ŠIMTMEČIO SULAUKĘS BOTANIKOS SODAS

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodui sukako 100 metų. 1923 m. vasario 15 d. buvo pasirašyti sodo steigimo dokumentai. Ta proga Botanikos sodas surengė šimtmečio renginių pristatymą ir neakivaizdinę ekskursiją į sodo veiklos pradžią.

Sodas ar sodnas?

„Kaip šimtmetį pragyvenę labai jaunai atrodote“, – juokavo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Jis apžvelgė, kad Botanikos sodas nuėjo sudėtingą kelią. „Išgyveno ir pakilimų, ir nuopuolių, ir grėsmių, ir rizikų. Norisi palinkėti, kad kitas šimtmetis būtų ramesnis, mažiau perturbacijų, perėjimų iš vienos sistemos į kitas, kad galėtume susikaupę dirbti, puoselėti. Čia surinkta ir sukaupta Lietuvos gamtos istorija. Dideli moksliniai darbai, išvestos veislės, sukurtos metodikos, švietimas, mokymai“, – pastebėjo rektorius.

VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis renginio svečius iš karto nukėlė 100 metų į praeitį. „Botanikos sodno. Taip, sodno. Tai ne klaida. Tuomet naudoti žodžiai ir „sodas“, ir „sodnas“. Net ir oficialiuose protokoluose rašyta „sodnas“, – lingvistine pamokėle pradėjo vadovas.

Išmoko lietuviškai

1922 m. pradžioje, dar prieš oficialiai įsteigiant Lietuvos universitetą, į Aukštųjų kursų Matematikos-gamtos skyrių, o kartu ir Botanikos sodą, pakviestas šveicarų kilmės mokslininkas Konstantinas Regelis, tuo metu dirbęs Tartu universitete Estijoje.

Šveicariškas pasas ir užsienio kalbų mokėjimas jam leido išmaišyti geriausius Europos botanikos sodus, pabendrauti su jų vadovais, pasisemti gerosios patirties. Paskui nusipirko knygų, pradėjo rinkti sėklas ir steigti Botanikos sodą.

Greitai pramoko ir lietuvių kalbos. Tai buvo sąlyga iš užsienio kviečiamiems specialistams.

N. Jurkonis vardijo, kad buvo renkamasi iš kelių variantų, kur steigti Botanikos sodą. Be buvusio Aukštosios Fredos dvaro teritorijos, kuri ir buvo pasirinkta, dar svarstyta apie Parodos kalną ir ąžuolyną netoli radijo stoties.

Kodėl Fredoje? Išlikusiuose dokumentuose K. Regelis nurodo, kad čia jau buvo gražus parkas, daugybė retų medžių, tvenkinių, laukų bandymams, butų tarnautojams. „Deja, šis grožis buvo apleistas. Tvenkiniai užžėlę, per Pirmąjį pasaulinį karą sprogimų išmuštos duobės“, – realesnį vaizdą nupiešė N. Jurkonis.

Iškilmingas Botanikos sodo atidarymas surengtas 1923 m. liepos 8 d., tą pačią dieną padėtas kertinis oranžerijos akmuo.

K. Regelskis pasirinktas labai taikliai. Augti ir klestėti Botanikos sodui padėjo jo ryšiai su kitais botanikos sodais, taip pat ir šeimos tradicijos. Senelis Eduardas Regelis – buvęs seniausio Rusijos Sankt Peterburgo botanikos sodo vedėjas, o dėdė Arnoldas Regelis – žymus parkų architektas.

Ištakos: Botanikos sodo direktorius dr. N. Jurkonis pastebėjo, kad čia gimė lietuviškas botanikos mokslas. Laimučio Brundzos nuotr.

Botanikos mokslo centras

Kokia VDU Botanikos sodo reikšmė miestui ir šaliai? Jis buvo kuriamas kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centras.

Rusijos carinei administracijai 1831 m. uždarius Vilniaus universitetą, buvo nutrūkęs pirmojo Lietuvos botanikos profesoriaus Žano Emanuelio Žilibero 1781 m. pradėtas botanikos mokslo vystymas Lietuvoje.

Naudotasi arba rusiška, arba vokiška literatūra. Reikėjo adaptuoti, versti. Taip pat reikėjo savo augalus pažinti, suteikti jiems lietuviškus pavadinimus.

Su VDU Botanikos sodu 1923 m. pradėta nauja Lietuvos botanikų karta. „Čia gimė lietuviškas botanikos mokslas. Tuomet net nebuvo botanikos lietuviškos terminijos. Skirtingose Lietuvos vietose augalus vadino skirtingais pavadinimais. Augalų sudėtinės dalys: ląstelė ar akutė, celė, narvelis? Naudotasi arba rusiška, arba vokiška literatūra. Reikėjo adaptuoti, versti. Taip pat reikėjo savo augalus pažinti, suteikti jiems lietuviškus pavadinimus. Tai lietuviškos botanikos mokslo centras, ištakos“, – „Kauno dienai“ pasakojo N. Jurkonis.

Šiuolaikinių botanikos sodų funkcijos yra išsiplėtusios. Tai jau ne tik farmacijos, gamtos mokslų studijų, mokslo bazė, kur atliekami moksliniai eksperimentai, tiriama augalų aklimatizacija, jų ligos, bet ir estetinė, rekreacinė, kultūros sklaida.

Dar viena labai svarbi botanikos sodų misija – išsaugoti augalus. „Pagal Pasaulinę augalų išsaugojimo strategiją, 75 proc. vietos augalų, esančių Raudonojoje knygoje, turėtų būti ir Botanikos sodo kolekcijose. Jeigu vietinės rūšys nunyktų, taip jas būtų galima padauginti ir atkurti“, – aiškino vadovas.

Renginių gausa

Trumpa VDU Botanikos sodo istorija pristatoma nuotraukų parodoje, eksponuojamoje Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės S. Daukanto gatvėje languose. Vėliau čia bus atidaryta sode išvestų augalų veislių nuotraukų paroda.

Šventinių renginių kalendorius vis pildomas. Tarp jų – specialaus pašto ženklo pristatymas, visą savaitgalį truksianti „Kvapų naktis“, „Uogų diena“, tarptautinė jurginų paroda, augalų žydėjimo savaitės, teminės ekskursijos, tarptautinės mokslinės konferencijos, seminarai, degustacijos, bendruomenės šventės ir t. t.

Artimiausias renginys Botanikos sode – Užgavėnių šventė šeštadienį.