Jau devintą kartą vykusios dviračių šventės iniciatorius Benediktas Vanagas džiaugėsi, kad renginio populiarumas neslopsta, o jubiliejiniam „Velomaratonui“ žada dar daugiau naujovių.
Devintojo „Velomaratono“ metu svarbiausios buvo sportininkų 100 km lenktynės, kurioje nugalėjo Eimantas Gudiškis (2 val. 18 min. 17 sek.). Jis finišo tiesiojoje krito ir finišavo tempdamas dviratį. Po dramatiško finišo antrąją vietą užėmė Justas Beniušis (2:21.00,57), trečiąją - Gediminas Kaupas (2:21.00,71).
50 km lenktynėse tarp vyrų greičiausias buvo Artūras Buivydas (1:14.23,17), tarp moterų - Ernesta Tubytė (1:21.01,05).
- Šiemet įvyko jau devintasis „Velomaratonas“. Ar esate patenkintas visų įdirbiu ir šio renginio populiarumu šiuo metu?, - ELTA paklausė B. Vanago.
- Devintasis „Velomaratonas“ reiškia, kad labai greitai bėga laikas. „Velomaratonas“ buvo sugalvotas todėl, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo masinio sporto renginių. Prieš devynerius metus didžiausias sportinis renginys Lietuvoje surinko 850 dalyvių. Jau nekalbant apie dviračių sportą. Tai buvo mūsų tarsi socialinė misija, kad Lietuvoje atsirastų samprata - masiškumas sportiniuose renginiuose. Prieš devynerius metus „Velomaratone“ startavo 2400 dalyvių. Po trejų metų mes jau turėjome 7800 dalyvių. Tai reiškia, kad samprata atsirado ir masiškumą per trejus metus padidinome 10 kartų. Dabar „Velomaratonas“ yra toks reiškinys, kuris kartą metuose tampa gražia švente.
Dabar „Velomaratonas“ yra toks reiškinys, kuris kartą metuose tampa gražia švente.
Iš esmės mes kalbame apie tobulintinas sritis mūsų valstybėje, susijusias su dviratininkais, riedlentininkais, su eismu ir daugeliu kitų dalykų. Manau, kad mums tas puikiai pavyksta. Pavyzdžiui, šiemet kartu su „Ergo“ inicijavome 1,5 m taisyklę, lenkiant dviratininkus. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad vairuotojai nesutaria dėl saugaus atstumo nuo dviratininkų, bet galiausiai 1,5 m taisyklė jiems tiko.
- Pastaraisiais metais „Velomaratono“ dalyvių skaičius lieka stabilus - apie 10 tūkst. Lubos pasiektos?
- Prieš penketą metų mes pasiekėme 10 tūkst. dalyvių skaičių. Iš esmės dabar mes esame toje pačioje vietoje. Dviračių renginiams, skirtingai negu bėgimo, reikia tam tikros įrangos. Žmonėms reikia turėti dviratį, šalmą, todėl yra sudėtinga smarkiai didinti dalyvių skaičių. Norint dar labiau didinti masiškumą, reikia milžiniškų investicijų, kurios yra nemažos ir šiuo metu. Artėja jubiliejinis dešimtasis „Velomaratonas“, todėl dirbsime ir stengsimės nuversti kalnus.
- Kokių naujovių galima tikėtis ateityje?
- Iš esmės „Velomaratoną“ sudaro keturios dedamosios dalys - sportas, vaikai, mėgėjai bei atskira riedlenčių, riedučių ir paspirtukų kategorija, kuri ypatingai gausėja pastaruoju metu. Planuojame dar labiau stiprinti sportinę dalį. Mėgėjai čia visada puikiai praleidžia laiką, turi galimybę pabūti su šeimomis, kolegomis, bičiuliais. „Velomaratono“ misija bet kokiu atveju išliks labiau socialinė. Lietuviai yra gana uždari žmonės ir jie, važiuodami troleibusu į darbą, retai kada šnekasi su nepažįstamais. „Velomaratono“ dieną tai pasikeičia ir visi važiuodami dviračiais į šį renginį kalbasi tarpusavyje net jeigu jie nėra pažįstami. Tai tikrai unikalu ir kelia šypseną gerąja prasme.
- Vilniuje dalis žmonių būna nepatenkinti uždarytoms gatvėmis ar pakeistais viešojo transporto tvarkaraščiais. Ar nėra sunkumų rengiant tokią sporto šventę sostinės centre?
- Su Vilniaus miesto savivaldybe esame atradę optimalų būdą, kaip suorganizuoti „Velomaratoną“, kad stipriai nenukentėtų transporto srautai. Ir pati data yra palanki, nes priešpaskutinį vasaros savaitgalį dar ne visi žmonės yra sugrįžę į Vilnių. „Velomaratone“ nėra vietos, kuri nebūtų apgalvota.
