PASIVAIKŠČIOJIMAS SU ŠUNIMI VIRTO TRAGEDIJA: NUO TADA NEBĖRA TELEFONO RANKOSE

Augintiniui laiku nesuteikus pagalbos – baigtis gali būti liūdna. Dabar vaikščiojanti su šunimi vilnietė Eivina Saldukaitė itin atsargi. Pieš metus vienas įprastas pasivaikščiojimas su pirmuoju jos augintiniu Mailo virto tikra tragedija. Šuo tądien apsinuodijo kieme rastais žiurkių nuodais. Tiesa, iš pradžių šeimininkė to net neįtarė. Pirmuosius apsinuodijimo simptomus pastebėjo tik vakare.

„Jis pradėjo vemt, sustresavom, bet juk būna, kad augintiniai dažnai vemia. Tai nepaėmiau labai stipriai į širdį“, – kalbėjo Mailo šeimininkė E. Saldukaitė.

Kadangi po paros simptomai neišnyko, o tik stiprėjo, E. Saldukaitė kreipėsi į veterinarus.

„Buvo daug spekuliacijų nuo antifrizo iki degalų. Jie vardijo, kas gali būti, bet mes vis tiek nežinojom, kas pasitvirtins.

Klinikose šuneliui atlikti tyrimai, išsiaiškinta, kad nuodai stipriai pažeidė jo vidaus organus. Kitą dieną važiuojant automobiliu šuo pradėjo kosėti kraujais. Į kliniką šunelį teko nešti jau praradusį sąmonę. 

„Gal po dešimt minučių išėjo veterinarė ir pasakė, deja, viskas. Sprogo vidinis organas“, – pasakojo E. Saldukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Eivinos nelaimė – ne vienetinis atvejis. Šunų šeimininkams vertėtų būti atidesniems. Šunys dažnai apsinuodija visai ne žiurknuodžiais. 

„Dažniausiai lauke apsinuodija jauni šunys. Žmonės maisto atliekomis maitina katinus. Šios atliekos jauniems šuniukams gali sukelti virškinimo trakto problemas: vėmimą ar viduriavimą“, – kalbėjo gydytojas veterinaras Mintautas Sakavičius.

Šuns apsinuodijimas maistu gali būti lygiai toks pats pavojingas, kaip ir nuodais, mat laiku nesuteikus pagalbos, viskas gali baigtis gyvūnėlio mirtimi. Kad taip neatsitiktų, šeimininkai pasivaikščiojimų metu turi būti labai atsargūs.

„Vedžiojant jaunus šuniukus reikia būti atidiems ir neleisti visko imti į burną, ką jie labai mielai daro“, – sakė M. Sakavičius.

„Einant pasivaikščioti žiūrėkite ne į telefoną, bet stebėkite, kur eina jūsų šuniuko nosytė. Reikia mokyti šuniuką, kad didžiausia vertė – pas šeimininką“, – patarė šunų trenerė Inesa Valinčiūtė-Kunčienė.

Norint apsaugoti augintinį vertėtų jį dresuoti, kad šuo negriebtų visko, ką randa ant žemės. Būtent to E. Saldukaitė su savo pirmuoju šuneliu nedarė.

„Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo“, – teigė E. Saldauskaitė.

Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo.

Dabar E. Saldukaitė į gyvūno dresavimą žiūri visai kitaip.

„Dabar labiausiai saugomės naudodami komandas: spjauk, palik, negalima“, –šnekėjo E. Saldukaitė.

Po pirmojo augintinio netekties E. Saldukaitės pasivaikščiojimai su šunimi labai pasikeitė.

„Pasikeitė tai, kad per pasivaikščiojimus nebėra telefono rankose. Tiesiog, kad nenukreiptume dėmesio. Šuo atidžiai stebimas, kad iš jo burnos mes traukiam net visokius pagaliukus, nuorūkas“, – aiškino E. Saldukaitė.

Todėl, jeigu pastebėjote, jog augintinis vangus, prasidėjo vėmimas, viduriavimas, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.