TURIZMO SEZONAS: KAIP ŠIEMET SEKĖSI KAUNUI?

Šiais metais į Kauną turistus viliojo ir Eurolygos finalo ketvertas, ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta tarpukario modernizmo architektūra. Kaunas viliojo ir NATOstogomis.

Globalios tendencijos

„Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius apžvelgė, kokie buvo šie turizmo metai, kaip keliavimo įpročius vis dar veikia karas Ukrainoje, ar tai daro įtaką Kauno svečiams.

„Kauną, be abejo, veikia ir globalios turizmo tendencijos. Kaip ir visa Europa, vis dar atsigauname po pasaulinės pandemijos. Kalbant skaičiais, atsigavimas daugiau nei dvigubai geresnis nei Lietuvos vidurkis. Tiesa, Vakarų Europos šalyse lankytojų skaičius šiemet kai kur jau lenkia 2019 m., o visose Baltijos šalyse ir Suomijoje dėl geopolitinių priežasčių grįžimas į priešpandeminį lygį išlieka žemiausias žemyne“, – pastebėjo turizmo ekspertas.

Jis vertino ir karo Ukrainoje padarinius turizmui. Štai Kaune 2022-aisiais Kauno turizmo sektorių amortizavo Europos kultūros sostinės renginiai. Jie į miestą viliojo tūkstančius turistų.  Natūralu, kad šiais metais tokių masinių renginių visus metus nebuvo.

„Vis dėlto šiemet užsienio turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais, augo 3 proc.“, – teigė T. Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad turistų srautams didelę reikšmę turi miesto pasiekiamumas. „Džiaugiamės, kad Kauno oro uoste srautai jau viršija ikipandemį lygį, stebime naujų krypčių atsiradimą ir tikimės dar didesnio augimo 2024-aisiais. Gerėjanti susisiekimo situacija keliais ir geležinkeliais taip pat prisidės prie miesto pasiekiamumo, kartu ir augančių turizmo srautų“, – įsitikinęs „Kaunas IN“ vadovas.

Populiaru: turistai vis labiau domisi Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejais. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Dominavo kaimynai

Šiemet noriausiai Kaune lankėsi kaimynai – daugiausia turistų atvyko iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, taip pat Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Nemažai svečių apsilankė iš Suomijos, Danijos ir Švedijos.

„Iš pastarųjų dviejų šalių, ko gero, daugiausia turistų atskrenda tiesioginiais skrydžiais. Panaši tendencija – ir su Slovakija. Šiemet atsiradus tiesioginiam skrydžiui, lankytojų iš šios šalies, palyginti su 2022-aisiais, išaugo daugiau nei dvigubai, taip pat pastebimi didesni srautai iš kaimyninių Centrinės Europos šalių.

Verta paminėti, kad į dešimtuką patenka JAV ir Ispanija. Šiemet padvigubėjo lankytojų ir iš Japonijos. Tai džiuginanti tendencija, nors 2019-aisiais jų sulaukėme net penkiskart daugiau. Tai susiję su faktu, kad nors turizmas į Japoniją atsigavo apie 90 proc. ikipandeminio lygio, jie patys vis dar keliauja net 60 proc. mažiau nei iki tol“, – tendencijas apžvelgė T. Stankevičius.

Ekspertas pastebėjo, kad turizmo pikas Kaune tradiciškai būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Paskui turistai vėl suaktyvėja kalėdiniu laikotarpiu ir žemiausias taškas – sausį.

„Vis dėlto 2024-aisiais tikimės, kad tokio drastiško sumažėjimo išvengti pavyks dėl Kaune vykstančio Europos dailiojo čiuožimo čempionato“, – apie tai, kad iš karto po Naujųjų metų į Kauną plūstelės įvairių šalių čiuožėjų ir jų delegacijos, nurodė  specialistas.

Gausa: per Eurolygos finalo ketverto varžybas Kauno erdves užplūdo daugiatūkstantinė sirgalių minia. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaunas turi ir dar didesnių ambicijų kitais metais pritraukti turistų. Šiais metais Kauno tarpukario modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tad dabar tai taps neatsiejama miesto vizitine kortele, dar labiau traukiančia turistų dėmesį. Gavus tokį titulą galima Kauną pristatyti dar platesnei auditorijai.

„Išliekame optimistiški. Kaunas turi ką parodyti ir šeimoms su vaikais, ir sportą, kultūrą, architektūrą mėgstantiems keliautojams. Šiemet daug dirbome norėdami atskleisti, kokių įdomių patirčių ir pojūčių Kaunas gali pasiūlyti ir įsivertinti, kokių pamokas kaip miestas galime išmokti iš tokių didžiųjų renginių kaip Eurolygos finalo ketverto organizavimas Kaune“, – kalbėjo T. Stankevičius.

Viešbučių užimtumas

Viešbučių užimtumas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjęs beveik 9 proc., tačiau nereiškia, kad šiemet miesto apgyvendinimo įstaigos buvo pustuštės.

„Čia svarbus kontekstas – išaugusiam viešbučių užimtumui 2022-aisiais įtaką darė Kauno – europos kultūros sostinės renginiai ir karas Ukrainoje. Dėl jo į Kauną atvykę pabėgėliai buvo apgyvendinami viešbučiuose. Tą faktą patvirtina ir šiemet surinktas pagalvės mokestis, kuris už Ukrainos piliečius, žinoma, nebuvo renkamas. Nors numerių užimtumas mažesnis, bet pagalvės mokesčio surinkta labai panašiai“, – aiškino „Kaunas IN“ vadovas.

Jis pridūrė, kad dėl pagalvės mokesčio surinkimo aktyviai dirbama su tokiomis trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų platformomis kaip „AirBnb“, skatinant per jas savo nuosavybę nuomojančius savininkus aktyviau mokėti pagalvės mokestį ir taip prisidėti prie turistų pritraukimo į Kauną ir jame teikiamų paslaugų ir pramogų gerinimo.

Kviečia: kalėdiniu laikotarpiu Kaunas siūlo aplankyti ne tik eglutę, bet ir dalyvauti įvairiose šventinėse veiklose. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kuo  domėjosi?

Turizmo informacijos centro (TIC) specialistai dienraštį tikino, kad apsilankančių turistų amžius gana įvairus: daug vyresnio amžiaus lankytojų, taip pat šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais, vidutinio amžiaus porų, draugų grupių ir pavienių turistų.

„Tačiau nereikia pamiršti ir kultūrinių bruožų svarbos. Pavyzdžiui, nors estai užima trečią vietą pagal apsilankymų Kaune vietą, TIC jų pasirodo vos keli, nes visą informaciją susiranda internete“, – kaip turistai ieško, ką aplankyti Kaune, nurodė T. Stankevičius.

Užsukę į TIC užsieniečiai dažnai domisi pagrindinėmis lankytinomis vietomis, muziejais. Daugiausia užklausų turistai pateikia dėl M. K. Čiurlionio dailės, IX forto, Velnių muziejų ir Pažaislio vienuolyno.

„Iš bažnyčių išsiskiria Soboras ir Prisikėlimo bažnyčia. Turistai domisi modernizmo architektūra, gatvės menu. Lietuviai daugiau klausinėja apie renginius, edukacijas, netradicinius muziejus, tokius kaip Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejus, A. Iljinienės namą ir kt. Vis labiau domina pramonės paveldo objektai“, – svečių domėjimosi lauką apžvelgė „Kaunas IN“ vadovas.

Unikalu: neregiai pakvietė žmones patirti Kauną jo nematant. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasiūlytos naujovės

Kasmet turizmo ekspertai ieško naujų būdų, kaip vilioti turistus, kaip suteikti jiems naujų patirčių, tad ir šiais metais pasiūlė visą puokštę naujovių. Be to, į Kauno turistų žemėlapius sugrįžo rekonstruoti traukos objektai.

„Šie metai prasidėjo su Amsterdamo mokyklos muziejaus atsidarymu, o baigiasi dviejų turistų mėgstamų objektų – Velnių muziejaus ir Zoologijos sodo – sugrįžimu po rekonstrukcijos. Prie šio trejeto kitąmet prisijungus ir „Mokslo salai“, bus labai palankios sąlygos šeimų turizmui“, – įsitikinęs T. Stankevičius.

Jis tikino, kad stebina ir susižavėjimą kelia Kauno kultūros institucijų veikla. Gausėja ir įvairėja jų teikiamų paslaugų, labai dažnai pasiūlomos veiklos, leidžiančios geriau suprasti pristatomą turinį ir perteikti jas lankytojams pagal jų amžių, interesus ir kitus kriterijus suprantama forma.

3 proc. – tiek šiemet padidėjo užsienio turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais.

„Šiemet organizavome bent dvi akcijas, kuriomis kvietėme Kauną patirti kiek kitaip. Liepą pakvietėme vilniečius NATOstogauti Kaune (šis žodis, beje, atsirado naujažodžių duomenyne). Šios akcijos metu kvietėme apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, pramogų ir kultūros paslaugų teikėjus svetingai pasikviesti vilniečius į Kauną. NATOstogos atskleidė, kaip noriai įvairūs partneriai įsitraukia į tokias veiklas ir kokią pridėtinę vertę toks įsitraukimas sukuria“, – apie specialų pasiūlymą vilniečiams praleisti kelias dienas Kaune, kol sostinėje dėl NATO viršūnių susitikimo buvo uždarytos gatvės, pažymėjo „Kaunas IN“ vadovas.

Turizmo dienos ir judumo savaitės proga tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams buvo pasiūlyta dar viena netikėta patirtis – „Pristabdyk ir pamatyk“. Per kartu su partneriais įgyvendintą akciją žmonės buvo kviečiami nuosekliai, ramiai ir atidžiai pažinti Kauną patirtinėse ekskursijose. Tokiose išvykose buvo galima rinkti žingsnius, atsisakyti nereikalingų daiktų ir prisidėti prie tvarumo ar dar kitomis akimis pamatyti ar pajausti Kauną.

„Tikime, kad nėra geresnių miesto ambasadorių kaip patys kauniečiai, tad kai kurios mūsų akcijos kviečia geriau pažinti miesto galimybes ir pasakoti apie jas miesto svečiams“, – pridūrė T. Stankevičius.

Būtent viena išskirtinių ekskursijų po miestą suorganizuotos kartu su partneriais „NeRegĖjimo Galia“. Tai ekskursijos, vedamos aklųjų ir silpnaregių, leidžiančios Kauną patirti visiškai kitaip, nematant, tačiau jaučiant ir betarpiškai pasitikint tais žmonėmis, kurie patys miesto nėra matę, bet puikiai orientuojasi gatvėse, viešosiose erdvėse.

„Kitais metais pasiūlysime išbandyti ir populiarų programos „Kaunas 2022“ palikimą – ekskursijas automobiliu su profesionaliais taksistais – „Taksai“. Norisi pridurti, kad didžiuliai ir nepaprastai vertingi turizmo klodai – kauniečiai, jų bendruomenės ir vykdomos iniciatyvos, todėl labai kviečiame jomis dalytis ir su mumis“, – apie tai, kad dalis iniciatyvų turistams gimsta bendruomenėse, pažymėjo pašnekovas.

Tendencija: T. Stankevičiaus teigimu, Kaune šiemet daugiausia turistų sulaukta iš kaimyninių šalių. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kalėdinės pramogos

Nors metai jau skuba į pabaigą, tačiau Kaunas vis dar turi kuo patraukti dėmesį, todėl kviečia aplankyti Kalėdų eglę, pasižvalgyti po šventiškai papuoštas erdves, pasimėgauti karštu vynu ar šokoladu, pasidaryti gražių nuotraukų, kurios gali tapti jaukiais Kalėdų atvirukais.

„Kalėdiniu laikotarpiu turistų skaičius iš tiesų išauga. Pavyzdžiui, pernai gruodį Kaune turistų apsilankė panašiai kaip gegužę. Kalėdiniu laikotarpiu sulaukiame daug užklausų apie ekskursijas ar edukacijas kolektyvams. Kiek vėliau prasideda klausimai apie restoranus ar kavines, kurios veiks per šventes, ar Naujųjų metų sutikimo vietas, renginius, prie kurių būtų galima prisijungti. Domimasi kalėdiniu miesteliu, pagrindine miesto egle ir renginiais šventiniu laikotarpiu“, – apie tai, kad miesto svečius prieš Kalėdas vilioja ne tik meduoliai Rotušės aikštėje, kalbėjo T. Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad dažnai TIC ir „Visit Kaunas“ svetainėse ieškoma unikalių Kalėdų akcentų, dovanų.

„Ir šiemet ieškoma informacijos apie atnaujintą kaunastiškų dovanų asortimentą. Viena jų išduosiu. Tai naujas ženkliukas su labai mylimu ir didžiulės sentimentalios vertės Kauno objektu. Taip pat turistams siūlomos ekskursijos ir nepamirštama patirtis. Apie viską, ką mieste galima pamatyti, paragauti, patirti, galima teirautis internetu ir mūsų Turizmo informacijos centruose Laisvės al. 37 ir Kauno autobusų stotyje“, – kad kalėdiniu laikotarpiu Kaune yra gausybė širdžiai mielų dalykų, užsiminė T. Stankevičius.

Primename, kad prieš didžiąsias metų šventes laukia ne tik Kalėdų eglė. Rotušės aikštėje veikia kalėdinis miestelis, kartais galima sutikti ir Kalėdų senelį, čia įrengtuose kupoluose veikia edukacijų erdvės, galima pasimėgauti šiltais gėrimais ar imbieriniais sausainiais. Be to, šiemet miesto gatvėse važinėja ir specialiai papuošti troleibusai, kuriuose irgi galima sulaukti staigmenų.

Paklaidžioti po Senamiestį galima ir žaidžiant orientacinį žaidimą, ieškant išsibarsčiusių plunksnų. Prieš Kūčias vyks ir giesmių giedojimo vakarai. Rotušės aikštėje bus galima sutikti ir Naujuosius metus – tuomet ši erdvė virs didele diskoteka po atviru dangumi.