-
Ką sniegenos veikia pavasarį? 1
„Pavasarį, kovo mėnesį, kai prasideda tuoktuvių balsai, kai jos poruojasi ir suka didžiulius lizdus, jos pasislepia. Jos gali perėti miškuose ir netgi parkuose, pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parke. Išgirsti jas galima, bet pamatyti yra beveik neįmanoma“, – sako G. Petkus.
Ornitologas pasakoja, kad sniegenos balsas – su niekuo nesumaišomas ir primena fleitos skambesį. Be to, ji yra naudingas mūsų gamtai paukštis.
„Sniegenos lesa ne tik liepų, uosių ar paprastųjų klevų sėklas, bet ir svetimžemių klevų sėklas bei neleidžia jiems per daug išplisti“, – paaiškina G. Petkus.
Pašnekovas akcentuoja, kad dažniausiai matome vieną iš sniegenų rūšių – juodagalvę sniegeną, kurių patinams būdingos juodos galvos ir raudonos krūtinės plunksnos.
-
Pasakė, kokią žalą daro žmonės, lesindami paukščius
Anot jo, stebėti paukščius labai įdomu, nes galima pastebėti, kokie jie protingi – pavojaus atveju apsimeta sužeisti arba naudojasi kitais tam, kad apsisaugotų.
.
– Kodėl nusprendėte būti ornitologu?– Tai nutiko atsitiktinai. Baigdamas mokyklą rinkausi, kur stoti. Tarp mano pasirinkimų buvo Karo akademija, kūno kultūros studijos ir kažkas, kas susiję su gamta. Pagal tai, kokius egzaminus laikiau, man labiausiai tiko gamta, todėl įstojau studijuoti ekologiją.
Su dėstytojais važiavome į gamtą, bet mums, studentams, ne paukščiai rūpėjo. Kai kartą mus pažadino anksti ryte ir pro didelį teleskopą parodė teterviną, pamačiau, kokių gražių dalykų yra gamtoje. Taip mane ir patraukė paukščiai, pradėjau labiau jais domėtis – dalyvavau įvairiuose ornitologų draugijos renginiuose, savanoriavau ir pan.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Darbai būna labai skirtingi, todėl ir įdomu. Vieni ornitologai rašo mokslinius darbus, kiti stebi paukščius, juos skaičiuoja, dar kiti užsiima aplinkosauginiu švietimu. Kartais vedu žygius, skaitau paskaitas. Kai kuriomis dienomis važiuoju kur nors į Lietuvą ir skaičiuoju paukščius, stebiu, kur jie gyvena, kaip laikosi. Kartais reikia atsiketi 4 valandą ryto ir dar po valandos jau būti laukuose. Viskas priklauso nuo konkretaus darbo specifikos.
Didelį įspūdį paliko darbas prieš kokius 4–5 metus, kai naktimis plaukiojome Baltijos jūroje. Mūsų komandoje buvo penki žmonės. Vienas priekyje švietė, kapitonas vairavo, kiti laikė tokius specialius tinklelius. Mes ieškojome Baltijos jūroje žiemojančių nykstančių ančių, kurios pas mus atskrenda tik žiemą.
Ištraukus antis, joms reikėjo prisegti GPS siųstuvus, kad vėliau būtų gaunami duomenys. Visa operacija daroma su narkoze. Dabar žinome, kad šios antys gyvena Sibire, o pas mus atskrenda žiemoti. Tą kartą įdomiausia buvo ne gaudyti antis, o plaukioti su specialiais kostiumais, kai lauke – 15 laipsnių šalčio.
– Kokios informacijos gali suteikti paukščių stebėjimas?
– Įdomu stebėti paukščių elgesį. Tai darant, galima suprasti, kokie jie protingi, net patys mažiausi. Jei nueini prie paukščio lizdo, jie apsimeta, kad sparnai lūžę. Taip bandoma nukreipti dėmesį nuo lizdo.
Visiems siūlau pabandyti stebėti paukščius. Lietuvoje yra nemokamų kursų, kuriuose žmonės pakeičia požiūrį į gamtą. Vėliau, kad ir einant per parką, galima pajausti visą aplinką. Ta aplinka pasipildo gyvūnijos ir gamtos turtais.
– Kokias klaidas daro žmonės, gerai nepažįstantys gamtos?
– Žinoma, klaida yra aplinkos tarša. Negalima gamtoje palikti šiukšlių, ypač kramtomos gumos, nes paukščiai ją praryja ir gali žūti. Reikia paminėti ne laiku kertamus miškus ir pjaunamas pievas. Jaunikliai dar nespėja išmokti skraidyti, o pievos jau nupjaunamos. Paukščiai taip pakliūva ir po traktoriais.
Paukščių veisimosi metas yra labai jautrus, ypač salose. Jei plaukiojama upėje, kurioje yra sala, reikia pasistengti nelipti į tą salą. Dažnai iš išgąsčio paukščiai išskrenda ir palieka jauniklius vienus, o šie gali nužingsniuoti iki upės, kuri juos nuplukdo. Paukščiai dažniausiai patys apie save praneša – rėkia, klykia. Jei taip yra, reikia pasišalinti.
– Paukščių balsų yra pačių įvairiausių. Ar jie taip susikalba?
– Taip, galima taip sakyti. Paukščių giesmės skirstomos į tris tipus. Tuoktuvių giesmėmis patinai bando atkreipti patelių dėmesį. Gali būti komunikaciniai paukščių balsai. Jie tiesiog bendrauja, nes gal pastebėjo vabzdžių, sliekų ar aplankė kokią nors vietą.
Žinoma, paukščių gyvenime svarbus yra pavojaus garsas. Jei skirtingi paukščiai turi skirtingus tuoktuvių garsus, tai pavojaus garsas gali būti panašus tam, kad vieni kitus jie suprastų. Yra tam tikras plonas arba triukšmingas garsas, kurį supranta visi aplinkui. Tai reiškia, kad artėja pavojus, reikia pasižiūrėti, susikaupti, identifikuoti pavojų.
Kai kurie paukščiai net naudojasi kitais. Pavyzdžiui, smilginis strazdas labai aršiai gina savo teritoriją nuo varnų, kėkštų ir kt. Tai žinodami, strazdo gynybą naudoja liepsnelės ar kikiliai. Jie peri netoli strazdų kolonijos ir žino, kad, jei varna atskris į jų teritoriją, strazdas ją nuvys.
– Ar yra paukščių, neturinčių giesmių? Kaip jie komunikuoja?
– Vis tiek yra kažkoks garsas, bent jau pavojaus. Tačiau kai kurie paukščiai neturi gražių tuoktuvių giesmių. Tokie yra jūriniai ereliai, bet jie sugeba atlikti kokį akrobatinį manevrą danguje ir taip atkreipti partnerės dėmesį.
Dėl to, kad yra lesinami, paukščiai suserga, nenori migruoti, pasilieka čia ir taip būna bėdų.
Kai kurie paukščiai šokinėja, strikinėja aplinkui. Dar kiti, ypač gyvenantys džiunglėse, turi fantastiško grožio plunksnas, jiems užtenka jomis pamojuoti.
– Kaip paukščiai renkasi vietas, kuriose įsikuria?
– Tai priklauso nuo biotopo – ar yra parkas, ar upelis, ar kokia sodyba. Žinoma, jei išsikelsime inkilėlį savo teritorijoje, galime pritraukti paukščių. Jei norisi sodyboje turėti skirtingų rūšių paukščių, reikia kelti ne tik inkilus. Paukščius pritraukia krūmai, turintys uogų, tujos, želdynai.
Kai kurie žmonės net iškasa nedidelį tvenkinėlį, įpila vandens, kad paukščiai galėtų atsigerti. Taigi savo aplinką galima pagerinti. Kai kurie paukščiai naudojasi net sienų plyšiais, palangėmis.
– Kodėl kai kurie paukščiai puola? Ar yra tokių, kurių reikėtų saugotis?
– Tikrai nėra tokių, kurių reikėtų saugotis. O tie, kurie tarsi puola, tiesiog gina jauniklius. Itin savo jauniklius gina varnos – nuo kačių, šunų ir žmonių. Atrodo, kad jos mus veja. Jei taip atsitinka, reikia pasišalinti, apeiti varną.
– Ką daryti, radus sužeistą paukštį?
– Reikia pasižiūrėti, ar jis tikrai sužeistas, ar ne. Jei ne, reikia palikti paukštį ten, kur jis rastas. Gamta susitvarko pati, ne visada galima padėti ir sužeistam paukščiui. Jei paukštis tikrai sužeistas, reikia paskambinti veterinarams, išsiaiškinti, kas tai per rūšis.
– Ar lesinti paukščius, pavyzdžiui, gulbes ar antis duona yra geras įprotis?
– Tai priklauso nuo laiko. Negalima vandens paukščių lesinti rudenį, ypač prieš žiemą. Kai paukščiai lesinami įvairiais sezonais, išskyrus žiemą, jie pripranta ir patys neieško lesalo, nors jo pilna. Paukščiai tikrai išgyventų patys.
Dėl to, kad yra lesinami, paukščiai suserga, nenori migruoti, pasilieka čia ir taip būna bėdų. Telkiniai žiemą užšąla, gulbės negali skristi, tenka jas gelbėti. Taigi paukščių lesinimas – meškos paslauga.
-
Perspėja dėl paukščių lesinimo: tai gali ir pakenkti 2
Tiesa, kai kurių rūšių paukščiai Lietuvoje lieka ir žmonių dėka, nors to ir neturėtų būti.
„Svarbiausia nešerti paukščių pernelyg anksti. Vandens paukščius žmonės lesina per anksti. Paukščiai pripranta ir nebeišskrenda ten, kur šilčiau. Kai apšąla vandens telkiniai, tuomet jiems būna labai sudėtinga“, – perspėja Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Gediminas Petkus.
Daugiau apie Lietuvoje žiemą pasiliekančius paukščius – įraše.
-
Buvęs pareigūnas nesustabdomas – pabėgo iš komisariato 14
Ričardas B., kuris yra ne vieno incidento rajone ir aplinkiniuose rajonuose autorius, antradienį turėjo būti apklaustas policijos pareigūnų. Antradienio naktį sodų bendrijoje „Žilvitis“ buvo kilę trys gaisrai, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo.
„Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją apklausai. Jis turėjo būti apklaustas kaip liudytojas“, – tikino Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė.
Iš sodų bendrijoje esančio savo namo Ričardas B. dviračiu Gargždų link pajudėjo apie 14 val. 30 min. Apie 15 val. policijos patrulių ekipažas sulaikė pagarsėjusį siautėtoją ir palydėjo į komisariato patalpas.
„Vyko apklausa, jis pasiprašė į tualetą, o pareigūnas jį išleido. Tačiau jis sugebėjo pabėgti iš šios patalpos, atsidarė langą ir pabėgo. Negali jis ramiai gyventi“, – kalbėjo R.Stasiulaitienė.
Buvęs Klaipėdos rajono policijos apylinkės inspektorius greičiausiai puikiai žinojo komisariato patalpas. Ričardas B., išlipęs į lauką, patraukė Gamyklos gatve.
Po valandos bėglį sulaikė rajono policijos patruliai ir vėl parvežė į komisariatą.
„Kol kas jis sulaikytas 48 valandoms. Toliau bus sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimas. Ketiname sujungti kelis ikiteisminius tyrimus“, – patikino R.Stasiulaitienė.
Sodų siaubo pravardę įgavęs buvęs policininkas jau yra "užsidirbęs" kelias ATPK bylas, kurias šią savaitę turi pradėti nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismas.
Kas valandą – po gaisrą
Nors bendruomenė tarpusavyje dalijasi įžvalgomis, kas galėjo būti triukšmingos nakties įvykių iniciatorius, oficialiai policija negali niekam pateikti įtarimų dėl padegimo.
"Gal bijo? Visi sodai žino, kas čia vyksta, tik niekas nenori reaguoti", – piktinosi Simona Šerpytytė, vakar rytą išvydusi supleškėjusį tėvų namą "Žilvičio" sodų bendrijoje, šalia Gargždų.
Šeima skaičiuoja didelius nuostolius. Namo savininkas savomis rankomis ne vienus metus įrenginėjo šeimos būstą. Soduose statytas namas įvertintas 60 tūkst. eurų. Ugnis nuniokojo visą stogą, sugadinta apdaila, sudegė antrojo aukšto gyvenamieji kambariai.
Paaiškėjo, kad naktį į antradienį Gargždų ugniagesiai buvo kviesti ne vieną kartą. Pirmo iškvietimo būta 1 val. 30 min. Tuomet aikštelėje prie įvažos į sodų bendriją "Žilvitis" degė sukrauti iškirsti medžiai.
Oficialiai tai – sodų bendrijos turtas, buvo ketinama susmulkinti šias šakas ir medžius biokurui.
Gesinant gaisrą, ugniagesiai atpažino įvykio vietoje besitrinantį buvusį Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūną, 47-erių Ričardą B., kuris gyvena už kelių gatvių nuo įvykio vietos.
Baigę malšinti liepsnas, apie 3 val. nakties, gaisrininkai pasuko atgal į savo padalinį. Tačiau jau po valandos buvo gautas kitas pranešimas apie degantį gyvenamąjį namą.
"Nesimiegojo, o ir sąnarius skaudėjo. Staiga išgirdau lyg kas plazda už lango. Pažvelgiau ir išvydau degantį kaimynų namą", – pasakojo ugniagesius kvietusi kita sodų gyventoja.
Įtarimai nepareikšti – nekaltas
Sutapimas ar ne, bet šį kartą degė pirmojo įvykio vietoje užfiksuoto Ričardo B. sesers namas.
"Mes stengiamės su juo nebendrauti, taip sakant, apeiti ratu šį žmogų. Išvakarėse mama nuėjo pas jį pašerti jo vilkšunio. Nesuprantu, kaip galima taip elgtis?" – stebėjosi gargždiškė.
Tačiau niekam jokie oficialūs įtarimai dėl šios nakties įvykių kol kas nepareikšti.
"Tai dar ne viskas. Pakeliui buvo dar vienas padegimas. Kaimynės šiltnamis padegtas", – tikino S.Šerpytytė.
Sodų bendrijoje visi trys nutikimai įvyko vienas šalia kito – šakos sukrautos prie įvažos į sodus, sudeginta sodyba yra pirmojoje gatvelėje nuo įvažos, o giminaičių užuominų dėl įvykių sulaukęs nukentėjusiosios brolis yra įsikūręs lygiagrečiai einančioje gatvelėje.
Vos tik sodus vakar paliko policijos ekipažas, Ričardas B., pasak kaimynų, sėdo ant dviračio ir ramiausiai išrūko savais reikalais.
Išpuolių virtinė
Pasirodo, Dovilų apylinkėse policijos pareigūnams darbo netrūksta jau senokai.
Dėl to paties asmens išsišokimų pareigūnai turi skubėti pagal iškvietimus dešimtis kartų.
Gaisravietėje užvakar naktį pastebėtas Ričardas B. naktį iš ketvirtadienio į penktadienį siautėjo šalia esančiame Baičių kaime.
Pasak automobilių detalių pardavimu besiverčiančios įmonės sargo, atėjęs vyriškis ir reikalavęs pinigų, grasinęs jam daiktu, panašiu į pistoletą.
Rado gulintį nuogą
"Atėjo ir paprašė 5 eurų. Pasakiau, kad neturiu. Tada sako: "Duok du akumuliatorius ir surink 100 plastikinių butelių. Ateisiu ketvirtą valandą ryte", – pasakojo įmonės teritoriją naktį saugojęs Gediminas Petkus.
Vaikinas tikino, kad savomis akimis matė, kaip neprašytas svečias atstatė sidabrinės spalvos pistoletą. Tai nutiko 22 val. 30 min.
"Ketvirtą ryto išgirdau tokį trenksmą į vagonėlio duris, jog pamaniau, kad automobiliu kažkas į duris atsitrenkė. Jis vis reikalavo pinigų, pasakiau, kad nieko neduosiu. Tai jis nuvarė įmonės automobilį į gretimą sodybą, jį apkrovė lentomis. Teko daužti stiklą, nes rakteliai buvo viduje. Tačiau jis išdaužė kito, "Renault", automobilio stiklą, suniokojo variklio dangtį. Nukentėjo ir dar viena mašina", – nuostolius vardijo įmonės darbuotojai.
Atvykėlis nerimo ir galų gale įsilaužė į teritorijos vidų, išdraskęs landą metalo plokšte apkaltoje tvoroje.
"Kai iškviečiau policiją, keturi ekipažai atvyko. Jį šunys rado nuogą gulintį po vienu iš automobilių. Ar sveikas žmogus taip elgtųsi?" – negalėjo atsistebėti darbuotojai.
Ginklo neaptiko
Kokia apvaizdos ranka globoja šį veikėją, nesuvokia net ir patys policijos pareigūnai.
Teigiama, kad per kratą policija nerado jokio ginklo vadinamojo įtariamojo namuose.
Tačiau vieną apklausų vykdžiusi policijos patrulė prisiminė, kad policijos mašinoje Ričardas B. minėjo turįs ginklą, sidabrinės spalvos.
"Jis atvažiavo dviračiu ir dar šunį atsivedė. Savo šunį vis siundė. Aš net pats buvau užlipęs ant vienos mašinų, nes bijojau šuns", – pasakojo G.Petkus.
Tvyro baimė
"Kuo jis ypatingas, kad jam tiek leidžiama? Tai yra nesutramdomas chuliganas. Laukiame to, kada kas nors bus nužudytas? Mano seneliai labai bijo, jų namas yra medinis. Visi aplink bijo naktį miegoti", – nuomonę išsakė S.Šerpytytė.
Tokią pat nuomonę išpyškino ir Doviluose įsikūrusios parduotuvės savininkė Elena Balsienė. Moteris ką tik parašė naują pareiškimą dėl sugadintos sienos.
"Sutapimas ar ne, bet vos tik tą vietinį chuliganą paleido iš areštinės, radome aprašinėtą parduotuvės sieną. Ketvirtadienį nudažėme sieną, o sekmadienį radome subjaurotą. Parašiau pareiškimą policijai. Tegul ieško", – tikino E.Balsienė.
Kvietė į pasimatymą
Paklausta, ką galvoja bendruomenė apie paskutinių parų įvykius, E.Balsienė nevyniojo žodžių į vatą.
"Visi gyvename baimėje. Mes nežinome, kas tokiam žmogui gali šauti į galvą. O gal su peiliu ateis? Nejau reikia laukti kito gaisro, kol kieno nors vaikas sudegs?" – klausė moteris.
Verslininkei yra tekę akis į akį kalbėti su buvusiu pareigūnu, tapusiu galvos skausmu visoms Gargždų apylinkėms.
"Jis gal manęs privengia? Su manimi ypač mandagiai bendravo, nors mano pardavėjos nuo jo kentėjo ne kartą. Pasikviečiau jį į kabinetą ir paklausiau, kodėl taip elgiasi. Jis man pasakė: "Ant vieno mano peties sėdi angeliukas, o ant kitos – velniukas. Kai velniukas paima viršų, prasideda nesąmonės. O aš esu normalus žmogus", – pokalbį prisiminė E.Balsienė.
"Normalus žmogus" ne kartą parduotuvėje yra pasiėmęs alaus ir išėjęs nesusimokėjęs.
"Išplūsta visas merginas. Siautėjo ir kebabų parduotuvėlėje. Nors aš, pirmą kartą jį sutikusi, sulaukiau pakvietimo į pasimatymą", – kalbėjo E.Balsienė.
Dviračiu taranavo taksi
Ne tik Doviluose Ričardas neapmoka savo sąskaitų. Esą ir kitose kavinėse vyras buvo mėginęs išeiti nesusimokėjęs.
"Bet, gavę kavinės pranešimą, gauname ir šešis jo pareiškimus. Esą jam pavogė telefoną kavinėje, piniginę su dešimtimis tūkstančių eurų. Ir ką? Turime tirti", – teigė Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius.
Šiam sodų gyventojui pretenzijų turi ir taksi įmonės. Dėl piktybinio neatsiskaitymo už paslaugas, vyrui jau nė vienas taksi nestoja.
"Tada jis dviračiu į taksi automobilį vožėsi. Gal kerštavo?" – kitus šio veikėjo žygdarbius prisiminė policininkai.
Iš viso dėl tokių šio gyventojo veiksmų buvo keltos mažiausiai 6 administracinės, kelios baudžiamosios bylos.
Su Ričardu B. policijoje dirbęs pareigūnas prisiminė, kad šis kolega ėmė nevengti taurelės. Po kurio laiko su tokiu apylinkės inspektoriumi komisariatas nusprendė atsisveikinti.
Nuogą vaikėsi 6 ekipažai
Teisme jau yra ne viena Administracinių teisių pažeidimų byla, kurioje skamba šio buvusio pareigūno vardas.
Kitą savaitę Klaipėdos rajono apylinkės teismas turėtų imtis nagrinėti net kelių su šiuo asmeniu susijusių administracinių teisės pažeidimų bylų.
O štai Plungės policijos komisariatas dar tik baigia vieną ikiteisminį tyrimą, kuris ant kojų buvo sukėlęs visą Plungės komisariatą.
Gegužės 7-ąją, apie 2 val. 30 min., policija sulaukė vienos plungiškės skambučio, kad kieme kažkoks asmuo paleido jos vilkšunius.
Atvykus policijai, moteris nurodė, kad vyriškis atvažiavo "Fiat Ducato" ir jai pasirodė, esą neprašytas svečias yra neblaivus.
Po kelių akimirkų patruliai šį automobilį išvydo sukantį į Plungės centrą. Pasitelkę kitus ekipažus, vyrai ėmė vytis įtartiną mašiną, bet vairuotojas nestojo.
Perlėkęs centrinę miesto aikštę, "Fiat Ducato" išsuko iš miesto ir nulėkė Vėžaičių link.
Iš pradžių pažeidėją vijosi keturi policijos ekipažai, vėliau plungiškiams į pagalbą atskubėjo ir Klaipėdos rajono, Rietavo policijos pareigūnai. Mašiną pavyko sustabdyti tik Šilalės rajone.
"Medžiagoje minima, kad vairuotojas buvo nuogas. Ant priekinės keleivio sėdynės rastas peilis. Siuntėme kraujo mėginius dėl narkotinių medžiagų, kiek žinau, nieko vairuotojo kraujyje nerasta. Įvykio vietoje alkoholio matuokliu taip pat nebuvo nustatytas girtumas", – apie gaudynes pasakojo Plungės kelių policijos poskyrio specialistas Algimantas Karaliūnas.
Paaiškėjo, kad šis Klaipėdos rajono gyventojas neturi vairuotojo pažymėjimo, mašina nedrausta, neperėjusi techninės apžiūros.
"Vairuotojas priešinosi, teko panaudoti elektros šoko prietaisą, uždėti antrankius", – prisiminė A.Karaliūnas.
Mašinoje buvo rasti svetimo automobilio valstybiniai numeriai.
Dovilų gyventojai prisimena, kad šiam vyriškiui pretenzijas dėl dingusių mašinos numerių reiškė vyro sūnėnas.
Kėlė pirštą ir spjaudėsi
Tas pats kelių gaidelis 2014 m. rugsėjo 1-ąją pilietiško jaunuolio buvo nufilmuotas Dovilų centre. Vietos gyventojas, išvydęs girtą veikėją, sėdantį prie mašinos vairo, paskambino policijai ir išsitraukė mobilųjį telefoną.
Užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip sodų gyventojams siaubą keliantis veikėjas sėda prie vairo, atkiša vidurinįjį pirštą ir segasi saugos diržą. Spausdamas greičio pedalą vairuotojas nudumia keliu. Už kilometro šį vairuotoją sustabdė policijos ekipažas.
Filmuojama vietinė "žvaigždė" keikėsi, siūlė nepadorius dalykus ir spjovė policiją iškvietusio vaikino pusėn.
Siųs daugiau patrulių
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė aiškino, kad padegimo byla kol kas nėra aiški.
"Tai dar tamsi byla. Mes negalime teigti, kad namą sudegino tas pats žmogus, kuris padegė šakas. O šį asmenį mes gerai pažįstame. Tai – ramybės drumstėjas, tik ne visuomet yra įrankių eliminuoti tokius veikėjus iš bendruomenės", – kalbėjo R.Stasiulaitienė.
Paklausus, kaip komisariato vadovė ketina užtikrinti įsiaudrinusių vietinių gyventojų ramybę, R.Stasiulaitienė atsakė, kad į rajono vieškelius pasiųs daugiau patrulių.
Skyrė 90 parų arešto
Laikinai Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einanti Jurgita Grigonienė patikino, kad ypatingais chuliganiškais veiksmais pasižyminčių asmenų bylose kiti teisėjai griebiasi sunkiai praminto teisinio kelio.
"Kolega yra skyręs teismo medicinos ekspertizę psichinei būklei nustatyti. Tuomet apylinkėse buvo padaugėję įvairių išpuolių. Visuomet yra būdų sprendžiant tokias problemas", – tikino J.Grigonienė.
Ji paaiškino, kad bendruomenės įsiūčio dėl chuliganizmo ir vandalizmo sulaukę veikėjai dažnokai išsisuka nuo atsakomybės.
"Bėda ta, kad dabar įstatymai nenumato net arešto, dažniausiai skiriamos baudos. O tokie veikėjai net nemoka tų baudų. Atsakymas šioje istorijoje – tokia teisinė sistema", – aiškino J.Grigonienė.
Sužinota, kad Ričardas B. Klaipėdos rajono teismo buvo nuteistas 90 parų areštu. Tačiau buvęs pareigūnas nutartį apskundė, Klaipėdos apygardos teismas netrukus turėtų nagrinėti šį skundą.
Baudžiamoji byla buvo pradėta dėl chuliganizmo, nežymaus kūno sužalojimo, svetimo turto apgadinimo ir net apysunkio kūno sužalojimo. Nutartis šioje byloje nėra įsiteisėjusi.
-
Pirmąjį spalio savaitgalį išlydėti migruojantys paukščiai
Kaip ir kiekvienais metais, „BirdLife International“ partneriai visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje suorganizavo daugybę renginių, kad sukviesti įvairaus amžiaus žmones mėgautis paukščiais, daugiau sužinoti apie paukščių migracijos reiškinį, gyvai jį stebėti.
Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus primena, kad ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama „EuroBirdwatch“. Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje.
Pirmąjį spalio savaitgalį daugiau nei 19 tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių 30 Europos ir Vidurio Azijos šalių stebėjo regioną paliekančių paukščių migraciją. Visi jie dalyvavo „BirdLife International“ organizuojamoje kasmetinėje akcijoje EuroBirdwatch13, kurios metu Senojo kontinento žmonės palydi sparnuočius į kelionę iš čia esančių perėjimo vietų į žiemavietes pietuose. Jau treti metai kai prie europiečių prisijungia ir Vidurio Azijos gyventojai. Visose šalyse suorganizuota net 900 paukščio stebėjimo akcijų. Bendrai stebėta beveik 2,4 milijonai sparnuočių!
Paukščių palydos buvo organizuojamos kiekvienoje šalyje atskirai. Stebėjimus koordinavo nacionaliniai „BirdLife“ partneriai tarp jų ir Lietuva, o jų rezultatai vėliau buvo siunčiami Europiniam koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiais metais atliko Slovakijos ornitologų draugija (Slovak ornithological society (SOS)).
Įdomiausi ornitologiniai faktaiDažniausiai įvairiuose šalyse stebėti gausūs paprastųjų varnėnų, laukių ir paprastųjų kikilių būriai. Visos jos yra tipiškos migruojančių paukščių rūšys. Daugumoje šalių stebėta labai retų paukščių.
Armėnijoje stebėtas varninis grifas (Coragyps atratus) ir mėlynskruostis bitininkas (Merops persicus).
Paprastoji sultonvištė (Porphyrio porphyrio) stebėta Azerbaidžiane. Laibasnapis kiras (Larus genei) – Baltarusijoje ir Armenijoje.
Laibasnapė nendrinukė (Acrocephalus melanopogon) stebėta Čekijoje.
Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga) – Vengrijoje ir Bulgarijoje.
Juodagalvė sardininė devynbalsė (Sylvia melanocephala), storasnapė pečialinda (Phylloscopus schwarzi), tamsioji pečialinda (Phylloscopus fuscatus) – Suomijoje.
Raibakrūtis bėgikas (Calidris melanotos) Italijoje, gelsvakrūtis bėgikas (Tryngites subruficollis).
Geltonbruvė pečialinda užregistruota Nyderlanduose.
Kiras kvatoklis (Larus ichthyaetus), ilgauodegis plėšikas (Stercorarius longicaudus)- Lenkijoje.
Baltasnapis naras (Gavia adamsii), medžioklinis sakalas (Falco rusticolus) – Švedijoje.
Rudasis ibis (Plegadis falcinellus) – Šveicarijoje.
Rusvoji krūmyninė liepsnelė (Cercotrichas galactotes) - Uzbekistane.Lietuvos indėlis renginyje - nemažas.
Lietuvoje tai 19-tos – paukščių palydos. Šis, kasmet populiarėjantis renginys sulaukia vis gausesnio dalyvių būrio. Šiemet Lietuvoje buvo surengti 28 paukščių palydų renginiai, kuriose dalyvavo apie tūkstantis žmonių!
Lietuvoje šiais metais stebėta net 106 051 sparnuočių, priklausančių 127 paukščių rūšiai. Tai oficialūs rezultatai. Ne visi stebėtojai spėjo pateikti laiku rezultatus. Gausiausiai Lietuvoje skrido paprastieji kikiliai – 30 415, didžiosios zylės – 19 909 ir paprastieji varnėnai – 8 954. Be šių, gausiai skrido: paprastoji pempė (6 252), stebėti didžiųjų kormoranų (4 553), didžiųjų ančių (4 535), laukių (3236) būriai. Stebino gana gausiais būreliais skridusios Ventės rage šelmeninės kregždės (1 994). Iš retų rūšių, išsiskyrė kalninė kielė pirmasis stebėjimas Lietuvos pietrytinėje dalyje (Paluknio pievos). Stebėta paprastoji berniklė (Klaipėda), rudė ir miškinė antis (Palanga). Pilną Lietuvoje stebėtų rūšių sąrašą ir jų gausą surasite čia.
Dažniausiai Paukščių palydų metu Lietuvoje stebėti paukščiai per pastaruosius 5 metus.
2009 2010 2011 2012 2013 Paprastasis kikilis Paprastasis kikilis Mėlynoji zylė Paprastasis varnėnas Paprastasis kikilis Laukys Paprastasis varnėnas Paprastoji pempė Paprastasis kikilis Didžioji zylė Keršulis Paprastoji pempė Paprastasis kikilis Paprastoji pempė Paprastasis varnėnas