaminimo procese.

Geležies atsargos ir vitaminas C

Specialistė pabrėžia, kad geležies trūkumas ir su juo susijusi anemija (mažakraujystė) yra vis dažniau vaikų tarpe pasitaikanti liga.

Dietologė pataria, kokie maisto produktai, praturtinti geležies, vaikams naudingi. „Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves – pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius. Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje“, – paprastu receptu dalijasi specialistė.

Geležies yra ir visų grūdo dalių kruopose, žaliose lapinėse daržovėse, žemuogėse, braškėse, džiovintuose vaisiuose, tačiau organizmas ją pasisavina sunkiau.

Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kas gali lemti geležies trūkumą. Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų – tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą.

Kaip papildyti vaiko mitybą

Tėvams svarbu prisiminti, kad maisto papildai tik papildo maistą. Jeigu tėvams neramu, ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu, specialistė pataria atlikti testą bei pasitarti su vaiko gydytoju.

„Visos maisto medžiagos ir vitaminai bei mineralai geriausiai pasisavinami su maistu. Todėl visas reikiamas maisto medžiagas vaikas turėtų gauti su kasdieniniais maisto produktais. Nebent vaikas yra labai išrankus valgytojas, tuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju, kokių maisto medžiagų jam gali trūkti,“ – pataria specialistė.

Mūsų šalies vaikai papildomai turėtų vartoti vitaminą D ir žuvų taukus. „Būtent žuvyse ir jūros gėrybėse esančios omega-3 rūgštys pasisavinamos greičiausiai. Nors, atrodytų, šias medžiagas vasarą gauti yra lengva – vitamino D iš saulės, o omega-3 riebalų rūgščių į racioną įtraukiant daugiau žuvies – tačiau tyrimai rodo, kad ir vitamino D mums nepakanka, ir riebios žuvies mes nesuvalgome tiek, kiek reikėtų“, – kalba gydytoja.

„Prasidėjus pasaulinei pandemijai ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos ėmėsi įvairiausių apsaugos priemonių, padedančių stabdyti viruso plitimą. Ne išimtis ir neonatologijos centrai – buvo apribotas juose gulinčių neišnešiotų naujagimių ir jų mamų lankymas. Lietuvoje tėveliai negalėjo lankyti neišnešiotų mažylių ir jų mamų, o kai kurioms mamoms ankstukus buvo galima matyti tik tam tikromis valandomis ir labai trumpai. Todėl šiuo metu dar sparčiau kuriame pirmąją tokią Europoje edukacinę platformą šeimoms „Auginu Lietuvą“, kuri tiek emociškai, tiek praktiškai padėtų tokiose situacijose atsidūrusioms šeimoms“, – pasakoja Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė.

„Auginu Lietuvą“ – tai laisvai prieinama mokymosi ir mokymo priemonė, kuri padės stiprinti tėvystės įgūdžius, tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove ir psichine sveikata. Planuojama, jog edukacinės platformos demonstracinė versija pradės veikti ir plačiajai visuomenei bus pristatyta jau šių metų rudenį, o šiuo metu ieškoma lėšų tolesniems platformos įgyvendinimo darbams.

„Tėvų buvimas ligoninėje kartu su naujagimiu ir jų įsitraukimas į naujagimio priežiūrą yra labai svarbus. Būtent dėl to trumpėja neišnešiotų vaikučių gydymo laikas ligoninėje, būna geresnė jų psichomotorinė raida, formuojasi tvirtesnis ryšys tarp tėvų ir vaikų vėliau. Dėl tos pačios priežasties mamos patiria mažiau streso bei depresijos simptomų šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – komentuoja Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasa Tamelienė.

Tiesa, kai kuriose šalyse situacija dėl koronaviruso buvo dar prastesnė nei Lietuvoje – kątik gimę naujagimiai buvo akimirksniu atskiriami, ir tėvai apskritai negalėjo lankyti savo vaiko. Tačiau, anot specialistų, šis naujagimių atskyrimas nuo tėvų nėra pagrįstas realiais įrodymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, nepaisant to, ar mamai ir neišnešiotam naujagimiui yra įtariamas COVID-19 virusas, jiems turėtų būti sudaroma galimybė likti drauge. Po gimimo mažyliams būtinas nuogos odos sąlyčio kontaktas su mama, kengūravimas ir artumo jausmas.

Pasaulinę kampaniją „Neatskirkite. Kartu vardan didesnio artumo“ dėl naujagimių ir motinų priežiūros COVID-19 laikotarpiu parengė pasaulinė naujagimių sveikatos priežiūra besirūpinanti iniciatyva GLANCE (angl. Global Alliance for Newborn Care), vadovaujama Europos Naujagimių sveikatos priežiūros fondo (EFCNI). EFCNI nariu yra ir asociacija „Neišnešiotukas“, o jos vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė – ir šios organizacijos steigiamojo komiteto narė.

Kampanija vadovaujasi PSO rekomendacijomis. Kampanijos metu daugiausia dėmesio skiriama šešioms temoms: kūdikio žindymui ir motinos pieno svarbai, galimoms plaučių ligoms, neišnešiotiems naujagimiams ir jų realioms istorijoms, psichinei sveikatai, išvykimui iš ligoninės bei tėvų ir šeimos narių vaidmeniui vaiko gyvenime.

Specialistai pabrėžia, kad alkoholis, narkotikai ir tabakas labai kenkia būsimam vaikeliui, t.y. besivystančiai ir augančiai gyvybei, ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jo raidoje, o kūdikiui gimus – gali grėsti dar daugiau pavojų –ne tik raidos sutrikimai, bet ir protiniai atsilikimai. Tai mažą žmogutį gali ilgainiui įstumti į socialinį užribį.

Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu.

Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu.Įspėja: laukiantis kūdikio negalima turėti žalingų įpročių – žala vaikui negrįžtama

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei.

„Dar daugiau – tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Taip elgtis – nevalia. Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik nėščioji. Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas – taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu – daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, – pabrėžia viceministrė L. Jaruševičienė.

Pasak specialistės, augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas –viena iš didžiausių sveikatos ir socialinių problemų.

„Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas.

Pasak medikų, nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus, tad alkoholio vartojimo reikėtų visiškai atsisakyti. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui. Tad alkoholio vartojimo įpročius reikėtų pergalvoti ir tuo metu, kai šeima planuoja susilaukti vaikų ir nori, kad jie gimtų sveiki.

Deja, bet pasitaiko situacijų, kai moteris jau yra priklausoma nuo alkoholio, ir tokiu atveju, pasak specialistų, keisti alkoholio vartojimo įpročius net ir nėštumo metu būna sudėtinga.

Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka. Pirmas žingsnis būtų – pripažinti, kad yra problema, o tuomet pasinaudoti pagalbos galimybėmis ir norėti pakeisti savo ydingą elgesį, o aplinkinių moralizavimas ir prievarta šiuo atveju nėra tinkami, nes gali tik iššaukti norą slapstytis ir neigimą.

Šiuo metu jau 9 savivaldybėse (šiemet šis skaičius dar išaugs) galima rasti priklausomybių konsultantus (https://www.rplc.lt/), kur galima nesibaiminant kreiptis pagalbos, jei alkoholio vartojimo atsisakyti nepavyksta. Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes vartojant alkoholį nėštumo metu rizikuojama jau ne vieno, o bent dviejų žmonių sveikata.

Vaikelio besilaukianti moteris pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Fiziologinio nėštumo metu moters sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, akušeris arba gydytojas akušeris ginekologas, jei moters nėštumas yra didelės rizikos. Nėščiajai svarbu turėti „Nėščiosios kortelę“ bei laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas ją prižiūrintį specialistą, kuris nurodys, kokie tyrimai turi būti atliekami.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustai nėščiajai už suteiktas paslaugas mokėti nereikia, o nuo 28 nėštumo savaitės visos būsimos mamos yra draudžiamos valstybės lėšomis.