KAIP „KAUNAS 2022“ PAKEITĖ KULTŪROS LAUKĄ?

Kauno menininkų namai (KMN) pristatė jau trečią Kauno kultūros lauko analizę, kurioje atsiskleidžia miesto kultūros ritmas, veiklų pasiskirstymas tarp gyvenamųjų rajonų ir daugiausia lankytojų pritraukę renginiai.

Duomenys surinkti iš jau ketverius metus veikiančio internetinio kultūros renginių kalendoriaus kultura.kaunas.lt, kuris taip pat yra kultūros lauko stebėsenos ir analizės platforma.

Sumažėjo intensyvumas

2023-ieji Kaunui buvo išskirtiniai tuo, kad teko atsisveikinti su kelerius metus trukusiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektu ir atrasti naujus būdus, kaip palaikyti kultūros pulsą mieste. Dar 2022 m. ne vienoje viešoje diskusijoje klausta: kaip Kaunas atrodys pasibaigus Europos kultūros sostinės titulo metams – sustiprėjęs ir pasipildęs naujomis organizacijomis ir kultūriniais projektais, ar gerokai susitraukęs po sumažėjusio finansavimo kultūros sektoriui?

„Vertindami bendrą svetainėje kultura.kaunas.lt publikuotų renginių skaičių matome, kad, palyginti su 2022 m., renginių sumažėjo apie 40 proc. (2022 m. – 2 884 renginiai; 2023 m. – 1 730 renginių). Nors tai didelis pokytis, kitų Europos kultūros sostinių kontekste tai yra įprastas reiškinys – vieni ar net keleri metai po titulo metų visuomet žymi kultūrinio aktyvumo nuosmukį. Įdirbis, padarytas tokio projekto metu, dažniausiai atsiperka ir rezultatus pradeda rodyti vidutiniškai po 3–5 metų“, – įžvalgomis dalijasi KMN informacijos specialistas Povilas Mintautas.

Tačiau kultūrinis gyvenimas 2023 m. Kaune nesustojo. Vertinant renginius, kurie nebuvo tiesiogiai susieti su „Kaunas 2022“ projektu, galima pastebėti kylančią kreivę. 2021 m. svetainėje buvo paskelbti 1 152 renginiai, 2022 m. – 1 686 renginiai, 2023 m. – 1 718 renginių. Tokios tendencijos, anot KMN ekspertų, nuteikia optimistiškai.

Galima teigti, kad 2023 m. Kauno kultūros laukas pasitiko sustiprėjęs ir su solidžiu palikimu: naujomis kultūros organizacijomis ir iniciatyvomis, festivaliais ir specialiu akcentu – Kauno tarpukario modernizmo pripažinimu UNESCO Pasaulio paveldo dalimi.

Pikas – gegužė ir rugsėjis

Renginių išsidėstymas kas mėnesį rodo, kad Kauno kultūros įstaigose, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja sezoniškumas. Tam įtaką daro orų sąlygos – karščiausiais vasaros mėnesiais žmonės mieliau renkasi poilsį gamtoje ar išvyksta atostogauti į kitus miestus ar šalis. Be to, vasarą dalis kultūros įstaigų nedirba – savo repertuarą ir renginius pristato užsienyje arba ruošiasi naujam sezonui.

Svarbu paminėti, kad renginių intensyvumas yra susijęs ir su valstybei ir savivaldybėms pavaldžių įstaigų biudžetų paskirstymu, projektine veikla. Reta kultūros įstaiga metus pradeda gausia renginių programa – dažnai lėšos kultūrinei veiklai ar projektų organizavimui dar būna nepasiekę įstaigų. Tad galima išskirti du pagrindinius kultūros sezonus: pavasario ir rudens.

Apžvelgus 2023 m. Kaune organizuotus festivalius galima pastebėti, kad daugiausia jų vyko gegužę ir rugsėjį – po 13 skirtingų festivalių.

Žvelgiant į Kauno kultūros lauko duomenis – sezoniškumas ypač ryškus. Vienas iš labiausiai išsiskiriančių mėnesių yra gegužė, kai atšilę orai į gatves sutraukia minias miestiečių ir miesto svečių – šiuo laikotarpiu ypač didelio populiarumo sulaukia renginiai atvirose erdvėse. Kitas išsiskiriantis mėnuo, kuris dažnai yra tituluojamas pačiu intensyviausiu – rugsėjis. Iš atostogų į darbus, universitetus ir mokyklas grįžtantys miestiečiai greitai įsitraukia į kultūrinį gyvenimą.

Sezoniškumas turi ir neigiamą pusę. Apžvelgus 2023 m. Kaune organizuotus festivalius galima pastebėti, kad daugiausia jų vyko gegužę ir rugsėjį – po 13 skirtingų festivalių. Net ir uoliausiems renginių lankytojams yra sudėtinga suspėti į visus siūlomus renginius.

„Esant ribotai paklausai ir didelei konkurencijai, dažnai tenka susitaikyti su mažesniais lankytojų srautais. Palyginimui galima pažvelgti į keturis pirmuosius metų mėnesius, per kuriuos 2023 m. Kaune buvo suorganizuota iš viso septyni festivaliai. Jeigu dalį festivalių ir renginių pavyktų perkelti į metų pradžią, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų, o kultūros darbuotojai kiek lengviau pasitiktų intensyviausius, daug jėgų reikalaujančius gegužės ir rugsėjo mėnesius. Tačiau tam pirmiausia reikėtų atrasti tinkamus sprendimus dėl biudžetų ir projektinių lėšų skirstymo“, – sako P. Mintautas.

Decentralizacijos problema

Lietuvoje žmonės yra įpratę važiuoti į miesto centrinę dalį, jei ieško pramogų ar nori praleisti laisvalaikį kultūros renginyje. Būtent centrinėse miesto dalyse yra pagrindinė kultūros įstaigų, restoranų ir barų, kitų laisvalaikio erdvių koncentracija. Tačiau tai sukuria tam tikrą netolygumą tarp miestų mikrorajonų gyventojų ir kultūros veiklų centre ir gilina kultūros prieinamumo problemą.

Vis dažniau galima išgirsti kultūros profesionalų raginimų daugiau dėmesio skirti miesto mikrorajonų kultūrinio gyvenimo plėtrai. Iš tiesų, jei kai kuriems miestiečiams sudėtinga aplankyti renginius, kurie vyksta miesto centrinėse dalyse, tai kodėl šių renginių neatvežus į mikrorajonus?

Kauno kultūros lauko duomenų analizė rodo, kad absoliuti dauguma 2023 m. vykusių renginių buvo organizuojami centre: Centro (1 178 renginiai) ir Žaliakalnio (134 renginiai) seniūnijose. Už miesto centro ribų daugiausia vyko pavieniai ir labai priklausomi nuo konkrečios seniūnijos ribose esančios kultūros infrastruktūros renginiai. Tai yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kultūros koncentravimąsi centrinėje miesto dalyje. Miesto seniūnijos, kuriose veikia universitetų, muziejų padaliniai, bibliotekų tinklas ar kitos kultūros įstaigos, įprastai geba pasiūlyti šalia gyvenantiems žmonėms daugiau renginių. Todėl norint decentralizuoti miesto kultūros lauką, vienas geriausių sprendimų yra investavimas į infrastruktūros mikrorajonuose kūrimą, ir net jei miestams ši priemonė per brangi, yra ne viena pasiteisinusi alternatyva.

„Vienas geriausių pavyzdžių yra kultūros projektai, kurie vyksta už miesto centro ribų. Kaune galima išskirti tokius festivalius kaip „Contempo“ ir „Cirkuliacija“, kurių programos jau ne kartą yra maloniai nustebinusios mikrorajonų gyventojus. Taip pat galima paminėti projektą „Kultūra į kiemus“, kurio metu renginiai (koncertai, šokio ir teatro pasirodymai, filmų peržiūros) yra organizuojami miegamųjų rajonų kiemuose“, – pavyzdžiais dalinasi KMN ekspertas.

Galima pastebėti, kad būtent tie projektai, kurie geba įveiklinti apleistas ar kultūriniams renginiams neįprastas erdves, susilaukia išskirtinio lankytojų srauto ir dėmesio. Kaune auga ir vietos iniciatyvų, kurios dažnai būna susijusios su miesto seniūnijų bendruomenių veikla, populiarumas.

Dažnai kultūros decentralizacijos procesams sustiprinti užtenka atrasti mikrorajonuose esančias alternatyvias kultūros erdves ir jose veikiančius aktyvius miestiečius, kaip pavyzdžiui miesto daržininkystės (angl. Urban gardening) iniciatyva „Šilainių sodai“ ar kūrybos namai „K.I.N.A.S. Panemunė“. Besikuriančios vietos iniciatyvos turi potencialo tapti sėkmės istorijomis, padedančiomis seniūnijoms atrasti savitą veidą ir kultūros ritmą.