-
Kauno rotušės ceremonmeisteris: šeima tampama daug anksčiau – santuoka yra pasekmė 8
Jis įsitikinęs, kad net mirtis negali nutraukti tikros meilės, o šeimos sukūrimo dieną reikėtų minėti lygiai taip pat, kaip ir kiekvieno žmogaus gimtadienį.
Muzika ir daina Kauno rotušės ceremonmeisterį K. Ignatavičių lydėjo visą gyvenimą, o savo būsimą žmoną Vidą, tada dar jaunutę aštuoniolikmetę, jis taip pat pastebėjo būdamas scenoje.
„Nors studijavau architektūrą, mėgau groti gitara, buvau ansamblio „Aitvarai“ gitaristas. Pamenu, gerai tada atrodžiau – ilgais, baltais, garbanotais plaukais... Šokančią salėje pastebėjau savo būsimą žmoną. Garso operatoriaus paprašiau, kad mane supažindintų. Tada pakviečiau ją į pasimatymą“, – prisimena K. Ignatavičius.
Pirmasis pasimatymas virto draugyste, o po metų pora atšoko vestuves. Kartu per gyvenimą žengę sutuoktiniai išsaugojo pavyzdine aplinkinių vadintą tvirtą šeimą, iki auksinių vestuvių jiems pritrūko tik dvejų metų – būdama šešiasdešimt penkerių metų, pernai rudenį K. Ignatavičiaus žmona mirė.
„Kartą ji nugriuvusi susilaužė stuburo slankstelį ir gavo invalidumą. Nuo skausmo 11 metų vartojami vaistai nualino širdį ir ji sustojo čia, namuose. Vakare dar su kaimynais kartu šnekėjomės, bendravome ir štai, tokia staigi mirtis. Sakoma, kad laiminga mirtis ta, kuri ištinka ramiai“, – su skausmu pasakoja rotušės ceremonmeisteris.
Vis dėlto septyniasdešimt ketverių meilės ambasadoriumi tituluojamas kaunietis įsitikinęs, kad mirtis negali nugalėti tikros meilės ir čia pat priduria, kad auksines vestuves būtinai paminės su artimiausiais žmonėmis.
Šeimos reikia neapleisti, o jos sukūrimo dieną pavadinti gimimo diena ir visuomet šią dieną švęsti.
„Mes seniai svajojome apie šią šventę, jos nepaprastai laukėme, todėl atėjus metui auksinės vestuvės bus paminėtos drauge su šeimos nariais – sūnumi Gediminu, marčia Rasa ir dviem anūkais – Pauliumi ir Indre. Kaip sakoma portugalų dainininko Salvadoro Sobralio dainoje, aš dabar mylėsiu mus už abu“, – atvirauja K. Ignatavičius.
Tūkstančius porų sutuokęs kaunietis tikina, kad sėkmingos šeimos recepto nėra, tačiau kertiniai dalykai visuose santykiuose turėtų būti vienodi – pagarba, pagalba, supratimas ir tikėjimas vienas kitu: „Liudiju tai iš savo patirties – šeimos reikia neapleisti, o jos sukūrimo dieną pavadinti gimimo diena ir visuomet šią dieną švęsti.“
Šeimos pradžia K. Ignatavičius laiko ne santuoką ir ne vestuves – anot jo, šeima prasideda daug anksčiau, o santuoka yra jos pasekmė. „Šeima yra mūsų tautos, mūsų valstybės ląstelė – būtų gerai, kad tos ląstelės neišsiskirtų. O aš asmeniškai šeimą įsivaizduoju kaip du žmonės su sparnais, kurie nusprendžia juos sujungti ir skristi kartu. Jei vienas atsiskiria – viskas, tam, kad kitą priklijuotum, reikės kažką taisyti“, – šeimos apibrėžimu dalijasi K. Ignatavičius.
Jis atvirai prisipažįsta nežinantis, ar į savo gyvenimą dar galės įsileisti kitą moterį, nes žmonos atminimas per daug brangus ir artimas. „Aš ją labai mylėjau, o ji mano giminę pažinojo geriau negu aš pats. Nežinau, ar kada sugebėčiau jausti tą patį, be to, nežinau, kiek gyvenimo dar liko man pačiam“, – atvirauja Lietuvoje gerai žinomas kaunietis.
Nors per dvidešimt trejus darbo Kauno rotušėje metus K. Ignatavičius tikina sutuokęs daugiau nei keturiasdešimt penkis tūkstančius porų, santuoka jam niekada neatrodė lyg rutina, o ir profesija vis suteikia progą sutikti nuostabių žmonių. „Ranką man spaudė daugelis žymių Kauno svečių – popiežius Jonas Paulius antrasis, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Kaune viešėję įvairių šalių prezidentai ir karaliai“, – garbingas pažintis vardija kaunietis.
K. Ignatavičius prisipažįsta, kad skeptiškai žiūrį į įprastą sutuokimo tradiciją klausti, ar žmona sutinka tekėti už vyro, o šis – ją vesti. „Žinote, šiandien gali sutikti, o rytoj persigalvoti. Vietoje to turėtų būti prisiekiama ištikimybė – juk priesaikos sulaužyti negalima.“
-
Atradimų rojus Peloponesas: kodėl jame atostogauja net Beckhamų šeima 2
Ne veltui šis kraštas vadinamas dievų lopšiu – čia daugybė lankytinų vietų, šimtmečius menančių archeologijos turtų, jaukių miestelių ir šilta jūra, pasakojama LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“. Graikijos pietuose esantis pusiasalis traukia tingius poilsiautojus ir garsenybes. Tokias, kaip garsioji Beckhamų šeima, kuri mėgavosi atostogomis prabangiame Ermionijo miestelyje.
Kefalonija – didžiausia Jonijos jūroje esanti Graikijos sala, kaip manoma, seniau priklausiusi garsiajam Odisėjui. Tiesa, jo valdos buvo nusidriekusios ir iki gretimos salos, tačiau, kad ir kiek kasinėjo, rūmų griuvėsių archeologai taip ir nerado. Vis dėlto neabejojama, kad į Homero poemoje apdainuotus žygius didvyris išvyko būtent iš šių vietų, o jo laivai buvo pagaminti iš Kefalonijos eglės – tvirto ir patikimo medžio, kuriuo žavėjosi pats Napoleonas.
Šiais laikais Kefalonija garsėja aukštais kalnais ir juos apraizgiusiais serpantinais, didžiulių vėžlių paplūdimiais, laukinių žirgų kaimenėmis ir augalais.
Atvykus į Kefaloniją, verta aplankyti Drogaračio urvus. Po itin stipraus žemės drebėjimo atsivėrus įėjimui, urvuose buvo rasta daugybė archeologinių eksponatų, o atsidūręs tarp stalagmitų ir stalaktitų pasijunti tarsi šventovėje.
Ne mažiau įspūdingas požeminis Melisanio ežeras, prie kurio Antikos laikais stovėjo šventykla dievui Panui. Galbūt žmonės niekada ežero nebūtų atradę, bet dėl nuolat Graikiją krečiančių žemės drebėjimų įgriuvo kalnas ir virš Melisanio atsivėrė žydras dangus. Dabar tai – viena populiariausių Graikijos lankytinų vietų, po kurią galima pasiplaukioti valtele.
Po karaliaus Odisėjo, bene garsiausia Kefalonijos asmenybė yra šventasis Gerasimas, laikomas salos globėju. Po pasaulį keliavęs vienuolis į šią Jonijos salą atvyko XVI a. viduryje, likus keliolikai metų iki mirties, bet per tą laiką spėjo atlikti daugybę gerų darbų. Pavyzdžiui, parodė vietos gyventojams 40 vietų, kur trykšta gėlas vanduo. Tai sūraus vandens apsupto krašto žmonėms buvo tikras stebuklas. Ne mažiau stebino ir tai, kad visi 40 šulinių net per didžiausius karščius niekada neišsekdavo.
Šventasis Gerasimas į dangaus karalystę iškeliavo rugpjūčio 15-ąją, tačiau tądien krikščionys švenčia Žolinę, todėl jo garbei skyrė kitą dieną, rugpjūčio 16-ąją. Be to, atsidėkodami vienuoliui už gerus darbus, tikintieji virš jo olos pastatė šventyklą. Čia laikomi ir šv. Gerasimo palaikai, kuriuos jau puspenkto šimtmečio rugpjūčio 16-ąją žmonės ištraukia iš sarkofago ir pastato vidury šventyklos.
Šalia jos bėgant amžiams įsikūrė vienuolynas, kuris per garsųjį 1953 m. žemės drebėjimą, kaip ir daugelis pastatų, virto griuvėsiais. Tačiau buvo atstatytas ir šiandien jame vėl gyvena septynios Dievo sužadėtinės bei vyresnioji motinėlė.
Beje, sakoma, kad dėl ypatingo klimato tik Kretoje ir Peloponese užauginamos alyvuogės, iš kurių spaudžiamas sveikiausias pasaulyje aliejus. Vietiniai kas rytą išgeria šaukštelį aliejaus ir tikina neturintys virškinimo bei skrandžio sutrikimų.
Tad, jei užsuksite į Kefalonijos sostinę Argostolį, pamatysite miestą, kuriame kažkada šeimininkavo Odisėjas, vėliau romėnai, venecijiečiai ir net piratai. Jų palikuoniai dabar laukia atplaukiančių turistų ir vilioja užsukti į pakrantėje pabirusias tavernas.
-
Žinomas fotografas papasakojo apie įspūdingiausią kelionę: tai – utopinis pasaulis
Jame net 8 kartus lankęsis fotografas tvirtina kaskart atrandantis utopinį pasaulį su savomis taisyklėmis ir išlaisvinta fantazija.
Kasmet pirmąjį rugsėjo pirmadienį išdžiūvusio ežero dugne prasidedantis alternatyvaus meno festivalis „Burning Man“ pritraukia per 70 tūkst. žmonių ir trunka savaitę. Bilietai į jį išgraibstomi dar sausį, o paskui veiklos imasi perpardavinėtojai, organizuojami aukcionai ir mokami didžiuliai pinigai, kad tik pavyktų patekti į utopinį pasaulį, kur kiekvienas gali išlaisvinti fantaziją.
Vienas populiariausių pasaulyje renginių reikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų, dėl to labai svarbus tinkamas pasiruošimas – būtiniausi daiktai ir net vitaminai, kuriuos reikia gerti prieš kelionę.
„Pirmą kartą vykstant į festivalį man gidavo viena niujorkietė, „Burning Man“ buvusi dukart. Ji man padėjo pasiruošti: vienai dienai ten reikia turėti 5 litrus vandens, savo maisto ir būtinai susirasti šešėlį. Be jo tiesiog numirtum. Dieną – 40 laipsnių karštis, naktį – beveik minusinė temperatūra. Jei kuo nors sergi, turi problemų su dantimis ar sąnariais, tai „išlįs“ jau antrą trečią dieną“, – patirtimi dalijasi fotografas.
Iš pirmo žvilgsnio didžiulis chaosas yra puikiai organizuotas, su savomis taisyklėmis ir ritualais.
„Tik atvažiavęs į festivalį turi atsigulti ant žemės, apsipilti dulkėmis, sugalvoti svajonę, mušti varpą, sušukti vieną frazę. Tuomet tave apsikabina ir pasako: „Esi savo namuose. Savo sapnų, vizijų, sapnų pasaulyje. Ten yra alternatyvus pasaulis, o čia – tavo pasaulis.“ Iš tikrųjų patenki į tą pasaulį, kurį galbūt sapnuoji naktį. Čia gali būti tuo, kuo nori“, – pasakoja menininkas.
Pirmą kartą festivalyje R. Požerskis nuo ryto iki vėlyvos nakties fotografavo ir taip susižavėjo šia vieta, kad į ją nusprendė grįžti kasmet.
-
J. Sakalauskas: man lengviau valdyti teatrą nei aprengti vaikus 1
LRT TELEVIZIJOS laidai „Gyvenimas“ atlikėjas pasakoja, kad darbas dabar lyg atostogos, o žmonai už rūpestį norėtų pastatyti paminklą.
Niekada negalvojo, kad būti šeimoje taip sunku
Nors dabar atlikėjas užima svarbias vadovo pareigas, didžiausias iššūkis jo laukia kiekvieną dieną namuose: „Galiu visą dieną užsiimti su vaikais, bet visiškai nemoku jų aprengti. Prašau žmonos, kad ji tai padarytų, nes aš galiu užtrukti valandų valandas.“
Pasak jo, tik sukūręs šeimą suprato, kad tam reikia daug daugiau energijos ir kantrybės nei naujame darbe.
„Aš be galo myliu vaikus, bet tiek ištaškau energijos, kad į darbą važiuoju kaip į Balio salą atostogoms. Džiaugiuosi, kai namo grįžta žmona, kuri su viskuo lengviau susitvarko – jeigu galėčiau, visoms mamoms pastatyčiau paminklą“, – tikina dainininkas.
Operos solistas pamena, kad mama buvo pirmoji, supažindinusi jį su muzikos pasauliu, tačiau iki operos dar buvo toli: „Vakarais prieš miegą mamos dainuojamos lopšinės ir buvo tas grūdas, iš kurio užaugo meilė muziką. Bet paauglystėje susižavėjau sunkiuoju metalu, užsiauginau plaukus, apsirengiau juodai ir užsikabinau kaukolę.“
Būtent sunkioji muzika ir suvedė atlikėją su būsimąją žmona Agne – jie susitiko metalo konkurse „Naujas kraujas“, kur Agnė dainavo vienoje iš grupių, o per antrąjį susitikimą jie suprato, kad yra vienas kitam skirti.
Į operos pasaulį žinomas atlikėjas pasuko dėl stipraus balso ir pragmatiškų tikslų – kultūros vadyba užsiimantis jaunuolis pamanė, kad operos solisto specialybė tam būtų tinkamiausia.
Pora ilgai gyveno tarp Klaipėdos ir Vilniaus, tačiau į pastarąjį J. Sakalauskas su šeima grįžo neatsitiktinai – po Klaipėdos muzikinio teatro vadovo posto jis užėmė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigas.
„Skambinu žmonai ir sakau: „Turiu blogą žinią – aš laimėjau.“ Iš tiesų netikėjau savo sėkme, o laimėjęs supratau, kad šeimai tai sukels didelių sunkumų“, – pripažįsta atlikėjas.
Atlikėjo žmona atvirauja, kad jai buvo sunku priimti vyro sprendimą, tačiau tai suprato kaip savo pareigą: „Aš tikiu savo vyru, tikėjau juo jau pirmos pažinties dienos.“
Daugiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ įraše.
-
Lietuvė svajonę tapti modeliu įgyvendino Šri Lankoje 3
Kolombas – didžiausias Šri Lankos arba senojo Ceilono miestas. Svarbiausiame salos uoste žmonių gyvena maždaug tiek pat, kiek Vilniuje, tik vieną ar kitą rajoną jie pasiekia traukiniais, kur bėgiai tarsi voratinklis apraizgę Kolombo priemiesčius.
Lietuvė Šri Lankoje gyvena jau šešerius metus. Ji čia išsiskiria ne tik šviesiu gymiu, bet ir aukštu ūgiu bei europietiška apranga. Šri Lankoje moterys dažniausiai puošiasi ryškiaspalviais sariais. J. Zauraitė jais vilki tik ypatingais atvejais, tarkime, jei dalyvauja tradicinėse draugių vestuvėse ar dirbdama, mat 35-erių moteris Kolombe sėkmingai daro modelio karjerą. Jos akys šypsosi skirtinguose žurnaluose, populiarių prekės ženklų plakatuose ir televizijos reklamose. Lietuvei teko filmuotis ir su Holivudo asmenybėmis.
„Būti modeliu norėjau visą gyvenimą. Kai studijavau Kaune, Lietuvoje nuėjau į vieną agentūrą. Moteriškė, atsimenu kaip vakar dieną, nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų ir pasakė, kad aš per stora. Be to pridėjo, kad mano veidas neturi jokių bruožų, tinkamų būti fotomodeliu. Išėjau nutarusi, kad tai – ne man“, – skaudžią patirtį prisimena J. Zauraitė.
Po kelerių metų klajonių po pasaulį ir visokių darbų merginos svajonė išsipildė Šri Lankoje. „Ėjau nei pasidažiusi, nei plaukų susitvarkiusi: kaip iš lovos išlipau, taip ėjau į parduotuvę. Sustojo mašina. Iš pradžių išsigandau, kad įsisodins į mašiną, įtemps ar pan. Man davė vizitinę kortelę, siūlė paskambinti, jei sugalvočiau, nes Azijoje baltaodžiam žmogui yra labai gera niša. Galvojau, kad nieko neprarasiu ir pabandžiau“, – apie karjeros pradžią pasakoja mergina.
Mados pasaulis – negailestingas ir Šri Lankoje
Lietuvoje apie Šri Lankos mados industriją niekas nieko nežino, tačiau nereiškia, kad jos iš vis nėra. Patekusi į jau žinomą pasaulį, J. Zauraitė sako pati nustebusi, kiek įvairių renginių Kolombe vyksta kone kas antrą dieną.
„Labai populiarios čia yra didelės vestuvės. Jas planuoja tris metus, renkasi sarį, makiažo specialistus. Vestuves reikia išdėstyti pagal minutes. Be fotografų vetuvių nebus, čia jų – irgi milijonai. Rūbų pardutouvių čia taip pat krūvos. Visi nori būti labai gražūs, nors galvoja, kad jų tamsi oda ir tokiais būti jie negali. Todėl galvojama, kad marketingą geriau daryti su baltaodžiu žmogumi, nes taip atkreips daugiau dėmesio. Taip tas mados pasaulis plečiasi“, – pasakoja lietuvė.
Pasak jos, tarp vietinių ir kitataučių modelių konkurencija Šri Lankoje – milžiniška. Užkulisiuose konkurentės viena kitai į akis šypsosi, tačiau šioje aplinkoje galioja laukinių džiunglių įstatymai. Geriausiu atveju elgesys įskaudins, o pasisukus prasčiau – galima ir su karjera atsisveikinti.
„Kartais reikia juostelės priklijuoti, kad nenukristų petnešėlė ar dar kas, ir tu matai, kad vietinė mergina turi juostos, paprašai jos paskolinti, sako: baigėsi, gal kas kitas tau paskolins. Arba nutrūksta koks nors batų dirželis ir tu matai, kad kitos merginos batai – tavo dydžio. Ji neduoda, nes: duok man drabužėlį, aš pati praeisiu“, – pasakoja mergina.
Gal nuolatinį konkurenčių spaudimą atlaikytų ne kiekviena, tačiau J. Zauraitė šypsosi: užsispyrusios lietuvės intrigomis iš vėžių tikrai neišmuši.
Plačiau apie mados pasaulį Šri Lankoje – laidos „Gyvenimas“ pasakojime.
-
Mia: kodėl už vyro nuodėmes teisiama aš? 5
„Turėjau labai greitai išvažiuoti, tačiau likimas man viską sudėliojo taip, kad aš nebegalėjau išvažiuoti. Dėl to pasistengė mano šeima. Likau Lietuvoje, nors buvau ir baldus išpardavusi, kai kuriuos – išvežusi pas mamą į kaimą. Daug daiktų atidaviau, nes buvau viską čia uždariusi, sakiau „aš išvažiuoju“ ir likau“, – planus emigruoti prisimena Vilija Pilibaitytė Mia.
Moteris tikina, kad, jei būtų viena, viskas gyvenime jai pavyktų taip, kaip norisi. „Bet daug kas gyvenime priklauso ne nuo manęs“, – sako ji.
Ilgai kurtas planas švarų gyvenimo lapą atversti saulėtoje Ispanijoje Miai nepavyko. Vietoj naujos pradžios ją vėl įtraukė nesibaigiantys skandalai, o dar visai neseniai jiedu su sūnumi Matu džiaugėsi galimybe laimę kurti svetur.
Norėjau kažką keisti ir nusipelniau gyventi be skandalų, pabandyti gyventi be to šleifo, kuris mane persekioja iki šios dienos.
Paauglys gyrė mamą už drąsą, didžiavosi jos tvirtybe ir neslėpė, kad net ir jo tėtis neprieštarauja buvusios žmonos ir sūnaus emigracijai. Vis dėlto, vasaros pradžioje svajonės apie gyvenimą toli nuo Lietuvos subyrėjo į šipulius.
„Tai buvo mūsų abiejų svajonė ir mes labai laukėme tos dienos, kai galėsime išvykti, kada galėsime pradėti naują gyvenimą. Jau 15 metų esu didžiojoje scenoje, norėjau kažką keisti ir nusipelniau gyventi be skandalų, pabandyti gyventi be to šleifo, kuris mane persekioja iki šios dienos. Bet man nepavyko“, – kalba V. Pilibaitytė
Mios karjerą ir asmeninį gyvenimą visada lydėjo garsios istorijos, vis dėlto, viena – kai aptarinėjami tavo romanai, įvaizdis ar nesėkmės „Eurovizijoje“, visai kas kita – kai viešai aprašomi sutuoktinio nuopuoliai ir veiksmai, bet pirmiausiai linksniuojama ne jo, o tavo pavardė.
Apie Nerijaus Antanavičiaus rimtas bėdas su teisėsauga rašoma ko ne kasdien. Kaltinimai žvaigždės sutuoktiniui rimti – dabar jis gyvena su pareigūnų uždėta apykoje ir Temidės tarnams aiškinasi ne tik dėl praeities nuodėmių, bet ir dėl pastarųjų savaičių įvykių, kai vairavo automobilį, nors tam neturi teisės.
„Jo istorijoje viską sudėlios teismas, bet kodėl viešai teisiama drauge esu ir aš?“ – klausia Mia.