šuns nunuodijimas

Pasivaikščiojimas su šunimi virto tragedija: nuo tada nebėra telefono rankose 38

Pasivaikščiojimas su šunimi virto tragedija: nuo tada nebėra telefono rankose 38
„Jis pradėjo vemt, sustresavom, bet juk būna, kad augintiniai dažnai vemia. Tai nepaėmiau labai stipriai į širdį“, – kalbėjo Mailo šeimininkė E. Saldukaitė.

Kadangi po paros simptomai neišnyko, o tik stiprėjo, E. Saldukaitė kreipėsi į veterinarus.

„Buvo daug spekuliacijų nuo antifrizo iki degalų. Jie vardijo, kas gali būti, bet mes vis tiek nežinojom, kas pasitvirtins.

Klinikose šuneliui atlikti tyrimai, išsiaiškinta, kad nuodai stipriai pažeidė jo vidaus organus. Kitą dieną važiuojant automobiliu šuo pradėjo kosėti kraujais. Į kliniką šunelį teko nešti jau praradusį sąmonę.

„Gal po dešimt minučių išėjo veterinarė ir pasakė, deja, viskas. Sprogo vidinis organas“, – pasakojo E. Saldukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Eivinos nelaimė – ne vienetinis atvejis. Šunų šeimininkams vertėtų būti atidesniems. Šunys dažnai apsinuodija visai ne žiurknuodžiais.

„Dažniausiai lauke apsinuodija jauni šunys. Žmonės maisto atliekomis maitina katinus. Šios atliekos jauniems šuniukams gali sukelti virškinimo trakto problemas: vėmimą ar viduriavimą“, – kalbėjo gydytojas veterinaras Mintautas Sakavičius.

Šuns apsinuodijimas maistu gali būti lygiai toks pats pavojingas, kaip ir nuodais, mat laiku nesuteikus pagalbos, viskas gali baigtis gyvūnėlio mirtimi. Kad taip neatsitiktų, šeimininkai pasivaikščiojimų metu turi būti labai atsargūs.

„Vedžiojant jaunus šuniukus reikia būti atidiems ir neleisti visko imti į burną, ką jie labai mielai daro“, – sakė M. Sakavičius.

„Einant pasivaikščioti žiūrėkite ne į telefoną, bet stebėkite, kur eina jūsų šuniuko nosytė. Reikia mokyti šuniuką, kad didžiausia vertė – pas šeimininką“, – patarė šunų trenerė Inesa Valinčiūtė-Kunčienė.

Norint apsaugoti augintinį vertėtų jį dresuoti, kad šuo negriebtų visko, ką randa ant žemės. Būtent to E. Saldukaitė su savo pirmuoju šuneliu nedarė.

„Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo“, – teigė E. Saldauskaitė.

Mes nematydavom problemos, kad jis renka nuo žemės kažkokius dalykus. Būdavo, kad jis paima pakelį kokį, šiukšlę, bet labai greitai išspjaudavo.

Dabar E. Saldukaitė į gyvūno dresavimą žiūri visai kitaip.

„Dabar labiausiai saugomės naudodami komandas: spjauk, palik, negalima“, –šnekėjo E. Saldukaitė.

Po pirmojo augintinio netekties E. Saldukaitės pasivaikščiojimai su šunimi labai pasikeitė.

„Pasikeitė tai, kad per pasivaikščiojimus nebėra telefono rankose. Tiesiog, kad nenukreiptume dėmesio. Šuo atidžiai stebimas, kad iš jo burnos mes traukiam net visokius pagaliukus, nuorūkas“, – aiškino E. Saldukaitė.

Todėl, jeigu pastebėjote, jog augintinis vangus, prasidėjo vėmimas, viduriavimas, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
Šunį čempioną palaužė nuodai: po pasivaikščiojimo parke neišgyveno nė paros 55

Šunį čempioną palaužė nuodai: po pasivaikščiojimo parke neišgyveno nė paros 55
Kaip portalui pasakojo rotveilerio Makso šeimininkas, greičiausiai jo augintinis apsinuodijo Karoliniškėse esančiame Pasakų parke.

"Maksas po pasivaikščiojimo prastai pasijautė praėjus maždaug dviem trim valandom. O kankinosi maždaug parą", – pirmadienio popietę kalbėjo itin sunkiai augintinio netektį išgyvenantis D. Rukšėnas. Jo augintinis buvo žinomas ir už Lietuvos ribų – jis pajėgdavo tempti džipus, lėktuvus, nutempė daugiau nei 6,8 t sveriantį karutį.

Anot vyro, jo augintiniui pasireiškė visi apsinuodijimo nuodais požymiai – šuo labai lakė vandenį, beveik nieko neėdė, vėliau iš įvairių kūno ertmių pradėjo tekėti kraujas. Netrukus šuo buvo paralyžiuotas.

"Mano šuo yra toks didelis ir jo maisto kiekiai yra tokie dideli, kad net jei ir parke būtų prarijęs pašteto gabaliuką su nuodais, būčiau tikrai to nepastebėjęs – to padaryti neįmanoma. Tačiau sakoma, kad dideli šunys nuo nuodų miršta per parą", – sakė vyras, paklaustas, galbūt jam teko savo akimis pamatyti viešose vietose išmėtytus pašteto gabaliukus su prismaigstytais nuodais. Apie tokią gyvūnų sostinėje tykančią grėsmę liepos mėnesį kalbėjo garsios fotografės Jurgos Anusauskienės sūnus Mindaugas Anusauskas. M. Anusauskas socialiniame tinkle "Facebook" tuomet rašė, kad senamiestyje, Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžoje, buvo primėtyta pašteto gabalų su susmaigstytomis tabletėmis. Jų netrūko po namų langais, ant pievų.

Pasirodo, antsnukiai reikalingi ne tam, kad šuo kam nors įkąstų, ne. Jie pas mus skirti tam, kad šuniukas pievoje nesugebėtų į burną paimti užnuodyto maisto ir nusibaigti.

"Augintinė Čilė, traukoma stiprių traukulių, stūgaujanti, besiveržiančiomis putomis iš burnos, buvo išvežta į kliniką", – rašė vaikinas. Anot jo, apsinuodijęs šuo greitai kvėpavo, nesiorientavo aplinkoje.

Sugraudino ne vieną

Socialiniame tinkle "Facebook" vilnietis D. Rukšėnas pasidalijo ne vienam gyvūnus mylinčiam žmogui ašarą išspausiančiu laišku. Juo per 14 val. pasidalyta daugiau nei 1,6 tūkst. kartų, o sureagavo beveik 5 tūkst. žmonių.

"Vakar praradau savo berniuką, geriausią draugą, kompanioną, kuris visada džiaugdavosi, kai būdavo gerai ir kartu liūdėdavo, kai būdavo blogai, – apie tris metus augintą šunį rašė vyras. – Jau antra naktis, kai nemiegu ir negaliu nustoti verkti (nors tai nelabai vyriška) ir negaliu suprasti, kas atsitiko. Nuodai žiurkėms. Mačiau visą jo agoniją, jo kvėpavimas sustojo, širdis nustojo plakti mano rankose, paralyžiuoti raumenys atsipalaidavo, iš visur išbėgo kraujas ir aš uždengiau jo akis. Mano čempionas mirė mano glėby, tačiau kaip žiurkė. Negaliu pasakyti, ką padaryčiau tiems, kurie primėtė to š***. Nesakysiu, jūs to neverti."

Grėsmingai atrodžiusio šuns šeimininkas tikina, kad Maksas buvo šuo, kuris keitė požiūrį į "agresyvias" veisles, keitė požiūrį į nusistovėjusias taisykles ir keitė žmones, juos gydė ir padėjo jiems.

"Gyvenam valstybėje, kur šunų lojimas, kai jiems yra baisu arba jie džiaugiasi, yra nepriimtinas ir bet kokiais barbariškais būdais yra stengiamasi juos užčiaupti. Netgi atimant iš šeimininkų ir išvežant į prieglaudą. Gyvenam šalyje, kur nusipirkti nuodų yra legalu ir primėtyti jų, sumaišius su maistu, yra norma, nes pačių likimo valiai paliktos katės ir šunys bevalkataudami juos suės ir pastips, nes prieglaudos yra perpildytos. Žudyti žmones yra norma, ką jau kalbėti apie gyvūnus. Pasirodo, antsnukiai reikalingi ne tam, kad šuo kam nors įkąstų, ne. Jie pas mus skirti tam, kad šuniukas pievoje nesugebėtų į burną paimti užnuodyto maisto ir nusibaigti. Dėkite savo šunims antsnukius ir kuo didesnius, kuo uždaresnius. Nes pas mus galima elgtis kaip nori. Šaudyti šunis, nuodyt juos, už lojimą išvežinėti į prieglaudas", – apmaudą liejo vyras.

Vyras portalui prisipažino svarstantis galimybę dėl gyvūno nunuodijo kreiptis į policiją.

Pranešimų policijoje neužregistruota

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šį mėnesį (rugpjūčio 1 d. - 20 d.) pranešimų apie nuodijamus šunis Vilniuje neužregistruota. Šie duomenys pateikiami remiantis Policijos registruojamų įvykių registru. "Jei pareiškimas pateikiamas policijos komisariatui ar per policijos elektroninių paslaugų sistemą e.Policija.lt ir dar nėra užregistruotas, realiuoju metu neturime galimybės to matyti", – rašoma portalui siųstame policijos laiške.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. iki 1,75 tūkst. eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1,75 tūkst. eurų. Pakartotas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,75 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų.

DAUGIAU