Į savanorį paleistų šūvių simbolika | Diena.lt

Į SAVANORĮ PALEISTŲ ŠŪVIŲ SIMBOLIKA

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

1919-aisiais 22 metų Pranas Eimutis iš Raseinių rajono įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės Kauno miesto ir apskrities komendantūros mokomąjį būrį ir netrukus didvyrišku poelgiu 1919 m. kovo 18-ąją įrašė savo pavardę į tarpukario Lietuvos istoriją.

Pasak istorikės dr. Aušros Jurevičiūtės, simboliška, kad būtent šių metų kovo 18-ąją, grėsmės iš Rytų akivaizdoje, į Lietuvą atvyko JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Simboliška, nes lygiai prieš 95 metus, 1919 m. kovą, į tebesivaduojančią Lietuvą atvyko pirmoji Antantės šalių misija – tai buvo JAV maitinimo komisija. Jos nariai buvo apgyvendinti vokiečių tebeokupuotame Kaune, "Metropolio" viešbutyje. Prie šio viešbučio durų, gindamas nuo vokiečių kareivių įėjimą pas JAV misijos atstovus,  žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris P.Eimutis.

"Anoji JAV komisija 1919 m. kovą lankėsi Lietuvos frontuose, norėdama sužinoti, kuo gali padėti mūsų kariuomenei. Šiandien JAV vėl atvyko suteikti pagalbą NATO narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, kurios nepriklausomybe yra tikrai nepatenkinta Rusija. Noriu pasakyti, kad ir anuomet, ir dabar Lietuva sulaukia pagalbos iš JAV reikiamu momentu", – atkreipė dėmesį dr. A.Jurevičiūtė.

Prie įėjimo į "Metropolio" viešbutį 1919 m. kovo 18-ąją su šautuvais saugodami JAV misijos narius budėjo eiliniai P.Eimutis ir J.Stramaitis. Vokiečiai reiškė nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais, o ypač – užsienio ryšių srityje. "Nieko nuostabaus, kad vokiečiai nuplėšė nuo "Metropolio" JAV misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą ir, būriuodamiesi prie "Metropolio", skandavo amerikiečius įžeidžiančius šūkius. Apie 15 val. prie šio viešbučio priartėjo pusšimtis vokiečių kareivių ir automobilis, iš kurio iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai sukryžiavo šautuvus prieš duris. Kai H.Zasso pastumtas P.Eimutis kilstelėjo šautuvą, vokietis paleido iš savo revolverio dvi kulkas į lietuvį. Jis mirė iškart", – priminė istorikė.

Vokiečiai ketino automobiliu sprukti iš įvykio vietos, tačiau susirinkusi minia juos sulaikė, o atbėgę lietuvių karininkai suėmė H.Zassą. Tuo metu JAV komisijos narių nebuvo viešbutyje – jie lankėsi kariaujančios Lietuvos frontuose.

P.Eimutis buvo pašarvotas Įgulos bažnyčioje. Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis. Vainikus nešė JAV ir Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais. Susirinko daugybė žmonių.

1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą karys P.Eimutis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties).

Antradienį P.Eimučio žūties vietoje gėlių padėjo ne tik įvairių organizacijų atstovai, bet ir moksleiviai. "Mes, buvusi P.Eimučio jaunimo mokykla, tapusi A.Puškino gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi, laikomės tradicijos pagerbti P.Eimučio atminimą", – paaiškino pedagogė Eleonora Kazlauskienė, atėjusi su kolege ir grupe moksleivių į žuvusiojo pagerbimo ceremoniją.

GALERIJA

  • Į savanorį paleistų šūvių simbolika
  • Į savanorį paleistų šūvių simbolika
  • Į savanorį paleistų šūvių simbolika
  • Į savanorį paleistų šūvių simbolika
Tomo Raginos ir archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

vytuta

Grazinkite P.Eimucio varda gimnazijai , A.Puskino vardas tikrai nera duotas gimnazijai Smetonos laikais ,sovietu ir dabartiniai rusu subinlaiziai.

vytuta

Grazinkite P.Eimucio varda gimnazijai , A.Puskino vardas tikrai nera duotas gimnazijai Smetonos laikais ,sovietu ir dabartiniai rusu subinlaiziai.

vytuta

Grazinkite P.Eimucio varda gimnazijai , A.Puskino vardas tikrai nera duotas gimnazijai Smetonos laikais ,sovietu ir dabartiniai rusu subinlaiziai.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS