IŠAUŠO GERESNĖS LIETUVOS RYTAS?

"Nuo pat ryto neturime kada ilsėtis", – vienoje Kauno rinkimų apylinkėje pareiškė komisijos nariai. Vakar išrinkti 68 nauji Seimo nariai. "Kauno diena" domėjosi, kokios nuotaikos sekmadienio rytą balsuoti skubėjo žinomi miesto žmonės.

Dirbti ir Kaunui

Vidurdienį į Šv.Mato vidurinėje mokykloje esančią Vičiūnų rinkimų apylinkę atvyko Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tarpduryje sutikti kauniečiai, pažinę miesto vadovą, stabtelėdavo iš nuostabos, kiti sveikinosi kaip su senu bičiuliu.

V.Matijošaitis savo prielankumą vienam ar kitam į Seimą kandidatuojančiam asmeniui išreiškė dar per agitacinį rinkimų laikotarpį. Meras tikino, kad jo nuomonė nepakito ir per antrąjį balsavimo turą. "Iš Kauno išrinktas kandidatas turi dirbti Lietuvai, bet nepamiršti ir Kauno. Praėjusią kadenciją buvo tokių žmonių, kurių aš nemačiau Seime. Nevardysiu pavardėmis, nes gal jie taps praeitimi. Nuvykęs į Seimą vienas miesto vadovas negali apibėgti visų kabinetų, tam ir yra miestuose išrinkti kandidatai", – sakė V.Matijošaitis.

Kauno vadovas ryškiausia politine jėga laiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. "Abu vadovus pažįstu asmeniškai. Man buvo keista, kai visi nustebo, kad R.Karbauskis yra kaunietis. Geras verslininkas, žodžio žmogus, o tai labai svarbu, jei pasakė, vadinasi, taip ir padarys. Gal praeis koks pusmetis, kol apsipras su daužymu ir spardymu ir pats pradės kapotis. Čia bus įdomu. Tik sėkmės ir protingai pasirinkti partnerius", – linkėjo Kauno meras.

V.Matijošaitis svarstė, kad Lietuvos žmonėms reikia paprastų dalykų – gerai apmokamų darbo vietų, gerų gatvių ir šaligatvių, mokyklų ir gerai sutvarkytų darželių. "Reikia tų paprastų buitinių ūkinių dalykų ir kad žmonės net nematytų, kas šalį valdo, o galėtų normaliai gyventi", – žmonių vilčių išsipildymo pamatą dėliojo V.Matijošaitis.

Uždegti patriotizmu

Entuziazmo troškimas, suformuotos koalicijos naujai sukelta banga ir trokštamas įkvėpimas – tokius labai reikalingus Lietuvai dalykus minėjo vyskupas Kęstutis Kėvalas. Prieš pat šv.Mišių laikymą atskubėjęs balsuoti vyskupas atviravo.

"Ilgimės tokios vienijančios jėgos, kuri kalbėtų pozityviai, kuri uždegtų patriotizmu. Jeigu bus sutelkti žmonės, jei mes tą nuotaiką kelsime, tai visose srityse bus pakilimas. Į Seimą ateina nauji žmonės, į rinkimų apylinkes plūsta rinkėjai – visa tai rodo, kad žmonės turi lūkesčių naujajam Seimui", – įsitikinęs K.Kėvalas.

Vyskupas neabejoja, kad šie ženklai rodo mūsų kraštą tikint demokratija ir tikint, kad bus rastas susikalbėjimas sprendžiant sunkias šalies problemas. "Didžiausias rūpestis – jaunų žmonių išvykimas, protų nutekėjimas rodo, kad sąlygos Lietuvoje nėra palankios jaunam žmogui. Aš tikiuosi, kad bus atkreiptas dėmesys į tai, ko jaunam žmogui reikia, kad jam čia būtų gera gyventi ir turėtų galimybes įsitvirtinti", – dėmesį atkreipė vyskupas.

Dvasininkas viliasi, kad kandidatų programose minimas rūpestis sumažinti emigraciją ir susigrąžinti išvykusiuosius iš Lietuvos netaps tuščiažodžiavimu.

"Ar ne laikas kalbėti apie galimybių plėtimą. Ko jauni žmonės ieško? Įsitvirtinimo darbo rinkoje. Esame labai išsilavinusi tauta Europoje. Pagal išsilavinusių žmonių skaičių lenkiame Europos vidurkį. Vadinasi, mūsų išsilavinimas neranda lauko, kuriame galima jį įkūnyti. Turime galvoti apie galimybes jauniems žmonėms kurti verslą", – netiesiogiai politikus ragino K.Kėvalas.

Išsilavinimas – ne prabanga

Šiuose rinkimuose beveik visos politinės jėgos skyrė pakankamai dėmesio švietimui, sutarė, kad problemų yra ir jas reikia spręsti, tik kelius dėstė skirtingus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis džiaugėsi, kad visos politinės jėgos sutarė bent tuo klausimu, kad nori turėti konkurencingą aukštąjį mokslą. Tačiau rektorių liūdino skeptiškai vertinamas didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvių skaičius ir mintys apie universitetų skaičiaus mažinimą.

"Ne universitetuose ir švietime glūdi problema. Problema ta, kad Lietuva mažėja. Tų jaunų žmonių, kurie galėtų būti studentais, skaičius du kartus greičiau mažėja nei visos Lietuvos gyventojų skaičius. Mes jau esame praradę daugiau nei pusę jaunimo, kai Lietuvos sumažėjimas yra gal tik 16–17 proc. Šita problema negali neatsiliepti universitetams. Šita problema atsiliepia ir švietimui, ir ekonomikai. Šitą mažėjimo problemą labai sunku išspręsti, todėl visi imasi gvildenti antrinius dalykus – universitetų skaičiaus mažinimą ir kitus. Sumažinus universitetų arba uždarius mokyklas kaimuose, švietimo kokybė automatiškai nepakils", – dėstė rektorius.

J.Augutis mąstė, kad jeigu uždarysime universitetus ar kolegijas, tai žmonės išvažiuos į kitas Europos šalis mokytis. "Labai atsargiai turėtume elgtis, nes greitai neturėsime tokios prabangos sakyti, kad Lietuvoje per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą Po 20 metų sakysime, kad Lietuvoje per maža žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, sunkiai galėsime palaikyti nesenstančiomis gydytojų, mokytojų, kitas sistemas, kuriose reikalingas aukštasis išsilavinimas", – įsitikinęs J.Augutis.

Rektorių papildė toje pačioje rinkimų apylinkėje balsavusi kolegė. "Man labai keista, kad mes kalbame apie kiekį, o ne apie funkcijas. Kaip mes galime pasakyti, kiek mums reikia universitetų, jeigu mes nežinome, kokių jų reikia – ar klasikinių, ar specializuotų, ar regioninių? O jų mums reikia visokių. Pradėti reikėtų nuo to, kad labai aiškiai suvoktume, ko mums reikia, – kokių universitetų, kokių kolegijų, kurios labai mėgsta skelbtis aukštosiomis mokyklomis, o tada galime svarstyti ir kiek. Kad ir kaip būtų, visa tai turi būti bendro sutarimo pagrindu", – aukštąjį mokslą gynė VDU profesorė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja Rūta Petrauskaitė.

Tikėjimas – varomoji jėga

Kultūros ir meno korta šiuose rinkimuose nebuvo taip plačiai naudojama kaip švietimas. Dažniausiai trečio brolio vietoje liekančių kultūros ir meno srities atstovų toks požiūris neatbaidė atlikti savo pilietinės pareigos rinkimuose. "Tikėjimas naujo ir gero yra pozityvu. Visos žmonijos tikėjimas, kad progresas įmanomas, yra varomoji jėga. Svarbiausia, kad žmonės išmanytų savo darbą ir mokėtų tą darbą atlikti", – nedaugžodžiavo Nacionalinės premijos laureatas, poetas Kęstutis Navakas.

Aktorius Ramūnas Šimukauskas apibendrino, kad kiekvieni rinkimai yra lydimi pačių geriausių lūkesčių – kad Lietuvai būtų geriau. Tačiau pastebėjo tendenciją, kad dažną rinkėją populistiniai pažadai nuveda ne į tą pusę.

"Vis dėl to mes esame tamsoka tauta, linkusi į sąmokslo teorijas, kriminalines kronikas. Jei daugiau skaitytume knygų ir eitume į teatrą, o mažiau – kriminalines kronikas ir žiūrėtume televizorių, tai Lietuva gyventų geriau ir šviesiau, nes išsirinktume geresnę valdžią, kuri daugiau daro nei žada", – dėstė R.Šimukauskas.

Aktorius niekaip nevertino partijų pažadų prieš rinkimus. Dėliosis koalicijos, o joms besidėliojant kis ir pažadai, realybėje tie pažadai tampa visai kitokie. Tačiau aktorių džiugino jo profesinės veiklos nauji iššūkiai. Sėkmingai parodijavęs ne vieną Lietuvos politiką, R.Šimukauskas tiki, kad šis žanras naujame Seime pasipildys naujais veidais: "Yra linksmų personažų. Aš jau mačiau tokių. Spalvingų, sodrių, šizoidinių asmenybių, kurios jau pateko į Seimą. Nežinau, ar man nusišypsos fortūna juos parodijuoti, nes gali fiziniai duomenys neatitikti, tam tikrų panašumų gali nebūti, bet manau, kad "Dviračio" kūrėjams šiame Seime darbo dar tikrai bus."