STILIUS BE DYDŽIO RIBŲ
Julija Janus – viena iš nedaugelio Lietuvos drabužių dizainerių, kuriančių ne tik visuotinius grožio standartus atitinkantiems žmonėms. Anot kūrėjos, mada neturi dydžio, o grožis yra ta akimirka, kai žmogus nusprendžia būti savimi.
Tolerancija kūno formai
Dizainerė prioritetą teikia minimalistinei stilistikai ir natūralioms arba pusiau natūralioms medžiagomis, kad siluetus ir kirpimus pritaikytų įvairioms kūno formoms.
Jai svarbiausia – kad dėvimi drabužiai padėtų jaustis išskirtinai, patogiai, elegantiškai ir moderniai.
Nors grožio tema nėra patogi, žymi moteris nesidrovi apie tai kalbėti viešai.
Neseniai pajūryje viešėjusi J.Janus klaipėdiečius pakvietė į diskusiją Kultūros fabrike.
Šįkart apie tolerancijos ribas madoje ir kasdieniame gyvenime dizainerė pasitelkė meno kalbą – kartu su stiklo menininke iš Lenkijos Agnieszka Bar atidarė jungtinę parodą "Mes", kuri į Klaipėdą atkeliavo tiesiai iš Vilniaus dizaino savaitės.
Nesivaiko grožio etalonų
Ko gero, ne per drąsu teigti, kad moterims ir vyrams J.Janus padeda pamilti save tokius, kokie yra. Kartais tai padaryti nėra lengva.
Kaip pastebi pati Julija, tokį kūną, kuris atitiktų modeliams keliamus reikalavimus, turi tik vienetai.
"Aš nesiorientuoju į didelį kūną. Mano tikslas – kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę atrodyti stilingai. Juk mes visi esame ne modelio sudėjimo. Dažniausiai tokie yra tik paaugliai, turintys dar nesusiformavusį kūną. Tik labai retomis išimtimis, kurias galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, subrendę žmonės sugeba išlaikyti paauglio kūną", – dalijosi mintimis pašnekovė.
Esą noras lygiuotis į žurnalų viršeliuose šmėžuojančius tariamus idealus sukelia neigiamas pasekmes, nemeilę sau ir aplinkiniams.
"Mados industrija bruka šį įvaizdį kaip grožio etaloną. Tai savo ruožtu sukelia dideles psichologines kančias. Užuot mėgavusis gražiu vaizdu pro langą ar bėgimu, moteris laužo galvą, kaip sumažinti kalorijų kiekį ir tapti kuo plonesnė. Esu už tai, kad kiekvienas būtų laimingas savo kailyje, tai yra turėdamas tokį sudėjimą, kokį jam davė gamta. Ir tai nėra apie didelį dydį. Štai labai sportiška mergina, turinti nepaprastai stiprų kūną, nešioja didesnius drabužius ir dėl to taip pat patiria nepatogumų ar net patyčių", – prisiminė dizainerė.
Diskusiją apie toleranciją įžiebusi Julija tvirtai tiki – kuo daugiau apie tai bus kalbama, tuo mažiau vietos liks gėdinimui ir patyčioms.
Stiletus prilygino vandalizmui
J.Janus užmojis – kurti maksimaliai patogius ir modernius drabužius, kurie suteiktų galimybę kiekvienam, besidominčiam šiuolaikiniu dizainu ir mada, atrasti kažką artima sau.
Jos žodžiais, labiausiai erzinančios frazės iš lietuvių lūpų – "čia ne mano amžiui", "tai ne man".
"Kuriu mąstantiems žmonėms. Tai pasakytina ne tik apie apsirengimą. Rūbas yra tik maža dalis visumos, apimančios gyvenimo būdo pokyčius, naujos profesijos įgijimą ar dar vienos kalbos išmokimą. Lietuviai žiūri atsargiai į bet kokias naujoves, todėl sakau jiems: "Think outside of the box" (liet. galvokite už savo dėžutės ribų). Juk daug kas priklauso nuo požiūrio", – įsitikinusi dizainerė.
Ji laužo stereotipus, kad grožis ir patogumo jausmas – nesuderinami dalykai.
"Dar viena gaji nesąmonė, kad norėdamas gražiai atrodyti turi susiveržti, atsistoti ant stiletų, o po valandos jaustis taip, tarsi viso pasaulio varžtai susmigo tau į koją", – samprotavo moteris.
Aukštakulnių daromą žalą ji prilygino vandalizmui: "Mokslininkai įrodė, kas atsitinka su moterų, kurios dažnai avi aukštakulnius, pėdomis. Tai yra tikrų tikriausias vandalizmas su savo kūnu. Tad kodėl mes tai darome?"
Devyni dydžiai moterims
Drabužių prekės ženklo "Julia Janus" įkūrėja tolerancijos ribas plečia ir savo darbais, ir viešais pasisakymais.
Dizainerė garsiai kritikuoja jaunystės kultą, liekno kūno eksploatavimą madoje, o jos drabužių, tinkančių įvairiems kūno siluetams, dydžių amplitudė neįtikėtinai plati: devyni dydžiai moterims ir šeši – vyrams.
"Siekiu pakeisti nusistovėjusias klaidinančias nuostatas, kurias esame pratę vadinti norma. Nė nesusimąstę „išbrokuojame“ tuos, kurie neatitinka pasenusių ir fašistinių grožio etalonų, – aukštesnius, žemesnius, apvalesnius, perdėm lieknus, vyresnius. Viešai diskusijai apie šią neteisybę renkuosi įvairias formas. Šįkart tai – menas", – sakė dizainerė.
Klaipėdoje pristatytos parodos eksponatai – didelio formato nuotraukos, kuriose apsirengusios ta pačia suknele įamžintos skirtingo sudėjimo, ūgio ir amžiaus moterys.
To paties medžio lapai
Kartu su nuotraukomis parodoje eksponuojami menininkės A.Bar skirtingų formų stiklo indai ir skirtingi medžio lapai.
"Vienu drabužiu apsirengę skirtingas kūno formas turintys žmonės. Skirtingi vieno menininko rankomis pagaminti stiklo objektai. Skirtingi to paties medžio lapai. Kas tarp jų bendra? Ar kūrėjo pirštų antspaudu pažymėtus vienetinius indus ar nevienodus lapus vertiname taip pat kritiškai kaip ir „normalumo“ etalonų neatitinkančius žmones? Kur mūsų tolerancijos ribos kitokiam? O gal vis dėlto esame to paties medžio lapai ar stiklas vieno kūrėjo rankose?" – kalbėjo J.Janus.
Įdomu, kad šįkart prieš objektyvą pozavo ir modeliais tapo būtent pačios Julijos komandos narės. Esą ilgai įkalbinėti jų nereikėjo.
"Puoselėjame savo vertybes ir jau seniai dalyvaujame įvairiuose savanoriškuose socialiniuose projektuose. Vienas tokių – padėti talentingiems, tačiau nepasiturinčiose šeimose gyvenantiems vaikams ugdytis ir realizuoti savo gebėjimus. Rėmėme ir vieną klaipėdiečių šeimą, – atskleidė kūrėja. – Tad mano merginos žinojo, ką ruošiuosi daryti – vieną dieną jų paprašiau ir iš karto sulaukiau teigiamo atsakymo. Net patys intravertiškiausi žmonės, kurie nemėgsta fotografuotis ar pozuoti, sutiko."
Penkiasdešimt pilkų atspalvių
J.Janus įkvėpimo semiasi iš miglotos lietuviškos gamtos – galbūt todėl dizainerės kūryboje tiek daug asimetrijos, tamsių arba pastelinių spalvų ir atspalvių.
Nors kartais patys klientai reikalauja ryškių spalvų, galiausiai vis tiek išsirenka tamsesnius drabužius.
"Remiuosi lietuviškos gamtos vidurkiu. Per metus maždaug septynis mėnesius turime gana žvarbius ir tamsius. Ši tamsuma, vanduo, žemė ir yra mūsų grožis. Joks pietietis su tokiu dideliu saulės trūkumu Lietuvoje neišgyventų, o mes išgyvename ir dėl to esame labai stiprūs. Būtent tai ir formuoja mūsų charakterį. Savotiškas lietuvių niūrumas, intravertiškumas man atrodo žavus ir patrauklus. Todėl manau, kad norėdama atskleisti mūsų identitetą neturiu naudoti labai ryškių spalvų", – įsitikinusi kūrėja.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.0 komentarai -
DMN inf.0 komentarai -
LNK inf.55 komentarai
Smagu