Saudo Arabijos moterims vakar buvo neeilinė diena. Šalies karaliaus Salmano bin Abdulo Azizo Al Saudo įsakymu buvo panaikintas draudimas vairuoti automobilius, motociklus ir kitas antžemines transporto priemones.

Nuo šiol gražiosios lyties atstovės taps visateisėmis eismo dalyvėmis ir galės sėsti prie vairo nebijodamos baudų ar bausmių.

Saudo Arabija nuo 1950 m. iki šiol pasaulyje buvo vienintelė valstybė, kurioje moterims galiojo draudimas vairuoti automobilius. Dėl to damos ne kartą protestavo, o pasaulis daug sykių kritikavo šią šalį.

Praėjusį rudenį naujasis monarchas išleido įsakymą, anot kurio, nuo 2018-ųjų birželio 24-osios moterys galės valdyti mašinas. Birželio pirmosiomis dienomis karalystėje joms buvo įteikti pirmieji vairuotojų pažymėjimai.

Gyvena ant naftos

Saudo Arabijos pagrindinė ekonomikos prekė – nafta. Šalis turi bene didžiausius šios žaliavos išteklius pasaulyje.

Dar nemažai pajamų gaunama iš turizmo, nes į Meką plūsta musulmonai iš viso pasaulio.

Nežinia kodėl

Į Saudo Arabiją draudžiama įvežti moteriškos lyties lėlių.

Būtina žinoti

Musulmonai pelikaną laiko šventu paukščiu. Pasak legendos, jis savo snape nešė akmenis, iš kurių buvo statoma Mekos šventykla.

Pasižvalgius po pasaulį

Iš 256 valstybių Žemėje 30 valstybių – monarchijos. Pati seniausia monarchija pasaulyje – Japonijos, egzistuojanti nuo 509 metų. Pati seniausia Europoje – Danijos, gyvuojanti nuo 936 metų.

Linksmieji tirščiai

Penktadienį į Klaipėdos rajono savivaldybę paskambino interesantas. Atsiliepęs valdininkas dūsavo dėl darbo krūvio ir personalo stygiaus.

"O tai nėra kam dirbti?" – pasiteiravo skambinusysis.

"Taip. Nėra kam dirbti. Visos išėjo dekretinių atostogų", – atsiduso valdininkas.

Interesantas: "Aaa, suprantama, Petro Gražulio apygarda."

Į Rusijoje vykstantį pasaulio futbolo čempionatą suvažiavo ne tik geriausi planetos kamuolio virtuozai, bet ir svetimose kišenėse pašeimininkauti norintys piliečiai.

Štai anądien rusų policininkai sulaikė moterį iš egzotiškosios Pietų Amerikos valstybės – Peru. Gražiu vardu Eive Patricia Kaveses vartė akeles, laikydama svetimą piniginę.

"Oi, atsiprašau, supainiojau kišenes, – suokė viešnia. – Maniau, kad iš savosios išsiėmiau piniginę."

O paskui, kaip įprasta, pradėjo ir mums gerai žinomą giesmę: "Paleiskite dėl dievo meilės. Namie – sunkiai serganti mama ir mažametė dukrelė. Nesodinkite į belangę, o geriau duokite pinigų bilietui į Limą, nes į Maskvą atskridau už paskutinius."

Tačiau policininkų širdys – suakmenėjusios, Eivę Patricią jie pavežė į Petrovkos g. 38.

Kaip žinia, nusikaltėlių pasaulyje pareigūnus, kurie gaudo kišenvagius, vadina tyleniais. Mat nesąžiningus žmones galima nutverti tik už rankos.

Šiomis dienomis Rusijos miestų metro požemiuose, turguose, autobusų stotelėse ir kitose žmonių masinio susitelkimo vietose šmirinėja ne tik "žulikai", bet ir lyg turistais apsimetantys teisėtvarkos darbuotojai. Jie stebi aplinką ir bando minioje atpažinti vagį, kurį stengiasi beregint sulaikyti, kai tik šis "priglaus" svetimą daiktą.

"Kokteilis" žino, kad patyrę pareigūnai lengvai minioje atpažįsta kišenvagius, kuriuos kartais net atpažįsta iš drabužių.

Tiesa, antroji pusė – irgi ne pėsčia. Vagišiai jaučia, kad "tyleniai" čia pat. Tad jei du kartus susitiks žvilgsniai, abi pusės gali skirstytis kas sau. Mat vagis nebevogs, o pareigūnui nebebus prasmės gaišti laiką.

Įprastai, daugiausiai vagišių sukiojasi Romoje prie Koliziejaus, Paryžiuje prie Eifelio bokšto. O pasaulio futbolo čempionatas, vasaros olimpinės žaidynės kišenvagiams – išskirtinė šventė.

Miesto "protingieji kurmiai" dėl nežinia kokių priežasčių Taikos prospekte iš dviračių tako išlupo plyteles, o vietoje jų paklojo raudoną asfaltą ar kitokią dangą (specialistai šiomis dienomis patikslins). Ryški raudona juosta traukte traukia pėsčiuosius, lyg bites prie nektaro ar kates prie valerijonų šaknų.

Nemažai klaipėdiečių, užžengiančių ant juostos, nejučia pasitempia, eisena tampa elegantiškesnė. Ypač raudona spalva traukia merginas. Neatlikus apklausos, sunku šiandien pasakyti, kas jų galvose. Gal jos mano, kad eina podiumu, o gal Kanų kino festivalio žvaigždėms skirtu raudonu kilimu.

Tik kartkartėmis jas nubaido šalin važiuojantys dviratininkai, kuriems tai joks podiumas ar kilimas, o tiesiog juosta, kuria gali judėti į namus ar iš jų.

Trumpos filmų apžvalgos

"Transporteris" – laidų ciklas apie tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimą.

"Svetimas" – melodrama apie sukeistus vaikus.

"Bukas ir bukesnis" – neatšimpančių peilių reklama.

"Gyvatės lėktuve" – filmuota medžiaga iš dviejų nesutariančių kaimynių bendros kelionės į Kanarus.

"Švytėjimas" – dokumentinis filmas apie T.Edisono gyvenimą ir elektros lemputės išradimą.

"Ženklas" – "Išmokome vairuoti per 5 dienas" mokomoji vaizdo juosta.

"Šoklys" – filmas apie žaidimus su šokdyne.

"Ašmenys" – pridėtinis vaizdo filmukas prie galąstuvų rinkinio.

"Laimingas skaičius... Kitas" – tikras pasakojimas apie patirtą infarktą po loterijos, kai neteisingas buvo vos vienas skaičius.

"Kalėjimo bėgliai" – pokalbis su olimpiniu čempionu – tolimų distancijų bėgiku apie tamsią praeitį.

"Gyvačių kerėtojas" – striptizo šokėjų sąvadautojas.

Linksmieji tirščiai

– Gydytojau, prieš ateidamas pas jus, aš konsultavausi su vaistininku.

– Ir kokią nesąmonę jis jums pasiūlė?

– Jis pasiūlė kreiptis į jus.

"Kam automobiliais ir traktoriais, vykstant iš Nidos į Preilą, arba atvirkščiai, daryti didelį lankstą važiuojant keliais, kai iš Neringos sostinės artimiausią gyvenvietę galima pasiekti naujai išpiltu dviračių taku, – ironizavo dviratininkas Petras. – Tereikia užrakintus vartus apvažiuoti, tada sutrumpini distanciją bemaž 10 kilometrų ir sutaupai ne tik laiko, bet ir degalų bei pinigų."

"Kokteilio" klausimas

Išeitis: kadangi mašinos gali aplenkti vartus, tai kam juos laikyti užrakintus?

Piliečio pozicija

Naujas takas iš Nidos iki Preilos buvo nutiestas praėjusiais metais. Plotis – kone 4 metrai. Aišku, kad kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Ko gero, buvo paklotas tvirtas asfalto sluoksnis, kad juo drąsiai rieda ne tik žiguliukai, bet ir sunkiasvoriai traktoriai.

Važiuojančiųjų prisiminimas

"Nidoje tenka panaudoti visą likusią drąsą ir manevravimo įgūdžius. Dviračių takelis vingiuoja palei pat marių krantą ir dviračiams paliktas vos metras nuo betoninio marių krašto. Visaip stengėmės išvengti vaizdinių, kaip maudomės kuršių mariose kartu su dviračiais", – rašė viena važiuoti dviračiais mėgstanti šeima.

Ne juokai

Norėdami, kad kitų transporto priemonių vairuotojai traktuotų dviratininkus kaip lygiaverčius eismo dalyvius, jie turi prisiimti atsakomybę tiek už savo, tiek už kitų saugumą. Šalmas, kūno apsaugos, atšvaitai, liemenės, garso signalas turi lydėti kiekvieną dviratininkų kelionę taip pat, kaip saugus greitis, apskaičiuoti manevrai ir blaivus protas. Esant galimybei, dviratininkai turėtų rinktis maršrutus, kur yra specialūs takai, o važiuodami gatve laikytis kuo arčiau dešinės kelio pusės.

Linksmieji tirščiai

Ką sako šviesiaplaukė, kai automobiliu atsitrenkia į medį?
– Keista, aš juk pypinau.

"Mielas "Kokteili", pastarosiomis dienomis supratau, kad mūsų buvę pinigai – metalinės litų monetos – centai, net dar neatėjus paskutinei jų gyvavimo dienai, buvo praradę vertę, – savo pastebėjimais pasidalijo Daiva. – Turguje jų neėmė net bobutės, prekiaujančios petražolėmis ir svogūnais. Senjorų turguje už centus ir metalinius litus negalėjau vienam garbiam žmogui nupirkti rožės. Žinoma, be jokio vargo juos išleidau parduotuvėje. Tačiau dar ilgai prisiminsiu turgaus prekeivių požiūrį ne tik į pinigus, bet ir pirkėją."

Anekdotas vaikų darželyje

Edita pasidalijo linksmu nutikimu viename Klaipėdos vaikų darželių. Pripažinkime, nuotykis vertas anekdoto.
Auklėtoja padėjo berniukui užsimauti batus. Jis jos paprašė, nes pats tiesiog negalėjo susitvarkyti. Veikti auklėtojai buvo ką, nes aulinukas įstrigo kažkur pusiaukelėje. Nei pirmyn, nei atgal... Kai auklėtoja apsipylusi prakaitu vis dėlto užmovė antrą aulinuką, ji tapo tiesiog raudona it burokėlis, nes mažylis tarė: "Jie... ne ant tos kojos". Iš tikrųjų, kairys batas buvo ant dešinės kojos, o dešinys – ant kairės. Numauti aulinuką buvo nė kiek ne lengviau nei užmauti. Kai sunkiai besivaldanti auklėtoja movė batus ant teisingų kojų, vaikigalis tarė: "Tai ne mano batai"...
Auklėtoja stipriai prikando liežuvį, kad neaprėktų vaiko:
– Ko anksčiau tylėjai?
Ir vėl prakaitu apsipylusi ji traukė batus nuo kojų. Kai jai galų gale tai pavyko padaryti, vaikas tarė:
– Tai mano vyresnio brolio batai. Mama liepė man juos nešioti.
Auklėtoja jau nebežinojo, verkti ar juoktis. Sukandusi dantis ir sukaupusi kantrybę ji vėl užmovė batus berniukui. Tada paklausė:
– O kur tavo pirštinės?
Berniukas:
– Įgrūdau į batų priekį.

Linksmieji tirščiai

Mama klausia Marytės:
– Kaip matai naujaisiais akiniais?
– Gerai, tėte.