Gal tik sporto aikštelėse buvo pamiršta sumontuoti gyventojų prašomų žingsniavimo treniruoklių. Jų yra labai daug, bet ne tokių, nėra nė vieno kaip Malūno ir Ąžuolyno giraitės parkuose.

Manau, kad tai – pats reikalingiausias įrenginys, ypač pagyvenusiems, negalią turintiems asmenims, kurie pasistatę lazdelę ar vežimėlį galėtų žingsniuoti įsikibę į rankenas. O dabar visi treniruokliai labiau pritaikyti jėgai.

Dar pastebėjau, kad galėtų patekti į tą gražiai sutvarkytą daugiabučių namų mikrorajoną Ryšininkų g., gyventojams reikia pereiti skersai Rumpiškės g. Išėjus iš maisto parduotuvės Rumpiškės g. 31, taip pat reikia pereiti gatvę.

Automobiliai šioje gatvėje zuja 50–60 km/val. greičiu, net ir sunkiasvoriai. Neįgaliesiems ir tėvams su vaikų vežimėliais nėra šaligatvio bortelių nuolaidų ir kitų žymėjimų.

Yra tik vienas žymėjimas per visą Rumpiškės gatvę. Darbininkai galėtų sužymėti bent porą perėjų.

Kaip jau buvo atskleista dienraštyje „Klaipėda“, kompleksiniame kiemų tvarkymo plane nebuvo įrašyti keturi namai Rumpiškės g. 2, 2A, 4, 6 ir jų kiemai.

Namai 2 ir 2A yra renovuoti, vizualiai atrodo gražiai. Bet vaizdą kieme gadina lauko sandėliukai. Sandėliukų stogai – šiferiniai, apaugę samanomis, durys sulūžusios. Aplinka nemaloni.

Manau, kad namą administruojanti įmonė galėtų atlikti sandėliukų inventorizaciją. Privačiųjų savininkai galėtų būti priversti atlikti remontą.

O kadangi minėti namai nebuvo renovuoti, galbūt Miesto tvarkymo skyrius turi kitą planą?

Panevėžio stiklo fabrikas nespėja gaminti, trūksta 3 mln. stiklainių. Smėlio kaina pakilo 30 proc.

Prekybos bendrovės ir centrai turėtų siūlyti stiklo taros surinkimo ir supirkimo modelius, taip pat reikėtų pamąstyti apie įrenginius stiklo taros smulkinimui ir pakavimui.

Turėtų būti taip, kaip padaryta su plastikiniais buteliais. Tačiau, suprantama, tai būtų labai sudėtinga ir brangu.

Vienas prekybos centras perkėlė į salę plastikinių butelių traiškymo presą, kur yra atvira salė, ir viskas girdėti stovint prie kasos.

Gal Lietuvos prekybos centrai galėtų koordinuotis ir supirkinėti tarą tiesiog gyvai, pasitelkus žmones?

Taip pat yra nemažai labai didelių požeminių konteinerių, todėl butelius priduodantieji galėtų mesti tiesiai į juos, kol prisipildytų.

Išlydžius visą tarą, kurią dabar sukaupę laiko gyventojai, stiklo pakaktų visai Lietuvai. Galėtume padėti net ir Ukrainai.

Jei baiminamasi dėl už tarą gaunamų čekių falsifikavimo, prekybininkai turėtų pasitelkti inovacijas ir sukurti nepadirbamą čekį atsiskaitymui prekybos centro kasoje.

Gyventojai išvengtų keblaus sandėliavimo, nes už vieną stiklo butelį gautų 10 centų, tiek, kiek dabar gauna už plastikinės taros vienetą. Galbūt ir prekybos centrai galėtų imti mokestį už jų sandėliuose laikomą stiklinę tarą.

Jei buteliai būtų superkami, tikrai tuščių butelių nebesimėtytų nei rūsiuose, nei pamiškėse, viskas būtų išvalyta.

Dar norėčiau priminti, kad kiekvieno daugiabučio namo rūsiuose guli ištisi klodai nenaudojamų stiklainių. Jie sukaupti nuo neatmenamų laikų, kai gyventojai dar konservuodavo daržoves ar vaisius žiemai. Dabar turbūt mažai kas tuo užsiima.

Mano kaimynas turi apie šimtą stiklainių, sakė, lauks geresnių laikų, kol kas nors ims stiklainius supirkinėti.

Išlydžius visą tarą, kurią dabar sukaupę laiko gyventojai, stiklo pakaktų visai Lietuvai. Galėtume padėti net ir Ukrainai.

Esu pensininkas, gyvenu netoli vienos Klaipėdos mokyklos, tad labai dažnai pro langą matau, kaip per pertraukas mūsų „tautos žiedas“ susirenka už kampo parūkyti. Tarp rūkančiųjų – ir merginos. Visa tai atrodo šlykščiai.

Sustirusios nuo šalčio, susigūžusios nuo šiauraus vėjo jos drebančiomis rankomis bando į burną pataikyti cigaretę. Vaizdelis – graudžiai tragiškas ir juokingas.

Manyčiau, kad atgrasyti nuo šito bjauraus įpročio jaunus žmones galėtų aktyvi prevencija. Tereikėtų panelėms parodyti, kaip atrodo nuo ankstyvo amžiaus rūkanti 40 metų moteris, kokia jos oda, dantys, mimika.

Gal net būtų teisinga, jei visus rūkančius moksleivius kartą per savaitę surinktų į vieną pamoką po eilinių pamokų ir rodytų, kokia yra rūkymo daroma žala: kaip atrodo rūkaliaus plaučiai, gangrenuojančios kojos. Tegul nesupyksta damos, bet man rūkančios moterys primena beždžiones. Nemanau, kad tik man vienam.

Nors turbūt nereikėtų įžeidinėti beždžionių. Rūkančios moterys yra dar blogiau. Manau, jei jaunosios klaipėdietės aktyviau pasidomėtų, kokia ateitis jų laukia, tikrai prarastų norą traukti dūmą.

Be to, panelės juk turėtų suprasti, kad jos ateityje susilauks vaikų. Kokie jie gims, jei bus pradėti užterštame organizme? Norime, kad mūsų tauta būtų sveika, darbšti, kūrybinga, tad visi kartu stenkimės atpratinti jaunimą nuo rūkymo.

Jei jau nepadeda prevencija, imkimės baudų. Juk Klaipėdoje nepilnamečiams rūkyti viešose vietose yra uždrausta. Tai tegul tokį draudimą pažeidžiantys jaunuoliai būna negailestingai baudžiami piniginėmis baudomis. Kai neturės pinigų jas susimokėti ir turės šluoti gatves, o iš jų pasijuoks pro šalį einantys bendraamžiai, gal tada praeis noras rūkyti?