RAMYBĖS PARKE KAUNIETĖS AKYS UŽKLIUVO UŽ GRYBO: NESU MAČIUSI TOKIO DIDELIO!

Ne vienas grybautojas nori pasigirti savo surastu laimikiu, todėl internetinė erdvė ūžia nuo įvairiausių grybų nuotraukų. Kaunietė vieną didįjį grybą rado pačiame miesto centre, Ramybės parke.

Netikėtas radinys

Šiomis dienomis po Ramybės parką vaikštinėjanti kaunietė pastebėjo didelį grybą. Moteris tikino, kad tokios grybo kepurės dar nėra mačiusi.

„Vaikštinėdama Ramybės parke netoli takelio pamačiau išsikerojusį grybą. Jis tarsi keliais sluoksniais nuaugęs. Pažįstu tik pagrindinius grybus, tokius kaip voveraitės, baravykai ar raudonviršiai, bet nežinau, koks grybas išdygo parke. Nesu mačiusi tokio didelio grybo, jis už mano delną gerokai didesnis, vienu sprindžiu jo neapimčiau“, – pasakojo grybą Ramybės parke užfiksavusi kaunietė Evelina.

Koks tai grybas?

Portalas kauno.diena.lt grybus tyrinėjančių mikologų pasiteiravo, kokį grybą kaunietei pavyko rasti miesto parke. Paaiškėjo, kad tai – žvynuotoji skylėtbudė (lot. Polyporus squamosus arba Cerioporus squarosus). Anglakalbėje literatūroje šis grybas yra vadinamas „Dryad's Saddle“.

„Tai yra lapuočių medieną ardantis ir baltąjį medienos puvinį sukeliantis grybas, augantis ant virtuolių, kelmų, išvartų, o kartais ir ant gyvų, sužalotų medžių. Auga jis nuo pavasario iki rudens. Subrendusi grybiena kiekvienais metais išaugina vienametį vaisiakūnį (taip moksliškai vadinami šie dariniai), kartais ir ne vieną. Tai yra labai dažnai miestų gatvėse ir parkuose išaugantis grybas, tik, kaip, sako sena išmintis, jeigu nori gerai paslėpti daiktą, tai padėk jį matomiausioje vietoje ir niekas neras. Šiuo atveju nepamatys. Dauguma miestiečių jo ir nepamato“, – komentavo Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius.

Skaitytojo nuotr.

Ar galima valgyti?

Mikologas tikino, kad žvynuotoji skylėtbudė kol jauna, valgoma, o vėliau grybas tampa sunkiai įkandamas.

„Pasmulkintas, su įvairiais prieskoniais jis naudojamas suteikti pikantiškumo ar egzotikos įvairiems patiekalams. Dėl skonio nesiginčysime, tačiau kažko ypatingo tikėtis nevertėtų“, – kalbėjo J. Kasparavičius.

„Vertėtų paminėti, kad miesto gatvės pakraštyje išaugusį grybą rinkti nelabai patartina. Nebent jūs manote, kad jūsų organizmui labai trūksta įvairių sunkiųjų metalų ir kitų teršalų. Juos kaupė medis, ant kurio liekanų išaugo grybas ir jas savyje dar sukoncentravo. Tai yra jų koncentracija grybe yra dar didesnė, nei buvo medyje. Suvalgę tokį užterštą grybą, aišku, nenumirsite, bet ar tikrai jau taip to reikia.

Suvalgę tokį užterštą grybą, aišku, nenumirsite, bet ar tikrai jau taip to reikia.

Švariose vietose, toliau nuo miestų, kelių išaugusiems grybams tokių priekaištų nėra. Jie pasižymi antioksidantinėmis ir baktericidinėmis savybėmis, turi vitamino E, įvairių baltymų, angliavandenių, polinesočiųjų rūgščių. Gal turi ir kitokių vertingų savybių, bet kol kas dar nėra visapusiškai ištirti“, – apie tokio grybo naudą organizmui tęsė mokslininkas.

Pasak jo, lyginti žvynuotosios skylėtbudės maistines savybes su geriausiais valgomais grybais neverta, tikrai gamtoje yra vertingesnių grybų.

Iki rekordo dar trūksta

Pasiteiravome, ar kaunietės užfiksuotas grybas jau galėtų būti rekordinis, gavome atsakymą, kad Lietuvoje buvo rasta kone metro skersmens siekianti žvynuotoji skylėtbudė, tad Ramybės parke augančiam grybui iki rekordo dar reikia gerokai ūgtelėti.

„Nuotraukose užfiksuoti grybo vaisiakūniai dar nedideli. Paprastai, kai auga kartu keli vaisiakūniai, jie labai dideli ir neišauga, nes jiems visas maisto medžiagas tenka dalytis, o jų kiekis yra ribotas. Kai susiformuoja ir auga vienas vaisiakūnis, tuomet jau galima tikėtis ir rekordų, o jie gana įspūdingi. Didžiausio iki šiol Lietuvoje įamžinto vaisiakūnio skersmuo siekė vos ne metrą, o svoris – arti 9 kg“, – pažymėjo J. Kasparavičius.