GAMTA IR TOLIAU SIAUTĖJA: KLAIPĖDOJE IŠKRITO STICHINIS VANDENS KIEKIS

Lietuvoje įsisiautėjo gamta. Tropinis karštis, liūtys, stiprūs vėjai ir kone kiaušinio dydžio ledo gabalai. Kur jie iškrito, kokių nuostolių padarė ir kodėl pajūris skendo, praneša LNK.

Vėjai išvertė medžius ant kelių, kai kur net apsunkino eismą, kai kur nuplėšė stogus, sutrikdė elektros tiekimą. Labiausiai žmones nustebino ledokšniai. Jie Panevėžio rajone apgadino mašinas, sudaužė stiklus, prakiurdė stogus. Ukmergės rajone gyvenantys pasakojo, kad prieš įspūdingą krušą girdėjo keistus, lyg lėktuvo, lyg traukinio ar perkūnijos garsus, o tada pasipylė ledo gabalai. Akimirksniu sugadino stogus, langus, derlių soduose. Ir neverta stebėtis, ledokšniai buvo kone kiaušinio dydžio. Žmonėms neramu, ar kas žalą atlygins.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl intensyvaus lietaus kurį laiką Vilniaus ir Kauno oro uostuose negalėjo nusileisti lėktuvai. Vilniuje ore ratus turėjo sukti iš Stambulo atskridęs lėktuvas.

Smarkus lietus su perkūnija maždaug per pusvalandį paskandino daugumą miesto gatvių. Po vandeniu atsidūrė ir prie upės Dangės gatvė. Ne vienas klaipėdietis braidė iki kelių, kad nueitų iki mašinos. Kiek nukentėjo, kol kas neaišku. Tačiau neabejojama, kad bus prašančių atlyginti žalą. Vanduo skandino ir kai kurių namų rūsius. Dangėje kliuvo net laivams. Jachtos savininkas sako, kad vandens laive buvo iki kelių. Buvo sunku atskirti, kur upė, kur gatvė, kur pėsčiųjų takai. Vandentiekininkai aiškina, kodėl taip nutiko.

„Kolektoriai, kurie savitaka turi ištekėti lietaus vanduo, buvo po vandeniu. Šulinio gylis tikrai negilus. Normalu, kad savitaka, iškritus tokiam kiekiui kritulių, vanduo neturi kur pasidėti“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdoje iškrito stichinis vandens kiekis – per valandą 53 mm. Tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.

„Valdžiai reikėtų susirūpinti dėl miesto. Labai gaila, sugadinamas materialinis turtas žmonėms“, – įspūdžiais dalijosi gyventoja.

Itin sudėtinga situacija buvo po M. Herkaus viaduku. Mašinoms buvo neįmanoma jo įveikti. Paaiškėjo, kodėl taip nutiko.

„Viena iš priežasčių, kodėl šiaurinė miesto dalis nukentėjo, tai į siurblinę pataikė žaibas, įvyko išlydis nutrūko elektros energijos tiekimas“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Dėl žaibo iš rikiuotės išėjo net vienuolika lietaus ir buitinių nuotekų siurblinių.

„Turime trumpalaikį planą, parengsime ir ilgalaikę strategiją. Klaipėda yra arti jūros lygio, lietaus vanduo visada būna aukščiau“, – teigė B. Jonikas.

Miestas žada intensyvinti ir gatvių valymą. Vandeniui nuslūgus, matyti, kad nemažai vandens nuotekų grotelių smarkiai užneštos lapais ir žemėmis. Bet didesnė bėda, kad yra inventorizuota maždaug pusė visų nuotekų tinklų.

„Kol nežinome visų tinklų situacijos, negalime daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti tą stichiją“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Gelbėtojus kvietėsi ir palangiškiai. Pirmadienio bei antradienio naktimis pajūrį turėtų pasiekti dar viena kritulių porcija. Prognozuojama, kad lietus ir vėjas nesitrauks, šilumos mažės.