BALTIJOS JŪROJE – APSAUGOS NUO RUSIJOS IDĖJOS

Baimė dėl galimos Rusijos grėsmės Baltijos jūros regione gali paskatinti pačias įvairiausias, gal net ir beprotiškas idėjas.

Pasienio minavimo idėjos

Švedijai beveik jau esant viena koja NATO, Baltijos jūra tampa tarsi vidine šio aljanso jūra. Nepaisant to, arčiau Rusijos esančios Baltijos jūros šalys vis labiau kalba apie galimą Rusijos grėsmę jų atžvilgiu.

Lietuvoje apie galimą Rusijos puolimą bene daugiausiai kalba Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nemaža dalis žmonių iš tokių jo kalbų juokiasi, dalį jos piktina, nes tarsi siektų prišaukti karą.

Dalis žmonių analizuoja, kokias galimybes Lietuva turėtų apsiginti nuo Rusijos. Kai kas netgi siūlo minuoti pasienio zonas, iš kur galimai pultų Rusija. Nors pati pasienio minavimo idėja priklauso ne lietuviams, o estams. Jie pirmieji prabilo apie iki 5 kilometrų pločio pasienio linijos su Rusija minavimą.

Lietuvoje kai kurie generolai prabilo apie tai, kad reikėtų pradėti galvoti apie karinių įtvirtinimų statybą nuo Kaliningrado srities pusės. Tai būtų kažkas panašaus į Manerheimo liniją, kuri buvo statoma Suomijoje 1920–1927 ir 1932–1939 m. siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos.

Rusijos baimė rytinės Baltijos jūros šalyse, kaip Lietuva, Latvija ar Estija, yra suprantama. Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga pastebėjo, kad „Rusija tapo sergančia šalimi“. Tą galima suvokti kaip psichinio ligonio sinonimą, kuriam labai svarbu susigrąžinti tai, kas buvo sugriuvusioje Sovietų Sąjungoje, įskaitant ir tris iš jos išsivadavusias rytų Baltijos šalis.

Suomiai bijo, kad blokuodama į jų šalį per Baltijos jūrą su prekėmis plaukiančius laivus, Rusija pasinaudotų Kaliningrado srities pakrante arba užimtų rytinės Baltijos šalių uostus.

Tiltas per Botnijos įlanką

Rusijos grėsmės baimė yra didelė ne tik trijose rytinės Baltijos šalyse, kur tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje kalbama, kad „susidūrimas“ su Rusijos karine grėsme yra visiškai realus. Rusijos grėsmės baimė tvyro ir Suomijoje, nors ji ir tapo NATO nare.

Neseniai Suomijos transporto ministerija užsakė parengti studiją dėl tilto arba tunelio per Botnijos įlankos centrinę dalį statybos. Planuojama, kad studija bus parengta per metus.

60–80 kilometrų ilgio tiltas sujungtų Suomijos Vaasos ir Švedijos Umea miestus. Dabar per šiuos miestus tiek iš Švedijos pusės, tiek per Suomiją eina E12 greitkelis. Tarp šių miestų per Botnijos įlanką nuolat kursuoja jūrų keltai.

Preliminariai tilto arba tunelio statyba per Botnijos įlanką kainuotų 3–5 mlrd. eurų.

Suomijoje laikomasi nuostatos, kad nuolatinė jungtis su Švedija jai taptų ypač svarbi, jei Baltijos jūroje toliau didėjant įtampai Rusija pradėtų blokuoti laivybą.

Suomiai labiausiai bijo, kad blokuodama Baltijos jūros laivybą Rusija pasinaudotų Kaliningrado srities pakrante. Baiminamasi ir to, kad pradėjusi plataus masto puolimą rytinės Baltijos šalyse, Rusija gali jas užimti ir iš jų uostų organizuoti Baltijos jūros ir laivybos į Suomiją blokadą.

Karo Ukrainoje pamokos

Kyla klausimas, kodėl netinka šiaurinis maršrutas aplink Botnijos įlanką per Suomijos Tornijo ir Švedijos Haparandos miestus E8 ir E4 keliuose?

Toks variantas Suomijoje jau buvo analizuotas. Vertinant Rusijos agresijos prieš Ukrainą patirtį, manoma, kad turėtų būti bent keli alternatyvūs Suomijos aprūpinimo keliai.

Suomija yra laikoma tarsi sala, nes apie 90 proc. jos eksporto ir importo vykdoma jūrų keliais.

Karas Ukrainoje, kai buvo blokuojamas šios šalies ūkininkų išaugintų grūdų eksportas, parodė, kokios pažeidžiamos gali būti šalys, kurios naudojasi vien jūrų keliais.

Tą patį įrodė ir keli kariniai išpuoliai prieš civilius laivus Raudonojoje jūroje, kurie privertė pasaulinės prekybos karavanus pasukti gerokai ilgesniu keliu aplink Afrikos žemyną.

Suomijos svarstymas statyti tiltą arba tunelį per Botnijos įlanką gali reikšti ir tai, kad Rusija, kaip pavojingas ir agresyvus kaimynas, laikoma ilgalaike grėsme visoms šalia jos gyvenančioms šalims.

Svarstymai atsitverti nuo Rusijos, pasistatyti gynybos sienas, įgyvendinti įvairius kitus su karo grėsme susietus projektus, gali būti tik pradžia to, kas ateityje realiai galės ar gal ir turės būti daroma saugantis nuo realios grėsmės iš Rusijos.

Noras saugotis nuo Rusijos Baltijos jūros regione ypač padidėjo po nesėkmingo praėjusių metų vasarą planuoto Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo atkovojant Rusijos okupuotas jos teritorijos dalis.