Klaipėdoje skambės negirdėta T. Makačino kamerinė muzika | Diena.lt

KLAIPĖDOJE SKAMBĖS NEGIRDĖTA T. MAKAČINO KAMERINĖ MUZIKA

„Šokio žingsniu“ – taip vadinasi būsimoji, šiuo metu įrašinėjama kompaktinė plokštelė, kurioje suguls dar niekur neskambėję kameriniai Teisučio Makačino kūriniai. Tarsi iš kompozitoriaus kūrybos paraščių ištrauktos grakščių šokių ritmų prisodrintos pjesės smuikui ir siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui skambės ir koncerte Klaipėdoje.

Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte dalyvausiantį Teisutį Makačiną kalbins ir programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė. Uostamiesčio visuomenei T. Makačino kūrybos vakaras bus padovanotas Klaipėdos koncertų salėje lapkričio 28 d. 18.30 val. Įėjimas – laisvas.

Malonumas prie kavos

Šiemet, kaip sakė pats, kuklią 85 metų sukaktį švenčiantis kompozitorius T. Makačinas įsitikinęs, kad kamerinė muzika – tai ne vien aimanos ir gili filosofija. Tai ir malonumas, kaip gera kava. Nors daugelis klausytojų T. Makačino vardą sieja su melodingomis jo dainomis, tokiomis kaip „Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Vėl namo, vėl namo“, kompozitoriaus akademinės kamerinės kūrybos laukas taip pat yra labai įdomus ir svarbus. „Tai yra intelektualios, rafinuotesnės raiškos sfera. Aš visą laiką domėjausi šokių muzika, dainomis, ir tai atsispindi visuose mano kūrybos baruose. Kiekviename šios programos kūrinyje yra šokių muzikos elementų, nes ritminė muzika yra artima mano pasaulėjautai. Nė vienas mano kūrinys neišsiverčia be stipriai organizuoto elemento, niekur nėra klaidžiojimo rūke“, – sakė kompozitorius.

Altininkas, dirigentas, muzikologas, mylimas I. Klusaitės dėstytojas ir, kaip sakė ji pati, guru daugeliu aspektų Donatas Katkus mano, kad šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų, ir tai, anot jo, yra labai vertinga. Nors pats T. Makačinas projekte „Šokio žingsniu“ skambančius kūrinius vadina „maloniai pasiklausoma muzika su kavos aromatu“, D. Katkus pastebėjo, kad šie opusai atlikėjams kelia nemenkų techninių iššūkių, kartu ir svarbias metodines užduotis, tad reikšmingai papildo lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą.

Grakščiu šokio žingsniu

Projekto iniciatorė I. Klusaitė sakė, kad koncerte „Šokio žingsniu“ skambėsiantys kūriniai yra labai įdomūs stilistiškai. Juose ataidi renesanso, baroko ir klasicizmo žanrų bruožai, unikaliai ir originaliai naudojama polifonija, šalia gracingumo ir minkštumo ryškėja ir švelnus sarkazmas ar net šaržo elementai. „Tai nėra stambių formų kūriniai, tačiau muzikinė medžiaga, palyginti su kitais smulkių formų kūrinių smuikui pavyzdžiais, yra labai išvystyta.

Nors pedagoginį darbą dirbu jau daug metų, nė karto neteko girdėti, kad kas nors atliktų T. Makačino kūrinius smuikui, tad, gavusi natas, tuoj pat ėmiau jas smalsiai analizuoti. Mane iš karto sužavėjo minkštumas ir melodingumas, o kūrinių virtuoziškumas atsiskleidė ne iš karto, pamažu“, – pasiruošimo koncertams ir įrašams akimirkomis dalijosi I. Klusaitė.

Muzikinės programos „Šokio žingsniu“ inspiracija tapo asmeninė smuikininkės I. Klausaitės ir T. Makačino pažintis viename Birštono festivalių. „Tuomet aš pirmą kartą girdėjau I. Klusaitės smuikavimą. Buvau sužavėtas jos vidinės kultūros, nuostabaus tono. Pasikalbėjome, ir I. Klusaitė maloniai sutiko atlikti mano būsimus kūrinius smuikui“, – pažinties akimirkas prisiminė T. Makačinas. Dauguma per dvejus metus sukurtų kompozicijų gimė iš anksčiau sukurtų T. Makačino opusų. „Kai kurie kūriniai yra originalūs – pavyzdžiui, šokiai buvo parašyti specialiai smuikui ir fortepijonui, o kiti yra kūrybiškai pritaikytos jau egzistuojančių kūrinių transkripcijos. Jos skiriasi nuo pirminių šaltinių, kurie tapo tik įkvėpimu, naujų kūrinių starto linija – perrašytos kompozicijos yra labiau išplėtotos, tad skamba kaip nauji kūriniai“, – kūrybos proceso detalėmis dalijosi kompozitorius.

Pasakodama apie būsimo koncerto programą, I. Klusaitė sakė, kad ji natūraliai skyla į dvi dalis: pirmoji – akademinė, antroji – artima džiazo stilistikai.

Trapi lyg porcelianas

T. Makačinas teigė kūrybos procese į muziką perkėlęs porceliano struktūrą, kuri jį ypač žavi trapumu. „Muzikoje stengiausi pinti tokius trapumo raštus, kurie reikalauja dėmesio, ir, žinoma, didelio atlikėjų kultūrinio pasiruošimo ir pajautimo. Dalyvaudamas repeticijose supratau, kad tokios mano mintys bus puikiai realizuotos“, – teigė T. Makačinas. Kita programos dalis – kompozitoriaus užrašytos improvizacijos. „Užrašytos labai tiksliai, su visomis artikuliacijomis, visomis pauzėmis ir akcentais. Man labai patinka džiazas, bet pati improvizuoti nemoku, tad tiksliai užrašyta improvizacija man, kaip klasikinės muzikos atlikėjai, teikia ypač daug džiaugsmo. Juolab kad tenka malonumas groti su tokiu nuostabiu džiazo atlikėju kaip P. Vyšniauskas, o pianistas M. Bazaras, beje, grojantis džiazo trio su savo broliais bosine gitara ir kontrabosu, yra gerai pažįstamas ir su T. Makačino muzika“, – apie koncerto programą pasakojo I. Klusaitė.

Į būsimą kompaktinę plokštelę „Šokio žingsniu“ sugulsiantys kūriniai lapkritį jau skambėjo festivalyje „Iš arti“ Kauno valstybinėje filharmonijoje ir koncertų salėje „Organum“ Vilniuje.

Kompaktinės plokštelės išleidimo laukimas ir joje sugulusių naujų kūrinių pristatymas koncertų cikle sutampa su T. Makačino 85-mečio sukaktimi. Pats kompozitorius džiaugėsi, kad ką tik sukurta kamerinė muzika skambės plačiai – jo gimtajame mieste Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. D. Katkus juokavo, kad „tvarkingai senstantis bičiulis yra sąžiningiausias jam žinomas kompozitorius“, nes stropiai laikosi struktūros ir savo muzikos konstravimo principų. I. Klusaitė ypač vertina T. Makačino džentelmeniškumą, tikslumą, darbštumą ir jautrumą. „Bendrauti su juo labai malonu. Jis pats man sakė, kad ši kamerinės muzikos programa jam yra tarsi gaivus oro gūsis – jis jaučiasi pakylėtas, kad domimasi jo naujais kameriniais kūriniais“, – sakė I. Klusaitė.

Projekto organizatorius – Kamerinės muzikos rėmimo fondas. Tarp projekto partnerių – ir Klaipėdos koncertų salė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS