Minint šio kario, kuris žuvo už Lietuvos garbę, 102-ąsias žūties metines, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno skyriaus nariai sutvarkė jo kapą Eigulių kapinėse ir uždegė žvakutes.

Vėliau S.Daukanto gatvėje prie buvusio "Metropolio" viešbučio pastato, ant kurio sienos 1990 m. kovo 18 d. atidengta atminimo lenta ir įamžintas P.Eimučio atminimas, susirinko savanoriai-kūrėjai, šauliai, birutietės, kariuomenės rezervo kariai, "Sąjūdžio" atstovai.

1934 m., minint penkioliktąsias P.Eimučio žūties metines, ant "Metropolio" pastato buvo atidengta atminimo lenta, bet 1946 m. sovietinės valdžios sprendimu ji buvo nuimta ir sunaikinta.

LKKSS Kauno skyriaus pirmininkė istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė susirinkusiems papasakojo apie trumpą P.Eimučio gyvenimo kelią ir jo žūties aplinkybes. Susirinkusieji prie lentos padėjo gėlių, uždegė žvakutes, pagerbė tylos minute, atidavė pagarbą

Priešiška vokiečių pozicija

Kodėl iš gimtųjų Rajinciškių (Raseinių r.) atvykęs 22 metų Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Eimutis žuvo minėtoje vietoje ir kodėl į jo žūties iškilmingą pagerbimą atvyko JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Marcus Micheli?

Kaip sakė viena P.Eimučio žūties 100-ųjų metinių pagerbimo organizatorių istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, P.Eimutis 1919 m. sausio 11 d. kaip savanoris įstojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę ir tarnavo joje tik truputį daugiau nei du mėnesius.

Jis buvo Kauno miesto komendantūros Mokomosios kuopos eilinis. Tuo metu nepriklausomą valstybę kuriančioje Lietuvoje lankėsi Santarvės (Antantės) misijos – jos siekė ištirti šalies ekonominę būklę. 1919 m. kovą į vokiečių dar okupuotą Kauną pirmoji atvyko JAV maitinimo misija, kuri čia buvo labai šiltai visuomenės sutikta – mieste plevėsavo JAV vėliavos. Komisijos nariai buvo apgyvendinti "Metropolio" viešbutyje, o lietuviškoji Kauno komendantūra jai paskyrė viešbučio apsaugą. Mat vokiečiams labai nepatiko tai, kad Lietuvoje lankosi delegacijos iš užsienio valstybių.

Žuvo tarnybos vietoje

"Kovo 17-ąją JAV delegacija išvyko į frontą su bolševikais, kur dvi dienas revizavo Lietuvos kariuomenę, norėdama sužinoti, kokia pagalba jai reikalinga. Delegacija grįžo į Kauną kovo 18 d. 15 val. tačiau čia jos laukė nemaloni staigmena. Prie "Metropolio" buvo susirinkusi didžiulė vokiečių ir lietuvių kareivių bei visuomenės minia", – pasakojo istorikė.

P.Eimutis kartu su kitu kareiviu J.Stramaičiu kovo 18-osios rytą stojo sargybon prie "Metropolio" viešbučio durų. Tą dieną prie viešbučio ėmė rinktis nepaisančios karinės drausmės vokiečių kareivių tarybos "Soldatenrat" kareiviai. Jie, skanduodami amerikiečius įžeidžiančius žodžius, reikšdami nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais užsienio politikos srityje, nuplėšė nuo "Metropolio" sienos Santarvės misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą. "Po pietų prie "Metropolio" priartėjo pusšimtis vokiečių kareivių ir automobilis. Iš jo iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai užtvėrė kelią, sukryžiavę prieš duris šautuvus. Kai H.Zassas pastūmė P.Eimutį, šis kilstelėjo šautuvą. Tada vokietis du kartus šovė iš savo revolverio į lietuvį. Šis mirė iškart, o J.Stramaitį vokiečiai nusivedė", – pasakojo istorikė.

Ši žinia, pasak dr. A.Jurevičiūtės, greitai pasiekė mūsiškę komendantūrą. Tuomet keli jos karininkai, išlaisvinę I.Kanto gatve vokiečių vestą J.Stramaitį, ir apie 40 mokomosios komandos kareivių bei kulkosvaidžių komandos būrys su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais nuskubėjo prie "Metropolio".

Įspūdingos laidotuvės

Lietuvių kariai stengėsi apsupti susirinkusius į įvykio vietą kelis šimtus vokiečių kareivių ir automobilį, kuriuo galėjo pabėgti P.Eimučio žudikas. Mūsų kariams į pagalbą atskubėjo daugiau komendantūros karių, kurie, įaudrinti įvykusios žmogžudystės, buvo nutarę nušluoti vokiečius kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi, jei jie būtų mėginę priešintis.

Matę įvykius kauniečiai nurodė lietuvių karininkams P.Eimučio žudiką, kurio nenorėjo išduoti "Soldatenrat" kariai. Susirinkusi minia neleido H.Zasso automobiliui išvažiuoti. Lietuvių karininkai suėmė žudiką ir nusivedė į komendantūrą. "Soldatenrat" kariai buvo išsklaidyti, prie "Metropolio" pastatyti kiti sargybiniai, o P.Eimučio kūnas buvo įneštas į viešbutį ir paguldytas ant medinio suolo, kuris iki pat sovietų okupacijos buvo saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vokiečių vadovybė atsiprašė JAV misijos už incidentą. Beje, pirmas apžiūrėjo žuvusįjį JAV misijos sudėtyje buvęs gydytojas kpt. E.J.Jenkinsas. Jis ir konstatavo P.Eimučio mirtį bei jos priežastį.

P.Eimutis buvo pašarvotas Laikinojo garnizono bažnyčioje (prie Istorinės LR Prezidentūros). Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis, vainikais. Vienas jų buvo nuo vokiečių Kaune vadovybės. Vainikus į Senąsias miesto kapines nešė Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais, minios žmonių. JAV misija jau buvo išvykusi.

Pagarba žuvusiajam šiandien

Pagerbiant savanorio P.Eimučio žūties 100-metį Eigulių kapinėse, prie atnaujinto kapavietės paminklo, nušvito pavasarinių gėlių puokštės, sužibo žvakutės, grojo Karinių oro pajėgų orkestras, pagarbą žuvusiajam salvėmis išreiškė J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, kalbėjo JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas M.Micheli, dr. A.Jurevičiūtė.

Lietuvos kariuomenės vado vardu vainiką ant savanorio kapo padėjo Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Panaši žuvusio savanorio pagerbimo ceremonija įvyko ir prie "Metropolio", kur P.Eimučio žūties vietoje pakabinta atminimo lenta.

Iškilminguose renginiuose dalyvavo Kauno įgulos karinių vienetų atstovai, Šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus (tolimas P.Eimučio giminaitis) su mokiniais, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos atstovai.

Įamžintas po mirties

P.Eimutis gimė 1987 m. mažažemių valstiečių šeimoje.

1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

1927 m. jo vardu buvo pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, prižiūrėjęs jo kapą, žūties vietą ir prižiūrintis šias vietas iki šiol.

1928 m. Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija išleido keturių atvirukų seriją su pirmųjų nepriklausomybės kovose žuvusių karių atvaizdais. Vienas atvirukas skirtas P.Eimučiui.

Memorialinė lenta prie "Metropolio" viešbučio buvo atidengta 1934 m. kovo 18 d., minint 15-ąsias P.Eimučio žūties metines; 1946 m. sunaikinta. Atkurta 1990 m. kovo 18 d. (skulptorius Algimantas Šlapikas).

1959 m. panaikinus Senąsias miesto kapines, P.Eimučio palaikai buvo perlaidoti į Eigulių kapines savanorio draugo iniciatyva.

2009 m. kovo 26-ąją minint P.Eimučio žūties ir Lietuvos kariuomenės 90-ąsias metines, prie Kauno jaunimo mokyklos V.Krėvės prospekte buvo pastatytas paminklinis akmuo.

Viešbutyje – JAV Komisija

P.Eimutis, buvęs karo pabėgėlis iš Lietuvos, baigęs Rusijoje karo vairuotojų mokyklą, grįžo į nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Čia jis 1919 m. sausio 11-ąją tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu ir buvo paskirtas į Kauno komendantūros mokomąją komandą.

Tuo metu Lietuvoje pradėjo lankytis įvairios misijos. Viena pirmųjų atvyko iš JAV ir vadinosi Amerikos maitinimo komisija, kuri Kaune apsistojo "Metropolio" viešbutyje.

Ši komisija 1919 m. kovą lankėsi Lietuvos frontuose norėdama sužinoti, kuo gali padėti mūsų kariuomenei. Ją viešbutyje saugojo Kauno komendantūros mokomosios komandos kareivių Garbės sargyba. 1919 m. kovo 18-osios rytą P.Eimutis su kareiviu J.Stramaičiu stojo sargybon prie "Metropolio" viešbučio durų.

Dieną prie viešbučio ėmė rinktis revoliucingos, nepaisančios karinės drausmės vokiečių kareivių tarybos "Soldatenrat" kareiviai. Jie, skanduodami amerikiečius įžeidžiančius žodžius, reiškė nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais užsienio politikos srityje, nuplėšė nuo "Metropolio" sienos  misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą.

Kruvinas išpuolis

"Apie 15 val. – tuo metu JAV komisijos narių nebuvo viešbutyje – prie "Metropolio" priartėjo 50 vokiečių kareivių ir automobilis. Iš jo iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai užtvėrė kelią sukryžiavę prieš duris šautuvus. Kai H.Zassas pastūmė P.Eimutį, šis kilstelėjo šautuvą. Tada vokietis du kartus šovė iš savo revolverio į lietuvį. Šis mirė iškart, o J.Stramaitį vokiečiai nusivedė", – pasakojo istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė.

Ši žinia greitai pasiekė mūsiškę komendantūrą. Tuomet keli jos karininkai – būtent jie išlaisvino I.Kanto gatve vokiečių vestą J.Stramaitį – ir apie 40 mokomosios komandos kareivių bei kulkosvaidžių komandos būrys su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais nuskubėjo prie "Metropolio". Čia jau buvo susirinkę keli šimtai "Soldatenrat" kareivių. Lietuvių kariai stengėsi apsupti vokiečių kareivius, kad nepabėgtų P.Eimučio žudikai. Mūsų kariams į pagalbą atskubėjo daugiau Komendantūros karių, kurie įaudrinti įvykusios žmogžudystės, buvo nutarę nušluoti vokiečius kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi, jei jie būtų mėginę priešintis.

Iškilmingos laidotuvės

Pasak istorikės, mačiusieji įvykius kauniečiai nurodė lietuvių karininkams P.Eimučio žudiką. Nors "Soldatenrat" kariai nenorėjo jo išduoti, o pats H.Zassas mėgino pasprukti automobiliu, tačiau susirinkusi minia neleido automobiliui išvažiuoti. Lietuvių karininkai suėmė žudiką ir nuvedė į komendantūrą. "Soldatenrat" kariai buvo išsklaidyti, prie "Metropolio" pastatyti kiti sargybiniai, o P.Eimučio kūnas buvo įneštas į viešbutį ir paguldytas ant medinio suolo. Pastarasis iki sovietų okupacijos buvo saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

P.Eimutis buvo pašarvotas Įgulos bažnyčioje. Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis. Vainikus į Senąsias miesto kapines nešė JAV ir Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais, minios žmonių.

Būtina atnaujinti paminklą

P.Eimutis gimė 1897 m. Ariogalos valsčiaus Rajunciškių kaime mažažemių valstiečių šeimoje.

1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą P.Eimutis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties). Jo vardu buvo pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, prižiūrėjęs jo kapą, žūties vietą.

1959 m. panaikinus Senąsias miesto kapines, P.Eimučio palaikai perlaidoti Eigulių kapinėse.

Paminklas P.Eimučio kapavietėje yra apverktinos būklės, nors įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Artėjant šio drąsaus kario žūties 100-mečiui, būtina iš esmės sutvarkyti paminklą ir kapavietę.

1990 m. kovo 18-ąją, pažymint P.Eimučio 71-ąsias žūties metines, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istoriko Arvydo Pociūno iniciatyva ant "Metropolio" pastato sienos buvo atidengta paminklinė lenta.

1919-aisiais 22 metų Pranas Eimutis iš Raseinių rajono įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės Kauno miesto ir apskrities komendantūros mokomąjį būrį ir netrukus didvyrišku poelgiu 1919 m. kovo 18-ąją įrašė savo pavardę į tarpukario Lietuvos istoriją.

Pasak istorikės dr. Aušros Jurevičiūtės, simboliška, kad būtent šių metų kovo 18-ąją, grėsmės iš Rytų akivaizdoje, į Lietuvą atvyko JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Simboliška, nes lygiai prieš 95 metus, 1919 m. kovą, į tebesivaduojančią Lietuvą atvyko pirmoji Antantės šalių misija – tai buvo JAV maitinimo komisija. Jos nariai buvo apgyvendinti vokiečių tebeokupuotame Kaune, "Metropolio" viešbutyje. Prie šio viešbučio durų, gindamas nuo vokiečių kareivių įėjimą pas JAV misijos atstovus,  žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris P.Eimutis.

"Anoji JAV komisija 1919 m. kovą lankėsi Lietuvos frontuose, norėdama sužinoti, kuo gali padėti mūsų kariuomenei. Šiandien JAV vėl atvyko suteikti pagalbą NATO narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, kurios nepriklausomybe yra tikrai nepatenkinta Rusija. Noriu pasakyti, kad ir anuomet, ir dabar Lietuva sulaukia pagalbos iš JAV reikiamu momentu", – atkreipė dėmesį dr. A.Jurevičiūtė.

Prie įėjimo į "Metropolio" viešbutį 1919 m. kovo 18-ąją su šautuvais saugodami JAV misijos narius budėjo eiliniai P.Eimutis ir J.Stramaitis. Vokiečiai reiškė nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais, o ypač – užsienio ryšių srityje. "Nieko nuostabaus, kad vokiečiai nuplėšė nuo "Metropolio" JAV misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą ir, būriuodamiesi prie "Metropolio", skandavo amerikiečius įžeidžiančius šūkius. Apie 15 val. prie šio viešbučio priartėjo pusšimtis vokiečių kareivių ir automobilis, iš kurio iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai sukryžiavo šautuvus prieš duris. Kai H.Zasso pastumtas P.Eimutis kilstelėjo šautuvą, vokietis paleido iš savo revolverio dvi kulkas į lietuvį. Jis mirė iškart", – priminė istorikė.

Vokiečiai ketino automobiliu sprukti iš įvykio vietos, tačiau susirinkusi minia juos sulaikė, o atbėgę lietuvių karininkai suėmė H.Zassą. Tuo metu JAV komisijos narių nebuvo viešbutyje – jie lankėsi kariaujančios Lietuvos frontuose.

P.Eimutis buvo pašarvotas Įgulos bažnyčioje. Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis. Vainikus nešė JAV ir Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais. Susirinko daugybė žmonių.

1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą karys P.Eimutis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties).

Antradienį P.Eimučio žūties vietoje gėlių padėjo ne tik įvairių organizacijų atstovai, bet ir moksleiviai. "Mes, buvusi P.Eimučio jaunimo mokykla, tapusi A.Puškino gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi, laikomės tradicijos pagerbti P.Eimučio atminimą", – paaiškino pedagogė Eleonora Kazlauskienė, atėjusi su kolege ir grupe moksleivių į žuvusiojo pagerbimo ceremoniją.