LANGAS Į SENOSIOS PREZIDENTŪROS ISTORIJĄ – IŠ BET KURIO PASAULIO TAŠKO
- diena.lt inf. 1
Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų akimirkas į plačius pasaulinio interneto vandenis išplaukė naujas skaitmeninis produktas – nuotolinis audiogidas www.rumuistorijos.lt, leidžiantis iš bet kurio pasaulio taško susipažinti su Kaune esančiu kultūros paveldo objektu, šiandien vadinamu Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra.
Paremta moksliniais tyrinėjimais
Nuotolinis audiogidas lengvina kultūros edukaciją, suteikia galimybę kultūros įstaigų vertybes ir jų teikiamas paslaugas pažinti net ir tuo metu, kai muziejai uždaryti, o žmonių judėjimas apribotas.
Žinoma, istorijos profesionalams ne naujiena, kad pastatas, kuriame šiandien veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, nebuvo statytas kaip prezidento rūmai, tačiau daugybei žmonių pirmą kartą atsivers tokia turtinga ir daugiasluoksnė, net septynis laikotarpius apimanti, pastato istorija.
Nuo 2005-ųjų, kai muziejus pradėjo savo veiklą, Pirmosios Lietuvos Respublikos ir prezidento rūmų (1919–1940 m.) pasakojimas buvo ir muziejaus, ir muziejininkų dėmesio centre. 22 mums ideologiškai patys svarbiausi prezidento rūmų metai paliko kitus 153 pastato metus kažkur toli paraštėse. Tačiau muziejaus kolektyvui pamažu brendo noras patyrinėti ir kitus mažiau pažintus laikotarpius, tad 2019 m. dienos šviesą išvydo kolektyvinė mokslinė monografija "Prezidento rūmai Kaune", kurioje pristatyti tyrimų rezultatai ir aprašyti septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai (1844 – 1915 m. rugpjūtis), Oberosto viršininko rezidencija Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m. rugpjūtis – 1919 m. liepa), Lietuvos Respublikos prezidento rūmai (1919 m. liepa – 1940 m. birželis), Rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. birželis – 1941 m. birželis), Rūmai su iškelta nacistine svastika (1941 m. liepa – 1944 m. liepa), Ilgasis sovietmetis (1944 m. rugpjūtis – 1989 m. gruodis), Istorinių rūmų atgimimas (1989 gruodis – iki dabar).
Nuotoliniame audiogide visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo.
Dabar šie moksliniai tyrimai pristatomi daug platesnei auditorijai.
Septyni epochų liudininkai
Nuotoliniame audiogide rumuistorijos.lt visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo. Kadangi į realių žmonių lūpas sudėti istorikų parengti tekstai, o ne tų žmonių autentiški prisiminimai ar citatos, šios asmenybės įvilktos į animacinio personažo pavidalą, taip suteikiant laisvę audiogido kūrėjams.
Tokiu būdu į klausytoją prabyla Saliamonas Feinbergas, Raseinių 1-osios gildijos pirklys, gyvenamąjį namą pavertęs Kauno gubernatoriaus rūmais; rūmuose būstinę įkūręs Oberosto viršininkas kunigaikštis pulkininkas Francas Izenburgas-Biršteinas. Savą istoriją pasakoja ilgametis prezidento rūmų kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus; beveik metus rūmuose praleidęs Ministras Pirmininkas ir prezidento pareigas ėjęs Justas Paleckis, trumpam rūmuose apsistojęs reichskomisaras Hinrichas Lozė, Ostlando viršininkas. Mokytoja Stefanija, 20 metų išdirbusi Mokytojų namuose, mena gūdaus sovietmečio laukus, o apie nūdieną papasakoja prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas, dažnai aplankantis buvusius senelio namus, dabar tapusius Istorine Prezidentūra.
Jokių barjerų
Nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt išsiskiria plačiomis prieinamumo galimybėmis. Visos istorijos papasakotos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų. Žmonėms su regėjimo negalia parengtas ir įrašytas atskiras vaizdusis pasakojimas, kuris padeda "pamatyti" ir pajausti rūmų atmosferą.
Žmonėms su klausos negalia parengtas vaizdo pasakojimas, įgarsintas lietuvių ir gestų kalbomis – jį gali žiūrėti ir visi kiti, norintys iš arčiau pamatyti rūmų aplinką ir vidų.
Šis nuotolinis audiogidas yra projekto "Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus skaitmeninių paslaugų plėtra" (projekto vadovas – Renata Mikalajūnaitė) II veiklos "Nuotolinio animuoto Istorinės Prezidentūros audiogido sukūrimas" rezultatas. Projekto partneriai: VšĮ "Kaunas 2022" ir BĮ Lietuvos aklųjų biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.0 komentarai -
5 komentarai -
4 komentarai
Centrinis paštas