Kaip ir kiekvienais metais, „BirdLife International“ partneriai visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje suorganizavo daugybę renginių, kad sukviesti įvairaus amžiaus žmones mėgautis paukščiais, daugiau sužinoti apie paukščių migracijos reiškinį, gyvai jį stebėti.

Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus primena, kad ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama „EuroBirdwatch“. Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje.

Pirmąjį spalio savaitgalį daugiau nei 19 tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių 30 Europos ir Vidurio Azijos šalių stebėjo regioną paliekančių paukščių migraciją. Visi jie dalyvavo „BirdLife International“ organizuojamoje kasmetinėje akcijoje EuroBirdwatch13, kurios metu Senojo kontinento žmonės palydi sparnuočius į kelionę iš čia esančių perėjimo vietų į žiemavietes pietuose. Jau treti metai kai prie europiečių prisijungia ir Vidurio Azijos gyventojai. Visose šalyse suorganizuota net 900 paukščio stebėjimo akcijų. Bendrai stebėta beveik 2,4 milijonai sparnuočių! 

Paukščių palydos buvo organizuojamos kiekvienoje šalyje atskirai. Stebėjimus koordinavo nacionaliniai „BirdLife“ partneriai tarp jų ir Lietuva, o jų rezultatai vėliau buvo siunčiami Europiniam koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiais metais atliko Slovakijos ornitologų draugija (Slovak ornithological society (SOS)).
 
Įdomiausi ornitologiniai faktai

Dažniausiai įvairiuose šalyse stebėti gausūs paprastųjų varnėnų, laukių ir paprastųjų kikilių būriai. Visos jos yra tipiškos migruojančių paukščių rūšys. Daugumoje šalių stebėta labai retų paukščių.
Armėnijoje stebėtas varninis grifas (Coragyps atratus) ir mėlynskruostis bitininkas (Merops persicus).
Paprastoji sultonvištė (Porphyrio porphyrio) stebėta Azerbaidžiane. Laibasnapis kiras (Larus genei) – Baltarusijoje ir Armenijoje.
Laibasnapė nendrinukė (Acrocephalus melanopogon) stebėta Čekijoje.
Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga) – Vengrijoje ir Bulgarijoje.
Juodagalvė sardininė devynbalsė (Sylvia melanocephala), storasnapė pečialinda (Phylloscopus schwarzi), tamsioji pečialinda (Phylloscopus fuscatus) – Suomijoje.
Raibakrūtis bėgikas (Calidris melanotos) Italijoje, gelsvakrūtis bėgikas (Tryngites subruficollis).
Geltonbruvė pečialinda užregistruota Nyderlanduose.
Kiras kvatoklis (Larus ichthyaetus), ilgauodegis plėšikas (Stercorarius longicaudus)- Lenkijoje.
Baltasnapis naras (Gavia adamsii), medžioklinis sakalas (Falco rusticolus) – Švedijoje.
Rudasis ibis (Plegadis falcinellus) – Šveicarijoje.
Rusvoji krūmyninė liepsnelė (Cercotrichas galactotes) - Uzbekistane.

Lietuvos indėlis renginyje - nemažas. 

Lietuvoje tai 19-tos – paukščių palydos. Šis, kasmet populiarėjantis renginys sulaukia vis gausesnio dalyvių būrio. Šiemet Lietuvoje buvo surengti 28 paukščių palydų renginiai, kuriose dalyvavo apie tūkstantis žmonių!

Lietuvoje šiais metais stebėta net 106 051 sparnuočių, priklausančių 127 paukščių rūšiai. Tai oficialūs rezultatai. Ne visi stebėtojai spėjo pateikti laiku rezultatus. Gausiausiai Lietuvoje skrido paprastieji kikiliai – 30 415, didžiosios zylės – 19 909 ir paprastieji varnėnai – 8 954. Be šių, gausiai skrido: paprastoji pempė (6 252), stebėti didžiųjų kormoranų (4 553), didžiųjų ančių (4 535), laukių (3236) būriai. Stebino gana gausiais būreliais skridusios Ventės rage šelmeninės kregždės (1 994). Iš retų rūšių, išsiskyrė kalninė kielė pirmasis stebėjimas Lietuvos pietrytinėje dalyje (Paluknio pievos). Stebėta paprastoji berniklė (Klaipėda), rudė ir miškinė antis (Palanga). Pilną Lietuvoje stebėtų rūšių sąrašą ir jų gausą surasite čia.

Dažniausiai Paukščių palydų metu Lietuvoje stebėti paukščiai per pastaruosius 5 metus.