Šių metų kandidatų gretose daugiausia menininkų

Rugsėjo 18 d. vidurnaktį uždarytas pirmasis stipendijos konkurso etapas, kuriame visuomenė galėjo nominuoti 20–35 metų amžiaus Klaipėdos miesto ir rajonų bendruomenių narius, iniciatyvius visuomenininkus, jaunuosius menininkus, mokslininkus, perspektyvius sportininkus ir kitus jaunus žmones, savo darbais prisidedančius prie Klaipėdos krašto tobulinimo bei jo vardo garsinimo.

Tarp šių metų nominantų – iniciatyvūs menininkai, sportininkai, taip pat kandidatai iš mokslo pasaulio. Šiemet sulaukta per 20 kandidatūrų, iš kurių bus renkamas vienas devintojo „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso laureatas.

„Kasmet mūsų organizuojamas stipendijos konkursas vėl iš naujo primena, kiek daug talentingų ir iniciatyvių jaunuolių gyvena bei kasdien veikia Klaipėdos krašte. Džiugu, kad šiuo konkursu bent maža dalimi galime prisidėti prie jaunų talentų tolesnės veiklos skatinimo bei geresnio matomumo pačiame Klaipėdos krašte, o ir visoje Lietuvoje. Šie metai – ne išimtis. Nors pagrindinis konkurso prizas skiriamas tik vienam konkurso kandidatui, visi nominantai turi progą papasakoti apie savo veiklas ir nelikti nepastebėti“, – komentuoja konkursą organizuojančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Rolandas Viršilas. Organizatorių nuotr.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugiasi, kad šis tikėjimo Klaipėda ir Klaipėdos tikėjimo savo jaunaisiais talentais simbolis kasmet padeda garsinti Klaipėdos kraštą.

„Džiugina tai, kad ši puiki, įkvepianti ir klaipėdietiškai šarminga tradicija tęsia savo sėkmės istoriją. Kalbėdami apie „Švyturio Klaipėdos ateities stipendiją“, vertiname ją ne tik kaip materialųjį jaunųjų kūrėjų skatinimo tikslą, bet kaip nedviprasmiškai aiškų pasitikėjimo mūsų jaunųjų kūrėjų ir įkvėpimo jiems kurti Klaipėdos miesto ateitį ženklą. Ši stipendija – tai ne tik motyvuojanti paskata ir pagalba, bet ir tvirto tikėjimo jaunaisiais Klaipėdos bei visos Lietuvos ateities kūrėjais simbolis bei ženklas. Tikėjimo, kad jų idėjos, darbai, kūryba ne tik šiandien, bet jau netolimoje ateityje dar labiau garsins ir kurs Klaipėdą, kaip jaukaus, saugaus, dinamiško miesto viziją bei svajonę, tampančią kūnu“, – mintimis dalijasi V. Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Organizatorių nuotr.

Į finalinį etapą renkami penki konkurso kandidatai

Už visus pasiūlytus šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ kandidatus balsuoti galima nuo šiandienos, rugsėjo 20 d., iki spalio 4 d. 23.59 val. oficialioje stipendijos interneto svetainėje adresu www.svyturiostipendija.lt. Pasibaigus internetinio balsavimo laikui, penki daugiausiai visuomenės balsų surinkę kandidatai pateks į kitą stipendijos konkurso etapą, kuriame visuomenė vėl galės atiduoti savo balsą šių metų stipendijos laureato vardo verčiausiam kandidatui.

Po internetinio balsavimo už šių metų finalinį penketuką, penki finalininkai bus pristatomi konkurso vertinimo komisijai. Atsižvelgdama į visuomenės palaikymą komisija spręs, kuris jaunasis talentas bus apdovanotas šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendija“.

Nuo 2014 m. vykstančiuose stipendijos konkursuose „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ laureatų vardą jau pelnė pianistė Adelė Daunoravičiūtė, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, menininkė Agnė Kišonaitė, laivų inžinierius Lukas Norkevičius, mokslininkas Žydrūnas Lukošius, elektra varomo katamarano kūrėjas Tomas Vėlius, mokslininkė dr. Greta Gyraitė.

Išsamiau susipažinti su šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ kandidatais ir atiduoti savo balsą galite čia: www.svyturiostipendija.lt.

„Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą. Labai smarkiai pakilo žaliavų, energijos išteklių kainos. Nepaisant tekusių iššūkių, džiaugiamės, kad sugebėjome suvaldyti atsiradusias rizikas, priimti teisingus sprendimus ir kartu su komanda pasiekti išties gerų rezultatų“, – sakė įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Augimą fiksavo keliose kategorijose

Visiškai nutraukęs eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, per pusmetį „Švyturys-Utenos alus“ prarado 1,5 mln. eurų pajamų, o eksporto kiekiai sumažėjo 2 mln. litrų – iki 17,5 mln. litrų. Tačiau, anot R. Viršilo, tai buvo principinė įmonės nuostata: „Vietoje šių rinkų daug aktyviau eksportuojame į kitas šalis, įskaitant ir egzotiškąją Ganą bei aplinkines Afrikos valstybes, į kurias iškeliauja lietuviškas sidras, bei didindami alaus eksportą į Pietų Korėją ir Taivaną Rytų Azijoje.“

Taip pat sėkmingus pusmečio rezultatus nulėmė kruopštus komandos pasirengimas naujam barų, kavinių bei restoranų sezono startui ir pasiektas ryškus pardavimo augimas. Lyginant su praėjusiais metais, produkcijos kiekiai padidėjo 125 proc., o pajamos pakilo net 139 proc. – iki 9,7 mln. eurų.

„Švyturio-Utenos alaus“ duomenimis, labiausiai šiais metais šoktelėjo giros, gaiviųjų ir energinių gėrimų pardavimas. Energinio gėrimo „Battery+“ įmonė pardavė net 125 proc. daugiau nei pernai, giros – 30 proc. Naujos kartos limonado „Super Manki“ pardavimas išaugo 20 proc. Sidro pardavimas ne itin padidėjo – 0,4 proc., tačiau nealkoholinio sidro parduota net 16 proc. daugiau.

Alaus pardavimo kiekiai Lietuvos rinkoje liko tokie patys kaip pernai – 44,7 mln. litrų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, visa Lietuvos alaus rinka per pirmuosius šešis šių metų mėnesius mažėjo 2 proc., todėl įmonės užimama rinkos dalis padidėjo.

Į ateitį žvelgia su pamatuotu optimizmu

R. Viršilo teigimu, nepaisant augančios infliacijos, įmonės rezultatai ir pardavimo apimtys rodo, kad žmonių perkamoji galia dar nelinkusi mažėti.

„Atvirkščiai – šiuo metu daugiausia parduodame aukšta kaina ir kokybe pasižyminčio Premium ir Mainstream segmentams priskiriamo alaus, kuriuose mūsų prekių ženklais pažymėta produkcija lyderiauja. Tačiau neatmetame, jog rudenį situacija gali keistis dėl didėjančių energijos kainų“, – komentavo R. Viršilas.

Visgi vadovas neslepia, jog infliacijos poveikį šiai dienai labiausiai jaučia per gerokai išaugusias gamybos, logistikos bei žaliavų kainas.

„Mums kaip gamintojams brango viskas, pradedant aliuminio skardinėmis, kurios šiemet kainavo net 40 proc. daugiau. Taip pat PET ruošiniai, metaliniai kamšteliai, elektra, kuras – kurią poziciją bevertintume, pastebime, kad jos kaina yra aukštesnė 25–40 proc. Tačiau visus rekordus sumušė medinių palečių brangimas, siekęs 130 proc.“, – teigė R. Viršilas.

Pokyčių imasi pirmieji

Ši Lietuvos alaus pramonėje vykdoma inovacija, anot „Švyturio-Utenos alaus“ atstovų, yra viena pirmųjų ne tik Baltijos šalyse, bet visoje Šiaurės bei Centrinėje Europoje. Ji gerokai anksčiau ir didesniu perdirbtos PET žaliavos naudojimu įgyvendina Europos Sąjungos normatyvus, numatančius, jog nuo 2025 m. į PET butelius bus privaloma dėti ne mažiau 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 m. – 30 proc.

Pirmieji į 100 proc. rPET butelius bus keičiami skaidrūs „Utenos“ prekių ženklo PET buteliai, vėliau, naudojant kitus rPET dozuotės procentus – ir likusi produkcijos dalis.

Pasak „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovo Rolando Viršilo, tvarumo veiksmai įmonėje rikiuojasi prioritetinių sričių sąraše, todėl ir ši svarbi inovacija daroma aplenkiant laiką.

„Nelaukiame, kol kažkas ims grūmoti pirštu – plastiko mažinimas mūsų įmonėje visuomet buvo svarbus klausimas ir šia kryptimi dirbame jau seniai. Dar prieš keletą metų pavyko sumažinti plastikinių butelių ir kamštelių svorius, taip pat plastiko naudojimą pakavimo metu, o perėjimas prie rPET rikiavosi tarp svarbiausių ateities planų. Džiaugiamės, kad su partneriais radome sprendimą, kaip įgyvendinti pokyčius, nors technologiškai tai nebuvo lengvas uždavinys, ypač – alaus tarai“, – sako R. Viršilas.

Išsprendė sudėtingą uždavinį

PET butelių transformaciją padės įgyvendinti Šiaurės Europoje lyderiaujanti regeneracinio dizaino principais kuriamų PET pakuočių gamintoja „Doloop“.

Pasak „Doloop“ įmonės vadovo Dovydo Stulpino, naudojant rPET, į aplinką išskiriamas beveik 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei naudojant pirminę PET žaliavą, todėl tai puikus žiedinės ekonomikos sprendimas, stipriai prisidedantis prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo.

„Drauge su „Švyturiu-Utenos alumi“ sprendėme sudėtingą uždavinį, kaip sukurti skaidrų perdirbamą butelį, pagamintą iš 100 proc. perdirbto PET, kuris užtikrintų alui būtinas pakuotės barjerines savybes. Labai džiaugiamės suradę inovatyvų sprendimą – su jo panaudojimu Lietuvoje prasideda nauja gėrimų pakuočių iš plastiko tvarumo era“, – įsitikinęs D. Stulpinas.

Rolandas Viršilas. D. Kučio nuotr.

Sukuria beveik uždarą ciklą

Svarbu tai, jog iš rPET pagamintas butelis taip pat tinkamas perdirbimui. Taip ši inovacija sukuria beveik uždarą daugkartinį „gamybos-perdirbimo“ ciklą, kuris leidžia naują tarą gaminti iš perdirbtos žaliavos su nedideliu pirminio PET plastiko papildymu PET pakuočių gamybos sraute.

Numatoma, jog jau 2022 m. „Švyturys-Utenos alus“ panaudos apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o vėlesniais metais šis skaičius didės kelis kartus, plečiant rPET žaliavą naudojančių pakuočių sąrašą.

rPET panaudojimas ŠUA pakuotėse vietoj įprasto plastiko kitąmet sumažins CO2 dujų emisiją 551 tona: tai prilygsta CO2 kiekiui, kurį išmeta dyzelinis automobilis, nukeliavęs 3 milijonus kilometrų.

DESA sveikina inovaciją

Tvarų „Švyturys-Utenos alus“ ir „Doloop” sprendimą palaiko ir VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

„Tai didelis žingsnis į priekį, saugant Lietuvos gamtą, todėl sveikinu įmonių pasiryžimą imtis pokyčių nedelsiant. Lietuvoje turime vieną iš aukščiausių PET plastiko taros surinkimo ir perdirbimo procentą pasaulyje – 92 proc. Todėl ši inovacija labai svarbi, užpildanti trūkstamą žiedinės ekonomikos ciklo dalį, kai iš perdirbtos žaliavos vėl gaminamas produktas. Artėjame prie uždaro ciklo įgyvendinimo, kai PET plastikas surenkamas ir perdirbamas po keliskart. Manau, šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir kiti verslai, suvokiantys tvarumo svarbą“, – pažymi G. Varnas.

Įgyvendina ambicingus tikslus

Ekologiškus, gamtai ir aplinkai draugiškus sprendimus įvairiose gamybos grandyse „Švyturys-Utenos alus“ taiko ne pirmus metus. Būdama tarptautinės „Carlsberg“ grupės dalimi, įmonė vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc. Utenos darykla „carbon-neutral“ – gamtai neutralios gamybos – standartą pasiekė dar 2019 m.

Daug dėmesio bei pastangų skiriama ir mažinant plastiko kiekį kamšteliuose bei ieškant plonesnių pakavimo plėvelių sprendimų.

Anot įmonės vadovo R. Viršilo, žvelgiant į ateitį, neperdirbamas plastikas apskritai turėtų būti eliminuotas iš gamybos grandinės ir pakeistas 100 proc. perdirbtu ir perdirbamu.

„Tai ne dienos ir ne kelių mėnesių klausimas, tačiau keleto metų perspektyvoje matysime labai aiškius pokyčius. Su tuo sutinka tiek sektoriaus žaidėjai, tiek specialistai – nepriklausomai nuo to, kurioje srityje veikiame, turime galvoti ne tik apie dabarties, bet ir ateities planetą. Jei technologiniai sprendimai gali prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo, būtina jais pasinaudoti. Raginčiau apie tai susimąstyti ir kitus verslus bei inovacijas pradėti diegti jau šiandien“, – ragina R. Viršilas.

Šiais metais Lietuvos alaus rinka augo

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys rodo, jog šalies alaus rinka per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 4,4 proc., tačiau ŠUA analitikų skaičiavimais, tuo pat metu ženkliai susitraukė HORECA – viešbučių, kavinių ir restoranų – sektorius, kuriame gėrimų pardavimai mažėjo 15 proc.

Šio sektoriaus rezultatams, pasak analitikų, įtakos neabejotinai turėjo masinis užsivėrimas, vykęs antrojo karantino (žiemos–pavasario sezonas) metu. Nors vasaros laikas padėjo šiek tiek atsistatyti, tačiau bendras metų rezultatas, prognozuojama, išliks stipriai neigiamas, net lyginant su pandemijos paveiktais 2020 m. duomenimis.

„Tolesnė padėtis šiame sektoriuje visiškai priklauso nuo pandemijos eigos ir valdymo priemonių, tačiau, mano įsitikinimu, būtina imtis visų saugių priemonių, siekiant išlaikyti šį segmentą veiksnų. Neužmirškime, kiek daug darbo vietų jis geba sukurti, ypač kalbant apie jaunimą“, – pastebi įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr.

Nauji įpročiai diktuoja naujas taisykles – gėrimai dažniau perkami parduotuvėse

Pastarieji mėnesiai buvo kur kas sėkmingesni ŠUA pardavimams parduotuvėse, kurie augo net 11,4 proc. lyginant su ankstesniais metais, o elektorinėse parduotuvėse – didėjo net 34 proc. Pasak R. Viršilo, pasikeitę rodikliai suponuoja nuomonę ir dėl naujų tendencijų.

„Pastebima, kad Lietuvos žmonių įpročiai per pastaruosius metus ženkliai pakito. Susitikimus ar šventes kavinėse jie vis dažniau perkelia į namus, vasarnamius ar kitas privačias erdves. Prognozuojama, jog tokios tendencijos išsilaikys iki pandemijos pabaigos, o ateityje, tikėtina, ir stiprės. Tai reiškia, kad pardavimai parduotuvėse taip pat greičiausiai augs, o elektroninės parduotuvės tampa vartotojams vis patrauklesnės dėl patogumo.“

Pokyčiai fiksuojami ir kalbant apie gėrimų kategorijas. Po beveik metus trukusios pauzės vėl ženkliai – net 13,9 proc. – padidėjo ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai. Kita daugiau dėmesio sulaukusi kategorija – sidras. Jo Lietuvoje įmonei parduoti pavyko 16,3 proc. daugiau, o sumuojant ir eksporto rezultatus, pardavimai paaugo net 35 proc. Geriamojo vandens kategorijos pardavimai ūgtelėjo 17 proc., o energetinių gėrimų – net 47 proc.

„Džiaugiamės, jog paaugo ir ŠUA užimama alaus rinkos dalis, pasiekusi 40,1 proc. rinkos vertės – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei pernai. Todėl įmonės rezultatus vertiname labai gerai, turint omeny, kad metai ir vėl buvo netipiniai, pažėrę ne vieną iššūkį“, – konstatuoja R. Viršilas.

Nepakitęs rodiklis išliko tik stebint ŠUA nuosavų prekės ženklų eksportą – kaip ir pernai, eksportuota 11 mln. litrų gėrimų. Eksporto augimą, pasak vadovo, labiausiai stabdė politinė situacija bei pasikeitusi padėtis Kinijos ir Baltarusijos rinkose, tačiau į egzotiškąją Ganą sidro eksportas padvigubėjo.

„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr.

Blėsta stipraus alaus segmentas

Lietuvos alaus rinkoje per pastaruosius metus fiksuotas įdomus pokytis – beveik visiškai išnykęs stipraus alaus segmentas. Pernai lapkričio mėnesį uždraudus stiprų alų pilstyti į didesnę nei 0,2 litro plastiko tarą, šio alaus pardavimai krito drastiškai ir rugsėjo mėnesį, tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, užėmė vos 2 proc. alaus rinkos. Prieš metus šis rodiklis siekė net 15,4 proc. bendros alaus rinkos.

Kaip teigia ŠUA atstovai, praėjusiais metais prognozuota, kad bent 30 proc. vartotojų iškeis stiprųjį alų į degtinę ir kitas alkoholio rūšis, tačiau stebima, kad alus vis tiek išlieka tarp prioritetinių gėrimų, tik renkamasis mažesnis stiprumas. Tačiau, pasak R. Viršilo, šalyje kyla ne tik silpnesnių gėrimų, bet ir stipraus alkoholio pardavimai.

„VMI akcizų surinkimo duomenys rodo, jog kitų alkoholinių gėrimų rūšių pardavimai auga sparčiau nei alaus. Pavyzdžiui, vyno pardavimai per devynis mėnesius didėjo 8,8 proc., o putojančio vyno – net 16,6 proc. Stipraus alkoholio taip pat nupirkta 4,3 proc. daugiau, kai, VMI duomenimis, alaus pardavimai mažėjo 3,1 proc. per metus. Todėl verta pastebėti, kad bendras alkoholio suvartojimas šalyje auga, bet ne alus generuoja tą augimą“, – apibendrino R. Viršilas.

„Geriausias pasaulyje savo stiliaus kategorijoje. Tai ne tik skambi frazė, bet ir realus mūsų darbo ir pastangų įrodymas, kurį pripažino aludarių elitas. Ir nors tai nėra pirmasis apdovanojimas – mūsų flagmanas šiame konkurse įvertintas dar 2014-aisiais, šiųmetinė pergalė lyderystę tik įtvirtino. Sakoma, kad vieną kartą gali pasisekti daugeliui. O štai antrą kartą tai jau ne sėkmė – tai meistrystės rezultatas. Šis įvertinimas įrodo, kad mūsų aludariai gali konkuruoti su stipriausiais žaidėjais iš viso pasaulio“, – džiaugiasi „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Pergalė alaus olimpiadoje

Jau 15-tą kartą Didžiojoje Britanijoje vykusiuose „Pasaulio alaus apdovanojimuose“ skirtingose kategorijose varžytis panoro tūkstančiai skirtingų gaminių iš dešimčių pasaulio šalių. Nugalėtojus rinko daugiau nei 200 tarptautinių teisėjų komanda.

„Šiuose apdovanojimuose geriausias alus renkamas aklos degustacijos būdu, kuomet vertinami ne konkretūs gamintojai ar prekiniai ženklai, o alaus stiliai. Panašiai kaip olimpiadoje turime skirtingas sporto šakas arba rungtis, taip ir čia turime skirtingas alaus stilius. Tuomet kompetentinga komisija ragauja ir išrenka, kuris tiksliausiai atitinka savo stiliaus reikalavimus pagal spalvą, aromatus, kvapus, skonį. Laimėtojas yra techniškiausias ir geriausias savo kategorijos „žaidėjas“. Tokiu būdu mūsų produktas sužibėjo „Dortmunder“ stiliuje – čia jam lygių nebuvo“, – teigia „Švyturio“ daryklos aludarė Dalia Jočytė.

„Švyturio Ekstra“ – vienas labiausiai pasaulyje pripažintų lietuviškų alaus prekinių ženklų, įvertintų tokiuose prestižiniuose apdovanojimuose kaip „World Beer Awards“, „World Beer Cup“, „Superior Taste Award“. Nuo 1995 m. verdamas alus tik pasirodęs tapo ir iki šiol liko populiariausiu Lietuvos restoranuose ir baruose pilstomu alumi, nes į barus tiekiamas nepasterizuotas.

Šis įvertinimas įrodo, kad mūsų aludariai gali konkuruoti su stipriausiais žaidėjais iš viso pasaulio.

Lageris – sudėtingiausia kategorija

Aludarė teigia, kad pasaulinis laimėjimas lager kategorijoje, kuriai priskiriamas „Dortmunder“ stilius – ypač vertingas, nes šioje kategorijoje varžytis sudėtingiau. Tai yra alaus rūšis, kuri turi atgaivinti, tačiau nepasižymi tokia plačia skonio palete kaip kiti stiliai.

„Lageris yra žemutinės fermentacijos alus, neturintis išraiškingų aromatų, kuriuos suteikia aukštutinės fermentacijos mielės. Jie neturi degintų, kavos ar šokolado natų, už kurių galėtum „pasislėpti“ ar kuriais galėtum nustebinti. Geriausiais lageriais pripažįstami tie, kurie yra tobulai „švarūs“, jie negali turėti jokių pašalinių skonių. Visos šio stiliaus alaus ydos yra labai greitai pajuntamos, todėl laimi tik meistriškiausias produktas“, – teigia aludarė.

Tačiau laimėjimui neužtenka tik tobulai atitikti kategoriją – D. Jočytė neslepia, kad pasauliniuose apdovanojimuose sužibėjęs „Švyturio“ flagmanas vis dėlto pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis.

„Dažnai vesdama degustacijas pastebiu, kad iš lagerio nesitikima daug kompleksiškumo, gilumo, daugeliui jie visi atrodo vienodi. Tačiau iš tikrųjų, „Ekstra“ savo kategorijoje yra išskirtinis. Ne veltui daugybę metų jis vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame aluje kartumo ir intensyvumo gerokai daugiau negu kituose panašiuose gėrimuose. Tačiau mes jį balansuojame gamyboje naudodami ryžius, taip galutinį skonį suminkštindami ir sušvelnindami. Šis tobulas balansas – didelė sėkmės dalis“, – sako aludarė.

„Švyturys-Utenos alus“ nuotr.

Sėkmės paslaptis – meistriškumas

„Pasaulio alaus apdovanojimuose“ lietuviškas lageris įvertintas jau antrą kartą. Anot D. Jočytės, tik aukšta kokybės kontrolė ir nuoseklumas padėjo ir vėl pasiekti geriausiųjų titulą.

„Alus yra gyvas. Nors turime ilgametę ir ištobulintą šio gaminio receptūrą, virdami kiekvieną partiją turime ją testuoti ir vertinti iš naujo – stebėti, ragauti, tikrinti. Juk fermentacija yra natūralus procesas, kuriam įtaką daro tūkstančiai aplinkos veiksnių. Visų pirma, mes dirbame su žaliavomis, kurios užauga skirtingomis sąlygomis – ar miežių laukuose buvo daug saulės, lietaus. Su kiekvienu derliumi turime reguliuoti receptūras. O ką jau kalbėti apie mieles, kurios yra gyvi organizmai. Turime jas prižiūrėti, kad šios būtų gyvybingos ir geriausiai atliktų savo darbą. Todėl mes, aludariai, kiekvieną kartą gamindami šį alų, jį sukuriame tarsi iš naujo. Tik ilgametė patirtis leidžia kiekvieną kartą sukurti geriausią šio gėrimo versiją“, – priduria D. Jočytė.

Pirmą kartą „Švyturio“ flagmanas „Pasaulio alaus apdovanojimuose“ įvertintas 2014 m., kuomet pelnė aukso medalį lagerio kategorijoje ir buvo pripažintas geriausiu „Dortmunder“ stiliaus alumi Europoje.

„Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų vakcinacijai pasinaudojo valstybės suteikta galimybe skiepyti įmonių darbuotojus pagal maisto pramonės įmonėms skirtą programą. Gėrimus gaminančios bendrovės žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje Julija Gedrimė pažymi, kad įmonė nekantriai laukė tokios galimybės.

„Nuolat atidžiai sekame Vyriausybės nutarimus pandemijos valdymo srityje. Kai tik maisto pramonės įmonių darbuotojai buvo įtraukti į vakcinacijos prioritetų sąrašą, kreipėmės į visų miestų, kuriuose turime darbuotojų, savivaldybes, prašydami registruoti skiepams ir mūsų darbuotojus“, – sako J. Gedrimė.

Darbuotojų skatinti neteko

Pirmuosius skiepus jau gavo apie 80 „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojų, dirbančių Utenos darykloje, taip pat Kaune ir Šiauliuose. Visi, dalyvavę vakcinacijoje, paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Dalis norinčiųjų skiepytis nusprendė palaukti, kol bus galimybė gauti kito gamintojo vakciną.

„Švyturio-Utenos alaus“ žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje džiaugiasi, kad suteiktą galimybę vakcinuotis darbuotojai priėmė itin palankiai – norą skiepytis išreiškė net 80 proc. visų darbuotojų.

„Dauguma darbuotojų tikrai apsidžiaugė galimybe skiepytis ir jų net neprireikė papildomai skatinti. Ko gero, savo darbą padarė noras išsilaisvinti iš kasdienių suvaržymų. Net socialiniuose tinkluose po skiepų pasipylė pozityvios asmeninės darbuotojų žinutės – ne vienas norėjo pasidžiaugti tuo, kad gavo vakciną“, – pasakoja J. Gedrimė.

Prioritetas – gamybos, logistikos ir pardavimo darbuotojams

Pasak J. Gedrimės, bendrovės vakcinavimo prioritetų sąrašas buvo sudarytas itin atsakingai, laikantis visų reikalavimų: „Įtraukėme tik tuos darbuotojus, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir tiesiogiai dalyvauja produkto gaminimo, sandėliavimo bei pristatymo klientams grandyje. Taigi skiepas pasiūlytas tik gamybos, logistikos ir pardavimo darbuotojams, turintiems padidintą riziką užsikrėsti. Jokiu būdu nesiekėme gudrauti ir atimti vakcinos iš kitų aukščiau esančių prioritetinių grupių.“

„Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas pabrėžia, kad nors visuotinis darbuotojų vakcinavimas kol kas – dar priešakyje, šiuo sunkiu etapu parodyta komandos vienybė ir susitelkimas yra kaip niekada svarbūs.

„Mes, kaip darbdavys, visos pandemijos metu siekėme užtikrinti saugumą įmonėje: ieškojome sprendimų, kaip užkardyti viruso plitimą tokiomis priemonėmis kaip dezinfekcija, pamaininiu darbu, termovizoriais, skirtais temperatūrai matuoti, periodiniu darbuotojų testavimu. Natūralu, kad kitas žingsnis turėjo būti vakcinacija. Pastaroji nebūtų įmanoma be parodyto kolektyvo noro. Todėl labai didžiuojuosi darbuotojais, kurių susitelkimas ir entuziazmas skiepytis prisideda prie augančių galimybių anksčiau ar vėliau grįžti į „normalų“ gyvenimą bei darbą“, – sako R. Viršilas.

Numatoma, kad kitus įmonės procesus užtikrinantys darbuotojai bus skiepijami savivaldybėms suteikus galimybę vakcinuoti dar daugiau maisto pramonės sektoriaus darbuotojų.

Vienas didžiausių sporto rėmėjų Lietuvoje, gėrimų pramonės šalyje lyderis „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA), sporto bendruomenę remia per 20 metų ir yra skyręs daugiau kaip 8 mln. eurų. Didžiausią dalį paramos sudaro krepšinio klubų rėmimas, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas.

Ilgametis šios ekipos Garbės klubo narys Gediminas Banaitis-Skrandis pripažįsta, kad pastebi ir teigiamai vertina šios įmonės paramą. „Jei ant prekystalio būtų Lietuvos didžiųjų aludarių skardinės ir aš turėčiau pasirinkti, ilgai nesvarstydamas imčiau jų žalios ir baltos spalvų produkciją. Manau, kad daugelis „Žalgirio“ aistruolių elgiasi taip pat“, – sako G.Banaitis-Skrandis. Kartu jis aštriai kritikuoja Kauno aludarių poziciją – Kaune veikiantys didelio masto aludariai jam nepatrauklūs todėl, kad neprisideda prie miesto komandos veiklos. „Žinau, kad ši įmonė yra dažna rėmėja kultūros ir pramogų sektoriuje, dalyvauja kitose sporto srityse, bet jų nenoras ar nesugebėjimas būti ryškiausio Lietuvos prekės ženklo ir garsiausio klubo partneriais mane stebina. Sąmoningas sprendimas nebūti su Lietuvos sporto ir Europos krepšinio lyderiais yra sunkiai suprantamas man ir kaip „Žalgirio“ aistruoliui, ir kaip kauniečiui. Tad natūralu, kad nėra noro pirkti tokios įmonės produkcijos“, – neslepia sirgalius.

Ir patys Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo nariai finansiškai prisideda prie miesto krepšinio ekipos paramos, tad įvairios įmonės, darančios tą patį, sulaukia išskirtinio šių sirgalių palankumo. „Supratimas, kad aktyvesnis vienos ar kitos įmonės produkcijos vartojimas ar paslaugų pirkimas prisideda prie klubo augimo, stiprina prieraišumą prie tų įmonių produkcijos ar paslaugų vartojimo. Jei tos įmonės produkcijos ir nevartojame ar tos paslaugos sirgaliui yra nereikalingos, vis tiek dažnai susiformuojame gerą ar geresnę nuomonę apie įmonę“, – pastebi krepšinio aistruolis.

Sirgaliai mato ne tik finansinę rėmimo prasmę

Pernai „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų linkę pritarti, kad socialiai atsakingos įmonės reikšmingai prisideda prie valstybės gerovės. Aistringas Kauno krepšinio ekipos gerbėjas taip pat pastebi, kad įmonės, finansiškai remiančios klubą, suteikia didesnę nei vien tik piniginę paramą.

„Aš tai vertinu kaip santykius tarp dviejų artimų žmonių. Ar sirgaliaus ir klubo. Kuo daugiau, nuoširdžiau į santykius abu įdeda savęs, tuo tie santykiai bus stipresni ir ryškesni. Kuo labiau įsitrauks visi aistruoliai į klubo palaikymą, tuo tvirčiau žaidėjai jausis aikštelėje. Investuodamas į Kauno „Žalgirį“ verslas didina klubo galimybes susitarti su geresniais krepšininkais, atitinkamai tai didina klubo galimybes siekti geresnių rezultatų. Geresni rezultatai skatina žmones jaustis laimingesnius, o laimingi žmonės yra linkę skatinti ne tik šalia klubo esančius verslus, bet ir visos šalies ekonomiką“, – pažymi krepšinio aistruolis.

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad toks sirgalių įvertinimas skatina nuolat stiprinti savo pozicijas, vykdant socialiai atsakingą veiklą. „Parama krepšiniui yra neatsiejama mūsų įmonės dalis. Ir tai, kad sporto aistruoliai supranta bei teigiamai įvertina jos reikšmę ir didesnę prasmę, mums teikia didelį stimulą tęsti jau kelis dešimtmečius vykdomą misiją“, – tikina R. Viršilas.

Lojalumą ženklams lemia ir emocijos

Visuomenės nuomonės apklausų įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas sociologas Ignas Zokas pastebi, kad lojalumui tam tikriems ženklams daug įtakos daro fizinės prekių ženklų savybės, taip pat ir emocinis prisirišimas prie tam tikrų ženklų. „Prekės ženklas gali sietis su konkrečia žmogaus išskirtine patirtimi, ypatinga vieta ir panašiai. Juokaujant galima sakyti, kad prekės ženklas vartotojo gyvenime tiesiog buvo reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – sako I. Zokas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir sportas, o ypač krepšinis Lietuvoje, taip pat stipriai susietas su emocijomis. „Komandos palaikymas kartu yra palaikymas vieni kitų – mes jaučiame, kad mūsų troškimai ir tuo momentu, atrodo, net ir visos vertybės sutampa. Bendrumas, susivienijimas sporte visada yra pozityvi emocinė įkrova“, – pabrėžia sociologas.

I. Zokas taip pat pažymi, kad prisirišimą prie tam tikrų ženklų lemia ir verslo komunikuojamos vertybės, pasaulėžiūra, sutampanti su vartotojų. „Jei prekės ženklas kalba arba pritaria kažkam, su kuo aš nesutinku ar vertybiškai nepritariu, labai tikėtina, kad mano lojalumas šiam ženklui greitai susvyruos“, – pastebi „Spinter tyrimų“ vadovas.

„Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas džiaugiasi, kad visuomenė pastebi ir įvertina nuoseklų Lietuvai svarbių sričių rėmimą. „Daugelį metų remiame įvairias visuomenės iniciatyvas. Vis dėlto daugiau kaip du dešimtmečius besitęsianti parama sporto bendruomenei yra viena reikšmingiausių, su ja jau užaugo sportininkų karta. Todėl smagu, kad įmonės pastangas visuomenė pastebi – tai suteikia dar daugiau impulso tęsti gerus darbus ir dalį verslo finansų skirti būtent sportui, kuriam šiuo sunkiu periodu mūsų parama gali būti gyvybiškai reikalinga“, – sako R.Viršilas.

Didžiausias šalies gėrimų pramonės gamintojas už socialinę atsakomybę, remiant sportą, gyventojų pastebėtas ne pirmą kartą. Prieš daugiau nei septynerius metus visuomenė šią įmonę taip pat įvardijo reikšmingiausiu sporto rėmėju Lietuvoje.

Apklausą atlikusios įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas sociologas Ignas Zokas pastebi – tam tikrose socialinės atsakomybės kategorijose įvardijamos įmonės rėmimu užsiima jau daug metų, tad gyventojai nesunkiai jas ir įvardija. „Kai kurios įmonės yra padariusios nemažą įdirbį. Štai „Maxima“ labiau siejama su kultūros ir mokslo rėmimu, „Švyturys“ matomas kaip sporto rėmėjų lyderis“, – pažymi I.Zokas.

Remia net konkuruojančius krepšinio klubus

„Švyturys-Utenos alus“ sportininkus finansiškai aktyviai remia daugiau nei 20 metų ir tam yra skyrusi per 8 mln. eurų. R.Viršilas atkreipia dėmesį, kad įmonė išlaiko tradiciją gausiausiai remti antrąja lietuvių religija vadinamą krepšinį. „Siekiame, kad mūsų finansinė parama ugdytų talentus ir palaikytų kuo platesnę krepšinio bendruomenę, prisidėtų prie reikšmingų šaliai sporto pasiekimų. Todėl remiame net tarpusavyje konkuruojančius krepšinio klubus, beveik du dešimtmečius paramą teikėme ir Lietuvos krepšinio rinktinei. Džiugu žinoti, kad su mūsų pagalba klubai gali sėkmingai veikti ir didinti visuomenės pasididžiavimą šalies sportininkų pasiekimais“, – pabrėžia R.Viršilas.

Šiuo metu „Švyturys-Utenos alus“ finansinę paramą teikia „Žalgirio“, „Ryto“, „Neptūno“ ir „Juventus“ krepšinio klubams.

Atsakingas įmones įvertina ir klientai, ir darbuotojai

Visuomenės apklausas vykdančios įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas pastebi, kad gyventojai vis labiau vertina socialinę atsakomybę. Štai 2020 m. atliktoje apklausoje beveik du trečdaliai respondentų, t.y. 63 proc., buvo linkę pritarti arba visiškai pritarė, kad socialiai atsakingas verslas žymiai prisideda prie šalies gerovės.

„Verslo socialinė atsakomybė Lietuvoje jau nėra nauja tema ir ne vien tušti žodžiai. Tai dar nėra ir turbūt greitai nebus svarbiausias faktorius renkantis prekę ar paslaugą, tačiau tampa vienu iš pasirinkimo kriterijų, ypač tarp jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų žmonių“, – akcentuoja I.Zokas.

„Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas R.Viršilas patvirtina, kad, remdamas įvairias iniciatyvas, verslas gauna įvairiapusės pridėtinės vertės. „Išleisdami milijonus įvairioms socialinėms iniciatyvoms, gauname grąžą, grįžtančią su klientų pasitikėjimu ir didesniu atpažįstamumu. Labai svarbu, kad rėmimą palaiko esami darbuotojai, o ieškantiesiems darbo mūsų socialiai atsakingas požiūris tampa viena iš priežasčių rinktis mus kaip darbdavį. Tai itin reikšmingas įvertinimas verslui“, – sako įmonės vadovas.

Pernai atliktoje gyventojų nuomonių apklausoje daugiau nei pusė respondentų patvirtino, kad socialinė įmonės atsakomybė jiems svarbi renkantis darbdavį. „Šiame kontekste darbdavio reputacija svarbesnė tiems visuomenės nariams, kurie kaip darbuotojai jau yra pasiekę savo vertę ir turi derybinės galios renkantis darbdavį – dažniausiai aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų atstovai“, – pažymi „Spinter tyrimų“ vadovas.

Prisideda ir prie kultūros bei aplinkosaugos stiprinimo

Visuomenės apklausų tyrimų įmonės vadovas I.Zokas priduria: nepaisant to, kad socialinė atsakomybė labiausiai siejama su aplinkai draugiška produktų gamyba ir parama pažeidžiamiems gyventojams, įvertinama ir įmonių reakcija į aktualias problemas. „Tai lankstus dalykas – visuomenės aktualių temų dienotvarkei keičiantis, keičiasi ir vertinami prioritetai. Pavyzdžiui, pavasarį susidūrus su neaiškiu priešu, bet kokia parama medikams sulaukė tikrai pozityvaus palaikymo“, – pažymi sociologas.

Aktyviausiai sportą remiantis „Švyturys-Utenos alus“ šia sritimi neapsiriboja. Prasidėjus pandemijai, įmonė šimtatūkstantine suma prisidėjo prie paramos medikams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Svarbų vaidmenį „Švyturys-Utenos alus“ socialinės atsakomybės srityje apima ir aplinkosauga – įmonės „Utenos“ daryklai pernai buvo suteiktas „carbon neutral“ statusas, pažymint, kad visa darykloje naudojama energija yra išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Įmonė kasmet beveik milijoną investicijų skiria tam, kad būtų mažinamas gamtos resursų, energijos ir plastiko naudojimas. Be to, didžiausias Lietuvoje aludaris daug metų remia kultūros ir meno projektus visoje Lietuvoje: yra pagrindinis MO muziejaus rėmėjas,  vienas iš pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių rėmėjų.

Kokias tris verslo įmones Lietuvoje galėtumėte įvardyti kaip didžiausius sporto rėmėjus?

Dažniausi paminėjimai:

„Švyturys-Utenos alus“

„Maxima“

„Kalnapilis“

„Lidl“

„Olifėja“

„Telia“

„Vytautas“

„Perlas“

„Lietuvos rytas“

„Vičiūnai“

„Spinter tyrimai“ apklausos duomenys, 2020 m.

Nauji pakuočių draudimai koreguoja pasirinkimus

Palyginti su 2019 metais, mažmeninė alaus rinka, VMI duomenimis, parduotuvėse augo visais šių metų mėnesiais ir metinis augimas sudarė 2,4 proc. Kaip prognozuoja „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas, kitais metais rinka gali susitraukti iki -8 proc., o didžiausią įtaką tam turės pakuočių ribojimai.

„Nors PET pasikeitimai įsigaliojo tik šį rudenį, jau matome pirmuosius rezultatus. Mūsų įmonės pardavimų duomenys rodo, kad įsigaliojus ribojimams apie 30 proc. stipraus alaus vartotojų palieka kategoriją, pasirinkdami kitas alkoholio rūšis – labiausiai tikėtina – stiprųjį alkoholį. Apie 40 proc. renkasi silpnesnį, ekonominį alų, o likusi dalis pradėjo pirkti tradicinį 6 laipsnių alų.

Kitaip tariant, tokie pasirinkimai lemia alaus rinkos virsmą į kur kas „sveikesnę“, kurioje dominuoja silpnesnis, aukštos kokybės alus, o buvę stipraus alaus vartotojai renkasi jau nebe alų, bet stipraus alkoholio ar spirituoto vyno lentyną“, – sako R. Viršilas.

Karantinas sujaukė taisykles

Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ pardavimų direktorės Aušros Vasiljevienės, besitęsianti pandemija ir toliau keičia nusistovėjusias visuomenės normas, skatindama naujų įpročių formavimąsi. Pavyzdžiui, mažiau susitikimų viešose erdvėse, beveik sustoję renginiai, piknikai ir socializacijos apribojimai lėmė tai, kad per metus nealkoholinio alaus augimas stabtelėjo – namuose visuomenė jo išgeria panašiai tiek, kiek ir praėjusiais metais. Tačiau mažesnis pramogų kiekis ir draudimai keliauti paskatino įdomesnių gėrimų poreikį, todėl importuojamų, premium ir kraftinio alaus pardavimai šoktelėjo aukštyn. Galiausiai, anot R. Vasiljevienės, COVID-19 situacija paskatino vieno apsipirkimo metu vartotojus įsigyti didesnes gėrimų pakuotes, nes viruso grėsmė atbaido norą dažnai lankytis prekybos vietoje.

„Dar pirmojo karantino metu labiausiai nukentėjo didžiojo ir mažesnio formato modernūs prekybos centrai, nes juose visuomenė vengė dažnai lankytis, todėl alaus pardavimai čia smuktelėjo maždaug 2 proc. O mažesnio formato parduotuvėse pardavimai priešingai – išaugo apie 3 proc. Vis dėlto, ypatingu praradimu tapo kavinių, barų ir restoranų uždarymas, kuriuose karantino metu pardavimai susitraukė praktiškai iki nulio. Išryškėjo absoliutus „namų žmogaus“ fenomenas, stipriai pakoregavęs ekonomikos ir vartojimo įpročius“, – pasakoja ŠUA pardavimų direktorė.

„Pastebėjome, jog šiais metais rekordiškai didelis pirkėjų srautas, siekiantis maždaug 13,3 proc., vieno apsipirkimo metu rinkosi didesnes, patogesnes pakuotes su skardinėmis. Čia negalėčiau nepaminėti ekologijos iššūkių ir mūsų lyderystės šiame segmente – „Carlsberg Snap Pack“ pakuotės vietoj įprasto plastiko tarpusavy yra sujungtos klijais, o ši technologija yra kur kas draugiškesnė aplinkai. Lietuvą technologija pasiekė itin tinkamu metu“, – teigia A. Vasiljevienė.

Praradimus kompensavo per eksportą

Apžvelgdamas ŠUA veiklos rezultatus, R. Viršilas teigia, kad per 11 šių metų mėnesių gėrimų parduota panašiai kaip ir praėjusiais metais per tą patį laiką – apie 130,1 mln. litrų. Nepaisant kritiškai susitraukusio HORECA sektoriaus, alaus parduota 3,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Stebima, jog labiausiai augo premium ir importiniai prekių ženklai, taip pat net 20 proc. daugiau nei 2019 metais parduota sidro gėrimų, o prekių ženklo „Somersby“ pardavimai ūgtelėjo net 24 proc. Fiksuojama, jog nealkoholinio alaus pardavimai išliko stabilūs.

Dinaminiai metų rodikliai lėmė, jog ŠUA pardavimų pajamos per 2020 metų 11 mėnesių augo 2,1 proc. ir šiandien siekia 159 mln. eurų. R. Viršilas teigia, jog pasiekti tokių rezultatų nebuvo lengva, nes pandemijos akivaizdoje verslas susidūrė su rimtais praradimais, daug kur, pasak jo, teko prisitaikyti iš naujo. Kaip ryškų metų proveržį vadovas išskiria eksporto pasiekimus – nuosavų prekių ženklų pardavimai kitose šalyse per pastaruosius metus didėjo net 35 proc.

„Būtent eksportas leido atsigriebti už vietinės rinkos praradimus, ypač pasijutusius po to, kai duris užvėrė visos maitinimo įstaigos. Tas juntama ir toliau – kadangi HORECA sektorius jau vėl uždarytas, vartotojų įpročiai pakito, žmonės tapo sėslesni. Taigi, tai natūraliai tiesė kelią į kitas šalis – auginome pardavimus Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Vis glaudesnį santykį kuriame su Kinija, kur pardavimų situacija taip pat palengva stabilizuojasi“, – komentuoja R. Viršilas.

Prognozuojama, kad gana neapibrėžta dabartinė situacija ir išliekanti pandemijos rizika, teigiamas eksporto tendencijas išlaikys ir artimiausiu metu – ŠUA toliau siekia plėsti eksportą įvairiuose regionuose.

Tačiau, pasak R. Viršilo, didžiausiu metų iššūkiu tapo įmonės darbuotojų sveikatos apsauga ir darbo tęstinumo užtikrinimas siaučiant pandemijai. „Nuo pirmųjų pandemijos dienų esame visus aprūpinę būtinomis priemonėmis – kaukėmis, respiratoriais, skydeliais. Organizuojame nesusijusias pamainas, bendras patalpas dezinfekuojame kiekvieną dieną, o visi, kurių darbas tai leidžia – dirba nuotoliniu būdu. Visus įmonės rezultatus kuria žmonės, todėl jų gerovei ir apsaugai skiriame didžiausią dėmesį“, – teigia R. Viršilas.