VERSLININKĖS UŽGROBĖ DALĮ SKLYPO IR PATALPŲ?

Kaimynai kaltina bendrovę „NT verslo namai“, kad šie užgrobė jų turtą, kuriame šeimininkauja lyg savo namuose. Tikrieji savininkai negali atgauti raktų ir iš patalpų išprašyti nepažįstamų asmenų.

Prašymas pasinaudoti sklypu

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Radviliškyje gyvenantys asmenys, kuriems Kaune priklauso dalis sklypo ir namo. Žaliakalnyje esantį nekilnojamąjį turtą žmonės paveldėjo ir norėjo jį parduoti, tačiau netikėtai įsivėlė į nesibaigiančią nervų tampymo karuselę. Dabar savo turtu tikrieji savininkai net negali naudotis.

Viskas prasidėjo daugiau nei prieš metus, kai Kanklių g. 4-ojo namo savininkai gavo laišką iš tuometės bendrovės „NT verslo namai“ direktorės ir akcininkės Eglės Norkienės. Jame buvo prašoma leisti pasinaudoti dalimi sklypo, nes verslininkai gretimame sklype, Savanorių pr. 127, ketina vykdyti statybos darbus, todėl jiems esą reikalingas pravažiavimas. Taip pat įmonė norėjo kaimyniniame sklype laikinai sandėliuoti statybines medžiagas. Laiške buvo išdėstytas ne tik prašymas, bet ir realybės neatitinkantys faktai.

„Jie laiške nurodė, kad Kanklių g. 4 visi paveldėtojai mirę, tačiau tai netiesa. Nežinau, iš kur jie tokią informaciją ištraukė, nes mano mama yra viena iš trijų paveldėtojų ir ji gyva. Pokalbio metu pasakėme, kad tikrai neleisime naudotis savo sklypu, nes planuojame jį ir mamai priklausančią vieną trečiąją dalį namo parduoti. E. Norkienė iš karto pasiūlė jį nupirkti ir perdavė telefono ragelį, kaip tada teigė, savo seseriai Vijolitai“, – pasakojo Vaida Balčiūnaitė, savo mamos, kuri minėtu adresu paveldėjo dalį turto, įgaliotinė.

Moteris iš karto nurodė, kad mama yra tik trečdalio pastato ir sklypo paveldėtoja, žemė išpirkta, tačiau su kitais bendraturčiais taip ir nenustatyta pastato naudojimo tvarka.

„Vijolita ir Eglė pasakė, kad čia ne problema, jos, nusipirkusios mano mamos dalį, pačios susitvarkys šiuos dokumentus“, – pasakojo V. Balčiūnaitė.

Ribojasi: Kanklių g. 4 ir Savanorių pr. 127 sklypai yra vienas šalia kito. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pratęstos sutartys

Moterys netruko su „NT verslo namais“ suderėti kainą už Kanklių g. 4 turto dalį. Pasirašyta ir preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal ją numatyta, kad bendrovė savininkams perves 1,5 tūkst. eurų avansą.

Preliminarioje sutartyje buvo numatytas įpareigojimas sudaryti ir pagrindinę sutartį. Be to, abi šalys sutarė, kad, pervedus avansą, „NT verslo namams“ leidžiama naudotis parduodamu turtu.

„Pirkėjoms prašant, po avansinės įmokos leidau naudotis parduodamu turtu. Jos žadėjo patalpose susidėti statybines medžiagas. Kadangi gyvenu Radviliškyje, raktus nuo parduodamo objekto joms nieko blogo negalvodama išsiunčiau“, – patvirtino V. Balčiūnaitė.

Pernai per vasarą nekilnojamojo turto Žaliakalnyje parduoti taip ir nepavyko. Kaip teigė savininkės, verslo atstovės nesurinko reikiamos pinigų sumos, tad preliminari sutartis buvo pratęsta bendru sutarimu. Ją pratęsti teko ir antrą kartą.

Tuomet buvo padidintas ir avansinis mokėjimas. Tačiau pratęsus sutartį, savininkai pajuto, kad sandoris, greičiausiai, taip ir neįvyks, nes vis dėl kokių nors priežasčių bendrovės atstovės bandė tempti gumą. Pašnekovės teigė, nusprendusios toliau nebežaisti ir praėjusių metų pabaigoje pasirašė sandorio nutraukimo aktą. Tikėjosi, kad raktai nuo Kanklių g. 4 bus grąžinti ir galės ieškoti kitų pirkėjų. Tačiau „NT verslo namų“ atstovai šį sutarties nutraukimo faktą ignoravo.

Ignoruoja ir skambučius

Turto savininkai pasakojo, kad iš pradžių su bendrovės „NT verslo namai“ atstovais net nepavyko užmegzti jokio kontakto ir susigrąžinti raktų nuo jiems priklausančio turto dalies.

„Tiek Eglė, tiek Vijolita ignoravo mano ir mano brolio skambučius, raktų negrąžino. Vėliau susisiekė su mumis ir paprašė, kad duotume dar laiko pinigams surinkti. Jos pasiūlė mokėti nuomą. Jų įkalbėta, sutikau ir leidau toliau naudotis savo nuosavybe, tačiau tokį sutarimą pasiekėme žodžiu.

Raštiško mano sutikimo nėra. Žadėtų kelių šimtų eurų už nuomą „NT verslo namai“ taip ir nesumokėjo, vėl buvo ignoruojami mano skambučiai“, – pasakojo V. Balčiūnaitė.

Neaiški veikla

Specialiai iš Radviliškio į Kauną atvykusi šeima bandė išsiaiškinti, kas vyksta jų namo dalyje Kanklių g. 4. Vietoj susitikimo su verslo atstovais, teko atlaikyti dar vieną įtampos kupiną dieną.

„Patyrėme šoką. Mūsų objekte apgyvendintas visiškai nepažįstamas žmogus, kuris teigė, kad jam čia gyventi leido Vijolita, kuri, pasak jo, ir yra šios namo dalies savininkė. Paklausus, kas išpjovė sklype medžius, nugriovė tvorą, sudarkė žolyną, buvo atsakyta, kad tai jam padaryti liepė Vijolita, kuri taip pat savavališkai pastatė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri yra nukreipta į mūsų nuosavybę“, – pasakojo pašnekovė.

V. Balčiūnaitė nurodė, kad iš kitų bendraturčių buvo gavusi informacijos, kad jos mamai priklausančioje pastato dalyje galimai girtaujama, kyla triukšmas. Patalpose buvęs vyras aiškino, esą ten yra įrengta lyg ir siuvyklėlė, sandėliukas, tačiau realiai, kokia veikla vykdoma minėtu adresu, tikrieji objekto savininkai neturėjo galimybės išsiaiškinti.

„Šiuo metu situacija tokia, kad šios dvi verslininkės yra užgrobusios mano mamai priklausantį turtą, ten apgyvendinusios mums visiškai nepažįstamą žmogų. Mums atvykus ir bandant gražiuoju susitarti, to žmogaus buvome vejami iš mums priklausančios nuosavybės. Nei Eglė, nei Vijolita į skambučius, žinutes, laiškus toliau nereaguoja. Mes jokios nuomos sutarties nesame pasirašę, jokių pinigų negauname“, – pridūrė radviliškietė.

Į skambučius, žinutes, laiškus toliau nereaguoja.

Kalti savininkai?

Nors preliminari pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta su E. Norkiene, kuri tuomet buvo „NT verslo namų“ direktorė ir akcininkė, vėliau bendrovės vairą perėmė Vijolita Lodienė.

Registrų centro duomenimis, V. Lodienė direktore tapo šių metų vasarį, o bendrovės akcininku tapo kitas asmuo. Kadangi E. Norkienė jau nebeturi sąsajų su „NT verslo namais“, dėl kilusio ginčo „Kauno diena“ susisiekė su esama direktore V. Lodiene ir papašė pakomentuoti, kodėl visgi neįvyko pirkimo sandoris ir kodėl „NT verslo namai“ dabar šeimininkauja dalyje Kanklių g. 4 pastato ir sklypo.

„Mes sutarėme, kad iš jų pirksime pastato dalį, bet jie nesutvarkė dokumentų. Tame pastate yra trys savininkai ir niekas nesusitvarkė palikimo dokumentų. Buvo žodinis susitarimas, kad jie viską sutvarkys. Sutarėme, kad per tą laiką mes mokėsime nuomą, bet iki šiol dokumentai nesutvarkyti ir mes norime pasitraukti iki rugsėjo 1-osios. Paprašysime, kad mums grąžintų avansą. Mes turime visus popierius, ką su jais esame susitarę“, – pareiškė V. Lodienė.

Ji aiškino, kad Kanklių g. 4 pastato dalis, kurią ketino pirkti „NT verslo namai“, buvo negyvenama, paversta lūšnynu, tad verslininkė tą dalį esą aptvarkė. „Mes investavome pinigus, sutvarkėme, išvežėme šiukšles, o jie nesutvarkė dokumentų“, – pridūrė įmonės vadovė.

V. Lodienė pripažino, kad tarp Kanklių g. 4 ir Savanorių pr. 127 sklypų buvo tvora, tačiau ji esą nuvirto.

„Mes iš pradžių kalbėjome su moterimi, tada įsikišo vyras, tada dar kažkas. Savininkai žino, kad rugsėjo 1 d. atlaisvinsime patalpas. Jos tikrai nėra savavališkai užimtos. Jiems tereikia grąžinti mums pinigus už avansą ir tą sumą, kurią investavome tvarkydami patalpas. Jei negrąžins, kreipsimės į teismą“, – savo poziciją dėstė V. Lodienė. Ji pridūrė, kad reikia palaukti rugsėjo 1-osios ir padėjo telefono ragelį.

Istorija: Savanorių pr. 127 stovėjo senas pastatas, o jame dalis buto priklausė miestui, tačiau objektas buvo nugriautas, o dabar čia stovi jau naujas statinys. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pakvietė ir dingo

Netrukus po pokalbio su „NT verslo namai“ vadove V. Lodiene, „Kauno dienai“ paskambino Audriumi Sasnausku prisistatęs vyras. Jis teigė esantis Kanklių g. 4 patalpų nuomininkas. Jis taip pat laikėsi pozicijos, kad patalpų bendraturčiai turėjo  susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tada esą būtų įvykęs ir pirkimo–pardavimo sandoris.

„Mokame 200 eurų už patalpas, kuriose nėra nei elektros, nei vandens. Tai mes tai prisijungėme iš savo gretimo sklypo Savanorių pr. 127. Buvome sutarę, kad pirksime patalpas, esančias Kanklių g. 4, bet visi bendraturčiai niekaip nesusitvarko paveldėjimo dokumentų. Jie faktiškai net neturi ko mums parduoti, todėl pasirašėme nuomos sutartį. Per tą laiką mes padarėme kosmetinį remontą, naudojame tas patalpas kaip sandėliuką, šienauju jų pievą jau antrą vasarą. Jie neturi pinigų net notarui už paveldėjimą sumokėti. Ta moteris, kuri į jus kreipėsi, žemę nuomojasi iš savivaldybės, o to namuko nei ji, nei jos pusbrolis (taip pat paveldėjęs dalį pastato – red. past.) neįregistravę Registrų centre“, – kalbėjo A. Sasnauskas.

Pokalbio metu vyras pakvietė atvykti į vietą, tada esą parodys visus dokumentus ir kaip buvo pagerintos patalpos, kas jose padaryta. Sutarėme, kad minėtu adresu atvyksime kitą dieną po skambučio. Nuvykus sutartu laiku, vyras į telefono skambučius neatsiliepė, niekas ties Kanklių g. 4 ir Savanorių pr. 127 sklypais žurnalistų nepasitiko.

Išeitis – teismas

V. Balčiūnaitė „Kauno dienai“ nurodė, kad dėl galimai užgrobto turto ji praėjusį mėnesį parašė pareiškimą policijai, tačiau pareigūnai tyrimo nepradėjo motyvuodami, kad į civilinius santykius jie nesivelia. Pasiūlyta kreiptis į teismą.

„Informuojame, kad susipažinę su jūsų pateiktame pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis nustatėme, kad jūsų pareiškime aprašytas išimtinai turtinio pobūdžio ginčas. Ginčai dėl asmenų turtinių santykių priskiriami civilinės teisės sričiai ir turi būti sprendžiami civilinio proceso priemonėmis.

Policija neturi įgaliojimų atstovauti asmenų interesams civiliniame procese. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (LR civilinio kodekso 1.138 str.), pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą“, – dėstoma policijos atsakyme.

Patalpų savininkai neatmeta galimybės teisybės ieškoti teismuose. Kaip kalbėjo ir „NT verslo namai“ vadovė, jie taip pat per teismą bandys atgauti sumokėtą avansą ir į patalpų sutvarkymą investuotas lėšas.

Statybos: pasak kaimynų, „NT verslo namų“ atstovai jų sklypo dalimi norėjo pasinaudoti dėl pastato statybos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ne pirmas incidentas

„Kauno diena“ apie Savanorių pr. 127 objektą ir „NT verslo namus“ yra rašiusi dar 2019 m. Tuomet Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą, nes minėtu adresu buvo nugriautas senas pastatas, kuriame savivaldybei priklausė dalis buto.

„Šiuo adresu savivaldybei priklausė dalis nenaudojamo buto. Ją buvo ruošiama parduoti. Savivaldybės dalį sudarė keliasdešimt kvadratų“, – tąkart apie pasigestą turtą dienraščiui pasakojo Nekilnojamojo turto skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Valiukas.

Savivaldybės atstovai tuomet turėjo įtarimų, kad miestui priklausiusią buto dalį galėjo nugriauti kitas minėto buto savininkas arba tie, kuriems priklausė didžioji dalis viso pastato t. y. bendrovė „NT verslo namai“, todėl dėl prarasto turto savivaldybės atstovai kreipėsi į teisėsaugą. „Viską aiškinsis policija, nes mes nežinome, nei kas, nei kaip. Skaičiuojame, kad nuostoliai gali siekti iki 30 tūkst. eurų. Iš tiesų tokie atvejai mūsų darbo praktikoje labai reti“, – tuomet sakė miesto specialistai.

Tuometė „NT verslo namų“ vadovė E. Norkienė dienraščiui sakė, esą niekas specialiai pastato negriovė ir miestui priklausančios buto dalies nenaikino. „To pastato būklė buvo avarinė ir jis ne kartą degė. Gaisro metu išdegė stogas ir viskas iki rūsio įkrito. Yra padarytos visos ekspertizės“, – tikino tuometė bendrovės vadovė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip baigėsi ši istorija, ar savivaldybei buvo atlyginta už prarastą turtą.

„Šis ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. vasario 12 d. buvo nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. (Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Bauda niekam nepaskirta“, – nurodė Kauno policijos atstovai.

„Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant tyčinės veiklos, tačiau mes civiline tvarka kreipėmės į teismą dėl žalos atlyginimo. Byla dar vyksta“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.